Naujienos

Biržų jaunimas laisvino kūrybiškumą

2018-01-22

Š. m. sausio 19 d. (penktadienį) Biržų jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Jaunuoliai kartu su ja diskutavo apie kūrybiškumą, kaip atsiskleisti ir išreikšti ...

Š. m. sausio 19 d. (penktadienį) Biržų jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Jaunuoliai kartu su ja diskutavo apie kūrybiškumą, kaip atsiskleisti ir išreikšti save.  
 
„Gyvenam tokiais laikais, kai vis sunkiau kažkuo išsiskirti iš kitų. Aplink daug žmonių, kurie drąsiai reiškia savo nuomonę, ir jei būsi „pilka masė“, bus sunku rasti vietą „po saule“. Juk ir, tarkime, darbdaviams reikia tokio darbuotojo, kuris gebėtų kurti, turėtų idėjų, atneštų daugiau pelno, – kalba Ugnė Kaulinytė. – Jei kursi verslą ir pasiūlysi tik tai, ką jau siūlo dešimtys kitų, nieko pasisieksi. Turi būti kūrybingas, atrasti kažką naujo ir netikėto, kad visus „sudrebintų“.“
 
Anot Ugnės, pasaulį į priekį veda pažanga, naujovės, kurios neįsivaizduojamos be kūrybiškumo.
 
„Kūrybiškumas – tai kitokios mintys, idėjos, nesilaikymas nustatytų normų. Tai būti savotišku, išsiskirti iš kitų savo idėjomis, mąstymu, – taip kūrybiškumą apibūdina Eglė Strautininkaitė. – Kartais visiškai neįtikėtinos idėjos, kurios galbūt net atrodo kvailos, yra pačios geriausios.“
 
Ugnė mano, kad sunku ne tiek būti kūrybišku, kiek išdrįsti išlaisvinti savo kūrybiškumą. „Visada baisu būti kitokiu, nes nežinai kaip kiti sureaguos, gal sulauksi nemalonios kritikos, bet tie, kurie išdrįsta, dažniausiai susilaukia pasisekimo, – kalba mergina. – Man atrodo, kad kūrybiškumas gali būti ir įgimtas ir įgytas, tačiau jis, kaip ir bet kuri kiti asmens savybė, turi būti ugdomas mokslu, literatūra, kinu ir kitais būdais.“
 
Užsiėmimo metu jaunuoliai ir patys galėjo pasitikrinti savo kūrybiškumą. Susiskirstę grupėmis, jie stengėsi sukurti ką nors naujo, originalaus ir įdomaus iš... sąvaržėlių ir popieriaus. „Sąvaržėlės gali būti skirtingų spalvų, dydžio, pagamintos iš skirtingų medžiagų ir, žinoma, skirtingai pritaikomos. Komandų idėjos buvo labai įvairios: vieni gamino sąvaržėlių girliandą, kiti – auskarus, dar kiti – kabliuką žvejybai... o dar juk galima padaryti konfeti, pagaminti atsuktuvą, panaudoti sąvaržėles kaip paveikslo detalę“ – idėjas vardina Eglė.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutuos apie šaltinių patikimumą

2018-01-22

Š. m. sausio 23 d. 11.25 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks medijų raštingumo mokymai, kuriuos ves projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Diskutuodami ir ...

Š. m. sausio 23 d. 11.25 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks medijų raštingumo mokymai, kuriuos ves projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Diskutuodami ir atlikdami praktines užduotis, jaunuoliai aiškinsis, ar galima ir kuriais informacijos šaltiniais pasitikėti, kodėl svarbu tikrinti informaciją, kur ir kaip tai daryti, ir pan.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas nagrinėjo informacijos šaltinius

2018-01-21

Š. m. sausio 18 d. Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje vyko medijų mokymai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Šį kartą jaunuoliai ...

Š. m. sausio 18 d. Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje vyko medijų mokymai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Šį kartą jaunuoliai kartu su juo diskutavo apie šaltinių patikimumą.

Anot Agnės Pogoželskaitės, nagrinėjant bet kurį šaltinį, susipažįstant su jame pateikta informacija, būtina išlikti budriems, kritiškiems:  „Reikėtų atkreipti dėmesį, ar nurodytas teksto autorius, ar paminėti kiti informacijos šaltiniai, ar cituojami liudininkai, ir, apskritai, ar tai, kas aprašoma, yra pakankamai realu, tikėtina.“ O štai Marta Voronovičiūtė pataria pasidomėti, ar žurnalistas buvo įvykio vietoje, pats jį matė, ar tik aprašė iš nuogirdų.

