Naujienos Apie komandą

Klaipėdiečiai kuria su režisieriumi Linu Mikuta

2017-06-18

Birželio 19–20 d. Klaipėdos jaunimas trumpam pamirš poilsį pajūry ar sodyboje kaime ir sugrįš į kūrybinę dirbtuvę „Žaliakalnio“ gimnazijoje. Net dvi dienas iš eilės jaunuoliai susitiks su režisieriumi Linu Mikuta, su kuriuo pasiners į kūrybinį procesą ir toliau dėlios būsimo filmo apie gimtąjį miestą viziją.

Klaipėdiečiai ketina filme atverti gimtojo miestą sielą ir pažvelgti į jį tarsi į gyvą žmogų.

Komentarai
asd 2017-06-23

asd

asd 2017-06-23

asd

Komentarai: 2

Žvilgsnis į Klaipėdą kartu su dr. A. Baubliu

2017-06-15

Birželio 14 d. klaipėdiečių jaunimo komanda „Švyturio banga“ susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulu, Klaipėdos universiteto dėstytoju doc. dr. Arūnu Baubliu. Kartu su juo jaunuoliai nagrinėjo vokiškosios Klaipėdos istoriją, ...

Birželio 14 d. klaipėdiečių jaunimo komanda „Švyturio banga“ susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulu, Klaipėdos universiteto dėstytoju doc. dr. Arūnu Baubliu. Kartu su juo jaunuoliai nagrinėjo vokiškosios Klaipėdos istoriją, aiškinosi vokiečių svarbą Klaipėdai, Lietuvai ir visai Europai. Kaip sako projekto dalyvė Marija Nazarova, ši tema neišsemiama, turi daug spalvų ir atspalvių.

Dr. A. Baublys paskaitą pradėjo pasakojimu apie Klaipėdos atsiradimą. Marija gerai įsidėmėjo, kad iš pradžių Klaipėda vadinta Memel. Anot merginos, buvo labai įdomu mintimis nusikelti į praeitį ir įsivaizduoti, kaip šis miestas atrodė anksčiau, išgirsti, kaip buvo statomas laivų terminas palei Danės upę. Turbūt po paskaitos prie šio terminalo nuėję jaunuoliai į jį jau žvelgs kitaip, mintimis seks jo istorijos pėdsakais.

Jaunuoliai taip pat išgirdo, su kuo teko kovoti Klaipėdos krašto gyventojams, kaip keitėsi jų tautinė sudėtis. Pasirodo, čia gyveno ne tik lietuviai, vokiečiai, bet ir estai. O štai Alisa Ongemach džiaugiasi, kad daugiau sužinojo apie vokiškąją kultūrą, kaip vokiečiai gyvena Europoje ir visame pasaulyje, Vokietijos valstybės istoriją.  

Jaunuoliai gerai suvokia, kad Klaipėda buvo vokiškosios kultūros kraštas, o šis susitikimas tik dar labiau atskleidė, koks savitas, įvairiapusiškas yra šis miestas bei jo kultūra.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiams – paskaita-diskusija apie vokiškąją Klaipėdą

2017-06-12

Nors vasaros atostogos vis labiau įsibėgėja, klaipėdiečių galvose vis sukasi mintys, ką čia naujo sužinojus apie gimtąjį miestą, kaip kuo geriau jį pažinus ir kuo įdomiau kitiems pristačius. Naujų idėjų turėtų kilti šį trečiadienį (birželio 14 d.) 10.30 val. ...

Nors vasaros atostogos vis labiau įsibėgėja, klaipėdiečių galvose vis sukasi mintys, ką čia naujo sužinojus apie gimtąjį miestą, kaip kuo geriau jį pažinus ir kuo įdomiau kitiems pristačius. Naujų idėjų turėtų kilti šį trečiadienį (birželio 14 d.) 10.30 val. susitikus su Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulu, Klaipėdos universiteto dėstytoju doc. dr. Arūnu Baubliu, kuris kvies pažvelgti į vokiškąją Klaipėdą ir panagrinėti vokiečių svarbą Klaipėdai, Lietuvai ir Europai.

