Naujienos Apie komandą

Klaipėdos jaunimui antrasis kūrybinis susitikimas

2017-04-25

Šį trečiadienį (balandžio 27 d.) Klaipėdos jaunimas toliau plėtos kuriamo filmo idėją ir ieškos būdų, kaip patraukliai, įdomiai jame atskleisti gimtojo miesto tarsi gyvo žmogaus likimą.

Į kūrybines paieškas jaunuoliai liesis su jau jiems pažįstamu ...

Šį trečiadienį (balandžio 27 d.) Klaipėdos jaunimas toliau plėtos kuriamo filmo idėją ir ieškos būdų, kaip patraukliai, įdomiai jame atskleisti gimtojo miesto tarsi gyvo žmogaus likimą.

Į kūrybines paieškas jaunuoliai liesis su jau jiems pažįstamu režisieriumi Linu Mikuta. O taip pat susipažins su naujais kūrybinės komandos nariais – kino operatore Kristina Sereikaite ir Laurencija Budrytė-Ausiejienė.

--------------------------------

Trumpai apie K. Sereikaitę ir L. Budrytę-Ausiejienę:

 Kristina Sereikaitė – jaunosios kartos kino operatorė, fotografė, Lietuvos kino operatorių asociacijos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė.

Baigė fotografijos technologijos studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Vėliau tęsė mokslus ir įgijo vaizdo operatorės specialybę įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 

2013 m. jos kaip operatorės darbas filme „Dzūkijos Jautis“ (rež. L. Mikuta) pelnė Jekaterinburgo tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Rossia“ pagrindinį prizą už kinematografiją. 2016 m. Krokuvos kino festivalyje apdovanota „HBO Polska“ prizu už geriausią operatoriaus darbą dokumentiniame filme „Šaltos ausys“ (rež. L. Mikuta).

Nominuota Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013“ už operatoriaus darbą filme „Liza, namo” (rež. O. Buraja). Taip pat nominuota Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas“ ir pelnė  specialų paminėjimo diplomą „Už įtaigų kameros darbą ir jautrumą perteikiant daugeliui nematomas kasdienes situacijas“ filme „Pietūs Lipovkėje“ (rež. Linas Mikuta).

Daug laiko skiria fotografijai. Prancūzų kultūros centro Robert Doisneau garbei organizuoto fotografijos konkurso laureatė (2005). Tarptautiniame fotografijos festivalyje „Map Toulouse“ apdovanota pagrindiniu prizu už seriją „Nekaltybė“ (2012), Panevėžio tarptautinėje fotografijos bienalės „Žmogus ir miestas“ nugalėtoja (2015). Surengė daugiau kaip dvidešimt personalinių parodų Lietuvos, Suomijos, Danijos, Prancūzijos galerijose, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Meksikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuotraukos skelbtos įvairiuose leidiniuose ir fotoalbumuose.

Laurencija Budrytė-Ausiejienė – gidė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo ir rekreacijos katedros lektorė.

Bendradarbiaudama su Klaipėdos žydų bendruomene, pernai Klaipėdoje atidarė naują autorinį maršrutą – „Po Klaipėdą Šekelio keliu“. Kartu su lektore Daiva Statkuviene parengė dviejų dienų kūrybinių dirbtuvių programą gidams. Remdamasi atsiliepimais lankytojų knygose, atliko Gruto parko lankytojų emocijų analizę (2015).

Įgyvendina socialines iniciatyvas. Pavyzdžiui, kartu su studentais uostamiesčio viešajame transporte organizavo ekskursijas ir jų metu keleiviams pasakojo apie vertingiausius istorinius, gamtinius ir kultūrinius pakelės objektus.

Komentarai
Komentarai: 0

Aiškinosi, kur Klaipėda pirmavo ir lenkė kitus

2017-03-29

Šį pirmadienį (kovo 27 d.) klaipėdiečiai rinkosi į projekto „Gyvenu laisvai!“ pirmąją paskaitą-diskusiją uostamiestyje. Į Klaipėdos istorijos tyrinėjimus su jaunimu leidosi Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka.

„Paskaitoje ...

Šį pirmadienį (kovo 27 d.) klaipėdiečiai rinkosi į projekto „Gyvenu laisvai!“ pirmąją paskaitą-diskusiją uostamiestyje. Į Klaipėdos istorijos tyrinėjimus su jaunimu leidosi Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka.

„Paskaitoje nuskambėjo daug datų, faktų – galbūt visų jų neįsiminsime, bet buvo įdomu ir naudinga išgirsti, kur skirtingais istoriniais laikotarpiais Klaipėda, Mažoji Lietuva pirmavo ir lenkė kitus Lietuvos miestus,“ – pasakoja Dasha Grigorianc.

Pasirodo, Klaipėdos miestui pirmajam buvo suteikta savivalda. Uostamiestis ją gavo 1258 m., o dabartinė sostinė Vilnius – tik daugiau kaip po šimto metų, t.y., 1387 m.

