Naujienos

Visaginiečiai nagrinėjo Rusijoje gyvenančių tautų pasakas

2018-02-01

Visagino jaunimas tęsia pažintį su skirtingų tautų pasakomis. Šią savaitę jaunuoliai kartu su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene leidosi į kelionę po Rusiją ir nagrinėjo Altajaus, Jakutijos ir Kalmukijos tautų pasakas, jų veikėjus, siužetus, dalijosi idėjomis, kaip juos ...

Visagino jaunimas tęsia pažintį su skirtingų tautų pasakomis. Šią savaitę jaunuoliai kartu su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene leidosi į kelionę po Rusiją ir nagrinėjo Altajaus, Jakutijos ir Kalmukijos tautų pasakas, jų veikėjus, siužetus, dalijosi idėjomis, kaip juos būtų galima įamžinti kuriamame pasakų parke.

Šį kartą susitikimas prasidėjo neįprastai – skambant šamanų muzikai. Anot Gabijos Mardosaitės, daugelyje tų kraštų pasakų vienas iš veikėjų yra šamanas, todėl ši muzika padėjo labiau įsijausti, geriau jas suprasti.

Altajaus ir Jakutijos pasakos visaginiečiams buvo naujos, anksčiau negirdėtos. Jaunuolių nuomone, nagrinėtose pasakose daugiau žiaurių, negailestingų motyvų nei lietuviškose. Donatui Krasauskui vienas labiausiai įsiminusių tokių motyvų – kaip šešiaakė sesė suvalgė visus savo genties gyvulius ir žmones, įskaitant savo tėvus ir tik broliui pavyko išsigelbėti. „Man jų pasaulėžiūra kažkuo primena lietuvišką pagonybę, yra savotiškų paralelių, bet lietuviškos pasakos gal kiek glaustesnės, siužetas ne toks sudėtingas, mintis labai aiški, o per paskaitą girdėtose kartais buvo sudėtinga sekti įvykius,“ – kalba vaikinas.

Anot Gabijos, dar vienas tolimosios Rusijos tautų pasakų bruožas – skirtingi žemės lygiai, į kuriuos keliauja herojai.

Emilijai Dutkevičiūtei įsiminė jakutų pasaka, kurioje pasakojama apie septynių gervių, virstančių mergelėmis, ir dviejų brolių santykius. Taigi, jakutų pasakose taip pat pasitaiko virsmų iš vienos būsenos į kitą.

Susipažinę su kiekviena nauja pasaka, jaunuoliai svarstė, diskutavo, kaip jos motyvus, personažus perkelti į planuojamą Visagine įkurti pasakų parką. Idėjų buvo įvairių. Pavyzdžiui, įrengti laipynių zoną su įvairiomis užduotimis, numatyti vietą ežerui iš jo kyšančia pabaisos galva... Daug įvairių idėjų buvo susiję su gervėmis: vieni siūlė pastatyti gervės formos sklandytuvą, kiti – įrengti skulptūrą su gerve ir jaunėliu broliu, dar kitą – pakviesti išbandyti žaidimą, kurio esmė – surasti septynias paslėptas gerves ir kt.

Komentarai
Komentarai: 0

Kviečiame prisijungti prie akcijos „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“

2018-01-31

Vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertų, žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas skelbia visuomeninę akciją „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“. Palaikome šią iniciatyvą ir maloniai kviečiame aktyviai prie jos ...

Vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertų, žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas skelbia visuomeninę akciją „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“. Palaikome šią iniciatyvą ir maloniai kviečiame aktyviai prie jos prisijungti.

Žodis – 1918 metų vasario 16-osios Aktas – nebūtų galėjęs virsti kūnu – valstybe – jei nebūtų buvę savanorių. Būtent jų atsidavimas ir kova padėjo pagrindus mūsų valstybei. Todėl minint 100 metų nuo Valstybės atkūrimo, kviečiama vasario 16 dieną uždegti po žvakutę ant savanorių kapų. Degdamas žvakutę ant savanorio kapo, degi ugnį savo širdyje, pasiryždamas didiems darbams.

