Naujienos Apie komandą

Biržiečiai aiškinsis, kas yra sąmoningas medijų vartojimas

2017-11-22

Šį penktadienį (lapkričio 24 d.) Biržų jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinsis, ką reiškia sąmoningai vartoti medijas, kodėl tai svarbu ir kokių grėsmių padeda išvengti.

Užsiėmimas vyks Biržų „Saulės“ gimnazijoje nuo 10 val.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas vyksta į Vilnių

2017-11-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai iš Biržų jau kurį laiką nekantriai laukia šio penktadienio. Ir ne todėl, kad tai paskutinis rudens penktadienis ar paskutinė darbo diena prieš savaitgalį. Laukimo priežastis visai kita – jaunuoliai kartu su ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai iš Biržų jau kurį laiką nekantriai laukia šio penktadienio. Ir ne todėl, kad tai paskutinis rudens penktadienis ar paskutinė darbo diena prieš savaitgalį. Laukimo priežastis visai kita – jaunuoliai kartu su režisiere Marija Stonyte vyks į Vilnių.

Čia jie lankysis kostiumų bazėje, kur apžiūrės ir išsirinks kostiumus būsimo filmo apie didikų Radvilų giminę filmavimams.

Popiet biržiečiai vyks į kino mokyklą „Youngblood“ sostinėje, kur mokysis aktorinio meistriškumo, įsijausti į skirtingus vaidmenis.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai tyrinėjo Radvilų giminę

2017-10-29

Besibaigiant spaliui, Biržų jaunimas susitiko su istoriku dr. Deimantu Karveliu, kad kuo daugiau sužinotų apie įtakingą ir garsią Radvilų giminę, apie kurią kartu su režisiere Marija Stonyte kuria filmą.

Istorikas supažindino jaunimą su Radvilų giminės kilmės istorija, ...

Besibaigiant spaliui, Biržų jaunimas susitiko su istoriku dr. Deimantu Karveliu, kad kuo daugiau sužinotų apie įtakingą ir garsią Radvilų giminę, apie kurią kartu su režisiere Marija Stonyte kuria filmą.

Istorikas supažindino jaunimą su Radvilų giminės kilmės istorija, valdomis, įtaka Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, atskleidė kitų įdomių, daugeliui negirdėtų detalių.

Anot Aretos Sereikaitės, biržiečiai dar kartą įsitikino, kad Radvilos buvo labai įtakingi ir talentingi didikai. Jų giminė buvo itin didelė, visam jos medžiui nupiešti, ko gero, nepakaktų net 3x4 m dydžio lapo. „Radvilos buvo kilę iš Astikų. Kristinas Astikas vieną iš savo keturių sūnų pavadino Radvila Astiku. Vėliau šis vardas tapo kaip pavardė,“ – pasakoja mergina.

Ne vienas pasakojimas sklando apie šios giminės pravardes. Štai Saulė Lansbergaitė pasakoja vieną jų apie Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį: „Viename iš didikų susirinkimų Valdovų rūmuose, žaisdamas kartu su kitais vaikais, Radvila dingo.  Jį radęs kunigaikštis Žygimantas Augustas paklausė: „O ko tu čia sėdi kaip našlaitėlis?“. Taip jam ir prilipo ši pravardė“. O štai vienas iš brolių Radvilų buvo pavadintas Ruduoju, o kitas – Juoduoju pagal plaukų spalvą.

Radvilų valdos driekėsi plačiai. „Pavyzdžiui, keliaujant iki Rygos, jiems nereikėjo apsistoti svetimose valdose, nes visos pilys šiame kelyje priklausė jiems,“ – pasakoja Areta. Kartu su žemėmis plito ir Radvilų skleista kultūra. Anot Saulės, radviliškojo palikimo gausu ne tik Biržuose, bet ir kituose miestuose, ypač, Kėdainiuose. Čia, prabėgus net daugeliui metų, išliko XVII a. senamiestis ir to meto namai, miesto Rotušė, skirtingų religijų maldos namai, ir kt.

Susitikimo metu itin daug dėmesio buvo skirta Mikalojui Radvilai Rudajam, kuris glaudžiai susijęs su Biržais. Kaip pasakoja Areta, jam buvo suteiktas Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulas. Didikui gavus šį titulą, Biržų valda tapo kunigaikštyste. Radvila Rudasis nepasirašė Liublino unijos akto ir taip siekė apginti LDK suverenuną, nepalaikė sąjungos su Lenkija.

Radvila Rudasis pasižymėjo religine veikla, tapo evangelikų reformatų lyderiu Lietuvoje, siekė užtikrinti lygias LDK protestantų ir katalikų teises valstybėje.  Įsteigė Biržų reformatų parapiją.

Kaip pasakoja Saulė, Radvilos Rudojo sūnus Perkūnas taip pat paliko reikšmingą pėdsaką Biržuose. Jam valdant, užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes, buvo pastatyta Biržų pilis, suteiktos miesto (Magdeburgo) teisės, pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.

Jaunuoliai ne tik klausėsi istoriko dr. D. Karvelio, bet ir patys uždavė jam nemažai klausimų, pavyzdžiui, ar Radvilos turėjo kokių nors sąsajų su Osmanų imperija, kaip buvo laidojami šios giminės atstovai, ir kt.

