Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas diskutavo su DELFI žurnalistais

2017-12-12

Šį antradienį (gruodžio 12 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankėsi naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur bendravo su žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

„Mane labai sužavėjo jaunatviškas „Delfi“ kolektyvas, ...

Šį antradienį (gruodžio 12 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankėsi naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur bendravo su žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

„Mane labai sužavėjo jaunatviškas „Delfi“ kolektyvas, jų darbo aplinka. Po šio susitikimo nuoširdžiai susižavėjau žurnalistika, net mąstau savo ateitį susieti su ja,“ – kalba Simonas Kukys.

Pirmoje užsiėmimo dalyje, kurią vedė M. Jackevičius, jaunuoliai geriau susipažino su žurnalistų darbu, kaip per dešimtmetį pasikeitė žiniasklaidos rinka, kokios savybės žurnalistams reikalingos, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kaip pasiskirsto darbais redakcijoje, ir kt. Nors kiekvienas portalas stengiasi kuo greičiau pranešti naujausias žinias, tačiau labai svarbu nepamesti galvos ir tikrinti visą informaciją. Kaip pastebėjo M. Jackevičius, žurnalistas turi jausti atsakomybę už tai, ką rašo.

Antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai kartu su žurnalistu Vaidu Saldžiūnu diskutavo, kokios būna netikros naujienos („fake news“) ir kaip jos demaskuojamos.

„Daug propagandos atkeliauja iš Rusijos. Vienas labiausiai įsiminusių propagandos pavyzdžių yra susijęs su Sausio 13-ąją, kai buvo teigiama, kad šie įvykiai netikri, surežisuoti, – pasakoja Simonas. – Manau, tuo patiki mažiau išprusę, mažiau su užsienio politika susidūrę žmonės, o tokių dauguma.“

Dar vienas pavyzdys – vos prieš kelias savaites užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi išgalvota istorija, kaip iranietė Sahar Tabar pasidarė 50 plastinių operacijų, kad taptų panaši į aktorę Angeliną Jolie.

„Šiais atvejais siekiama skirtingų tikslų. Pirmuoju – sumenkinti tautos kovą, požiūrį į Lietuvai svarbų įvykį, antruoju – tiesiog išgarsėti,“ – kalba Simonas.

Anot Šarūno Šibirkščio, buvo labai įdomu išgirsti konkrečių pavyzdžių, kaip klaidinama visuomenė. Vaikinas prisipažįsta, kad anksčiau ir pats buvo patikėjęs, kad Rusija išrašė Lietuvai didžiulę sąskaitą už sovietmetį, arba, kad iranietė pasidarė tiek daug plastinių operacijų.

M. Saldžiūnas taip pat papasakojo apie projektą „Demaskuok“. Jis skatina, įtarus, kad naujiena gali būti melaginga, pranešti apie tai „Delfi“, kad žurnalistai ištirtų ir patikrintų. „Manau, kad toks projektas yra reikalingas, nes aplink mus daug netikrų naujienų ir mes lengvai jomis patikim, o vėliau dar pasidalinam su draugais ir taip jas platinam,“ – pastebi Margarita Novikevičiūtė.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas lankysis DELFI redakcijoje

2017-12-11

Š. m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankysis naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur susitiks ir medijas diskutuos su šio portalo žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

 

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas nagrinėjo, ką skelbia medijos

2017-12-07

Š. m. gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite nagrinėjo medijų turinį ir aiškinosi, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Kalbėjome apie medijų daromą įtaką, kaip lengvai jos manipuliuoja ...

Š. m. gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite nagrinėjo medijų turinį ir aiškinosi, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Kalbėjome apie medijų daromą įtaką, kaip lengvai jos manipuliuoja žmonėmis,“ – sako Karina Novickytė.

Anot merginos, tai, ką sužinom iš medijų, nebūtinai yra tiesa: „pasitaiko, kai paiimtas realus faktas ir aplink jį pridėta daug melo“. O štai Vesta Šimkūnaitė pateikia konkretų pavyzdį, kaip galima klaidinti naudojant frazę „daugelis žmonių mano...“: juk neaišku, kiek tų žmonių, kas tie žmonės, ir t.t.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat diskutavo apie šiuo metu dažnai naudojamas sensacingas antraštes. „Būna labai audringa, skambi antraštė, paspausdi ant jos ir matai, kad straipsnyje nėra to, apie ką jį skelbė. Tai dažniausiai daroma dėl paspausdimų,“ – kalba Karina.

