Naujienos

Sveikiname „Sidabrinių gervių“ laimėtojus

2018-06-14

Š. m. birželio 13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iškilmingai įteikti lietuviško kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Labai džiaugiamės ir sveikiname „Sidabrinių gervių“ laureatus – režisierę Eglę ...

Š. m. birželio 13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iškilmingai įteikti lietuviško kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Labai džiaugiamės ir sveikiname „Sidabrinių gervių“ laureatus – režisierę Eglę Vertelytę, garso režisierių Joną Maskvytį ir režisierių Artūrą Matelį, su kuriais bendradarbiaujame įgyvendinant projektą „Gyvenu laisvai!“.

Apdovanojimuose daugiausia statulėlių susižėrė kine debiutavusios režisierės Eglės Vertelytės filmas „Stebuklas“. E. Vertelytė laimėjo net tris skulptūrėles: tragikomedija „Stebuklas“ buvo išrinkta geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu, taip pat menininkė pelnė „Sidabrines gerves“ už geriausią režisūrą ir geriausią scenarijų. Dar viena „Sidabrinės gervės“ statulėlė atiteko šio filmo aktorei Eglei Mikulionytei. Projekte „Gyvenu laisvai!“ režisierė E. Vertelytė dirbo su Šalčininkų r. Eišiškių jaunimo komanda kuriant filmą apie 1863–1864 m. sukilimą ir Narbutų giminės vaidmenį Šalčininkų krašte.

Už geriausią profesinės meistrystės darbą apdovanoti filmo „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) garso režisieriai Jonas Maksvytis ir Saulius Urbanavičius. J. Maskvytis prisideda kuriant projekto „Gyvenu laisvai!“ Klaipėdos jaunimo filmą apie Klaipėdos rusų jaunuolių, jų tėvų, senelių, prosenelių gyvenimo istorijas bei jų mintis apie gyvenimą uostamiestyje, Lietuvoje dabar ir anksčiau.

Geriausiu dokumentiniu filmu buvo paskelbtas režisieriaus ir prodiuserio Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Šiam filmui taip pat atiteko LRT.lt skaitytojų nominacija „Publikos pasirinkimas“. Režisierius A. Matelis buvo vienas iš komisijos narių, vertinusių projekto „Gyvenu laisvai!“ I-ojo etapo jaunimo sukurtus meno kūrinius.

Šiemet Lietuvių kino akademija (LiKA) sulaukė 41 pretendento į svarbiausius lietuviško kino apdovanojimus paraiškų. Dėl Sidabrinių gervių varžėsi 9 vaidybiniai ilgametražiai, 10 dokumentinių, 9 trumpametražiai ir 13 studentų kurtų filmų. Iš jų komisija atrinko 16 geriausių, kurie ir buvo nominuoti 12-oje kategorijų.

Parengta pagal portalo lrytas.lt informaciją

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas kviečia į pojūčių teatro eksperimentą „Pabėgimas“

2018-06-12

Š. m. birželio 13 d. (trečiadienį) 10.30 val. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje Pagirių jaunimas pristatys pojūčių teatro eksperimentą „Pabėgimas“. Jame nagrinėjamos pabėgėlių, požiūrio į „kitus“, susvetimėjimo, skirtingų tautų ir religijų ...

Š. m. birželio 13 d. (trečiadienį) 10.30 val. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje Pagirių jaunimas pristatys pojūčių teatro eksperimentą „Pabėgimas“. Jame nagrinėjamos pabėgėlių, požiūrio į „kitus“, susvetimėjimo, skirtingų tautų ir religijų atstovų santykių temos.

Spektaklio režisierė – Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimo „Boriso Dauguviečio auskaras“ laureatė Karolina Žernytė, dramaturgė – Augustino Griciaus premijos laureatė Sandra Bernotaitė.

Pristatyme taip pat dalyvaus projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, ekspertų komisijos, kuri vertins jaunimo sukurtus meno kūrinius, pirmininkas Kornelijus Platelis.

