Naujienos Apie komandą

Ką naujo Biržų jaunimas sužinojo apie Radvilų giminę?

2017-04-07

Šį trečiadienį (balandžio 5 d.) Biržų jaunimo jaunimas sėmėsi žinių apie žymiausią LKD didikų giminę  – Radvilas. Geriau ją pažinti, įvertinti jos įtaką ir nuveiktus darbus jaunimui padėjo istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė, o paskaitą-diskusiją ...

Šį trečiadienį (balandžio 5 d.) Biržų jaunimo jaunimas sėmėsi žinių apie žymiausią LKD didikų giminę  – Radvilas. Geriau ją pažinti, įvertinti jos įtaką ir nuveiktus darbus jaunimui padėjo istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė, o paskaitą-diskusiją vedė projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Radvilos buvo didžiausia ir įtakingiausia LKD giminė, kurios era prasidėjo nuo XV amžiaus, – pasakoja Matas Bagamolovas. – Šios giminės atstovai, ypač iš Biržų ir Dubingių, buvo tikri patriotai, labai mylėjo Lietuvą. Pavyzdžiui, Radvila Rudasis net nepasirašė Liublino unijos, pagal kurią sudaryta sąjunga su lenkais, įkurta Abiejų Tautų Respublika.“

O štai Edvina Brazdžionytė atkreipia dėmesį, kad „Biržai buvo vienas iš Radvilų centrų, kurį jie ne tik saugojo, globojo, bet ir norėjo padaryti kultūros židiniu.“

Anot Mato, siekiant teisybės, svarbu paminėti, kad Radvilų giminėje buvo visokių didikų. Buvo ir tokių, kuriems svarbiausia buvo statusas, ir tokių, kurie didžiulius savo turtus skyrė kitiems – investavo į statybas, švietimą.

„Istorija nėra mano mėgstamiausias dalykas, bet į tokią paskaitą eičiau ir vėl, – sako Areta Sereikaitė. – Esam biržiečiai, tai istorijos mokytoja, net kai neparašyta vadovėlyje, vis pamini kokį faktą apie Biržus, Radvilas.“

Vis dėlto daugelis kalbintų jaunuolių teigia išgirdę nemažai naujų ir įdomių dalykų. Pavyzdžiui, pasirodo, Radvila Juodasis ir Radvila Rudasis buvo pusbroliai ir taip vadinti pagal plaukų spalvą. Dar vienas įdomus faktas: Radvilų giminėje itin populiarus buvo Mikalojaus vardas – visi pirmagimiai berniukai giminėje buvo kriškštijami būtent šiuo vardu.

O štai Gabrielę Stumbrytę sudomino pasakojimas apie Barborą Radvilaitę. „Tai tauri asmenybė, kaip ir daugelis Radvilų, kuriems rūpėjo ne tik sienų ribos, bet žmonių gyvenimas, – savo nuomone dalijasi mergina. – Pasirodo, Barbora labai mėgo žaisti šaškėmis ir net turėjo jas iš gintaro. Kiti jos pomėgiai – žirgai, muzika.“

Gabrielė taip pat primena, kad palyginti neseniai – 2005 m. – buvo aptikti keturių Radvilų šeimos narių palaikai. Be to, jaunuoliai sužinojo, kad iš viso skaičiuojama net 16 Radvilų giminės kartų ir per 500 jos atstovų. Iki šiol yra išlikę du palikuonys – Maciejus ir Mikolajus Radvilos, kurie gyvena Lenkijoje.

Anot Mato, viską, ką naujo sužinojo paskaitoje-diskusijoje, jaunuoliai ketina dar kartą aptarti istorijos ar pilietinio ugdymo pamokoje. O vėliau bent dalį šių žinių pritaikyti kurdami filmą.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimui – paskaita-diskusija apie didikus Radvilas

2017-04-03

Šį trečiadienį (balandžio 5 d.) visus norinčius daugiau sužinoti apie žymiausią LKD didikų giminę  – Radvilas – kviečiame į paskaitą-diskusiją su istorike prof. dr. Raimonda Ragauskiene, kuri atskleis šios giminės kilmę ir plačiau papasakos apie ...

