Naujienos Apie komandą

Aiškinosi, kur Klaipėda pirmavo ir lenkė kitus

2017-03-29

Šį pirmadienį (kovo 27 d.) klaipėdiečiai rinkosi į projekto „Gyvenu laisvai!“ pirmąją paskaitą-diskusiją uostamiestyje. Į Klaipėdos istorijos tyrinėjimus su jaunimu leidosi Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka.

„Paskaitoje ...

Šį pirmadienį (kovo 27 d.) klaipėdiečiai rinkosi į projekto „Gyvenu laisvai!“ pirmąją paskaitą-diskusiją uostamiestyje. Į Klaipėdos istorijos tyrinėjimus su jaunimu leidosi Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka.

„Paskaitoje nuskambėjo daug datų, faktų – galbūt visų jų neįsiminsime, bet buvo įdomu ir naudinga išgirsti, kur skirtingais istoriniais laikotarpiais Klaipėda, Mažoji Lietuva pirmavo ir lenkė kitus Lietuvos miestus,“ – pasakoja Dasha Grigorianc.

Pasirodo, Klaipėdos miestui pirmajam buvo suteikta savivalda. Uostamiestis ją gavo 1258 m., o dabartinė sostinė Vilnius – tik daugiau kaip po šimto metų, t.y., 1387 m.

Anot Dashos, Klaipėdoje gerokai anksčiau nei likusioje Lietuvoje buvo pradėtos naudoti raudonos plytos, taip pat šio miesto architektūra greičiau panašėjo su paplitusia Europoje.  Dar viena įdomi detalė – būtent šiame krašte pradėtas naudoti patogesnis dviejų rankenų dalgis.

Mažoji Lietuva gali didžiuotis ir kultūrine pažanga, anksčiau pasirodžiusiomis lietuviškomis knygomis. Juk būtent čia buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, pasirodė pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba.

„Istorikas kartas nuo karto mūsų vis paklausdavo, ar teko girdėti apie vieną ar kitą jo paminėtą dalyką, tačiau mums tai buvo nauja,“ – pasakoja Dasha. Jai antrina ir Marija Šperling: „Daug ko nežinojau, apie ką kalbėjo istorikas. Buvo įdomu, kokią įtaką čia gyvenusios skirtingos tautos turėjo miestui,“ – sako ji.

Dasha įsitikinusi, kad bandant atskleisti Klaipėdos miesto lyg gyvo žmogaus istoriją, yra svarbu žinoti jo laimėjimus, pasiekimus, todėl, pasitarę su režisieriumi Linu Mikuta, bandys ką nors iš jų panaudoti ir filme.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai kurs filmą su režisieriumi Linu Mikuta

2017-03-25

Šią savaitę įvyko pirmasis komandos „Švyturio banga“ susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta. Klaipėdiečiai kaipmat rado su juo rado bendrą kalbą, sutarė, kad kartu kurs filmą ir sieks atverti gimtojo miesto sielą, atskleisti jo lyg gyvo žmogaus istoriją. ...

Šią savaitę įvyko pirmasis komandos „Švyturio banga“ susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta. Klaipėdiečiai kaipmat rado su juo rado bendrą kalbą, sutarė, kad kartu kurs filmą ir sieks atverti gimtojo miesto sielą, atskleisti jo lyg gyvo žmogaus istoriją. Susitikime taip pat dalyvavo projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Šis susitikimas buvo skirtas artimiau vieni su kitais susipažinti, pasidalinti savo mintimis ir lūkesčiais. „Kalbėjom, kokie mūsų norai, kodėl pasirinkom idėją „Miesto siela“, kaip įsivaizduojam būsimą filmą,“ – pasakoja komandos vadovė Viktorija Karpalo.