Šis viešas pristatymas – tai lyg pasiruošimas prieš didžiąją pojūčių spektaklio premjerą, kuri numatyta šių metų rudenį Vilniuje.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai diskutuos su humoristu Justinu Jankevičiumi

2018-06-07

Š. m. birželio 8 d. 12 val. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje vyks paskutinis šiais mokslo metais susitikimas. Jaunimo pageidavimu, į svečius atvyksta humoristas, televizijos laidų ir renginių vedėjas, vienas iš „Humoro klubo“ įkūrėjų Justinas Jankevičius.

Biržiečiai kartu su juo diskutuos apie tai, kas šiandien svarbu jaunam žmogui, gyvenimo vertybes, pasirinkimus ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai kuria pasakų parko skulptūras

2018-05-31

Prieš pasitinkant vasarą, š. m. gegužės 31 d., Visagino jaunimas renkasi į kūrybines dirbtuves, kuriose toliau iš medžio, plastiko, kartono ir kitų žaliavų gamins būsimojo pasakų parko skulptūras. Jos atvaizduos skirtingų tautų pasakų pagrindinius veikėjus, siužeto motyvus.

Į kūrybinį procesą įsitraukia ir užsiėmime taip pat dalyvaus UAB „Visagino linija“ atstovai.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas repetuos pojūčių spektaklį

2018-05-28

Š. m. gegužės 29 d. (antradienį) 13.30 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vėl rinksis jaunimas, kuris kartu su režisiere Karolina Žernyte budins klausos, uoslės, lytėjimo ir kitus pojūčius bei repetuos būsimąjį pojūčių spektaklį.

Jame jaunuoliai siekia atskleisti požiūrio į kitus, susvetimėjimo, pabėgėlių ir kitas susijusias temas.

Komentarai
Komentarai: 0

Radijo stotyje „Znad Wilii“ – reportažas apie diskusiją su Šimtmečio žmonėmis

2018-05-25

Šiandien, gegužės 25 d. (penktadienį), kelios minutės po 12 val. kviečiame įsijungti radijo stotį „Znad Wilii“ ir klausytis reportažo apie praėjusią savaitę vykusią projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunuolių diskusiją su Lietuvos Respublikos ...

Šiandien, gegužės 25 d. (penktadienį), kelios minutės po 12 val. kviečiame įsijungti radijo stotį „Znad Wilii“ ir klausytis reportažo apie praėjusią savaitę vykusią projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunuolių diskusiją su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu.

Radijo reportaže išgirsite projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorės Visagine Eleonoros Dutkevičienės ir mokinės Agatos Parvickos iš Vilniaus rajono pasisakymus.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai sukūrė pirmuosius pasakų parko skulptūrų maketus

2018-05-23

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja būsimojo skirtingų tautų pasakų parko Visagine vizija. Jaunuoliai apsisprendė, kokių pasakų personažams ar motyvams bus skirtos parko skulptūros, ir praėjusį šeštadienį, gegužės 19 d., jau pagamino pirmuosius jų ...

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja būsimojo skirtingų tautų pasakų parko Visagine vizija. Jaunuoliai apsisprendė, kokių pasakų personažams ar motyvams bus skirtos parko skulptūros, ir praėjusį šeštadienį, gegužės 19 d., jau pagamino pirmuosius jų maketus.

Jaunuolių sumanymus įgyvendinti padeda dailininkai Marius Jonutis ir Lina Dūdaitė, į kūrybinį procesą taip pat įsitraukė ir paskutiniame užsiėmime dalyvavo koncerno SBA viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė bei bendrovės „Visagino linija“ atstovas Aleksandras Selivanovas.

Kaip pasakoja projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš koordinatorių Visagine, istorijos mokytoja Eleonora Dutkevičienė, jaunuoliai dirbo keliomis kryptimis. Vieni pastarąsias kelias savaites vis suko galvas, kaip kuo originaliau, įdomiau įamžinti skirtingų tautų pasakų personažus. Visiškai naujų idėjų pateikė moksleivės Marija Soboleva ir Anastasija Bajeva, Jekaterina Sergejeva ir Jovita Juršėnaitė. Pagal merginų idėjas eskizus nupiešė Marija Iljinaitė. Kiti jaunuoliai pasirinko gaminti maketus pagal eskizus, kuriuos buvo nupiešę kiek anksčiau, kai nagrinėjo skirtingų tautų pasakas su mokslininke dr. Dovile Kulalauskiene. Dar kiti nusprendė realizuoti dailininko M. Jonučio idėjas.

