Naujienos Apie komandą

Švedijos švietimo ministrė Anna Ekström: reikia keisti ne suaugusią visuomenę, bet kurti ją nuo mažens

2018-01-18

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su istoriku, istorijos mokytoju ir dėstytoju dr. Mindaugu Nefu diskutavo apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius ir požiūrį į vieni kitus. Susitikime taip pat lankėsi ir su jaunimu bendravo Švedijos švietimo ministrė Anna ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su istoriku, istorijos mokytoju ir dėstytoju dr. Mindaugu Nefu diskutavo apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius ir požiūrį į vieni kitus. Susitikime taip pat lankėsi ir su jaunimu bendravo Švedijos švietimo ministrė Anna Ekström, Jos Ekscelencija Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir kiti svečiai. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!” vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Dabar visi kalba apie pabėgėlius lyg tai būtų kažkas naujo, tačiau lietuviai per Antrąjį pasaulinį karą traukėsi į Ameriką ir ten buvo pabėgėliais,“ – kalba moksleivė Agata Parvicka. Ją papildo susitikime taip pat dalyvavusi Saulė Mekionytė: „Tuomet daugiausia bėgo Lietuvos šviesuoliai, išsilavinę žmonės, tarp kurių buvo ir prezidentas Valdas Adamkus, dabar tarp pas mus atvykstančių galbūt yra be išsilavinimo, bet ar tai priežastis juos atstumti?“.

Istorikas dr. M. Nefas primena, kad XX a. Lietuvai jau ne kartą teko susidurti su pabėgėliais ir kaip prieglobsčio teikėjai ir kaip jo prašytojai. „Pavyzdžiui, 1939 m. teko gelbėti lenkų karius nuo Antrojo pasaulinio karo grėsmių internuojant savo valstybėje. O 1944 m., artinantis sovietinei kariuomenei, nemenkai daliai Lietuvos piliečių teko apsispręsti trauktis į Vakarus ir taip tapti karo pabėgėliais. Daugelis jų tikėjosi, jog karas greitai baigsis, Lietuva bus ir jie galės grįžti, tačiau prasidėjo nauja Lietuvos okupacija ir jie turėjo rinktis gyvenimą kitose valstybėse, kur ne daug kas jų laukė išskėstomis rankomis,“ – kalba istorikas.

Nors mūsų tėvams, seneliams teko patirti, ką reiškia būti pabėgėliu, tačiau šiandien vis dėlto mums sunku priimti į mūsų valstybę atvykstančius kitus. „Mūsų visuomenės požiūris į atvykėlius atšiaurus, yra galvojančių, mano valstybė yra mano valstybė, o ne kokių arabų ar dar kitų,“ – pastebi moksleivis Šarūnas Šibirkštis. Anot vaikino, tokį neigiamą visuomenės požiūrį nulėmė žurnalistų žinutės, ekspertų komentarai vos prasidėjus pabėgėlių judėjimui į Europą. „Buvo rodomi vaizdai, kaip tūkstančiai pabėgėlių plūsta į Europą, kai kurių ekspertų pasisakymuose girdėjosi nerimas ir tas tuomet suformuotas įvaizdis išliko iki šiol,“ – kalba Šarūnas.

Moksleiviai atkreipia dėmesį, kad visuomenė į pabėgėlius žvelgia kaip į grupę, kurioje visi vienodi. „Daugelis nemato atskirų asmenybių, pavyzdžiui, geras vienos ar kitos srities specialistas, bet mato juos kaip vieną grupę. Išgirsta ką nors neigiamo apie vieną, tai primeta ir visiems kitiems,“ – kalba moksleivė Karolina Jadzevičiūtė. Jai antrina ir Agata: „Šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Perskaitę  žiniasklaidoje kelis straipsnius, kaip vienas ar kitas pabėgėlis kažką nužudė ar susprogdino, iš karto pasąmonėje užsikoduojam, kad visi pabėgėliai tokie, kad reikia jų vengti. Kai lankėmės pabėgėlių priėmimo centre Rukloje įsitikinom, kad taip nėra.“

Anot Karolinos, itin sudėtinga geriau pažinti, suprasti pabėgėlius, kai nėra efektyvios integracijos politikos: „Mes žinom, kad atvyksta pabėgėliai, tačiau jie lyg uždaromi, izoliuojami, todėl vyrauja etikečių kultūra.“