Vasario 16 dieną 12.00 – 12.30 val. (būtent tuo metu turėjo jau būti pasirašytas ir Nepriklausomybės aktas) kviečiami piliečiai uždegti žvakutes ant savanorių kapų. Jei ta diena ar valanda netinka, galima ateiti ir uždegti kitą valandą ar dieną.
 
Eugenijus Ivaškevičius sudarė 184 kapinių sąrašą, kuriose palaidoti savanoriai. Akcijos organizatoriai tikisi, kad 2018 m. vasario 16 dieną visose kapinėse bus uždegtos žvakutės.

Žemėlapį, kuriame galite pamatyti, kuriose kapinėse palaidoti savanoriai, galite rasti: http://www.bukdetektyvas.lt/kategorijos/savanoriu-kapai/

Išsamiau apie akciją rašoma V. Savukyno komentare:
http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/201549/v-savukynas-uzdegdamas-zvakute-ant-savanorio-kapo-degi-ugni-savo-sirdyje

Komentarai
Komentarai: 0

Istorikas Norbertas Černiauskas tapo Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu

2018-01-30

Sveikiname istoriką, projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertą dr. Norbertą Černiauską tapus 2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu.

Skirti šį apdovanojimą nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. Dr. N. Černiauskas ...

Sveikiname istoriką, projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertą dr. Norbertą Černiauską tapus 2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu.

Skirti šį apdovanojimą nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. Dr. N. Černiauskas jai pateikė projektą „Gerovės valstybės vizija ir jos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais“, kurio tikslas – ištirti Lietuvos Respublikos (1918–1940) socialinės politikos teoretikų ir praktikų indėlį, kuriant gerovės valstybės užuomazgas bei sudaryti kolektyvinę socialinės politikos kūrėjų biografiją.

Dr. N. Černiauskas gimė 1984 m. balandžio 9 d. Utenoje. Baigė Anykščių Antano Vienuolio gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete. Dirbo istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoju Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje (2007–2009), Utenos apskrities šaulių 9-osios rinktinės vado pavaduotoju (2009–2012), moksliniu ekspertu Utenos kraštotyros muziejuje (2012–2013). Nuo 2013 m. iki šiol yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius.

Skelbiama, kad į Valstybės Nepriklausomybės stipendiją pretendavo 5 kandidatai. Be dr. N. Černiausko, projektus taip pat buvo pateikę dr. Mindaugas Balkus, dr. Jolita Jonynienė, dr. Raimonda Nabažaitė ir dr. Mindaugas Klovas.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą. Stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Stipendijos dydis – 12 tūkst. eurų.

Parengta pagal portalo „Delfi.lt“ informaciją

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas aiškinsis, kaip konstruojamas žiniasklaidos turinys

2018-01-29

Š. m. vasario 1 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo ...

Š. m. vasario 1 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyks medijų mokymai, kuriuos ves portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas.

Mokymuose jaunuoliai iš pirmų lūpų išgirs, kaip konstruojamas medijų turinys, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį, ir pan.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinės Rusijoje gyvenančių tautų pasakas

2018-01-29

Š. m. sausio 31 d. (trečiadienį) 13.15 val. Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks susitikimas su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene. Šį kartą jaunuoliai kartu su ja nagrinės Rusijos federacijoje gyvenančių tautų pasakas, diskutuos, kaip jų motyvus, personažus būtų galima įamžinti kuriamame pasakų parke.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinėjo Azijos šalių pasakas

2018-01-26

Šį ketvirtadienį (sausio 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su jaunimu nagrinėjo Azijos tautų – kinų, japonų, kazachų ir kitų – pasakas, aptarė, kokius jų motyvus ir kaip būtų galima pritaikyti ...

