Naujienos Apie komandą

Biržiečiai gerino kritinio mąstymo įgūdžius

2017-10-17

Biržų jaunimas ne tik domisi didikų Radvilų gimine, kuria apie ją filmą, bet ir susipažįsta su medijomis, mokosi analizuoti, atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją. Ir štai šių metų spalio 17 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vytauto Didžiojo ...

Biržų jaunimas ne tik domisi didikų Radvilų gimine, kuria apie ją filmą, bet ir susipažįsta su medijomis, mokosi analizuoti, atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją. Ir štai šių metų spalio 17 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė, su kuria jaunuoliai diskutavo apie kritiminį mąstymą ir atliko keletą praktinių užduočių.

„Kritinis mąstymas – tai gebėjimas iš daugybės informacijos išsirinktą tą, kuri yra teisinga, atitinka tikrovę. Antraštėse dažnai naudojami įvairūs triukai, kad skaitytojai ant jų spūsteltų ir perskaitytų tai, kas jiems galbūt visiškai neaktualu, neįdomu, – mintimis dalijasi Gabrielė Stumbrytė. – Anksčiau tikrai nemokėjau taupyt laiko. Būdavo, kad pamatau kokią gražią nuotrauką, patrauklų aprašymą ir jau spaudžiu, skaitau, žiūriu, dažnai net užsinoriu vieno ar kito daikto, kurį pamatau. Dabar stengiuosi save labiau kontroliuoti, nepasiduoti vilionėms, atsirinkti, kas man aktualu, o kas – ne.“

Matas Bagamolovas kritinį mąstymą taip pat sieja su gebėjimu nesiblaškyti, susitelkti su tuo, kas tau aktaulu ir atmesti visą kitą. Anot vaikino, svarbu išlikti budriems ir jei kyla kokių nors abejonių, patikrinti, koks šaltinis praneša informaciją, ką apie tuos pačius dalykus skelbia žinomi šaltiniai.

Radvilės Pranciliauskaitės teigimu, susigauti, kas yra kas, gali padėti ir patys artimiausi žmonės, kuriais tu pasitiki, pavyzdžiui, tėvai, draugai – galbūt jie apie tai žino daugiau nei tų.

Anot Mato, kritiškai mąstyti yra sunkiau nei gali atrodyti. „Pamatę mums aktualią naujieną, ar tai iš išgąsčio, ar tai išgąsčio mes ją tiesiog priimam, nesusimąstom, ar tai tikra.“ O štai Radvilė įsitikinusi, kad kritiškai lengviau vertinti informaciją apie tuos dalykus, kuriuos bent šiek tiek išmanai.

 „Aplink daug primityvios, beprasmiškos, neaktualios, pavyzdžiui, apie tariamas žvaigždes, kurių net nepažįstam, ir klaidinančios informacijos. Per „laikus“, pasidalinimus ji itin greitai plinta ir dar labiau užteršia informacinę ervdę,“ – kalba Gabrielė.

Po diskusijų jaunuoliai perėjo prie praktinių užduočių. Viena jų – saldžioji refleksija – padėjo jaunuoliams įsitikinti, kaip skirtingai suprantam tuo pačiaus dalykus. Prof. A. Nugaraitė išdalino susitikimo dalyviams po saldainį ir paprašė jį apibūdinti savais žodžiais ir išsirinkti geriausiai šį apibūdinimą atitinkančią spalvą: rožinę, žalią arba mėlyną. Ir štai vieni saldainį įvardino kaip ledinuką, kiti – kaip smaližių džiaugsmą, dar kiti – kaip ėduonies sukėlėją ir t.t. „Kai bandom apibūdinti daiktus, dažniausiai remiamės savo jausmais, pojūčiais, ankstesne patirtimi ar net prisiminimais. Daugelis prisiminė saldumo, skanumo pojūtį ir rinkosi rožinę spalvą, “ – pasakoja Gabrielė.

Jaunuoliai taip pat praktikavosi rašyti straipsnių antraštes. Jie suko galvas, kaip pavadinimu sudominti jaunimą, pagyvenusius žmones ir bendrai visus, kad šie perskaitytų straipsnį, kaip soc. tinkle „Facebook“ galima užsisakyti maisto į namus. „Ko gero, siunkiausia buvo sugalvoti antraštę, kuri „užkabintų“ pagyvenusius žmones – juk ne visi jie žino, kas yra „Facebookas“, taip pat neturi įpročio užsisakinėti maisto į namus, – kalba Gabrielė. – Kai pabandėm parašyti „užkabinančias“, dar geriau supratom, kaip tai veikia, ir turbūt dabar būsim dar dėmesingesni.“

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai ugdys kritinį mąstymą

2017-10-15

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) į Biržų „Saulės“ gimnaziją atvyksta Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė. Dalindamasi sukauptomis žiniomis, kviesdama diskutuoti ir atlikti įvairias praktines užduotis, ji ...

