Naujienos Apie komandą

Klaipėdiečiai diskutavo su D. Radzevičiumi ir O. Jerofejevu

2017-11-29

Klaipėdos jaunimas vis labiau susipažįsta su medijomis, mokosi atsakingai ir apdairiai jomis naudotis. Besibaigiant lapkričiui, kaip tik įvyko vienas tokių užsiėmimų su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi ...

Klaipėdos jaunimas vis labiau susipažįsta su medijomis, mokosi atsakingai ir apdairiai jomis naudotis. Besibaigiant lapkričiui, kaip tik įvyko vienas tokių užsiėmimų su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu.

„Kartais žurnalistai parašo taip, kad kiekvienas tą patį tekstą gali perskaityti, interpretuoti bei suprasti savaip. Tampa neaišku, o kaip yra iš tikrųjų,“ – sako Darja Grigorianc. Anot jos, kartais itin sudėtinga atsakyti: kur tiesa, o kur – ne.  Pavyzdžiui, tie kuri tiki Dievu, teigs, kad jis yra, o tie, kurie netiki sakys, kad tai tik išmonė, niekas jo nematė ir negali to patvirtint.

Darja mano, kad esam įpratę tikėti tuo, ką perskaitom, dažniausiai nekeliam tokių svarbių klausimų kaip: ar iš tikrųjų tai buvo? ar kas nors tai matė? ką apie tai sako kiti? Merginos teigimu, meluojant, pasakant tik dalį informacijos arba ją „pagražinant“, gali būti siekiama įvairių tikslų, pavyzdžiui, „parduoti prekes ar paslaugas, suvaldyti visuomenę, kad ji galvotų taip, kaip kažkam patogu“, todėl ji pataria išlikti budriems, skaityti ne tik tai, ką mato akys, bet ir tarp eilučių.

Jai antrina ir Alisa Ongemach. Mergina pasakoja, kad tas pats veikėjas ar įvykis skirtingose aplinkose įgauna vis kitą prasmę: kartais jis gali sukelti graudulį, pravirkdyti, o kartais – paskatinti nusijuokti.

Kad neretai sunkoka susigauti, kur tiesa, o kur ne, jaunuoliai įsitikino atlikę praktinę užduotį – išnagrinėję portale „15min“ neseniai skelbtą straipsnį: „Tiesa ar melas? Dalia Grybauskaitė: „Grįžta vis daugiau ir daugiau emigrantų“. „Šis straipsnis kelia daug klausimų, tačiau nėra tvirtų atsakymų, tad ir mūsų nuomonės pasiskirstė taip, kad pusė jame aprašytų dalykų yra tiesa, o kita pusė – vargu,“ – pastebi Alisa.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai nagrinės, kaip konstruojamas medijų turinys

2017-11-26

Š. m. lapkričio 29 d. Klaipėdos jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu gerins savo žinias apie medijas. Šį kartą jaunuoliai sužinos, kaip konstruojamas medijų turinys ir kas lemia, kokios žinios ir kaip mus pasiekia.

Susitikimas prasideda 08.30 val. 

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai aiškinosi, kaip mus veikia medijos

2017-11-15

Įpusėjus lapkričiui, Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis su jaunimu aptarė, kokį poveikį mums daro medijos.

„Sužinojom apie ...

Įpusėjus lapkričiui, Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis su jaunimu aptarė, kokį poveikį mums daro medijos.

„Sužinojom apie Kulišovo efektą, kuris parodo, kaip galima manipuliuoti žmonėmis. Taikant šį metodą ir pasitelkus skirtingas detales, pavyzdžiui, garsus, apšvietimą, galima priversti žmones tuos pačius dalykus matyti visiškai kitaip. Šis efektas plačiai naudojamas kine, reklamose,“ – pasakoja Marija Šperling.

Anot merginos, žmonės dažnokai įtaria, kad jiems meluoja ar bando apgauti, tačiau, kad ir kaip būtų keista, jiems patinka gyventi iliuzijų pasaulyje ir, tarkime, tikėti, kad tie produktai, kuriuos jie mato reklamose, yra geresni už kitus.

Marija pripažįsta, kad turėtume būti budrūs, kritiškai mąstyti ir analizuoti informaciją, tačiau, anot jos, tai pakankamai sunku. „Kartais tam nėra laiko, kartais – noro. Nėra įpročio tikrinti informaciją: būtų net keista, jei vienas draugas perskaitytų žinutę ir ją užvertų, o kitas ją pradėtų visaip analizuoti, lyginti,“ – kalba Marija.

Mergina pastebi, kad gyvename informacijos pertekliuje ir atsirinkti reikalingą informaciją tampa vis sunkiau. „Reikėtų aišikiai sau įsivardinti, kam ir kokios informacijos ieškome, kodėl jos mums reikia. Jau tapo įpročiu vis prisijungti prie socialinių tinklų, pažiūrėti, kas juose naujo, tačiau ar tikrai mums to reikia? Pasitaiko, kad išsitraukiam telefoną pažiūrėti kiek valandų, bet vietoj to įlendam į internetą,“ – pastebi Marija.