Šį ketvirtadienį (sausio 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su jaunimu nagrinėjo Azijos tautų – kinų, japonų, kazachų ir kitų – pasakas, aptarė, kokius jų motyvus ir kaip būtų galima pritaikyti kuriant pasakų parką Visagine.

„Buvo labai įdomu paklaustyti visiškai kitokių pasakų, kurios gerokai skiriasi nuo lietuvių,“ – sako Karolina Kazlionkaitė.

„Azijos šalių pasakose itin daug mitinių veikėjų, dvasių, drakonų. Juose akcentuojama šeima, pasiaukojimas dėl kitų, svarbus motinos įvaizdis,“ – kalba Dovilė Dūdėnaitė. O Karolina priduria, kad šiuose pasakose daug įvairių virsmų, pavyzdžiui, iš žmogaus į gyvūną, medį ar kitą mistinę būtybę.

Iš nagrinėtų pasakų jaunuoliams itin įsiminė japonų pasaka „Gyvatės akys“, kuri, anot jų, netradicinė, žiauroka, bet įdomi. Pasakoje „Gyvatės akys“ pasakojama, kaip medkirtys Nichatis prasivedė iš miško moterį, su kuria susituokė ir laukė gimstant kūdikio. Moteris paprašė vyro aptverti trobą tvora, jokiu būdu nežiūrėti į vidų ir po kelių dienų žadėjo pasirodyti su kūdikiu ant rankų. Vyras neiškentė, pažiūrėjo į vidų ir pamatė troboj gulint itin didelę gyvatę, apsivijusią kūdikį. Atgavusi moters pavidalį ji papasakojo apie kalnų dievo prakeiksmą ir, jei vyras nebūtų sulaužęs žodžio, ji būtų visą gyvenimą būtų likusi moterimi, o dabar liks gyvate. Ji išsilupo savo kairiąją akį ir padavė vyrui, kad jos pienu maitintų kūdikį, o pati pavirtusi gyvate nušliaužė į ežerą. Kai pienas baigėsi, vaikas tapo neramus, Nichatis atėjo prie ežero ir gyvatė išsilupo antrąją akį, kad išmaitintų sūnų. Ūgtėlėjusiam sūnui tėvas papasakojo, kad atsitiko motinai, ir šis nuėjęs prie ežero, apsikabino aklą gyvatę ir ši atvirto į moterį.

Susipažinę su pasakomis, jaunuoliai diskutavo, svarstė, kaip jų motyvus, veikėjus perkelti į Visagine planuojamą kurti pasakų parką.

„Išklausę japonų pasaką, sugalvojom parke įrengti gyvatės formos čiužyklą. Aptarę kazachų pasaką apie tris beržus, pasiūlėm pastatyti namelį ar pavėsinę iš beržo: išorėje stovėtų trys žmonių skulptūros, o viduje būtų įrengta arbatinė, kur galima paragauti žolelių arbatos. Buvo siūlančių, kad tokia arbatinė galėtų vadintis „Trys berželiai“, – pasakoja Karolina. – Viena iš pasakų buvo apie žolelių mergaitę, tai mąstėm, kad būtų galima pastatyti jos skulptūrą su suknele, ilgais plaukais.“

Jau kitą savaitę visaginiečiai vėl susitiks su mokslininke dr. J. Kulakauskiene, nagrinėjas Rusijos federacijoje gyvenančių tautų pasakas ir diskutuos, kaip jas įamžinti, pristatyti kitiems.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai gerino viešojo kalbėjimo įgūdžius

2018-01-25

Šią savaitę (sausio 24 d.) projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis Biržų jaunimas sulaukė naujo svečio – kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis, kuris mokė viešojo ...

Šią savaitę (sausio 24 d.) projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis Biržų jaunimas sulaukė naujo svečio – kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis, kuris mokė viešojo kalbėjimo gudrybių.

