Naujienos Apie komandą

Klaipėdiečiai kurs filmą su režisieriumi Linu Mikuta

2017-03-25

Šią savaitę įvyko pirmasis komandos „Švyturio banga“ susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta. Klaipėdiečiai kaipmat rado su juo rado bendrą kalbą, sutarė, kad kartu kurs filmą ir sieks atverti gimtojo miesto sielą, atskleisti jo lyg gyvo žmogaus istoriją. ...

Šią savaitę įvyko pirmasis komandos „Švyturio banga“ susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta. Klaipėdiečiai kaipmat rado su juo rado bendrą kalbą, sutarė, kad kartu kurs filmą ir sieks atverti gimtojo miesto sielą, atskleisti jo lyg gyvo žmogaus istoriją. Susitikime taip pat dalyvavo projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Šis susitikimas buvo skirtas artimiau vieni su kitais susipažinti, pasidalinti savo mintimis ir lūkesčiais. „Kalbėjom, kokie mūsų norai, kodėl pasirinkom idėją „Miesto siela“, kaip įsivaizduojam būsimą filmą,“ – pasakoja komandos vadovė Viktorija Karpalo.

Paliko gerą įspūdį

Režisierius L. Mikuta jaunuoliams paliko gerą pirmąjį įspūdį. „Jis pasirodė labai kūrybingas, pilnas idėjų,“ – sako viešinimo grupės vadovė Margarita Stonytė. Jai antrina ir Dasha Grigorianc: „Manau, Linas nori ir gali daug papasakoti, turi įvairių minčių. Jis mūsų klausė, kas mums yra Klaipėda, kuo klaipėdiečiai skiriasi nuo kitų, ar esame kuo nors ypatingi... Bandydami atsakyti į šiuos klausimus, ėmėm mąstyti apie šį miestą, apie save jame.“

Jaunuolius maloniai nustebino žinia, kad L. Mikuta, kaip ir jie, gimė ir užaugo uostamiestyje. „Režisierius prisiminė savo vaikystę, kaip čia leido laiką. Kadangi jis iš Klaipėdos, susibendrauti bus tik lengviau,“ – pasakoja Viktorija.

Tęsdami pažintį, svečiai taip pat teiravosi apie jaunimo ateities planus. „Kalbėjom, kur ir kokias studijas rinksimės. Daugelis žada vykti į Rusiją ar Kaliningradą. Aš galvoju apie vadybą ar kitas panašias studijas Anglijoje,“ – atvirauja Viktorija.

„Klaipėda man svarbi: čia gimiau, užaugau ir, net jei išvyksiu, liks daug prisiminimų. Antra vertus, norisi naujų įspūdžių, pažinčių, pastudijuoti ir pamatyti, kaip yra kitur,“ – mintimis dalijasi Dasha.

Domėsis istorija

Kurdami filmą, jaunuoliai žada kaip reikiant patyrinėti savo miesto istoriją. „Manau, mūsų filme susilies menas ir dokumentika. Klaipėda turi įdomią istoriją ir reikia ją parodyti, – įsitikinusi Margarita.  – Daugelis klaipėdiečių ir ne tik jų nežino savo miestų istorijos. Ar Jūs tikrai gerai pažįstat miestą, kuriame gyvenat? Taip, žinot lankomiausias vietas, o kitų – turbūt nelabai.“

Mergina taip pat paaiškina, kodėl daugelis menkai pažįsta juos supančią aplinką, nesidomi jos istorija. „Dabar daug kas vaikšto gatvėmis įkišę nosis į telefonus ir nepastebi įdomių vietų aplink. Prieš kuriant filmą, būtų galima net padaryti interviu ir pažiūrėti, ką iš tikrųjų klaipėdiečiai žino apie savo miestą, – svarsto Viktorija. – Daugeliui mano amžiaus žmonių istorija atrodo nuobodi – vien datos, sausi faktai, trūksta jaunatviško požiūrio, kurį filme ir bandysim pateikti.“

Susipažįsta su kitais darbais

 Susitikimo metu klaipėdiečiai taip pat peržiūrėjo ir aptarė filmą „Paulavos Respubliką“, kurį I-jame projekto „Gyvenu laisvai!“ etape sukūrė Šalčininkų rajono jaunimas kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite.

