Naujienos Apie komandą

Klaipėdiečiai aiškinsis apie sąmoningą medijų vartojimą

2017-10-16

Š. m. spalio 18 d. (trečiadienį) Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje Žaliakalnio gimnanzijoje viešės projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis kartu su jaunimu diskutuos, ką reiškia sąmoningas medijų vartojimas, kodėl jis svarbus ir kokių grėsmių padeda išvengti.

KVIEČIAME DALYVAUTI :)

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai nagrinėjo gimtojo krašto daugiakultūriškumą

2017-10-10

Š. m. spalio 9 d. Klaipėdos jaunimas dalyvavo paskaitoje-diskusijoje apie gimtojo krašto diagiakultūriškumą ir jame gausiai gyvenančius rusus. Užsiėmimą vedė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ...

Š. m. spalio 9 d. Klaipėdos jaunimas dalyvavo paskaitoje-diskusijoje apie gimtojo krašto diagiakultūriškumą ir jame gausiai gyvenančius rusus. Užsiėmimą vedė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Vygantas Vareikis.

Profesorius pasakojimą pradėjo nuo pagoniškosios Lietuvos ir chronologiškai artėjo link šių dienų. Aptardami skirtingus laikmečius, jaunuoliai galėjo visapusiškai pažvelgti į rusų tautos istoriją ne tik Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Klaipėda ir jos apylinkės istoriškai siejamos su buvusia Europos valstybe – Prūsija ir Vokietija, tačiau šiandien joje nemažą gyventojų dalį sudaro rusai. Kaip pasakoja Viktorija Karpalo, anksčiau Klaipėda buvo stipriai paveikta vokiškos kultūros, tačiau tarpukariu, 1923 m. kilus gyventojų sukilimui, Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai. Sovietinės okupacijos metais Klaipėda sulaukė daug naujakurių iš visos SSRS, didžiausia jų dalis buvo rusai.

Darjai Grigorianc itin įsiminė faktas, kad tarpukariu Klaipėdos krašte buvo paplitusi prancūzų kalba. Tam yra logiškas paaiškinimas: pasirodo, tuo metu Klaipėda buvo administruojama Prancūzijos. Mergina taip pat pasakoja, kad per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo itin ištuštėjusi, miestas buvo smarkiai nuniokotas. Skaičiuojama, kad 1945 m. Klaipėdoje buvo likę tik apie 3600 gyventojų, tačiau vėliau šis skaičius vėl ėmė augti.

Kalbinti jaunuoliai įsitikinę, kad Klaipėdos praeitis ne tik įdomi, bet ir paini, o rusai, neabejotinai, yra svarbi šio regiono dalis.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai diskutuos su prof. V. Vareikiu apie daugiatautį uostamiesčio veidą

2017-10-06

Š. m. spalio 9 d. (pirmadienį) Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks paskaita-diskusija apie daugiautautį Klaipėdos veidą ir jos rusus. Paskaitą-diskusiją ves istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insituto vyriausiasis mokslo ...

Š. m. spalio 9 d. (pirmadienį) Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks paskaita-diskusija apie daugiautautį Klaipėdos veidą ir jos rusus. Paskaitą-diskusiją ves istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Vygantas Vareikis.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.20 val.

KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

-----------

Trumpai apie V. Vareikį

Prof. dr. Vygantas Vareikis –  istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insituto (BRIAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas, Istorijos ir archeologijos katedros profesorius.

Stažavosi  Vidurio Europos (Vengrija) ir Oxfordo (Jungtinė Karalystė) universituose, Bradfordo koledže (Jungtinė Karalystė). Nuo 1993 m. dirba Klaipėdos universitete: 2001–2017 m. Istorijos (2016–2017 m. Istorijos ir archeologijos) katedros vedėjas, dabar – studijų programų vadovas. 1994–1997 m. taip pat dėstė Lietuvos krikščioniškajame koledže Klaipėdoje, 1996 m. – Göteborgo universitete (Švedija).

Nuo 2003 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Klaipėdos universiteto Senato narys, BRIAI mokslo darbų leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ redakcinės kolegijos narys.

Knygos „Klaipėda XX amžiuje“ (1993), pažintinės publicistikos rinkinio „99 Klaipėdos miesto istorijos“ (2008) ir daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, lenkų, italų kalbomis autorius, kolektyvinių monografijų „Palangos istorija“ (1999), „Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje: XIX a. antroji pusė–1941 m. birželis“ (2004), „Valia priešintis. Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“ (2015) ir kolektyvinių studijų „Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas“ (2009), „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“ (2012) bendraautoris.