Nors ir sunku, tačiau reikia stengtis keisti savo įpročius, ypač, kai net tyrimai nieko gero nežada: „Dainius pasakojo apie eksperimentą, pagal kurio rezultatus žmonės, kurie ilgai žiūri televizorių, tampa agresyvesni.“

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai filmavo būsimą filmą

2017-11-14

Lapkričio pradžioje Klaipėdos jaunimas kartu su režisieriumi Linu Mikuta, operatore Kristina Sereikaite, gide bei Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene net tris dienas iš eilės filmavo būsimą filmą. Jame jaunuoliai siekia apnuoginti gimtojo miesto ...

Lapkričio pradžioje Klaipėdos jaunimas kartu su režisieriumi Linu Mikuta, operatore Kristina Sereikaite, gide bei Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene net tris dienas iš eilės filmavo būsimą filmą. Jame jaunuoliai siekia apnuoginti gimtojo miesto sielą, pažvelgti į jo raidą per savo ir savo tėvų, senelių, prosenelių asmenines istorijas, patirtis.

Filme susilies trijų kartų pasakojimai: dabartinė jauniausioji karta, atsigręš į praeitį, kad suvoktų dabartį ir save toje dabartyje. Taigi, pirmąją filmavimų dieną jaunuoliai leidosi į kelionę dviračiais po gimtąjį miestą, jų tėvų, senelių mintais keliais, takeliais.

„Susitikom mokyklos kieme ir pradėjom savo kelionę. Ją filmavom įprasta kamera ir su dronu iš viršaus,“ – pasakoja Alisa Ongemach.

Kaip pasakoja klaipėdiečiai, jie vis stabtelėdavo kurioje nors vietoje, o gidė L. Budrytė-Ausiejienė šiek tiek apie ją papasakodavo. Anot Alisos, ko gero, sunkiausiai sekėsi nufilmuoti sceną prie burlaivio „Meridianas“. „Čia tą pačią sceną filmavom daugiau nei penkis kartus. Ji nebuvo kažkuo labai ypatinga, tačiau reikėjo susikaupti, kad nežvilgčiotume į kamerą, jaustumės taip lyg jos nebūtų,“ – kalba mergina. Jai antrina ir Marija Šperling: „Filmavom nuo ryto iki vėlyvos popietės. Tiesą sakant buvo sunku – pusė dienos prieš vėją minti dviračio padelus, kartoti tas pačias scenas, o tai dar kokie žmonės ar akmenys vis pasimaišydavo ant kelio.“

Jaunuoliams taip pat įsiminė filmavimas ant aukščiausio Klaipėdos dangoraižio, nuo jo atsivėrė įspūdinga miesto panorama.

Antrąją dieną jaunuoliai jau lankėsi ir filmavo vietose, kur dirbo jų seneliai ir proseneliai – tai Baltijos laivų statykla, Vakarų laivų remonto įmonė, uostas su išplaukiančiais laivais.

„Šiek tiek gėda, bet iki šiol apie laivų gamyklą nelabai ką težinojau. Buvo įdomu apžiūrėti ir sužinoti, kaip ten dirba žmonės. Manau, tikrai turėtų būti gerų kadrų,“ – svarsto Marija.

O štai paskutiniąją – trečiąją – dieną jaunuoliai patys tapo filmo herojais. Jie prieš kamerą atsisakinėjo į režisieriaus L. Mikutos klausimus, dalijosi mintimis, ką jiems reiškia žodis „namai“, kaip jie jaučiasi Klaipėdoje, Lietuvoje, su kokiais iššūkiais čia susiduria ir pan. „Filmavomės nedidelėmis grupelėmis, po tris-keturis jaunuolius. Režisierius klausė, ką mums reiškia Klaipėda, kaip rusakalbiai jaučiasi Lietuvoje, kokie mūsų planai ateityje, taip pat pasakojome savo ir savo tėvų, senelių, prosenelių istorijas, – sako Alisa. – Vėliau tą pačią dieną važiavom filmuoti pas mano močiutę ir senelį, kurie prisiminė, kaip atvyko į Klaipėdą, kaip susipažino, kad senelis dirbo jūreiviu ir jiems trejus metus teko gyventi Kuboje.“

Kaip ir filmuojant, taip ir mūsų pokalbio metu, Alisa atvirai kalba apie savo jausmus Klaipėdai. „Tai – mano Tėvynė, kur gyveno man artimiausi ir brangiausi žmonės. Negaliu ilgam išvažiuoti į užsienį, nes labai pradedu ilgėtis šios vietos. Čia gyvena geri, talentingi žmones, su kuriais labai malonu bendrauti. Aš čia gerai jaučiuosi.“ O štai Marija prisipažįsta: „Man gyventi Klaipėdoje reiškia turėti ryšį su šeima, namais, vaikystės prisiminimais. Ir viskas. Ateityje nematau savęs čia, nes Klaipėda, deja, man per maža.“

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai diskutuos su Dainiumi Radzevičiumi

2017-11-13

Š. m. lapkričio 14 d. (antradienį) Klaipėdos jaunimas susitiks su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jis kartu su jaunimu aptarts, kaip veikia ir kokį poveikį mums turi medijos.

Susitikimo pradžia – 9.30 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

 

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.