„Manau, buvo nelengva sukurti tokį filmą. Žiūrėdama jį galvojau: vis dėlto, kokių gražių, įdomių vietų yra Lietuvoj. Manau, mes taip pat atrasim ir savo filme parodysim ne vieną jų,“ – mano Dasha.

Norinčius dar labiau pasinerti į kino meną, režisierius L. Mikuta pakvietė į kino klubą Klaipėdos kultūros fabrike, kur praėjusio trečiadienio vakarą pristatė savo filmą „Šaltos ausys“. „Filmas skirtas aktualiai problemai – tėvų ir vaikų nesusikalbėjimui. Tai buvo pirmasis lietuviškas filmas, kurį žiūrėjau savo noru. Likau maloniai nustebinta. Noriu pažiūrėti ir kitus šio režisieriaus darbus, nes tai būdas geriau jį pažinti, o tai yra svarbu kartu dirbant,“ – kalba Margarita.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiams – pirmoji paskaita-diskusija

2017-03-24

Paaiškėjus idėjoms, kurias projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai sieks atskleisti meno kūriniuose, pats metas išsamiau patyrinėti, kas ...

Paaiškėjus idėjoms, kurias projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai sieks atskleisti meno kūriniuose, pats metas išsamiau patyrinėti, kas įdomaus ir netikėto po jomis slepiasi. Norint atverti Klaipėdos sielą, pristatyti miesto likimą lyg gyvo žmogaus, būtina atsigręžti į praeitį, jo istoriją.

Ir štai pirmadienį (kovo 27 d.) į Klaipėdos kūrybinę dirbtuvę „Žaliakalnio“ gimnazijoje atvyksta Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka, kuris kartu su jaunimu pažvelgs į Klaipėdą ir Mažąją Lietuvą kaip vartus, fortpostą į Vakarų civilizaciją.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 14.20 val. KVIEČIAME DALYVAUTI :)

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai kimba į kūrybines paieškas

2017-03-20

Šį trečiadienį (kovo 22 d.) 15.15 val. Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks pirmasis projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta, kuris padės jaunuoliams pasinerti į kūrybines paieškas ir ...

Šį trečiadienį (kovo 22 d.) 15.15 val. Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks pirmasis projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta, kuris padės jaunuoliams pasinerti į kūrybines paieškas ir įgyvendinti savo idėjas.

Klaipėdiečiai jau apsisprendė, kad šiame projekte kurs filmą, kuriame sieks atverti gimtojo miesto sielą, parodyti jo likimą tarsi gyvo žmogaus. Jaunuoliai pasiryžę į savo miestą pažvelgti kitu kampu, išsiaiškinti, kodėl jis yra būtent toks, koks yra, kokie pėdsakai skirtingais laikotarpiais liko jo širdyje.

Kartu su režisieriumi L. Mikuta į kūrybinę dirbtuvę atvyksta, su jaunimu bendraus ir savo mintimis taip pat pasidalins viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

-------------

Trumpai apie L. Mikuta

Linas Mikuta – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas. Po studijų, 2005–2008 m., dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre su tokiais režisieriais kaip Robert Wilson, Anthony Minghela, Eimuntas Nekrošius, Francesca Zambello, Johnatan Miller, Dalia Ibelhauptaitė. Režisavo spektaklius „Intrigos“ (2007), „Peras Giuntas“ (2007) ir „Brunonas ir barbarai“ (2010).

2009 m. pradėjo dirbti su kino projektais. Tais pačiais metais sukūrė trumpametražio vaidybinio filmo „Nieko nematau“ scenarijų. Su juo užėmė pirmąją vietą kino centro „Skalvija“ organizuotame scenarijaus konkurse.