Paliko gerą įspūdį

Režisierius L. Mikuta jaunuoliams paliko gerą pirmąjį įspūdį. „Jis pasirodė labai kūrybingas, pilnas idėjų,“ – sako viešinimo grupės vadovė Margarita Stonytė. Jai antrina ir Dasha Grigorianc: „Manau, Linas nori ir gali daug papasakoti, turi įvairių minčių. Jis mūsų klausė, kas mums yra Klaipėda, kuo klaipėdiečiai skiriasi nuo kitų, ar esame kuo nors ypatingi... Bandydami atsakyti į šiuos klausimus, ėmėm mąstyti apie šį miestą, apie save jame.“

Jaunuolius maloniai nustebino žinia, kad L. Mikuta, kaip ir jie, gimė ir užaugo uostamiestyje. „Režisierius prisiminė savo vaikystę, kaip čia leido laiką. Kadangi jis iš Klaipėdos, susibendrauti bus tik lengviau,“ – pasakoja Viktorija.

Tęsdami pažintį, svečiai taip pat teiravosi apie jaunimo ateities planus. „Kalbėjom, kur ir kokias studijas rinksimės. Daugelis žada vykti į Rusiją ar Kaliningradą. Aš galvoju apie vadybą ar kitas panašias studijas Anglijoje,“ – atvirauja Viktorija.

„Klaipėda man svarbi: čia gimiau, užaugau ir, net jei išvyksiu, liks daug prisiminimų. Antra vertus, norisi naujų įspūdžių, pažinčių, pastudijuoti ir pamatyti, kaip yra kitur,“ – mintimis dalijasi Dasha.

Domėsis istorija

Kurdami filmą, jaunuoliai žada kaip reikiant patyrinėti savo miesto istoriją. „Manau, mūsų filme susilies menas ir dokumentika. Klaipėda turi įdomią istoriją ir reikia ją parodyti, – įsitikinusi Margarita.  – Daugelis klaipėdiečių ir ne tik jų nežino savo miestų istorijos. Ar Jūs tikrai gerai pažįstat miestą, kuriame gyvenat? Taip, žinot lankomiausias vietas, o kitų – turbūt nelabai.“

Mergina taip pat paaiškina, kodėl daugelis menkai pažįsta juos supančią aplinką, nesidomi jos istorija. „Dabar daug kas vaikšto gatvėmis įkišę nosis į telefonus ir nepastebi įdomių vietų aplink. Prieš kuriant filmą, būtų galima net padaryti interviu ir pažiūrėti, ką iš tikrųjų klaipėdiečiai žino apie savo miestą, – svarsto Viktorija. – Daugeliui mano amžiaus žmonių istorija atrodo nuobodi – vien datos, sausi faktai, trūksta jaunatviško požiūrio, kurį filme ir bandysim pateikti.“

Susipažįsta su kitais darbais

 Susitikimo metu klaipėdiečiai taip pat peržiūrėjo ir aptarė filmą „Paulavos Respubliką“, kurį I-jame projekto „Gyvenu laisvai!“ etape sukūrė Šalčininkų rajono jaunimas kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite.

„Manau, buvo nelengva sukurti tokį filmą. Žiūrėdama jį galvojau: vis dėlto, kokių gražių, įdomių vietų yra Lietuvoj. Manau, mes taip pat atrasim ir savo filme parodysim ne vieną jų,“ – mano Dasha.

Norinčius dar labiau pasinerti į kino meną, režisierius L. Mikuta pakvietė į kino klubą Klaipėdos kultūros fabrike, kur praėjusio trečiadienio vakarą pristatė savo filmą „Šaltos ausys“. „Filmas skirtas aktualiai problemai – tėvų ir vaikų nesusikalbėjimui. Tai buvo pirmasis lietuviškas filmas, kurį žiūrėjau savo noru. Likau maloniai nustebinta. Noriu pažiūrėti ir kitus šio režisieriaus darbus, nes tai būdas geriau jį pažinti, o tai yra svarbu kartu dirbant,“ – kalba Margarita.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiams – pirmoji paskaita-diskusija

2017-03-24

Paaiškėjus idėjoms, kurias projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai sieks atskleisti meno kūriniuose, pats metas išsamiau patyrinėti, kas ...

