Naujienos Apie komandą

Rūdiškių jaunimas mokėsi viešojo kalbėjimo paslapčių

2017-12-05

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo ...

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius Trakų rajono Rūdiškių jaunimui padėjo „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis.

„Aiškinomės, kaip nugalėti baimę viešai kalbėti, kas gali „sustiprinti“ mūsų kalbą,“ – sako Gabrielė Petruškevičiūtė.

Užsiėmimo metu jaunuoliai išgirdo daug praktinių patarimų. „Kalbant viešai reikia turėti struktūrą – ji palengvina kalbėjimą. Vertėtų remtis mokslininkų tyrimais, į savo kalbą įterpti kokį nors pasakojimą ir visada sau užduoti tris klausimus: ką klausytojai sužinos? ką jie toliau darys? ką jie pajus?,“ – pasakoja Gabrielė.

Svarbu ne tik tai ką kalbi, bet ir kaip tai darai. Dominyka Steponkevičiūtė pastebi, kad labai svarbu sudominti publiką, pateikti informaciją aiškiai. „Reikėtų užmegzti dialogą, palaikyti akių kontaktą su žiūrovais ar klausytojais, rankas laikyti atvirai, nevengti laisvų rankų judesių,“ – priduria Gabrielė.

Patarimų daug, bet kaip, atsistojus prieš auditoriją ar kamerą, nepasiduoti baimei ir jų nepamiršti? „Reikia būti drąsiam ir praktikuotis. Manau, kiekvienas gali sklandžiai viešai kalbėti, tik reikia įdėt darbo, – mintimis dalijasi Gabrielė. – Norėčiau drąsiau tai daryti. Užsiėmimo metu gavau gerų patarimų, tikiuosi, kad jie man padės.“ O štai Aneta Malevič, remdamasi žurnalisto A. Perednio žodžiais, pastebi, kad iš pradžių visiems būna sunku, tačiau vėliau, atsiradus įgūdžiams, atsipalaiduoji ir sekasi lengviau.

Išsiaiškinę, kas svarbu viešai kalbant, jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties: pasiskirstė į dvi grupes ir ruošė viešą kalbą pasirinkta tema. Viena grupė nusprendė kalbėti apie mokslo metų prailginimą, kita – apie emigracijos priežastis. Kiekviena grupė išsirinko po atstovą, kuris pristatė pasirinktą temą prieš kamerą, ir vėliau visi kartu šias kalbas aptarė.

„Jautėsi jaudulys. Buvo gana sunku prisiminti ir vadovautis visais patarimais, sekti scenarijumi, – prisipažįsta prie kamerą kalbėjusi Dominyka. –  Kiekvienas žmogus turi surasti savo būdą,  kaip nesijaudinti.“ 

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius

2017-12-05

Š. m. gruodžio gruodžio 7 d., 9.30 val.  projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje lankysis žurnalistas „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis. Su juo jaunuoliai gerins savo viešojo kalbėjimo įgūdžius ir mokysis efektyvios komunikacijos.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunuoliai kūrė reportažus

2017-11-25

Trakų rajono kūrybinė dirbtuvė sulaukė naujų svečių – čia pirmą kartą viešėjo žurnalistė Indrė Makaraitytė iš „Info TV“ ir žurnalistė Liepa Želnienė iš portalo „15min.lt“. Jos dalijosi žurnalistinio darbo patirtimi, ...

Trakų rajono kūrybinė dirbtuvė sulaukė naujų svečių – čia pirmą kartą viešėjo žurnalistė Indrė Makaraitytė iš „Info TV“ ir žurnalistė Liepa Želnienė iš portalo „15min.lt“. Jos dalijosi žurnalistinio darbo patirtimi, paskatino jaunuolius trumpam tapti žurnalistais ir išbandyti save kuriant reportažus.

Jaunuoliai įsitikino, kaip svarbu kritiškai vertinti ne tik straipsnį ar reportažą, bet ir jo paskelbimo aplinkybes. „Nemažai politikų naudojasi žiniasklaida, kad skandalingais įvykiais atitrauktų dėmesį nuo kitų, daug svarbesnių klausimų. Tuomet daugelis kurį laiką domisi tik tais skandalais ir pamiršta tai, kas iš tikrųjų svarbu, ir taip kažkas galbūt net išvengia atsakomybės,“ – kalba Ieva Arlauskaitė.

Anot merginos, svarbu suvokti, kad žurnalistai nesprendžia problemų – jie tik jas įvardija, iškelia į paviršių, o tuomet reaguoja, jas sprendžia kiti atsakingi asmenys.

Pasiskirstę į tris grupes, jaunuoliai įsijautė į žurnalistų vaidmenį ir rengė TV reportažus, kuriuose bandė pristatyti pasirinktą problemą. „Pasiskirstėm, kas bus žurnalistas, kas – operatorius, o kas – pašnekovai. Buvo daug veiksmo, kūrybos, – pasakoja Ieva. – Sugalvojom papasakoti apie Rūdiškių kultūros centrą, kad jame trūksta veiklos jaunimui. Sudėliojom reportažą taip, kad pirmiausia kalbinam jaunimą ir išklausom jo nuomonę, vėliau kreipiamės į Trakų rajono merę, Rūdiškių seniūną ir kultūros centro direktorę. Manau, gerai padirbėjom.“

Kita komanda kūrė reportažą apie nelaimingą atsitikimą mokykloje, kai lipdamas laiptais mokinys paslydo ir susilaužė koją. „Reportaže kalbinom nukentėjusįjį, jo tėvus, mokyklos direktorę. Turėjom apgalvoti ir nuspręsti, kiek kuriam pašnekovui skirsim laiko, kur juos filmuosim, ir panašiai,“ – sako Akvilė Zalieckaitė.

