Apie projektą

Lietuva

Ką Tau reiškia gyventi laisvai? Į šį klausimą padės atsakyti projektas „Gyvenu laisvai!“, kurio tikslas – ugdyti tautinių bendrijų jaunimo pilietiškumą, skatinti geriau pažinti, suvokti ir puoselėti savo krašto kultūrą, unikalią tapatybę.

Projektas startavo 2015 m. gegužės mėn., kai Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonuose ir Visagino buvo įkurtos 5 kūrybinės dirbtuvės ir suburtos jaunimo komandos. Kiekviena komanda pasirinko po temą, susijusią su savo krašto išskirtinumu, istorija bei kultūra, ir kartu su profesionaliais menininkais kūrė filmus, spektaklį, spausdintą ir elektroninį bukletą jai atskleisti. Jaunimo sukurti darbai buvo apdovanoti 2016 m. lapkričio mėn. iškilmingame projekto I-ojo etapo baigiamajame renginyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose.

Projekto dalyvaujantys jaunuoliai ne tik kūrė pasirinktus meno kūrinius, bet ir diskutavo su žinomais istorikais, žurnalistais, politologais, kas yra tautinė tapatybė ir kaip ją išsaugoti, kas jungia skirtingas tautas, kas mums reiškia laisvė ir kitomis panašiomis temomis. Taip pat gerino savo žiniasklaidinio raštingumo įgūdžius, mokėsi viešinimo gudrybių.

Negana to, įgyvendinant I-ąją projekto etapą, jaunuoliams buvo pasiūlytos net kelios stovyklos. Didžiausia jų – Tarptautinė ateities lyderių mokykla (International Future Leaders School). Joje projekto dalyviai susipažino su bendraamžiais iš Islandijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Vakarų Ukrainos, Latvijos ir Estijos, taip pat jaunuoliais iš Lietuvos skautijos, Šaulių sąjungos, Ateitininkų federacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos. Stovyklos dalyviai ieškojo Viljamo Šekspyro kūrybos atspindžių šių dienų gyvenime ir kūrė įvairias meno priemonės, budino toleranciją ir bendrystės jausmą, tyrinėjo žiniasklaidos „virtuvę“.

Vasaros pabaigoje įvyko kūrybinė akademija, kurios metu jaunuoliai susipažino su pagrindiniais scenos meno komponentais. O rudenį režisierius Vytautas V. Landsbergis pakvietė dalyvauti dar vienoje stovykloje ir kurti muzikinį-vaidybinį muzikinį filmą apie legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto ėjimą per „geležinę uždanga“.

Jaunuoliai taip pat dalyvavo susitikimuose-diskusijose su aukščiausiais mūsų valstybės politikais, lankėsi Europos Parlamento būstinėse Briuselyje ir Strasbūre ir t.t.

I-asis etapas buvo itin sėkmingas, sulaukė didelio susidomėjimo, todėl vos tik jis baigėsi, įkurtos 5 naujos kūrybinės dirbtuvės Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, Visagine, Klaipėdoje ir Biržuose. Čia jaunimo komandos pasirinko po temą, susijusią su savo krašto istorija, kultūra, žmonėmis ir po meno priemonę jai atskleisti. Jaunuoliai nusprendė kurti tris filmus, statyti pojūčių spektaklį ir įkurti skirtingas tautas vienijantį pasakų parką.

Vilnius

Kurdami pasirinktus meno kūrinius, dalyvaudami įvairiose kūrybinėse stovyklose jaunuoliai dirba su profesionaliais, pripažintais menininkais, tokiais kaip dramaturgai M. Ivaškevičius, M. Nastaravičius, T. Kavtaradzė, A. Jevsejevas, S.Bernotaitė, kino režisieriai V. V. Landsbergis, A. Lelkaitis, J. Ohmanas, K. Buožytė, R. Rakauskaitė, J. Samulionytė, L. Mikuta, M. Stonytė, teatro režisieriai A. Areima, P. Ignatavičius, scenaristės E. Vertelytė, B. Kapustinskaitė, operatoriai V. Katkus, K. Sereikaitė, pojūčių teatro režisierė K. Žernytė, fotomenininku A. Aleksandravičiumi ir kitais.