„Susiformavo labai gražus jaunuolių ir profesionalių menininkų tandemas, įvyko idėjų ir darbų pasidalijimas. Pavyzdžiui, Marijos ir Anastasijos idėja iš Altajaus tautų pasakų gana sudėtinga, tai prie jos maketo daugiau prisidės Marius bei Lina,“ – kalba E. Dutkevičienė.

Maketus jaunuoliai gamino nedidelėmis grupelėmis. Kiekvienas maketas vis kitoks, unikalus, kai kurie jų jau visiškai užbaigti, o prie kai kurių dar teks padirbėti.

Kaip pasakoja Dovilė Dūdėnaitė, gaminti maketus buvo įdomu, smagu, bet ne taip lengva kaip tikėjosi. Mergina džiaugiasi, kad komanda produktyviai padirbėjo, tačiau siekia išlaikyti intrigą ir kol kas neatsileidžia, kokių pasakų personažai atsiras kuriamame parke.

Skulptūrų maketai gaminami iš medžio, plastiko ir kartono. Konstruojant maketus technologinius procesus greitai perprato ir sėkmingai taikė Maksim Šapka, Ilja Medvedev ir Aleksej Saržan.

Anot E. Dutkevičienės, kai maketai bus užbaigti, jie bus fotografuojami ir ruošiamasi viešam pasakų parko pristatymui Vilniuje.

Už skirtingų tautų pasakų parko idėjos palaikymą ir paramą ją įgyvendinant komanda dėkoja SBA koncernui.

Komentarai
Komentarai: 0

Profesorius Vytautas Landsbergis: jei Jūs būsite, tai bus Lietuva

2018-05-23

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas kartu su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu diskutavo apie mūsų valstybę, svarbiausius jos istorinius ...

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas kartu su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu diskutavo apie mūsų valstybę, svarbiausius jos istorinius įvykius, nueitą kelią, ateities viziją ir tikrąsias vertybes.

Pirmiausia istorikas prof. L. Mažylis papasakojo, kaip 2017 m. pradžioje Vokietijos archyvuose atrado Vasario 16-osios aktą, kokia jo istorinė svarba, kokie kiti Lietuvai reikšmingi dokumentai iki šiol nesurasti. Nors prieš šimtą metų Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų nebėra, tačiau „jų idėja yra užvaldžiusi, persiduoda iš kartos į kartą, nes tai yra pamatiniai dalykai – laisvė, orumas, būtinybė turėti valstybę, civilizuotai, moderniai organizuotis,“ – kalbėjo prof. L. Mažylis.

„Istorijos svarstymai, supratimas, sutarimas, kaip mes perskaitome mūsų pačių praeitį yra labai nelengvas darbas ir iššūkis mums kasdien: šiandien, rytoj, po metų ir po šimto,“ – sakė prof. L. Mažylis. Anot jo, jei sugebam sutarti, kaip mes matom savo istoriją, kaip atsirenkam iš savo istorijos tai, kas mus vienija, jungia, kas duoda teigiamą nusistatymą, tai konstruktyviai dėliojasi ir ateitis. „Praeitis susijusi su dabartimi, nėra perskyros – viskas vientisa,“  – įsitikinęs profesorius.

Susitikimo metu prof. V. Landsbergis pasidalijo savo įžvalgomis apie valstybingumą, patriarchus, kaip jie kėlė mūsų valstybę ir su kuo susidūrė, apie pasirinkimo ir valios svarbą, ir pan. Netrukus į diskusiją įsitraukė ir jaunimas: pasipylė įvairiausi klausimai, kurie uždavė toną tolesniam pokalbiui.