Jaunuoliai tikina, kad ši kūrybinė užduotis jiems itin patiko, nes leido plačiau pažvelgti, kiek daug skirtingų žmonių gali būti susijusių su ta pačia problema, įvertinti, kaip informacijos pateikimas lemia kitų nuomonę.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat aiškinosi, kaip elgtis ir kokią informaciją skelbti internete, kad vėliau dėl to neturėtum nemalonumų. „Nuskambėjo įvairių patarimų, bet man labiausiai patiko šis: „nerašyk viešai nieko, ko negalėtum pasakyti mamai“, – kalba Ieva.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas diskutuos su žurnalistėmis I. Makaraityte ir L. Želniene

2017-11-22

Š. m. lapkričio 24 d. 12.15 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje lankysis dvi žurnalistės – Indrė Makaraitė iš „Info TV“ ir Liepa Želnienė iš portalo „15min.lt“.

Jos pasidalins su jaunimu žurnalistinio darbo patirtimi, padės jiems atrasti kūrybiškumo algoritmą.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas diskutavo apie informacijos patikimumą

2017-11-14

Įpusėjus lapkričiui, vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Trakų rajone Rūdiškėse, jaunuoliai kartu su ekspertais – Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju ...

Įpusėjus lapkričiui, vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Trakų rajone Rūdiškėse, jaunuoliai kartu su ekspertais – Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu – diskutavo apie informacijos šaltinius, jų patikimumą ir kritinį mąstymą.

Jaunuoliai aptarė skirtingas žiniasklaidos priemones, diskutavo, kurios iš jų šiandien populiariausios, aiškinosi, kaip pasikeitė informacijos prieinamumas. „Anksčiau ką pasakydavo, tarkime, kunigėlis ir karalius, tuo žmonės ir tikėjo. Dabar dėl interneto viską daug greičiau sužinom patys,“ – pasakoja Greta Radzevič.

Po užsiėmimo kalbinti jaunuoliai, tikina supratę, kaip svarbu nepasitikėti vienu šaltiniu, lyginti, kas apie tuos pačius dalykus rašoma kitur, ir tik tuomet susidaryti savo nuomonę. „Reikia tikrinti visus šaltinius, kiek tai įmanoma,“ – mano Gabrielė Petruškevičiūtė.

„Kartais skaitydami tekstą net nesuprantame, kad mumis manipuliuoja ir siekia tam tikro tikslo, pavyzdžiui, įsiūlyti prekę. Tokie susitikimai kaip šis padeda išmokti atskirti manipuliacijas ir vertingas žinias,“ – mintimis dalijasi Karolina Franckevičiūtė.

Anot Gretos, pasitaiko, kai patys žurnalistai suklysta, patiki išgalvotomis naujienomis ir toliau jas skleidžia. „Manau, lengva „apsigauti“. Pati skaitau tik „Delfi“, bet niekada nepagalvodavau, kad žurnalistai gali suklysti, perskaitydavau ir patikėdavau. Net nepamąstydavau, kad galima patikrinti, ką apie tai rašo kitose svetainėse, – kalba mergina. – Nežinau, ar dažnai pasitaiko klaidingų naujienų, bet, manau, yra tokių, kurie rašo melą, kad gautų daugiau dėmesio, daugiau „laikų“. Žinoma, būna, kad žurnalistai ir netyčia suklysta.“

Užsiėmimo metu jaunuoliai taip pat įsitikino, kokios svarbios yra straipsnių antraštės. „Jei nepatiks, „neužkabins“ antraštė, tai žmogus neskaitys ir straipsnio,“ – sako Greta. Jai antrina ir Dominyka Steponkevičiūtė: „įdomi ir dėmesį patraukianti antraštė, ko gero, yra svarbiausias kriterijus, nuo kurio priklauso, kiek kartų straipsnis bus perskaitytas. Manau, kad žmogus pirmiausia atkreipia dėmesį į tą antraštę, kuri yra su paslaptimi, kurioje nėra viskas atskleista.“

O koks užsiėmimas be praktinės užduoties? Pasiskirstę į tris grupes, jaunuoliai suko galvas, kaip pateikti informaciją apie dėl nuošliaužų uždarytą Gedimino kalną užsieniečiams, jaunimui ir kaip apie tai parašytų naujienų agentūra. „Mano grupė svarstė, kaip informuosim užsieniečius: koks bus straipsnio pavadinimas, kokiais šaltiniais remsimės, ir panašiai. Nusprendėm, straipsnyje aprašyti ne tik, kas vyksta su kalnu dabar, bet ir papasakoti šiek tiek istorijos, pridėti vaizdų, kaip jis atrodė anksčiau ir koks dabar,“ – pasakoja Gabija Arlauskaitė. Dominykos grupė, kuri ruošė naujienų agentūros pranešimą, sutarė, kad vertėtų pakalbinti Vilniaus miesto merą, Kultūros ministerijos atstovą, sostinės gyventojus, įvardinti, kas daroma nuošliaužoms sustabdyti.

Užsiėmime taip pat lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, kuri remia žiniasklaidinio raštingumo mokymus, atstovai Inga Sidrys ir Saulius Montvila.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.