Šiuo metu internete itin išpopuliarėjusios sensacingos, provokuojančios antraštės (angl. clickbait), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį, paskatinti paspausti ant nuorodos ir atsidaryti straipsnį. „Kai pradedam skaityti straipsnį, suprantam, kad tarp jo ir antraštės mažai kas bendro, kad buvom suklaitingi,“ – pastebi Agnė. Merginos teigimu, žiniasklaidos priemonės tokią taktiką renkasi, kad padidintų savo reitingus, reklamos pardavimus.

„Svarbu nepagailėti šiek tiek laiko ir tikrinti informaciją, o jei antraštės atrodo nerealios, sunkiai tikėtinos, galbūt geriau iš viso jų neatverti straipsnių ir nešvaistyti laiko, – svarsto Agnė. –  Daugelis pamato skambią antraštę, gražią nuotrauką ir tuoj ja dalijasi socialiniuose tinkluose, tačiau nesusimąsto, kad klaidina kitus. Aš irgi apie tai nesusimąstydavau, kol nedalyvavau šiuose mokymuose. Pas daugelį susiformavęs įprotis vis tikrinti socialinius tinklus, o vos ką įdomesnio pamačius, „postinti“, dalintis.“

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat nagrinėjo praėjusią savaitę užsienio portaluose pasirodžiusių melagingą žinią, esą Lietuva Mongolijai įvedė ekonomines sankcijas dėl prezidento žodžių apie sovietinę okupaciją. „Ieškojome ir nagrinėjome, ką apie šias tariamas sankcijas rašė Lietuvos ir užsienio žiniasklaida. Apie tai tą pačią dieną, kai vyko mokymai, išgirdau ir vakaro žiniose,“ – kalba Agnė. Jos manymu, tokia informacija, net kai ji paneigiama, trukdo valstybėms bendradarbiauti, menkina pasitikėjimą vieni kitais.

Anot Martos, atlikdami praktinę užduotį ir ieškodami informacijos, jaunuoliai taip pat įsitikino, kad kitais klausimais apie Lietuvos ir Mongolijos santykius tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje palyginti mažai terašoma.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai diskutuos apie kūrybingumą ir asmeninę komunikaciją

2018-01-18

Š. m. sausio 19 d. (penktadienį) 10 val. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankysis projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė. Ji kartu su jaunimu diskutuos apie kūrybingumą ir asmeninę komunikaciją, kaip ir kokias žinias galime perduoti kitiems.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Režisierius Artūras Areima – vienas iš Europos teatro sąjungos prizo kandidatų

2018-01-18

Sveikiname režisierių Artūrą Areimą, kuris nuo 2017 m. įtrauktas į Europos teatro sąjungos prizo „Naujosios teatro realybės“ kandidatų sąrašą. Režisierius kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu stato Lietuvos valstybės atkūrimo ...

Sveikiname režisierių Artūrą Areimą, kuris nuo 2017 m. įtrauktas į Europos teatro sąjungos prizo „Naujosios teatro realybės“ kandidatų sąrašą. Režisierius kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu stato Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą spektaklį.

Europos teatro sąjungos „Naujosios teatro realybės“ prizas – prestiziškiausias ir vienas reikšmingiausių teatro apdovanojimų pasaulyje. Kol kas Lietuvoje šį apdovanojimą yra gavę tik Oskaras Koršunovas ir Eimuntas Nekrošius. Į kandidatų sąrašą taip pat įtrauktas Rimas Tuminas.

Šį apdovanojimą pelnė tokios teatro pasaulio asmenybės kaip Robertas Wilsonas, Dimitris Papaioannou, Kirilas Serebrenikovas, estų teatro vizitinė kortelė – trupė „No.99“.

Parengta  pagal portalo „Bernardinai.lt“ informaciją

Komentarai
Komentarai: 0

Atgarsiai po diskusijos Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje

2018-01-18

Džiaugiamės, kad Vilniaus rajono Pagirių jaunimo diskusija su istoriku dr. Mindaugu Nefu apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius, požiūrį į vieni kitus  ir susitikimas su Švedijos švietimo ministre Anna Ekström, Jos Ekscelencija Švedijos ambasadore ...