Jaunimas susitinka, diskutuoja su ekspertais, nuomonių lyderiais: VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, žurnalistu V. Bruveriu, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku D. Radzevičiumi, žurnalistais E. Jakilaičiu, M. Garbačiauskaite-Budriene, R. Tapiniene, I. Makaraityte, V. Pugačiausku, V. Saldžiūnu, E. Eigirdu, V. Savukynu, A. Peredniu, J. Svirnelytė, O. Jerofejevas, E. Labanausku, G. Dabašinsku, istorikais prof. dr. A. Bumblausku, prof. habil. dr. A. Nikžentaičiu, prof. dr. R. Petrausku, dr. N. Černiausku, dr. M.  Nefu, doc. dr. A.  Anušausku, doc. dr. D. Karveliu, dr. Artūru Duboniu, doc. dr. Jurgita Verbickienė, archeologu dr. V. Vaitkevičiumi, muzikantais A. Mamontovu, M. Mikutavičiumi, J. Didžiuliu, A. Giniočiu, G. Liaudansku (Svaru), taip pat viešųjų ryšių ekspertu M. Katkumi, politikos apžvalgininku M. Laurinavičiumi, politologu V. Jurkoniu, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovu S. Muravjovu, apžvalgininku J. Komaru, grupės „Antis“ lyderiu, vienu Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių A. Kaušpėdas, pedagogu M. Jakobu ir daugeliu kitu.

Minint Letuvos valstybės atkūrimo šimtmetį taip pat vykdomos dar kelios kitos unikalios iniciatyvos. Viena jų – spektaklio statymas. Projekte dalyvaujantys jaunuoliai kartu su profesionaliais menininkais stato spektaklį, kuriame bus įamžinti svarbiausi Lietuvos valstybei istoriniai momentai. Spektaklio režisierius – A. Areima, dramaturgai – A. Jevsejevas ir T. Kavtaradzė. Nuo 2017 m. rudens jaunuoliai repetuoja ir vaidins vienoje scenoje kartu su profesionaliais aktoriais E. Gabrėnaite, T. Vaškevičiūte, T. Gryn, M. Poderyte, A. Lisičkinaite, taip pat Lietuvos rusų dramos teatro aktoriais: I. Maškarina, J. Ščiuckij, E. Gončarova, A. Aleksejevu, M. Tuchvatulin, A. Svorobovič, V. Fijalkausku.

Kita Šimtmečio veikla – muzikinio kūrinio kūrimas. Toks kūrinys skirtas įprasminti mūsų visų dialogą ir vienybę. Jo kompozitorius – Kasparas Mėginis, kartu su jaunimu atlikti kūrinį sutiko garsūs muzikantai M. Mikutavičius, A. Orlova, E. Sašenko ir kt.
Taip pat, siekiant siekiant prasmingai ir įsimintinai paminėti šią reikšmingą mūsų valstybės sukaktį, organizuojamas diskusijų ciklas su iškiliausiais Šimtmečio žmonėmis, buvo pristatytas jaunimo kartu su režisieriais V.  V. Landsbergiu ir R. Rakauskaite sukurtas dokumentinis filmas „Antroji karta nuo Sausio“ ir jo aptarimas-diskusija.

Projektą „Gyvenu laisvai!“ inicijavo ir įgyvendina viešoji įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, VU Istorijos fakulteto Alumni draugija.  Projekto informaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, naujienų portalai 15min.lt, taip pat bendradarbiaujama su naujienų portalu Delfi.lt ir daugeliu kitų organizacijų.

Projektą remia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija,  Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, JAV ambasada, Švedijos ambasada, Vokietijos ambasada, Britų taryba, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, Konrado Adenauerio fondas, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (pagal Erasmus+ programą), Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba, verslo įmonės ir privatūs rėmėjai.

Projekto vykdytojai

Projekto partneriai ir draugai

Projekto rėmėjai