Anot Skaistės Gužaitės iš Biržų, profesorių žodžiai buvo persmelkti meilės Lietuvai. „Turbūt pirmą kartą girdėjau ją taip mylinčius žmones. Susimąsčiau ir stipriai suabejojau, ar vis dar noriu vykti studijuoti svetur, juk nuo mūsų – jaunimo – priklauso valstybės ateitis,  – kalba mergina – Jaunimas mato per mažai pavyzdžių, kad ir Lietuvoje galima būti sėkmingu, jie per dažnai stebi, kaip tėvai, aplinkiniai išvyksta ir kuria gyvenimą kitur.“

XXI amžiaus kryžkelė

„Labiausiai atmintin įstrigo profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžiai, kad reikėtų išsitraukti termometrą ir pasitikrinti, ar nevirstame kiaulėmis, kaip svarbu išlikti žmogumi, išsaugoti tikrąsias vertybes, – pasakoja jaunoji skautė Aurėja Bilevičiūtė. – Manau, XXI amžiuje esame kryžkelėje, kurioje reikia pasirinkti eiti vartotojiškumo ar žmogiškumo keliu.“

Jaunoji skautė šiandien pasigenda tautos šauklių. „Kai atgavom laisvę, atsipalaidavom, praradom viziją, kur einame, todėl reikia žmonių, kurie turėtų aiškią viziją ir į ją vestų. Kai nėra aiškios vizijos, vieni XXI amžiaus kryžkelėje pasirenka vieną kelią, kiti – kitą, treti – apskritai nežino, ką daryt. Jei anksčiau tautos šaukliai su Maironio žodžiais „Paimkim arklą, knygą, lyrą ir eikim Lietuvos keliu“ vedė į laisvę, tai dabar reikia vesti dar toliau, kad tą laisvę išsaugotume.“

Diskusijos dalyviai, viliasi, kad Lietuvos laukia šviesi ateitis, tačiau aiškiai suvokia, kad ją lems mūsų pačių sprendimai, pasirinkimai. „Kadangi esame kryžkelėje, sunku numatyti, kuriuo keliu bus daugiau einančių. Norėtųsi, kad po šimto metų būtume technologiškai pažangūs, išnaudotume žmogiškąjį potencialą, išsaugotume gamtos grožį, žalumą,“ – kalba Aurėja.

Panašiai svarsto ir Gabrielė Milkintaitė iš Šalčininkų rajono. „Galimi du scenarijai, kokia bus Lietuva po dar šimto metų. Pirmasis – pažangi vakarietiška valstybė, antrasis – dykvietė, kurioje niekas nenorės likti. Aš būsiu ta, kuri kurs Lietuvą, tikiu, kad tokių bus ir daugiau, – kalba ji. – Esu iš nedidelio miestelio, anksčiau idealizavau didmiesčių gyventojus, tačiau kuo toliau, tuo labiau suvokiu kokie jie uždari, abejingi vieni kitiems, supančiai aplinkai – mažose bendruomenėse daugiau empatijos, vienas kito supratimo. Šiuo pažiūriu, manau, einame atgal.“ 

Į ateitį žvilgteri ir Emilija Dutkevičiūtė iš Visagino: „Daugelis nori išvykti ir gyventi užsienyje, bet tikiu, kad bus nemažai čia liekančių patriotų. Norėtųsi, kad išvykusieji mokytis į užsienį grįžtų ir čia skleistų, įgyvendintų savo idėjas.“

Vengiam atsakomybės 

„Iš išorės atrodo, kad Lietuva pažangi valstybė, kuri sugeba prisitaikyti prie naujovių, pasaulio ritmo. Bandom parodyti, kad esam lygūs su kitomis pažangiomis šalimis, bet viduje daug stagnacijos, probleminių sričių,“ – mano Aurėja.

Anot jaunuolių, deja, šiandien daugeliui būdingas nusivylimas, stinga pilietinės atsakomybės.