Džiaugiamės, kad Vilniaus rajono Pagirių jaunimo diskusija su istoriku dr. Mindaugu Nefu apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius, požiūrį į vieni kitus  ir susitikimas su Švedijos švietimo ministre Anna Ekström, Jos Ekscelencija Švedijos ambasadore Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir kitais svečiais sudomino žurnalistus.

Kviečiame susipažinti su žiniasklaidoje apie tai skelbta informacija:
- portale „lrt.lt“, spausti ČIA ir ČIA.
- portale „bernardinai.lt“, spausti ČIA.
- svetainėje „zw.lt“, spausti ČIA.

Komentarai
Komentarai: 0

Švedijos švietimo ministrė Anna Ekström: reikia keisti ne suaugusią visuomenę, bet kurti ją nuo mažens

2018-01-18

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su istoriku, istorijos mokytoju ir dėstytoju dr. Mindaugu Nefu diskutavo apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius ir požiūrį į vieni kitus. Susitikime taip pat lankėsi ir su jaunimu bendravo Švedijos švietimo ministrė Anna ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su istoriku, istorijos mokytoju ir dėstytoju dr. Mindaugu Nefu diskutavo apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius ir požiūrį į vieni kitus. Susitikime taip pat lankėsi ir su jaunimu bendravo Švedijos švietimo ministrė Anna Ekström, Jos Ekscelencija Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir kiti svečiai. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!” vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Dabar visi kalba apie pabėgėlius lyg tai būtų kažkas naujo, tačiau lietuviai per Antrąjį pasaulinį karą traukėsi į Ameriką ir ten buvo pabėgėliais,“ – kalba moksleivė Agata Parvicka. Ją papildo susitikime taip pat dalyvavusi Saulė Mekionytė: „Tuomet daugiausia bėgo Lietuvos šviesuoliai, išsilavinę žmonės, tarp kurių buvo ir prezidentas Valdas Adamkus, dabar tarp pas mus atvykstančių galbūt yra be išsilavinimo, bet ar tai priežastis juos atstumti?“.

Istorikas dr. M. Nefas primena, kad XX a. Lietuvai jau ne kartą teko susidurti su pabėgėliais ir kaip prieglobsčio teikėjai ir kaip jo prašytojai. „Pavyzdžiui, 1939 m. teko gelbėti lenkų karius nuo Antrojo pasaulinio karo grėsmių internuojant savo valstybėje. O 1944 m., artinantis sovietinei kariuomenei, nemenkai daliai Lietuvos piliečių teko apsispręsti trauktis į Vakarus ir taip tapti karo pabėgėliais. Daugelis jų tikėjosi, jog karas greitai baigsis, Lietuva bus ir jie galės grįžti, tačiau prasidėjo nauja Lietuvos okupacija ir jie turėjo rinktis gyvenimą kitose valstybėse, kur ne daug kas jų laukė išskėstomis rankomis,“ – kalba istorikas.

Nors mūsų tėvams, seneliams teko patirti, ką reiškia būti pabėgėliu, tačiau šiandien vis dėlto mums sunku priimti į mūsų valstybę atvykstančius kitus. „Mūsų visuomenės požiūris į atvykėlius atšiaurus, yra galvojančių, mano valstybė yra mano valstybė, o ne kokių arabų ar dar kitų,“ – pastebi moksleivis Šarūnas Šibirkštis. Anot vaikino, tokį neigiamą visuomenės požiūrį nulėmė žurnalistų žinutės, ekspertų komentarai vos prasidėjus pabėgėlių judėjimui į Europą. „Buvo rodomi vaizdai, kaip tūkstančiai pabėgėlių plūsta į Europą, kai kurių ekspertų pasisakymuose girdėjosi nerimas ir tas tuomet suformuotas įvaizdis išliko iki šiol,“ – kalba Šarūnas.