Anot Dashos, Klaipėdoje gerokai anksčiau nei likusioje Lietuvoje buvo pradėtos naudoti raudonos plytos, taip pat šio miesto architektūra greičiau panašėjo su paplitusia Europoje.  Dar viena įdomi detalė – būtent šiame krašte pradėtas naudoti patogesnis dviejų rankenų dalgis.

Mažoji Lietuva gali didžiuotis ir kultūrine pažanga, anksčiau pasirodžiusiomis lietuviškomis knygomis. Juk būtent čia buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, pasirodė pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba.

„Istorikas kartas nuo karto mūsų vis paklausdavo, ar teko girdėti apie vieną ar kitą jo paminėtą dalyką, tačiau mums tai buvo nauja,“ – pasakoja Dasha. Jai antrina ir Marija Šperling: „Daug ko nežinojau, apie ką kalbėjo istorikas. Buvo įdomu, kokią įtaką čia gyvenusios skirtingos tautos turėjo miestui,“ – sako ji.

Dasha įsitikinusi, kad bandant atskleisti Klaipėdos miesto lyg gyvo žmogaus istoriją, yra svarbu žinoti jo laimėjimus, pasiekimus, todėl, pasitarę su režisieriumi Linu Mikuta, bandys ką nors iš jų panaudoti ir filme.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai kurs filmą su režisieriumi Linu Mikuta

2017-03-25

Šią savaitę įvyko pirmasis komandos „Švyturio banga“ susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta. Klaipėdiečiai kaipmat rado su juo rado bendrą kalbą, sutarė, kad kartu kurs filmą ir sieks atverti gimtojo miesto sielą, atskleisti jo lyg gyvo žmogaus istoriją. ...

Šią savaitę įvyko pirmasis komandos „Švyturio banga“ susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta. Klaipėdiečiai kaipmat rado su juo rado bendrą kalbą, sutarė, kad kartu kurs filmą ir sieks atverti gimtojo miesto sielą, atskleisti jo lyg gyvo žmogaus istoriją. Susitikime taip pat dalyvavo projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Šis susitikimas buvo skirtas artimiau vieni su kitais susipažinti, pasidalinti savo mintimis ir lūkesčiais. „Kalbėjom, kokie mūsų norai, kodėl pasirinkom idėją „Miesto siela“, kaip įsivaizduojam būsimą filmą,“ – pasakoja komandos vadovė Viktorija Karpalo.

Paliko gerą įspūdį

Režisierius L. Mikuta jaunuoliams paliko gerą pirmąjį įspūdį. „Jis pasirodė labai kūrybingas, pilnas idėjų,“ – sako viešinimo grupės vadovė Margarita Stonytė. Jai antrina ir Dasha Grigorianc: „Manau, Linas nori ir gali daug papasakoti, turi įvairių minčių. Jis mūsų klausė, kas mums yra Klaipėda, kuo klaipėdiečiai skiriasi nuo kitų, ar esame kuo nors ypatingi... Bandydami atsakyti į šiuos klausimus, ėmėm mąstyti apie šį miestą, apie save jame.“

Jaunuolius maloniai nustebino žinia, kad L. Mikuta, kaip ir jie, gimė ir užaugo uostamiestyje. „Režisierius prisiminė savo vaikystę, kaip čia leido laiką. Kadangi jis iš Klaipėdos, susibendrauti bus tik lengviau,“ – pasakoja Viktorija.

Tęsdami pažintį, svečiai taip pat teiravosi apie jaunimo ateities planus. „Kalbėjom, kur ir kokias studijas rinksimės. Daugelis žada vykti į Rusiją ar Kaliningradą. Aš galvoju apie vadybą ar kitas panašias studijas Anglijoje,“ – atvirauja Viktorija.

„Klaipėda man svarbi: čia gimiau, užaugau ir, net jei išvyksiu, liks daug prisiminimų. Antra vertus, norisi naujų įspūdžių, pažinčių, pastudijuoti ir pamatyti, kaip yra kitur,“ – mintimis dalijasi Dasha.

Domėsis istorija

Kurdami filmą, jaunuoliai žada kaip reikiant patyrinėti savo miesto istoriją. „Manau, mūsų filme susilies menas ir dokumentika. Klaipėda turi įdomią istoriją ir reikia ją parodyti, – įsitikinusi Margarita.  – Daugelis klaipėdiečių ir ne tik jų nežino savo miestų istorijos. Ar Jūs tikrai gerai pažįstat miestą, kuriame gyvenat? Taip, žinot lankomiausias vietas, o kitų – turbūt nelabai.“

Mergina taip pat paaiškina, kodėl daugelis menkai pažįsta juos supančią aplinką, nesidomi jos istorija. „Dabar daug kas vaikšto gatvėmis įkišę nosis į telefonus ir nepastebi įdomių vietų aplink. Prieš kuriant filmą, būtų galima net padaryti interviu ir pažiūrėti, ką iš tikrųjų klaipėdiečiai žino apie savo miestą, – svarsto Viktorija. – Daugeliui mano amžiaus žmonių istorija atrodo nuobodi – vien datos, sausi faktai, trūksta jaunatviško požiūrio, kurį filme ir bandysim pateikti.“

Susipažįsta su kitais darbais

 Susitikimo metu klaipėdiečiai taip pat peržiūrėjo ir aptarė filmą „Paulavos Respubliką“, kurį I-jame projekto „Gyvenu laisvai!“ etape sukūrė Šalčininkų rajono jaunimas kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite.