„Trūksta tautiškumo, supratimo, kad aš esu valstybės dalis ir galiu būti tas pokytis. Vis dar daug galvojančių: „Tegul kažkas kitas pasirūpina, bet ne aš‘. O jei ir tas kitas nepasirūpina, vadinasi, čia blogai ir išvažiuoja. Mokyklose išplitęs mąstymas: „Turiu mokytis anglų kalbos, nes gali tekti išvažiuoti“. Kaip siekis ar išeitis matomas išvykimas, bet pamirštama, kad galima likti ir kurti čia,“ – kalba Aurėja.

Jai antrina ir  Inesa Kiselytė iš Vilniaus rajono: „Vyresniojoje kartoje matome nusivylimą „nieko aš čia nepakeisiu“, suaugusieji nemoko vaikų pilietinės atsakomybės, pavyzdžiui, balsuoti rinkimuose. Gerai, kad mokykloje yra pilietiškumo pamokos, tai per jas gaunam šių žinių. Norisi tikėti, kad su nauja karta bus daugiau pilietiškumo.“ 

Ką darom toliau?

Jaunuoliai klausė prof. V. Landsbergio patarimo, ką daryti, kad Lietuva ir po šimto metų būtų nepriklausoma, patobulėtų. „Jūs turite gyventi kaip normalūs, sąžiningi, dori žmonės, kurie nori gyventi, ir kurie gyvena mylėdami gyvenimą, mylėdami kitus žmones, mylėdami savo vaikus, kurių jau turite ar kurių turėsite. Tai yra gyvenimo meilė. Aš gyvenu ne tik iki pirmadienio, ne tik man duotą gabalėlį laiko, kurį suvalgau, sunaudoju, kai man nusispjauti į viską aplinkui. Tai štai, kokie jūsų gyvenimai?,“ – klausė prof. V. Landsbergis.

Profesorius pabrėžė, kad būtent jaunimas turi atsakyti, „kokia Lietuva toliau gyvena ir ar ji nori gyventi“. „Jei Jūs būsite, tai bus Lietuva,“ – sakė jis.

Jaunuoliai taip pat turi minčių, ką reikia daryti, kad ateityje Lietuva suklestėtų. „Reikia nuo mažens diegti patriotizmą, supratimą, kad mes patys kuriam valstybę. Galbūt Lietuvoje reikia kokio „trendo“, pavyzdžiui, „Kelkim Lietuvą aukštyn“, kad tai taptų madinga, kad šia idėja žmonės užsikrėstų?“ – mintimis dalijasi Gabrielė.

Tiesa, Gabrielės pavyzdys įrodo, kiek daug lemia mūsų noras ir pastangos. „Nereikia sakyti, kad Lietuvoje neįmanoma pragyventi, užsidirbti. Jei aš 17-metė iš mažo miestelio, neturėdama jokios patirties galiu susirasti darbą vasarai, tai kas trukdo kitiems?“, – klausia ji.

O štai Skaistė sako: „Visada reikia pradėti nuo savęs, būti geruoju pavyzdžiui kitiems. Taip pat patarčiau per daug nepasitikėti viskuo, ką skelbia žiniasklaida: joje daug „išpūstų“ bereikšmių dalykų, daug popkultūros, per mažai dėmesio tam, kas iš tikrųjų svarbu.“

Dar kitokį požiūrį išsako Inesa. „Manau, Lietuvoje, pirmiausia, reikia spręsti ekonomines problemas, įvairiais nemokamais projektais, festivaliais aktyvinti jaunimą, taip pat tobulinti švietimo sistemą, daugiau dėmesio skiriant mokinių motyvacijai, kūrybiškumui ugdyti, – kalba ji. – Tokie projektai kaip „Gyvenu laisvai!“ labai daug duoda. Jame, tiksliau jo kino stovykloje, kai kurėm filmą apie partizaninį judėjimą, man atsirado tas stiprus pajautimas, kad reikia daugiau dėmesio skirti savo valstybei. Šis susitikimas taip pat paskatino susimąstyti, kas aš esu, ką aš veiksiu ateityje. Tokie projektai ir susitikimai skatina bendrauti, pažinti, tobulėti, o kai tobulėja žmonės, tobulėja ir valstybė.“

Komentarai
Komentarai: 0