„Nedaugelis pabėgėlių nori įsikurti Lietuvoje, juos labiau vilioja didesnės Europos valstybės. Čia ir sąlygos nėra jiems pakankamai geros. Pavyzdžiui, Rukloje jie gyvena tarsi įkalinti, apsupti apsiginklavusių karininkų. Daugelis bėgo nuo karo, nuo ginklų ir kitokio smurto, o pateko čia, kur kiekvieną dieną mato karinę techniką, – kalba moksleivis Simonas Kukys. – Valstybė neturi galimybės skirti pakankamai lėšų pabėgėliams. Vis dėlto, kai į Lietuvą atvyksta pabėgėliai ne iš tokių tolimų šalių, bet, tarkime, iš Ukrainos, jiems nereikia tiek daug laiko integracijai, jie nesunkiai čia randa užuovėją nuo negandų.“

„Negalime vienareikšmiškai vertinti pabėgėlių. Galima į jų situaciją žvelgti iš socialinės, politinės, ekonominės pusės, bet svarbiausia – nepamiršti žmogiškumo,“ – mano Saulė.

Anot Šarūno, skirtingų tautų atstovai į atvykstančius ar nuo seno toje pačioje valstybėje gyvenančius kitus dažniausiai žvelgia prasčiau – kiti visada blogesni nei mes. „Pavyzdžiui, lietuviai jaučia nuoskaudą, kad lenkai buvo užėmę Vilnių ir jo kraštą, tačiau pamiršo, kaip kartu su lenkais kovojo prieš kryžiuočius,“ – kalba jis.

Ir ta nuoskauda juntama iki šių dienų. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje yra atskiros lietuvių ir lenkų klasės. Kai kurie jaunuoliai pripažįsta, kad mokykloje bendravimas tarp lenkų ir lietuvių jaunuolių yra gana formalus, pavyzdžiui, dalyvaujant projektuose, sprendžiant tam tikrus reikalus, tačiau dažniausiai atskirai jie leidžia laisvalaikį ar švenčia šventes.

Moksleiviams buvo itin malonu susipažinti su susitikime apsilankiusia ministre Anna Ekström. Anot Saulės, jai itin patiko ministrės mintis, kad reikia keisti ne suaugusią visuomenę, bet kurti ją nuo mažens ir tuomet suaugus bus lengviau susikalbėti. Tokiai nuomonei pritaria ir moksleivė Agata: svarbu nuo mažens pratinti vaikus neskirstyti žmonių pagal tautybę, rasę ar kitas ypatybes, stengtis parodyti, kad visi esame lygūs.

Vilniaus rajono jaunuoliai ir toliau žada domėtis pabėgėlių, tautų santykių temomis ir, pasitelkę pojūčių teatrą, pristatyti jas visuomenei. Dalyvaudami projekte „Gyvenu laisvai!“, jei kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite stato pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, tautų santykius, susvetimėjimą ir požiūrį į taip vadinamus kitus.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis ministrė Anna Ekström

2018-01-14

Š. m. sausio 16 d. (antradienio) popietę Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, lankysis Švedijos gimnazijų, profesinio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą ministrė Anna Ekström.

15 val. ji ...

Š. m. sausio 16 d. (antradienio) popietę Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, lankysis Švedijos gimnazijų, profesinio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą ministrė Anna Ekström.

15 val. ji susitiks su Pagirių gimnazijos direktore Aušra Mažoniene, apžiūrės mokyklą ir susipažins su jos bendruomene. Nuo 15.30 val. dalyvaus paskaitoje-diskusijoje apie XX a. pabėgėlius, kaip keitėsi tautų santykiai, požiūris vieni į kitus ir kokios priežastys nulėmė šiandieninį uždarumą, susiskaldymą. Paskaitą-diskusiją ves istorikas, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys dr. Mindaugs Nefas, moderuos projekto „Gyvenu laisvai!” vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Švedijos ambasada yra vienas iš projekto „Gyvenu laisvai!“ partnerių. Projekto vykdytojai džiaugiasi ir dėkoja už prasmingą ir sėkmingą bendradarbiavimą.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje – paskaita-diskusija apie tautų santykius

2018-01-14

Ir naujais metais tęsiame projektą „Gyvenu laisvai!“ ir kviečiame į pirmąją šiemet paskaitą-diskusiją. Š. m. sausio 16 d. (antradienį) 15.30 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks paskaita-diskusija apie XX a. pabėgėlius, kaip keitėsi ...

Ir naujais metais tęsiame projektą „Gyvenu laisvai!“ ir kviečiame į pirmąją šiemet paskaitą-diskusiją. Š. m. sausio 16 d. (antradienį) 15.30 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks paskaita-diskusija apie XX a. pabėgėlius, kaip keitėsi tautų santykiai, požiūris vieni į kitus ir kokios priežastys nulėmė šiandieninį uždarumą, susiskaldymą.