Anot Vestos, žmonės per daug nesuka galvos, kad gali būti suklaidinti. Vietoj to, kad patikrintų informaciją, jie aktyviai diskutuoja, rašo komentarus ir net nesusimąsto, kad galbūt švaisto laiko.

„Nereikėtų viskuo tikėti, kas skelbiama Facebooke ar žiniasklaidos portaluose. Pasidalinę netikrom naujienom, toliau jas platinam,“ – paaiškina Monika Malinauskaitė. Jai antrina ir Karina, kuri pataria: „vertėtų dažniau pasidomėti, ką apie tuos pačius dalykus, kuriuos perskaitėm, išgirdom, rašo ar kalba kiti.“

Užsiėmimo metu jaunuoliai taip pat atliko praktinę užduotį: ant vienos lapelio pusės užrašė du bet kokius faktus, ant kitos – du faktus, kuriais yra įsitikinę, neabejoja, kad tai tiesa. Vėliau visi kartu tuos faktus aptarė. „Vienoje ir kitoje lapelio pusėse užrašiau skirtingus faktus. Vadinasi, dėl kai kurių faktų turiu susiformvus nuomonę, kad jie yra teisingi, tačiau negaliu to patikrinti ir patvirtinti,“ – sako Karina.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas nagrinės medijų turinį

2017-12-04

Š. m. gruodžio 5 d. 10.20 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Ji kartu su jaunimo dalinis savo žunrnalistinio darbo patirtimi ir papasakos, kaip konstruojamas medijų turinys.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susipažino su pabėgėlių vaikais

2017-11-30

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, nutarė savo akimis įsitikinti, kaip gyvena į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai ir tiesiogiai su jais pabendrauti. Besibaigiant ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, nutarė savo akimis įsitikinti, kaip gyvena į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai ir tiesiogiai su jais pabendrauti. Besibaigiant lapkričiui, jie susitiko su pabėgėlių vaikais priėmimo centre Rukloje.

„Tai buvo darželinukai ir pradinių klasių mokiniai, daugelis jų kalbėjo rusiškai, viena mergaitė – angliškai. Su šiais vaikais greitai radome bendrą kalbą, jie džiaugėsi mūsų apsilankymu – tik nežinau kodėl: ar dėl to, kad jiems trūksta dėmesio,  bendravimo, ar tiesiog, kad jie vaikai,“ – mintimis dalijasi Karolina Jadzevičiūtė.

Pagirių jaunuoliai stengėsi į šių vaikų širdis įnešti kuo daugiau kalėdinės dvasios, supažindinti su lietuviškomis baltomis žiemomis – juk galbūt kai kurie vaikai jų dar nematė. Iš pradžių visi kartu lankstė ir karpė snaiges. Vėliau jaunuoliai, pasitelkę pojūčių teatro elementus, pristatė savo kūrybos pasaką apie kurmio Kalėdas. „Viena mūsų komandos narių Estela sekė pasaką ir vertė ją į rusų kalbą, kad visi suprastų. O mes stengėmės kuo labiau į tą pasaką įsijausti, parodyti, kaip einam pas kurmį į svečius, kartu su juos žiūrim žiemiškus paveiksliukus, – pasakoja Karolina. – Supratom, kad tai tokie pat vaikai kaip ir kiti, juos džiugina tie patys dalykai kaip ir mus.“

Nors vaikai buvo linksmi, gerai nusiteikę, Šarūnas Šibirkštis prisipažįsta: „bent man buvo labai sunku džiaugtis, juoktis, šypsotis ir žaisti su tais vaikais, kai nujauti, ką jie patyrė.“ Anot vaikino, jie buvo atvykę iš tokių tolimų šalių kaip Sirija, Kirgizija.

Karolinos teigimu, labai norėjosi apie šiuos vaikus daugiau sužinoti, tačiau buvo baisu bent ko asmeniškesnio klausti: „juk mes nežinom, kaip jie jaučiasi viduje, kokia buvo jų kelionė į Lietuvą, ką jiems tekto patirti, todėl buvo baisu peržengti ribą.“

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.