Išsamiau su prof. V. Vareikio darbais ir veikla galite susipažinti: http://briai.ku.lt/darbuotojai/mokslo-darbuotojai/vygantas-vareikis/

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai grįžta prie kūrybos

2017-09-27

Vis labiau įsibėgant mokslo metams, Klaipėdos jaunimas vėl grįžta prie kūrybos. Šią savaitę – rugsėjo 28 ir 29 d. – jų laukia net du susitikimai su režisieriumi Linu Mikuta ir gide, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija ...

Vis labiau įsibėgant mokslo metams, Klaipėdos jaunimas vėl grįžta prie kūrybos. Šią savaitę – rugsėjo 28 ir 29 d. – jų laukia net du susitikimai su režisieriumi Linu Mikuta ir gide, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene. Viename iš susitikimų taip pat dalyvaus viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Jaunuoliai vėl dalinsis idėjomis ir ieškos būdų, kaip originaliai, patraukliai ir įdomiai kuriamame filme pristatyti savo gimtąjį miestą, atskleisti jo istoriją ir išskirtinumą.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdos jaunimas aiškinosi, kaip nepasiklysti informacijos sraute

2017-09-25

Gyvename nuolatiniame naujienų sraute: ne tik daug greičiau gauname naujausias žinias, bet ir patys jas kuriame. Kaip išlikti budriems ir nepamesti galvos informacijos sraute – apie tai rugsėjo 21 d. (ketvirtadienį) Klaipėdos jaunimas diskutavo su projekto „Gyvenu ...

Gyvename nuolatiniame naujienų sraute: ne tik daug greičiau gauname naujausias žinias, bet ir patys jas kuriame. Kaip išlikti budriems ir nepamesti galvos informacijos sraute – apie tai rugsėjo 21 d. (ketvirtadienį) Klaipėdos jaunimas diskutavo su projekto „Gyvenu laisvai!“ eksperte, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite.

„Geriausi yra tie susitikimai, kuriems pasibaigus lieka apie ką pamąstyti, o šis susitikimas buvo būtent toks, – sako Darja Grigorianc. – Dabar beveik visi persikėlė į internetą. Susitikus gyvai, vis sunkiau mezgasi kalba, o internete žodžiai liejasi laisvai. Nieko blogo ten būti, dalintis su kitais tuo, kas tau svarbu, bet ten tiek daug „tuščio“, visiškai bereikšmio rašymo, nuotraukų kėlimo. Yra žmonių, kurie šiuos du pasaulius – tikrą ir virtualų – atskiria, bet yra ir tokių, kurie be interneto negali net trumpai pabūti – tai lyg priklausomybė.“

Diskusija su prof. A. Nugaraite paskatino jaunuolius susimąstyti, o kaip jie patys elgiasi ir priima internete pateiktą informaciją. „Informacija internete yra labai paveiki. Yra norinčių, kad mes visi galvotume vienodai, tačiau žmonės skirtingi: vieni viską priims pažodžiui, kiti – nepritars tam, kas sakoma, ieškos savo tiesos,“ – kalba Darja.

„Internete daug įvairiausių naujienų, tarp kurių yra ir netikrų – taip vadinamų „fake news“, tad negali viskuo, ką perskaitei, taip iš karto ir patikėti,“ – mintimis dalijasi Viktorija Karpalo.

Anot merginos, kartais itin sunku atpažinti, kas tikra, o kas išgalvota. Pasitaiko atvejų, kai net redakcijos patiki netikromis naujienomis ir jas išplatina. Pavyzdžiui, taip po pasaulį paplito netikra istorija, kaip Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas sušėrė savo dėdę šunims.

„Geriau tu užvaldyk internetą negu jis tave, – mano Viktorija – Skaitau ar bent per socialinius tinklus matau kelių portalų naujienas, dabar turbūt į jas žvelgsiu atsargiau.“

O štai Julija Shkolnikova atreipia dėmesį, kad reikia išlikti budriems ne tik skaitant naujienas, bet ir bendraujant, dalinantis įspūdžiais internete. „Labai svarbu saugoti savo privačią informaciją, galvoti ir atsirinkti, ką galima skelbti, o ko – ne,“ – kalba mergina.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat išbandė asociacijų žaidimą. Susiskirstę į mažesnes grupes, jie rašė, kokias asociacijas, mintis jiems sukelia žodžiai „bailys“, „kiaulė“, „gudrutis“ ir kiti. Anot jaunuolių, šis žaidimas leido įsitikinti, kaip skirtingai suvokiam tuo pačius dalykus. „Atrodo visi esam maždaug to paties amžiaus, tačiau mąstom visiškai kitaip. Pavyzdžiui, vienas išgirdęs žodį „kiaulė“ pagalvojo apie begėdį, nevalyvą žmogų, kitas – apie mėsą, dar kitas – apie rožinį paršelį,“ – pasakoja Darja. Kaip pastebi Viktorija, šis žaidimas atskleidžia, kaip žodžiais galima manipuliuoti žmonių mintimis, emocijomis.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.