Diskusiją Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

-------------

Trumpai apie A. Baublį:

Dr. Arūnas Baublys – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Evangeliškosios teologijos centro direktorius, Istorijos ir archeologijos katedros docentas. Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskritimis. Lietuvos archeologijos draugijos narys.

1986–1993 m. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ mokslinis bendradarbis, archeologas, skyriaus vedėjas. Tyrinėjo Biržų senamiestį ir tvirtovės kompleksą. 1993 m. pradėjo dirbti Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centre, nuo 2001 m. jam vadovauja.  Jau devyniolika metų dėsto Klaipėdos universiteto Istorijos katedros studentams.

Daugiausia dėmesio skiria evangelikų bažnyčių istorijos XIX–XX a., evangeliškosios teologijos, Klaipėdos krašto kultūros paveldo tyrimams. Vokietijos evangelikų bažnyčios ekspertas Rytų Europos ir Baltijos šalių klausimais, „Protų susigražinimo programos“ ekspertas, duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas ir grupės vadovas.

Monografijos „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodas: organizacija, bažnytinė savivalda ir konfesinės inteligentijos formavimas 1795–1830 metais“ autorius. Yra parengęs daug mokslo  straipsnių, recenzijų, skaito pranešimus konferencijose. Leidinių „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“, „Res Humanitariae“ redakcinių kolegijų narys.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdos jaunimas tyrinėja savo miestą

2017-05-06

Klaipėdos jaunimas, susitikęs su režisieriumi Linu Mikuta, operatore Kristina Sereikaite ir gide, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene, aiškinosi, kuo išskirtinis jų miestas, siekė dar geriau jį pažinti. 

„Režisierius ...

Klaipėdos jaunimas, susitikęs su režisieriumi Linu Mikuta, operatore Kristina Sereikaite ir gide, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene, aiškinosi, kuo išskirtinis jų miestas, siekė dar geriau jį pažinti. 

„Režisierius Linas teiravosi, kokių istorijų, nutikimų, susijusių su Klaipėda, žinome, su kuo mums šis miestas asocijuojasi. Daugelis minėjo Jūros šventę – per ją miestas atgyja, prisipildo šventinio šurmulio, į kurį įsilieję jaučiamės ne tik šventės dalyviais, bet ir jos kūrėjais, – mintimis dalijasi Viktorija Karpalo. – Kiti papasakojo savo asmenines istorijas. Nesusilaukiau ir aš: papasakojau, kaip kartą su drauge prie molo vos nenuskendom.“

Anot merginos, režisierius ir pats prisiminė vaikystės dienas, pasakojo, kaip lankėsi požeminiuose, po miestu įrengtuose bunkeriuose.

Vėliau jaunuoliai susipažino ir aptarė, kokie etapai sudaro filmo kūrybinį procesą. „Režisierius akcentavo, kad viskas prasideda nuo idėjos. Po to seka informacijos rinkimas, kūrybinės komandos – režisieriaus, scenaristo, operatoriaus ir kitų jos narių – subūrimas, – pasakoja Viktorija. – Vėliau rašomas scenarijus, ruošiamasi filmavimams, pavyzdžiui, atrenkamos filmavimų vietos, ir filmuojama. Tada vyksta montavimas ir pasiruošimas premjerai.“

„Idėją turim, apie Klaipėdą nemažai žinom, tai turbūt jau laikas žengti į trečiąjį – scenarijaus rašymo – etapą, – svarsto Viktorija. – Diskutavom, koks žanras geriausiai mūsų filmui tiktų. Ko gero, dokumentikos nepavyks išvengti.“

Pasidaliję mintimis, nuomonėmis, jaunuoliai patraukė į miestą, prie Pilies muziejaus. „Gidė pasakojo, kaip šiuo metu vykdomi pilies atstatymo darbai. Kalbama, kad per kokius penkiasdešimt metų gali būti atkurta visa autentiška pilis,“ – pasakoja Viktorija.