Režisavo filmus „Nevykęs scenarijus“ (2010, kartu su Kristina Sereikaite), „Dzūkijos jautis“ (2013), „Pietūs Lipovkėje“ (2013), „Pakeleiviai“ (2015, taip pat – scenarijaus autorius ir operatorius), „Šaltos ausys“ (2016).  Už filmą „Pietūs Lipovkėje“ dokumentinio kino festivalyje „Rossija“ pelnė specialųjį žiuri diplomą už ryškų meninį užuojautos ir gailestingumo temos atskleidimą. Filmui „Šaltos ausys“ skirtas specialusis tarptautinio festivalio „Doker“ prizas. Režisieriaus filmai rodyti įvairiuose festivaliuose.

Režisieriaus darbai du kartus nominuoti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui: 2014 m. – filmas  „Pietūs Likovkėje“ (kategorija: „Metų geriausias dokumentinis kino filmas“), 2016 m. – filmas „Šaltos ausys“ (kategorija: „Metų geriausias trumpametražis dokumentinis kino filmas“).

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

韓国コピー時計 2017-10-24

スーパーコピーブランド! 友達の紹介するネットショップ. 対応するとても良いのがあります. 信用の店があるのです!

Komentarai: 2

Klaipėdiečiai išrinko tris idėjas, kaip pristatyti savo miestą

2016-12-18

Penktadienį (gruodžio 16 d.) į projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinę dirbtuvę Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje sugūžėjo gausus būrys jaunimo ir suaugusiųjų. Visi jie panoro pirmieji sužinoti ir įvertinti komandos „Švyturio banga“ ...

Penktadienį (gruodžio 16 d.) į projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinę dirbtuvę Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje sugūžėjo gausus būrys jaunimo ir suaugusiųjų. Visi jie panoro pirmieji sužinoti ir įvertinti komandos „Švyturio banga“ sugalvotas idėjas, kaip patraukliai ir įdomiai pristatyti savo miesto išskirtinumą, jo istoriją bei kultūrą.

Pristatė penkias idėjas

 Jaunuoliai pažvelgė į gimtąjį miestą iš skirtingų perspektyvų. Pirmoji jų idėja – atskleisti savo miesto likimą taip, tarsi jis būtų gyvas žmogus. „Kai bendrauju su bendraamžiais iš Vilniaus, Kauno ir pasakau, kad esu iš Klaipėdos, daugelis žavisi šiuo miestu, nes jis yra prie jūros, tačiau daugiau nelabai ką žino. Klaipėdos istorija labai spalvinga, joje buvo gražių, džiugių ir liūdnų, sunkių akimirkų, – pasakoja komandos vadovė Viktorija Karpalo. – Svarbiausius jos istorijos etapus pristatėme teatralizuotame etiude.“ Viktorijai antrina ir viešinimo komandos vadovė Margarita Stonytė. Mergina primena, kad Klaipėdos miesto istorijoje pėdsaką paliko prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas, miestas priklausė ir fašistinei Vokietijai, ir Sovietų Sąjungai, o dabar yra Nepriklausomos Lietuvos dalis.

Jaunuoliai taip pat nusprendė pažvelgti į Klaipėdą kaip į Lietuvos jūros vartus. Daugelį maloniai nuteikia vien žodis „jūra“, o kur dar jos ošimas, plaukus kedenantis vėjas, džiazo garsai, regata, Jūrų muziejus, delfinariumas... Taip ir norisi čia sugrįžti vėl ir vėl... Visa tai jaunuoliai sudėjo į trumpą vaizdo filmuką, kurį lydėjo gyva muzika.