Paskaitą-diskusiją ves istorikas, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys dr. Mindaugs Nefas, o moderuos projekto „Gyvenu laisvai!” vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kūrybinėje dirbtuvėje taip pat lankysis ir paskaitoje-diskusijoje dalyvaus Švedijos gimnazijų, profesinio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą ministrė Anna Ekström.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutavo, kaip sutariam su kitais

2017-12-15

Šį penktadienį (gruodžio 15 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas sugūžėjo į Lietuvos rašytojų sąjungą, kur kartu su jaunimo reikalų ekspertu, lektoriumi Mariumi Ulozu diskutavo apie požiūrį į kitus, kuo vieni nuo kitų skiriamės ir kuo esam panašūs. ...

Šį penktadienį (gruodžio 15 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas sugūžėjo į Lietuvos rašytojų sąjungą, kur kartu su jaunimo reikalų ekspertu, lektoriumi Mariumi Ulozu diskutavo apie požiūrį į kitus, kuo vieni nuo kitų skiriamės ir kuo esam panašūs.  

Susitikimas prasidėjo nuo susipažinimo: kiekvienas, pasidėjęs popieriaus lapą ant veido, t. y., nieko nematydamas, nupiešė savo portretą. Rodydami piešinius jaunuoliai pasakojo, kokią specialybę ketina rinktis, kokių išskirtinių galių turi. Buvo galima greit įsitikinti, kokie skirtingi kiekvieno norai, pasirinkimai, sugebėjimai...

„Kalbėjom apie toleranciją, kad visi žmonės skirtingi ir reikia priimti juos tokius, kokie jie yra,“ – pasakoja Greta Pilžytė.

„Marius padėjo mums suprast, kad išankstinė nuomonė, kurią turim, įvairūs stereotipai yra visiška neteisybė – pirmiau turim pažint kitą žmogų ir tik tada susidaryt apie jį nuomonę,“ –  priduria Simonas Kukys. Anot vaikino, stereotipų yra daug ir įvairių, pavyzdžiui, kad romai yra vagys, kad žydai – itin gudrūs, ir t.t. „Tokie stereotipai daro didelę įtaką mūsų mąstymui ir elgesiui su tais žmonėmis,“ – kalba jis.

„Tik patys atsivėrę, galim pažint kitą, tačiau, deja, kol kas mus kausto įvairūs kompleksai, – mintimis dalijasi Simonas. – Kaip sakė Marius, senovėje gyvenom vienkiemiuose, vėliau mus „sukišo“ į miestus, kaimus, bet mąstymas nepakito, vis dar gyvenam atskirai nuo aplinkinių. Istorijos tėkmėje mes netobulėjam kaip tauta, tas uždarumas dings mums bręstant kaip tautai. Mums itin rūpi, ką apie mus pagalvos kiti, kokie mes jiems pasirodysim. Turim suprast, kad individualumas mus puošia.“

Užsiėmimo metu jaunuoliai atliko keletą praktinių užduočių. Pavyzdžiui, iš pateikto skirtingų žmonių sąrašo rinkosi, su kuo tris savaites keliautų viename traukinyje, o su kuo – ne. „Mano grupė nusprendė, kad į tokią kelionę leistųsi su pabėgėliu, jaunu menininku, kuris serga ŽIV, ir prostitute, tačiau nenorėtų keliauti su žmogumi, kuris apsvaigęs nuo alkoholio, buvusiu kaliniu, – pasakoja Greta. – Kitų grupių pasirinkimai buvo panašūs.“

„Po šio susitikimo dar labiau supratau, kad ne kas kitas, bet individualumas padaro žmogų žaviu, patraukliu. Įsitikinau, kad išankstinis požiūris kartais yra visiškai klaidingas ir trukdo pažint kitą žmogų,“ – apibendrina Simonas. O štai Greta tikina, kad kiekvienas kažkuo skiriamės, bet turime ir šį tą bendro: „supratau, kad visi esam bent šiek tiek panašūs, būtų sunku pas save rast savybių, kurių neturėtų kiti.“

Komentarai
GoldenTabs 2018-01-08

dm6wTZ https://goldentabs.com/

Komentarai: 1

Pagirių jaunimas diskutuos, kas mus skiria ir vienija

2017-12-15

Š. m. gruodžio 15 d. (penktadienį) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas vėl atvyksta į sostinę. Šį kartą jie susitiks su jaunimo reikalų ekspertu, lektoriumi Mariumi Ulozu, su kuriuo diksutuos apie savo santykį su „kitais“, kas mus skiria, o kas vienija.

Užsiėmimas vyks Lietuvos rašytojų sąjungoje.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.