Vėliau jaunuoliai pajudėjo Danės upės link. Pasirodo, anksčiau į Kuršių marias įtekanti upė vadinta Dange, tačiau tarpukariui kalbininkai nusprendė šį pavadinimą sulietuvinti į Danę. Jaunuoliai taip pat apsilnkė prie miesto puošmenos – medinio būrinio laivo „Meridianas“, aptarė pastatų architektūrą.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdos jaunimui antrasis kūrybinis susitikimas

2017-04-25

Šį trečiadienį (balandžio 27 d.) Klaipėdos jaunimas toliau plėtos kuriamo filmo idėją ir ieškos būdų, kaip patraukliai, įdomiai jame atskleisti gimtojo miesto tarsi gyvo žmogaus likimą.

Į kūrybines paieškas jaunuoliai liesis su jau jiems pažįstamu ...

Šį trečiadienį (balandžio 27 d.) Klaipėdos jaunimas toliau plėtos kuriamo filmo idėją ir ieškos būdų, kaip patraukliai, įdomiai jame atskleisti gimtojo miesto tarsi gyvo žmogaus likimą.

Į kūrybines paieškas jaunuoliai liesis su jau jiems pažįstamu režisieriumi Linu Mikuta. O taip pat susipažins su naujais kūrybinės komandos nariais – kino operatore Kristina Sereikaite ir Laurencija Budrytė-Ausiejienė.

--------------------------------

Trumpai apie K. Sereikaitę ir L. Budrytę-Ausiejienę:

 Kristina Sereikaitė – jaunosios kartos kino operatorė, fotografė, Lietuvos kino operatorių asociacijos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė.

Baigė fotografijos technologijos studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Vėliau tęsė mokslus ir įgijo vaizdo operatorės specialybę įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 

2013 m. jos kaip operatorės darbas filme „Dzūkijos Jautis“ (rež. L. Mikuta) pelnė Jekaterinburgo tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Rossia“ pagrindinį prizą už kinematografiją. 2016 m. Krokuvos kino festivalyje apdovanota „HBO Polska“ prizu už geriausią operatoriaus darbą dokumentiniame filme „Šaltos ausys“ (rež. L. Mikuta).

Nominuota Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013“ už operatoriaus darbą filme „Liza, namo” (rež. O. Buraja). Taip pat nominuota Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas“ ir pelnė  specialų paminėjimo diplomą „Už įtaigų kameros darbą ir jautrumą perteikiant daugeliui nematomas kasdienes situacijas“ filme „Pietūs Lipovkėje“ (rež. Linas Mikuta).

Daug laiko skiria fotografijai. Prancūzų kultūros centro Robert Doisneau garbei organizuoto fotografijos konkurso laureatė (2005). Tarptautiniame fotografijos festivalyje „Map Toulouse“ apdovanota pagrindiniu prizu už seriją „Nekaltybė“ (2012), Panevėžio tarptautinėje fotografijos bienalės „Žmogus ir miestas“ nugalėtoja (2015). Surengė daugiau kaip dvidešimt personalinių parodų Lietuvos, Suomijos, Danijos, Prancūzijos galerijose, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Meksikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuotraukos skelbtos įvairiuose leidiniuose ir fotoalbumuose.

Laurencija Budrytė-Ausiejienė – gidė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo ir rekreacijos katedros lektorė.

Bendradarbiaudama su Klaipėdos žydų bendruomene, pernai Klaipėdoje atidarė naują autorinį maršrutą – „Po Klaipėdą Šekelio keliu“. Kartu su lektore Daiva Statkuviene parengė dviejų dienų kūrybinių dirbtuvių programą gidams. Remdamasi atsiliepimais lankytojų knygose, atliko Gruto parko lankytojų emocijų analizę (2015).

Įgyvendina socialines iniciatyvas. Pavyzdžiui, kartu su studentais uostamiesčio viešajame transporte organizavo ekskursijas ir jų metu keleiviams pasakojo apie vertingiausius istorinius, gamtinius ir kultūrinius pakelės objektus.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.