Paaiškėjus idėjoms, kurias projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai sieks atskleisti meno kūriniuose, pats metas išsamiau patyrinėti, kas įdomaus ir netikėto po jomis slepiasi. Norint atverti Klaipėdos sielą, pristatyti miesto likimą lyg gyvo žmogaus, būtina atsigręžti į praeitį, jo istoriją.

Ir štai pirmadienį (kovo 27 d.) į Klaipėdos kūrybinę dirbtuvę „Žaliakalnio“ gimnazijoje atvyksta Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka, kuris kartu su jaunimu pažvelgs į Klaipėdą ir Mažąją Lietuvą kaip vartus, fortpostą į Vakarų civilizaciją.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 14.20 val. KVIEČIAME DALYVAUTI :)

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai kimba į kūrybines paieškas

2017-03-20

Šį trečiadienį (kovo 22 d.) 15.15 val. Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks pirmasis projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta, kuris padės jaunuoliams pasinerti į kūrybines paieškas ir ...

Šį trečiadienį (kovo 22 d.) 15.15 val. Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks pirmasis projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su režisieriumi Linu Mikuta, kuris padės jaunuoliams pasinerti į kūrybines paieškas ir įgyvendinti savo idėjas.

Klaipėdiečiai jau apsisprendė, kad šiame projekte kurs filmą, kuriame sieks atverti gimtojo miesto sielą, parodyti jo likimą tarsi gyvo žmogaus. Jaunuoliai pasiryžę į savo miestą pažvelgti kitu kampu, išsiaiškinti, kodėl jis yra būtent toks, koks yra, kokie pėdsakai skirtingais laikotarpiais liko jo širdyje.

Kartu su režisieriumi L. Mikuta į kūrybinę dirbtuvę atvyksta, su jaunimu bendraus ir savo mintimis taip pat pasidalins viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

-------------

Trumpai apie L. Mikuta

Linas Mikuta – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas. Po studijų, 2005–2008 m., dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre su tokiais režisieriais kaip Robert Wilson, Anthony Minghela, Eimuntas Nekrošius, Francesca Zambello, Johnatan Miller, Dalia Ibelhauptaitė. Režisavo spektaklius „Intrigos“ (2007), „Peras Giuntas“ (2007) ir „Brunonas ir barbarai“ (2010).

2009 m. pradėjo dirbti su kino projektais. Tais pačiais metais sukūrė trumpametražio vaidybinio filmo „Nieko nematau“ scenarijų. Su juo užėmė pirmąją vietą kino centro „Skalvija“ organizuotame scenarijaus konkurse.

Režisavo filmus „Nevykęs scenarijus“ (2010, kartu su Kristina Sereikaite), „Dzūkijos jautis“ (2013), „Pietūs Lipovkėje“ (2013), „Pakeleiviai“ (2015, taip pat – scenarijaus autorius ir operatorius), „Šaltos ausys“ (2016).  Už filmą „Pietūs Lipovkėje“ dokumentinio kino festivalyje „Rossija“ pelnė specialųjį žiuri diplomą už ryškų meninį užuojautos ir gailestingumo temos atskleidimą. Filmui „Šaltos ausys“ skirtas specialusis tarptautinio festivalio „Doker“ prizas. Režisieriaus filmai rodyti įvairiuose festivaliuose.

Režisieriaus darbai du kartus nominuoti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui: 2014 m. – filmas  „Pietūs Likovkėje“ (kategorija: „Metų geriausias dokumentinis kino filmas“), 2016 m. – filmas „Šaltos ausys“ (kategorija: „Metų geriausias trumpametražis dokumentinis kino filmas“).

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

韓国コピー時計 2017-10-24

スーパーコピーブランド! 友達の紹介するネットショップ. 対応するとても良いのがあります. 信用の店があるのです!

Komentarai: 2

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.