Be to, jaunuoliai ryžosi visiems priminti Anikės, Klaipėdoje gimusio prūsų poeto Simono Dacho kūryboje apdainuotos mergaitės, meilės istoriją. „Anikės skulptūra stovi labai gražioje vietoje Senamiestyje. Tai mūsų kultūros dalis,“ – sako Viktorija, kuri teatralizuotame pasirodyme būtent ir įkūnijo šią mergaitę. O štai Maksimui Droždin teko Dacho vaidmuo – jis visus savo jausmus sudėjo į vokišką dainą. „Norėjome parodyti, kad anksčiau jausmai buvo reiškiami vienaip, dabar – kitaip. Anksčiau tam nereikėjo telefonų, sms žinučių. Technologijos suteikė patogumo, tačiau nukentėjo bendravimo kokybė,“ – mano Maksimas. Anot Margaritos, kad neliktų abejonių, kad įsimylėjėlių elgesys pasikeitė, jaunuoliai į savo etiudą įtraukė vestuvių fragmentą, kai „jaunieji prie Anikės skulptūros nebesibučiuoja, kaip buvo įprasta anksčiau, bet darosi selfie“.

Ketvirtoji komandos „Švyturio banga“ idėja taip pat kvietė atsigręžti į praeitį ir palyginti Klaipėdos jaunimo madas šiandien ir prieš 200 metų. Pristatydami idėją jaunuoliai demonstravo senuosius kostiumus ir dabartinę savo aprangą. „Vis dėlto tenka pripažįsti, kad šiandien mūsų jaunimas nesirengia kaip nors išskirtinai, kitaip nei kitų didžiųjų miestų jaunuoliai,“ – kalbėjo Margarita.

Paskutinis, bet ne mažiau įdomus klaipėdiečių sumanymas – prisiminti Kuršių Nerijos atsiradimo istoriją, su ja susijusius mitus. Jaunuoliai, gyvai piešdami smėliu, priminė legendą, kaip Karvaičio dukra milžinė Neringa, norėdama padėti žmonėms per audras pasiekti krantą, nešė ir pylė smėlį į vandenį tol, kol supylė neriją, kuri atitvėrė marias nuo jūros. Tiesa, yra ir kita legenda, pagal kurią Kuršių Neriją supylė prie jūros žaidžianti maža itin stipri mergytė Neringa.

Jaunuoliams kiekviena idėja miela ir brangi – juk joms sugalvoti, paruošti pristatymus prireikė nemažai laiko, pastangų. „Iš pradžių visi susirinkdavom ir dalindavomės mintimis, ką ir kaip būtų galima padaryti. Kai ėmė aiškėti idėjos, pasiskirstėm į mažesnes grupeles. Pasiruošimas vyko labai draugiškai, stengėmės vieni kitiems padėti, suradom nemažai pagalbininkų, susitarėm dėl kostiumų su gimnazijos teatru „Otrada“, Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla. Tiesa, buvo ir tokių, kuriems pasirodė per sunku, ir kurie pasitraukė,“ – pasakoja Viktorija.

Susirinkusieji išreiškė savo simpatijas

Kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo ir jaunuolių pristatytas idėjas aptarė projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai: Klaipėdos universiteto vyr. mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius, archeologas ir mitologijos tyrinėtojas dr. Vykintas Vaitkevičius, kino režisierius Audrius Lelkaitis. Renginį vedė vienas projekto iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 

„Pristatėme idėjas, išklausėme svečių nuomonės ir tuomet vyko balsavimas: surinkusieji plodami, trypdami išrinko tris, jų manymu, geriausias idėjas,“ – pasakoja Maksim.

Daugiausiai susirinkusiųjų simpatijų ir garsiausių plojimų sulaukė jaunimo idėjos, kurios sugretino Klaipėdos miesto istoriją su žmogus gyvenimą, priminė Anikės meilės istoriją ir atskleidė, kaip atsirado Kuršių Nerija.  Iš šių trijų idėjų komanda „Švyturio banga“ išsirinks vieną, kurią toliau vystys ir pagal ją kurs pasirinktą meno kūrinį.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.