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) į Biržų „Saulės“ gimnaziją atvyksta Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė. Dalindamasi sukauptomis žiniomis, kviesdama diskutuoti ir atlikti įvairias praktines užduotis, ji padės jaunimui išsiaiškinti, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, ar tai vienas būdų būti aktyviu piliečiu, ir kt.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai susipažino su operatoriaus darbo ypatumais

2017-10-12

Įsibėgėjant spaliui, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyko šio miesto jaunuolių susitikimas su režisiere Marija Stonyte, operatoriumi Vytautu Katkumi ir viena projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės ...

Įsibėgėjant spaliui, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyko šio miesto jaunuolių susitikimas su režisiere Marija Stonyte, operatoriumi Vytautu Katkumi ir viena projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaite. Šį kartą jaunuoliai susipažino su operatoriaus darbu, taip pat toliau dėliojo būsimo filmo apie Radvilų giminę, jos vaidmenį gimtajame krašte detales.

Ne veltui sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Kad viskas eitųsi lyg sviestu patepta, pradžioje jaunuoliai išbandė keletą žaidimų. Kaip pasakoja Rugilė Kornitenko, suskirstę į penkias komandas, jaunuoliai išsirinko savo vadovus ir šiems režisierė M. Stonytė papasakojo istoriją, kurią jie turėjo atkartoti vienam iš savo komandos narių. Vėliau komandos nariai paeiliui vienams kitam pasakojo šią istoriją ir nekantriai laukė, kokia bus galutinė jos versija. Anot Rugilės, paprastas ir daugeliui gerai žinomas žaidimas suteikė nemažai teigiamų emocijų, mokė atidumo ir susikaupimo.  

Dar vienas jaunuolių išbandytas žaidimas, kai visi sustoję ratu paeiliui skaičiavo iki penkiasdešimties. Atrodo lengva? Neapsigaukit... Čia taip pat būtinas susikaupimas, atidumas. Žiūrėk, tik kuris nors pražiopsojo kokį skaičių ar pakartojo jį antrąsyk ir vėl tenks skaičiuoti nuo pradžių.

Vėliau jaunuoliai pristatė atliktus namų darbus. Jie turėjo padaryti keletą savo šeimos nuotraukų ir trumpai papasakoti, kas jose užfiksuota. Anot Saulės Lansbergaitės, daugeliui itin patiko ir įsiminė nuotrauka, kurioje matėsi močiutė su šuniuku. „Nuotrauka padaryta spontaniškai, niekam nesakius, be pozavimo, todėl joje emocijos tokios tikros, natūralios,“ – pastebi mergina.

Jaunuoliai kol kas dar nepaleis fotoaparatų, telefonų iš rankų. Iki kito susitikimo jie turi nufotografuoti vietas, kur galėtų vykti būsimo filmo apie Radvilų giminę filmavimai.

Susitikimo dalyviai aiškinosi, kas svarbu filmuojant filmą, su kokiais iššūkiais tenka susidurti operatoriams. M. Stonytė ir V. Katkus parodė keletą vaizdo įrašų, kuriuos aptarė ir pakomentavo, kokios technikos, kompozicijos naudojamos. Pavyzdžiui, Saulė įsidėmėjo, kokia svarbi personažo vieta kadre – juk nuo to, kaip jis bus nufilmuotas, priklausys jo santykis su žiūrovu. „Jei veikėjas žvelgs tiesiai į kamerą, bus sukurtas asmeninis, tiesioginis jo ir žiūrovo ryšys, jei veikėjas bus nufilmuotas profiliu – žiūrovas į jį žvelgs lyg iš šalies,“ – kalba mergina.

O štai Aretą Sereikaitę labiausiai sudomino pasakojimas apie kontrastus, vaizdo priartinimą. Anot jos, panaudojant kontrastus, sukuriama optinė apgaulė, leidžianti matyti, kad rodomas objektas yra didesnis nei jis iš tikrųjų yra. Tarkime, jei nori parodyti veikėjo emocijas, vertėtų ne tik priartinti jo veidą, bet ir sukurti kontrastingą aplinką, kuri dar labiau išryškins jo veido bruožus.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai grįžta prie kūrybos

2017-10-09

Šį trečiadienį (spalio 11 d.) Biržų krašto muziejuje „Sėla“ Biržų jaunimas susitiks su režisiere Marija Stonyte ir operatoriumi Vytautu Katkumi. Jaunuoliai kartu su menininkais toliau ruošis  būsimo filmo apie Radvilų giminės vaidmenį Biržuose ...