Moksleiviai atkreipia dėmesį, kad visuomenė į pabėgėlius žvelgia kaip į grupę, kurioje visi vienodi. „Daugelis nemato atskirų asmenybių, pavyzdžiui, geras vienos ar kitos srities specialistas, bet mato juos kaip vieną grupę. Išgirsta ką nors neigiamo apie vieną, tai primeta ir visiems kitiems,“ – kalba moksleivė Karolina Jadzevičiūtė. Jai antrina ir Agata: „Šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Perskaitę  žiniasklaidoje kelis straipsnius, kaip vienas ar kitas pabėgėlis kažką nužudė ar susprogdino, iš karto pasąmonėje užsikoduojam, kad visi pabėgėliai tokie, kad reikia jų vengti. Kai lankėmės pabėgėlių priėmimo centre Rukloje įsitikinom, kad taip nėra.“

Anot Karolinos, itin sudėtinga geriau pažinti, suprasti pabėgėlius, kai nėra efektyvios integracijos politikos: „Mes žinom, kad atvyksta pabėgėliai, tačiau jie lyg uždaromi, izoliuojami, todėl vyrauja etikečių kultūra.“

„Nedaugelis pabėgėlių nori įsikurti Lietuvoje, juos labiau vilioja didesnės Europos valstybės. Čia ir sąlygos nėra jiems pakankamai geros. Pavyzdžiui, Rukloje jie gyvena tarsi įkalinti, apsupti apsiginklavusių karininkų. Daugelis bėgo nuo karo, nuo ginklų ir kitokio smurto, o pateko čia, kur kiekvieną dieną mato karinę techniką, – kalba moksleivis Simonas Kukys. – Valstybė neturi galimybės skirti pakankamai lėšų pabėgėliams. Vis dėlto, kai į Lietuvą atvyksta pabėgėliai ne iš tokių tolimų šalių, bet, tarkime, iš Ukrainos, jiems nereikia tiek daug laiko integracijai, jie nesunkiai čia randa užuovėją nuo negandų.“

„Negalime vienareikšmiškai vertinti pabėgėlių. Galima į jų situaciją žvelgti iš socialinės, politinės, ekonominės pusės, bet svarbiausia – nepamiršti žmogiškumo,“ – mano Saulė.

Anot Šarūno, skirtingų tautų atstovai į atvykstančius ar nuo seno toje pačioje valstybėje gyvenančius kitus dažniausiai žvelgia prasčiau – kiti visada blogesni nei mes. „Pavyzdžiui, lietuviai jaučia nuoskaudą, kad lenkai buvo užėmę Vilnių ir jo kraštą, tačiau pamiršo, kaip kartu su lenkais kovojo prieš kryžiuočius,“ – kalba jis.

Ir ta nuoskauda juntama iki šių dienų. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje yra atskiros lietuvių ir lenkų klasės. Kai kurie jaunuoliai pripažįsta, kad mokykloje bendravimas tarp lenkų ir lietuvių jaunuolių yra gana formalus, pavyzdžiui, dalyvaujant projektuose, sprendžiant tam tikrus reikalus, tačiau dažniausiai atskirai jie leidžia laisvalaikį ar švenčia šventes.

Moksleiviams buvo itin malonu susipažinti su susitikime apsilankiusia ministre Anna Ekström. Anot Saulės, jai itin patiko ministrės mintis, kad reikia keisti ne suaugusią visuomenę, bet kurti ją nuo mažens ir tuomet suaugus bus lengviau susikalbėti. Tokiai nuomonei pritaria ir moksleivė Agata: svarbu nuo mažens pratinti vaikus neskirstyti žmonių pagal tautybę, rasę ar kitas ypatybes, stengtis parodyti, kad visi esame lygūs.

Vilniaus rajono jaunuoliai ir toliau žada domėtis pabėgėlių, tautų santykių temomis ir, pasitelkę pojūčių teatrą, pristatyti jas visuomenei. Dalyvaudami projekte „Gyvenu laisvai!“, jei kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite stato pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, tautų santykius, susvetimėjimą ir požiūrį į taip vadinamus kitus.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkų rajono jaunimas nagrinės informacijos šaltinius

2018-01-17

Š. m. sausio 18 d. (ketvirtadienį) 13 val. Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškėse vyks medijų mokymai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žunrnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzvičiumi. ...

Š. m. sausio 18 d. (ketvirtadienį) 13 val. Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškėse vyks medijų mokymai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žunrnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzvičiumi. Jam padedant, jaunuoliai susipažins su skirtingais informacijos šaltiniais, aiškinsis, kada galima pasitikėti informacija, o kada būtina išlikti budriems ir pasitelkti kritinį mąstymą.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0