Šį trečiadienį (balandžio 5 d.) visus norinčius daugiau sužinoti apie žymiausią LKD didikų giminę  – Radvilas – kviečiame į paskaitą-diskusiją su istorike prof. dr. Raimonda Ragauskiene, kuri atskleis šios giminės kilmę ir plačiau papasakos apie pirmuosius jos atstovus XV–XVI a. vid.

Paskaita-diskusija vyks nuo 13 val. kūrybinėje dirbtuvėje Biržų „Saulės“ gimanzijoje. Ją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

----------

Trumpai apie R. Ragauskienę:

Prof. dr. Raimonda Ragauskienė – Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė. Daugiausia tyrinėja lokakalinę ir socialinę XVI–XVIII a. LDK istoriją, Lietuvos Metriką.

Monografijų „1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Radvilų valdos istorija ir kartografija“ (1997), „Barbora Radvilaitė“ (1999), „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems“ (2001), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis“ (2002), , „Dingę istorijoje. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai“ (2015), „Susigrąžinant praeitį: Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai“ (2016) ir kitų darbų autorė arba bendraautorė.

Dalyvavo sudarant ne vieną straipsnių rinkinį, yra paskelbusi istorinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijos Lietuvoje, Suomijoje, Ukrainoje, Baltrarusijoje ir Rusijoje.

Leidinio „Lietuvos pilys“ redakcinės kolegijos narė. Lietuvos mokslo tarybos, „Lituanistikos“ duomenų bazės ir kitų projektų, darbų ekspertė. Kelis metus vertino valstybinius istorijos egzaminus.

Komentarai
Komentarai: 0

Aiškėja, kaip Biržų jaunimas garsins savo kraštą

2017-03-05

Pirmąjį pavasario penktadienį (kovo 3 d.) kūrybinėje dirbtuvėje Biržų „Saulės“ gimnazijoje projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai pristatė penkias idėjas, kaip geriau pažinti ir originaliai, įdomiai kitiems pristatyti gimtąjį kraštą.

Pristatymus ...

Pirmąjį pavasario penktadienį (kovo 3 d.) kūrybinėje dirbtuvėje Biržų „Saulės“ gimnazijoje projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai pristatė penkias idėjas, kaip geriau pažinti ir originaliai, įdomiai kitiems pristatyti gimtąjį kraštą.

Pristatymus stebėjo ir jaunimo pasiūlytas idėjas aptarė projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai: žurnalistas, Nepriklausomybės akto signataras Rimvydas Valatka ir režisierius Audrius Lelkaitis. Renginį vedė vienas projekto iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunimas džiaugiasi, kad į renginį gausiai susirinko ne tik mokyklos bendruomenė, bet atvyko ir kiti garbūs svečiai: Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė ir Jaunimo reikalų tarybos narė Dominyka Tribienė, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, Biržų regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Baronas, Biržų atviros jaunimo erdvės darbuotoja Lilijana Butienė, laikraščio „Biržiečių žodis“ redaktorė Edita Mikelionienė ir kt.

Mero pavaduotojai I. Varzienei ir Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriui Dainiui Korsakui pasveikinus susirinkusius, atėjo laikas jaunimui atskleisti savo sumanymus. „Mokytojai šį kartą mums suteikė daugiau savarankiškumo: patys galvojom idėjas ir kaip jas pristatyti. Esam patenkinti rezultatais, buvo daug gerų emocijų,“ – sako Matas Bagamolovas.  

Biržai – tolerantiškas miestas

Pirmiausia jaunimas pristatė Biržus kaip tolerantišką miestą: čia nuo Radvilų laikų iki šių dienų draugiškai sugyvena įvairios religinės bendruomenės. „Sukūrėme ir renginyje parodėm trumpą filmuką – interviu apie toleranciją su mūsų savivaldybės, pilies atstovais, – pasakoja Matas. – Nors Biržai – tolerantiškas miestas, tačiau negalim užmigti ant laurų, turim galvoti, ką sakom, ką darom“.  Anot vaikino, „paslysti“ labai lengva, pavyzdžiui, kai kalba pakrypsta apie pabėgėlius.