Šį trečiadienį (spalio 11 d.) Biržų krašto muziejuje „Sėla“ Biržų jaunimas susitiks su režisiere Marija Stonyte ir operatoriumi Vytautu Katkumi. Jaunuoliai kartu su menininkais toliau ruošis  būsimo filmo apie Radvilų giminės vaidmenį Biržuose filmavimui, aptars kitus su juo susijusius klausimus.

Susitikime taip pat dalyvaus projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai domėjosi Barbora Radvilaite ir įsijautė į jos vaidmenį

2017-07-10

Liepos pradžioje projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis jaunimas pasinėrė į kūrybą, domėjosi Barbora Radvilaite, mokėsi aktorinio meistriškumo ir įsijautė į jos vaidmenį. Net dvi dienas vykusius užsiėmimus vedė režisierė Marija Stonytė, dramaturgė Birutė ...

Liepos pradžioje projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis jaunimas pasinėrė į kūrybą, domėjosi Barbora Radvilaite, mokėsi aktorinio meistriškumo ir įsijautė į jos vaidmenį. Net dvi dienas vykusius užsiėmimus vedė režisierė Marija Stonytė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, operatorius Vytautas Katkus, pirmąją dieną – taip pat aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė.

Biržiečiai išbandė įvairius žaidimus, pratimus, mokėsi atsipalaiduoti ir dirbti kaip komanda. Štai vienas tokių žaidimų: kiekvienas paeiliui vardija tam tikros kategorijos žodžius, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, sportininkus, sostines ar kitus. Tas, kuris negali pratęst žodžių grandinės, daro pritūpimus ir siūlo naują žodžių kategoriją.

„Daug prisijuokėm, labiau suartėjom ir supratom, kas kurioje srityje „stipresnis“. Žaisdami geriau save pajaučiam, mažiau drovimės, – pasakoja Areta Sereikaitė. – Tiesa, pradžia buvo nelengva, ne vienas ėjo lengviausiu keliu ir niurnėjo „aš nežaisiu“, „ai, pasėdėsiu“. Va, čia ir atsiskleidė aktorės Ugnės profesionalumas – visus greitai išjudino ir neliko sėdinčių.“

Tokius žaidimus, pratimus giria ir kiti komandos nariai. „Jie leidžia vieni kitus geriau pažinti, stiprina komandos dvasią,“ – įsitikinusi Saulė Lansbergaitė.

Netrukus jaunuoliai ėmėsi ir vaidybos užduočių. Šį kartą jie įsijautė gražiausia Lietuvos moterimi tituluojamos, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės vaidmenį. Iš pradžių, dirbami grupėmis, biržiečiai kūrė statišką jos portretą. „Vienas iš grupės narių turėjo įsivaizduoti, kad yra Barbora, ir perteikti jos laikyseną, išraišką. Kiti jaunuoliai turėjo „sustingusią“ Barborą įdėmiai apžiūrėti ir kuo tiksliau atkartoti jos povyzą,“ – pasakoja Saulė.

Vėliau jaunuoliai dar labiau išlaisvino kūrybiškumą ir pažvelgė į Barborą Radvilaitę XXI amžiuje, t. y., kaip ji šiandien atrodytų, elgtųsi ir pan. „Nelabai ką žinojom apie jos charakterį, būdo savybes, todėl pasitelkėm vaizduotę ir kūrėm trumpas improvizacijas, – prisimena Matas Bagamolovas. – Keista, bet visos trys grupės kunigaikštienę pavaizdavo kaip pasipūtusią, inoringą ir išlepusią.“

O kokia iš tikrųjų buvo viena garsiausių moterų Lietuvos istorijoje? Tam išsiaiškinti jaunuoliai turėjo pusdienį – iki kitos dienos užsiėmimo. „Greitai įsitikinom, kad mūsų įsivaizdavimas buvo visiškai klaidingas. Pasirodo, Barbora buvo itin paprasta, jai nerūpėjo turtai ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dovanos, ji kur kas labiau brangino kartu su juo praleistą laiką,“ –  naujomis žiniomis dalijasi vaikinas.

Kad geriau suprastų LDK didikės jausmus, vidinę būseną, jaunuoliai taip pat skaitė vieną jos monologų, bandė aprašyti savo mintis, ieškojo panašumų, kas sieja juos su šia istorine asmenybe. „Man, kaip ir Barborai būdingas jautrumas, rūpestis ir atsidavimas kitiems, daug svarbiau su kitu žmogum praleistas laikas, o ne materialūs dalykai,“ – prisipažįsta Matas.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.