„Manau, buvo nelengva sukurti tokį filmą. Žiūrėdama jį galvojau: vis dėlto, kokių gražių, įdomių vietų yra Lietuvoj. Manau, mes taip pat atrasim ir savo filme parodysim ne vieną jų,“ – mano Dasha.

Norinčius dar labiau pasinerti į kino meną, režisierius L. Mikuta pakvietė į kino klubą Klaipėdos kultūros fabrike, kur praėjusio trečiadienio vakarą pristatė savo filmą „Šaltos ausys“. „Filmas skirtas aktualiai problemai – tėvų ir vaikų nesusikalbėjimui. Tai buvo pirmasis lietuviškas filmas, kurį žiūrėjau savo noru. Likau maloniai nustebinta. Noriu pažiūrėti ir kitus šio režisieriaus darbus, nes tai būdas geriau jį pažinti, o tai yra svarbu kartu dirbant,“ – kalba Margarita.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiams – pirmoji paskaita-diskusija

2017-03-24

Paaiškėjus idėjoms, kurias projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai sieks atskleisti meno kūriniuose, pats metas išsamiau patyrinėti, kas ...

Paaiškėjus idėjoms, kurias projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai sieks atskleisti meno kūriniuose, pats metas išsamiau patyrinėti, kas įdomaus ir netikėto po jomis slepiasi. Norint atverti Klaipėdos sielą, pristatyti miesto likimą lyg gyvo žmogaus, būtina atsigręžti į praeitį, jo istoriją.

Ir štai pirmadienį (kovo 27 d.) į Klaipėdos kūrybinę dirbtuvę „Žaliakalnio“ gimnazijoje atvyksta Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka, kuris kartu su jaunimu pažvelgs į Klaipėdą ir Mažąją Lietuvą kaip vartus, fortpostą į Vakarų civilizaciją.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 14.20 val. KVIEČIAME DALYVAUTI :)

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai kimba į kūrybines paieškas

2017-03-20

Šį trečiadienį (kovo 22 d.) 15.15 val. Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks pirmasis projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta, kuris padės jaunuoliams pasinerti į kūrybines paieškas ir ...

Šį trečiadienį (kovo 22 d.) 15.15 val. Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks pirmasis projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta, kuris padės jaunuoliams pasinerti į kūrybines paieškas ir įgyvendinti savo idėjas.

Klaipėdiečiai jau apsisprendė, kad šiame projekte kurs filmą, kuriame sieks atverti gimtojo miesto sielą, parodyti jo likimą tarsi gyvo žmogaus. Jaunuoliai pasiryžę į savo miestą pažvelgti kitu kampu, išsiaiškinti, kodėl jis yra būtent toks, koks yra, kokie pėdsakai skirtingais laikotarpiais liko jo širdyje.

Kartu su režisieriumi L. Mikuta į kūrybinę dirbtuvę atvyksta, su jaunimu bendraus ir savo mintimis taip pat pasidalins viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

-------------

Trumpai apie L. Mikuta

Linas Mikuta – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas. Po studijų, 2005–2008 m., dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre su tokiais režisieriais kaip Robert Wilson, Anthony Minghela, Eimuntas Nekrošius, Francesca Zambello, Johnatan Miller, Dalia Ibelhauptaitė. Režisavo spektaklius „Intrigos“ (2007), „Peras Giuntas“ (2007) ir „Brunonas ir barbarai“ (2010).

2009 m. pradėjo dirbti su kino projektais. Tais pačiais metais sukūrė trumpametražio vaidybinio filmo „Nieko nematau“ scenarijų. Su juo užėmė pirmąją vietą kino centro „Skalvija“ organizuotame scenarijaus konkurse.

Režisavo filmus „Nevykęs scenarijus“ (2010, kartu su Kristina Sereikaite), „Dzūkijos jautis“ (2013), „Pietūs Lipovkėje“ (2013), „Pakeleiviai“ (2015, taip pat – scenarijaus autorius ir operatorius), „Šaltos ausys“ (2016).  Už filmą „Pietūs Lipovkėje“ dokumentinio kino festivalyje „Rossija“ pelnė specialųjį žiuri diplomą už ryškų meninį užuojautos ir gailestingumo temos atskleidimą. Filmui „Šaltos ausys“ skirtas specialusis tarptautinio festivalio „Doker“ prizas. Režisieriaus filmai rodyti įvairiuose festivaliuose.

Režisieriaus darbai du kartus nominuoti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui: 2014 m. – filmas  „Pietūs Likovkėje“ (kategorija: „Metų geriausias dokumentinis kino filmas“), 2016 m. – filmas „Šaltos ausys“ (kategorija: „Metų geriausias trumpametražis dokumentinis kino filmas“).

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.