„Vienas iš mūsų miesto išskirtinumų, kad jį valdė Radvilos. Tikriausiai, beveik kiekvienas žino, kad ši giminė susijusi su Biržais, tačiau galbūt ne kiekvienos girdėjo, ką jie čia nuveikė. Manau, apie tai būtų galima dar daugiau kalbėti,“ – pastebi Saulė.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimui – paskaita apie Mikalojų Radvilą Rudąjį

2017-10-25

Š. m​. spalio 27 d. (penktadienį) 11 val. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Deimantas Karvelis, kuris papasakos apie vieną iš garsiausių Radvilų giminės atstovų – Mikalojų Radvilą Rudąjį. Susitikimą filmuos režisierė Marija Stonytė.

Renginio medžiaga bus panaudota kuriant filmą apie LDK didikų Radvilų giminę, jos vaidmenį ir palikimą Biržų krašte.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai gerino kritinio mąstymo įgūdžius

2017-10-17

Biržų jaunimas ne tik domisi didikų Radvilų gimine, kuria apie ją filmą, bet ir susipažįsta su medijomis, mokosi analizuoti, atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją. Ir štai šių metų spalio 17 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vytauto Didžiojo ...

Biržų jaunimas ne tik domisi didikų Radvilų gimine, kuria apie ją filmą, bet ir susipažįsta su medijomis, mokosi analizuoti, atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją. Ir štai šių metų spalio 17 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė, su kuria jaunuoliai diskutavo apie kritiminį mąstymą ir atliko keletą praktinių užduočių.

„Kritinis mąstymas – tai gebėjimas iš daugybės informacijos išsirinktą tą, kuri yra teisinga, atitinka tikrovę. Antraštėse dažnai naudojami įvairūs triukai, kad skaitytojai ant jų spūsteltų ir perskaitytų tai, kas jiems galbūt visiškai neaktualu, neįdomu, – mintimis dalijasi Gabrielė Stumbrytė. – Anksčiau tikrai nemokėjau taupyt laiko. Būdavo, kad pamatau kokią gražią nuotrauką, patrauklų aprašymą ir jau spaudžiu, skaitau, žiūriu, dažnai net užsinoriu vieno ar kito daikto, kurį pamatau. Dabar stengiuosi save labiau kontroliuoti, nepasiduoti vilionėms, atsirinkti, kas man aktualu, o kas – ne.“

Matas Bagamolovas kritinį mąstymą taip pat sieja su gebėjimu nesiblaškyti, susitelkti su tuo, kas tau aktaulu ir atmesti visą kitą. Anot vaikino, svarbu išlikti budriems ir jei kyla kokių nors abejonių, patikrinti, koks šaltinis praneša informaciją, ką apie tuos pačius dalykus skelbia žinomi šaltiniai.

Radvilės Pranciliauskaitės teigimu, susigauti, kas yra kas, gali padėti ir patys artimiausi žmonės, kuriais tu pasitiki, pavyzdžiui, tėvai, draugai – galbūt jie apie tai žino daugiau nei tų.

Anot Mato, kritiškai mąstyti yra sunkiau nei gali atrodyti. „Pamatę mums aktualią naujieną, ar tai iš išgąsčio, ar tai išgąsčio mes ją tiesiog priimam, nesusimąstom, ar tai tikra.“ O štai Radvilė įsitikinusi, kad kritiškai lengviau vertinti informaciją apie tuos dalykus, kuriuos bent šiek tiek išmanai.

 „Aplink daug primityvios, beprasmiškos, neaktualios, pavyzdžiui, apie tariamas žvaigždes, kurių net nepažįstam, ir klaidinančios informacijos. Per „laikus“, pasidalinimus ji itin greitai plinta ir dar labiau užteršia informacinę ervdę,“ – kalba Gabrielė.

Po diskusijų jaunuoliai perėjo prie praktinių užduočių. Viena jų – saldžioji refleksija – padėjo jaunuoliams įsitikinti, kaip skirtingai suprantam tuo pačiaus dalykus. Prof. A. Nugaraitė išdalino susitikimo dalyviams po saldainį ir paprašė jį apibūdinti savais žodžiais ir išsirinkti geriausiai šį apibūdinimą atitinkančią spalvą: rožinę, žalią arba mėlyną. Ir štai vieni saldainį įvardino kaip ledinuką, kiti – kaip smaližių džiaugsmą, dar kiti – kaip ėduonies sukėlėją ir t.t. „Kai bandom apibūdinti daiktus, dažniausiai remiamės savo jausmais, pojūčiais, ankstesne patirtimi ar net prisiminimais. Daugelis prisiminė saldumo, skanumo pojūtį ir rinkosi rožinę spalvą, “ – pasakoja Gabrielė.

Jaunuoliai taip pat praktikavosi rašyti straipsnių antraštes. Jie suko galvas, kaip pavadinimu sudominti jaunimą, pagyvenusius žmones ir bendrai visus, kad šie perskaitytų straipsnį, kaip soc. tinkle „Facebook“ galima užsisakyti maisto į namus. „Ko gero, siunkiausia buvo sugalvoti antraštę, kuri „užkabintų“ pagyvenusius žmones – juk ne visi jie žino, kas yra „Facebookas“, taip pat neturi įpročio užsisakinėti maisto į namus, – kalba Gabrielė. – Kai pabandėm parašyti „užkabinančias“, dar geriau supratom, kaip tai veikia, ir turbūt dabar būsim dar dėmesingesni.“

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.