Garsėja karstinėmis įgriuvomis ir ežerėliais

Dar viena jaunimo idėja – atskleisti Biržų krašto gamtos išskirtinumą ir grožį. Kaip pasakoja Kamilė Rauckytė, Biržų kraštas garsėja karstinėmis įgriuvomis, iš kurių labiausiai žinoma – Karvės ola, ir karstiniais ežerėliais. Štai Kirkilų ežerėlius sudaro apie 30 skirtingo dydžio karstinių smegduobių. Prieš pusantrų metų šalia jų pastatytas maždaug 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas, į kurį pakilus kaip ant delno atsiveria krašto panorama.

„Biržuose yra labai daug vandens telkinių, netgi sakoma: kiekvienas gyvena prie savo pliažo,“–  sako Kamilė. Užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes, atsirado pirmasis dirbtinis – Širvėnos – ežeras Lietuvoje, tiltas per jį sujungia Biržų miestą ir Astravo dvarą. O kur dar Biržų giria, įvairios atodangos ir kiti gamtos kampeliai?

Anot Kamilės, norint geriau susipažinti su Biržų apylinkėmis, reikėtų 2–3 dienų. Jei tiek laiko neturit ir į Biržus užsukot tik trumpam, tuomet mergina pataria būtinai aplankyti Biržų pilį, tiltu paėjėti iki Astravo rūmų ir apžiūrėti Karvės olą. „Svarbu keliauti atvira širdimi,“ – sako ji.

Iniciatyvus jaunimas

Biržai taip pat didžiuojasi aktyviu jaunimu. Kad kiekvienas atrastų sau mielą veiklą, projekto dalyviai nusprendė pristatyti Biržuose veikiančias jaunimo organizacijas.

„Biržuose turim nemažai jaunimo organizacijų, iš jų renginyje pristatėm keturias: Lietuvos moksleivių sąjungos ir Šaulių sąjungos padalinius, Biržų jaunimo savanorių grupę ir hip-hop šokių studiją, kurios veikla, deja, jau nutrūko, – pasakoja Saulė Lansbergaitė. – Galbūt kai kurie šių organizacijų nežinojo, dabar jomis susidomės ir prie jų prisijungs.“

Saulė yra Lietuvos moksleivių sąjungos narė, taip pat prisideda prie Biržų jaunimo savanorių iniciatyvų. „Dalyvaudamas tokiose organizacijose, įgyji naujos patirties, tampi drąsesnis, paįvairini laisvalaikį, gali išbandyti save skirtingose srityse ir lengviau nuspręsti, ką nori veikti ateityje,“ – privalumus vardija mergina.

Biržai – Radvilų centras

Biržų istorija glaudžiai susijusi su Radvilų gimine, todėl jaunuoliai nusprendė išsamiau patyrinėti jos indėlį į miesto kultūrą, plėtrą. „Radvilos išgarsino mūsų miestą, jų dėka turime pilį, reformatų bažnyčias. Atvykus Radviloms, suklestėjo Biržų kultūra ir dėl jų šiandien esame tokie, kokie esam,“ – sako Edvina Brazdžionytė.

Anot Edvinos, ko gero, daugelis biržiečių nežino, kad Biržų rajone, Likėnuose, kur dabar įsikūrusi sanatorija, anksčiau buvo Radvilų pirtis, kurią itin mėgo Kristupo Radvilos II žmona. Arba dar vienas įdomus faktas: Biržų krašte gimęs Jonušas Radvila buvo, ko gero, buvo vienintelis iš Radvilų giminės, kuris galėjo kalbėti lietuviškai.

„Mūsų miestas mus augina ir mums reikia lygiai taip pat jį auginti. Pirmiausia, reikia susipažinti su mums artimiausia aplinka, kad galėtumėme toliau keliauti ir pažinti kitus miestus, kitas šalis,“ – mintimis dalijasi Edvina.

Biržiečiai įsitikinę, kad norint sudominti istorija, svarbu pristatyti ją šiuolaikiškai. Jie sukūrė repo dainą ir sudainavo ją, pritariant būgnais ir elektrinėmis gitaromis. Besibaigiant dainai, į sceną įžengė autentiškais Radvilų rūbais apsirengę jaunuoliai, scenoje susiliejo praeitis ir dabartis.

Dar vienas biržiečių susimanymas – atskleisti gimtojo krašto išskirtinumą atliekant senąsias sutartines. Jaunimas mano, kad unikalios sutartinės ne tik atkreips kitų regionų dėmesį į Biržų kraštą, bet ir paskatins pačius biržiečius geriau suprasti jo unikalumą, prisidės ugdant pagarbą ir meilę jam.

Kelias idėjas jungs į vieną?

Pristačius ir aptarus visas idėjas, atėjo laikas balsavimui: susirinkusieji plojimais išreiškė savo simpatijas vienai ar kitai idėjai. Kaip pasakoja Matas, daugiausiai palaikymo sulaukė jaunimo sumanymas pristatyti Biržus kaip į Radvilų centrą.  Taip pat daugeliui patiko idėjos, skirtos aptarti biržiečių toleranciją, patyrinėti šio krašto kraštovaizdį.  

„Manau, kad toliau aiškinsimės, kokią įtaką Radvilos turėjo mūsų miestui. Pasirinkę šią temą, taip pat galime kalbėti ir apie toleranciją, gamtą ar folklorą,“ – sako Matas. Jam antrina ir Saulė: „Galvojam apjungti kelias idėjas, tačiau kol kas dar konkrečiai nenusprendėm, ką ir kaip jungti.“

Komentarai
カルティエ サントス 2017-03-23

クロムハーツ財布 人気の売れ筋商品を多数取り揃えております。全て激安特価でご提供.お願いします. 迅速、確実にお客様の手元にお届け致します。 実物写真、付属品を完備しております。 低価格を提供すると共に、品質を絶対保証しております。 商品の交換と返品ができます。 ブランドコピー財布の誠実と信用の店 24時間以内に出荷し、3~4日に到着して、

Komentarai: 1

Atėjo laikas sužinoti, kaip biržiečiai siūlo garsinti savo kraštą

2017-03-01

Jau šį penktadienį (kovo 3 d.) Biržų jaunimo komanda „Šiaurinė saulė“ pristatys penkias savo sugalvotas idėjas, kaip atskleisti savo miesto išskirtinumą ir kuo plačiau paskleisti žinią apie jį.

Renginyje dalyvaus, savo įžvalgomis ir patarimais ...

Jau šį penktadienį (kovo 3 d.) Biržų jaunimo komanda „Šiaurinė saulė“ pristatys penkias savo sugalvotas idėjas, kaip atskleisti savo miesto išskirtinumą ir kuo plačiau paskleisti žinią apie jį.

Renginyje dalyvaus, savo įžvalgomis ir patarimais dalinsis projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai: režisierius Audrius Lelkaitis ir žurnalistas, Nepriklausomybės akto signataras Rimvydas Valatka. Renginį ves vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Biržų miesto istorija glaudžiai susijusi su Radvilų gimine, kurios atstovai buvo ne tik valstybės veikėjai, karo vadai, bet ir kūrė mokyklas, amatininkų dirbtuves, skatino religinę toleranciją mieste. Jaunuoliai primins istorinius faktus ir šios giminės kultūrinį palikimą, kuriuo didžiuojamasi į iki šių dienų.  Jie taip pat kvies prisiminti ir išgirsti unikalias Biržų krašto sutartines.

Dar viena komandos „Šiaurinė saulė“ idėja – pristatyti gimtojo krašto kraštovaizdį, kuris pirmiausia išsiskiria karstinėmis įgriuvomis ir karstiniais ežerėliais.

Jaunuoliai atkreipė dėmesį, kad Biržuose nuo Radvilų laikų draugiškai sugyvena įvairios religinės bendruomenės, ir renginio metu plačiau pristatys, kaip joms tai pavyksta.  Biržiečiai taip pat nusprendė plačiau pristatyti, kaip sekasi netoli nuo Lietuvos pasienio gyvenančiam jaunimui, kaip jis įsitraukia į miesto gyvenimą.

Komentarai
ロレックスコピー品 2017-03-19

皆様を歓迎して当店をご光臨賜ります。 抜群な専売店に行かなければなりません 当店の商品は正規品に対して1:1の完成度で造られています。 お客様優先、良い品質、価格激安、多い選択 ※ご注文の方は、ご連絡下さい。 お客様を期待!!

Komentarai: 1

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

Komentarai: 1

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.