„Aiškinomės, kas svarbiausia viešai kalbant, kaip kuo ilgiau išlaikyti auditorijos dėmesį. Gavome labai daug praktinių patarimų. Labai svarbu nebijoti ir kalbėti nuoširdžiai. Tie, kurie bijo kalbėti prieš auditoriją, prieš pasisakydami turėtų pakvėpuoti diafragma,“ – pasakoja Gabrielė Stumbrytė.

„Sužinojom, kaip reikia pasiruošti viešam kalbėjimui, kokį planą turėti. Viešai kalbant svarbu išnaudoti savo balso galimybes, kad jis nebūtų monotoniškas, taip pat reikia užmegzti akių kontaktą su klausytojais, o kūno kalba turi būti atvira,“ – patarimus vardija Ieva Petronytė.

Anot jaunuolių patarimų yra daug, tačiau, ko gero, iš jų svarbiausias – niekada neatsisakyti galimybės viešai kalbėti, nes tik praktikuojantis galima tobulinti kalbą, padaryti ją vis įdomesne.

Užsiėmimo dalyviai nustebo sužinoję, kad didžiausią poveikį auditorijai turi pranešėjo kūno kalba – net 55 proc., kiek mažiau balso intonacija – 39 proc., o pasakyti žodžiai, turinys  – vos 7 proc. Tai reiškia, kad neverbalinė komunikacija yra svarbesnė už verbalinę.

Jaunuoliams buvo įdomu daugiau sužinoti gestus, šypseną, akių kontaktą, kojų padėtį, laikyseną ir kitas smulkias, tačiau viešai kalbant reikšmingas detales. „Aurimas yra tikras oratorius, visą dėmesį buvome sutelkę į jį – sekėme, kaip įdomiai, su kuo užsidegimu jis kalba,“ – sako Gabrielė.

Kad geriau įsidėmėtų, kokia turi būti sklandi, paveiki viešoji kalba, jaunuoliai nagrinėjo kelias, visiškai skirtingas kalbas. „Viena kalba buvo rišli, įdomi, atitiko principus, apie kuriuos kalbėjo Aurimas, kita – kaip mes juokavome, priminė visišką nusišnekėjimą, nebuvo nei aiškumo, nei kontakto su klausytoju,“ – pasakoja Gabrielė.

Išnagrinėję kelis pavyzdžius, jaunuoliai nutarė ir patys pasipraktikuoti. Pasiskirstę į dvi grupes, jie ruošė viešus pranešimus apie mobiliuosius telefonus jaunimo gyvenime ir apie jaunimo emigraciją. „Išklausę grupių atstovų pranešimus, pasikartojome ką išmokome, sužinojome savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Matydamas mūsų susijaudinimą, Aurimas ramino ir sakė, kad net jei kas nors nepavyksta, visada galima kalbą pakreipti taip, kad ji taptų geriausia mūsų pasakyta kalba,“ – prisimena Gabrielė.  

Besibaigiant užsiėmimui žurnalistas A. Perednis pakvietė jaunuolius apsilankyti „Žinių radijo“ studijoje. Ten jie galės pamatyti, kaip pranešamos naujienos, kai kūno kalba negelbsti ir informaciją tenka perduoti, klausytojų dėmesį išlaikyti tik žodžiais, intonacija.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas aiškinosi, kiek patikima informacija mus pasiekia

2018-01-23

Šį antradienį (sausio 23 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su juo aiškinosi, kodėl ...

Šį antradienį (sausio 23 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su juo aiškinosi, kodėl svarbu tikrinti informaciją, kaip tai daryti, ir pan.

„Po mokymų susimąsčiau, ar tikrai viskas, ką skaitau savo pamėgtuose puslapiuose, yra tiesa. Dainius parodė puslapius, kur galima patikrinti, ar tai nėra tik arabų pūtimas, ar galima įžvelgti bent krislą tiesos, – kalba Estela Marcinkevičiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad tokie apsišvietę ir įdomūs žmonės dalinasi su mumis žiniomis.“

Jai antrina ir Marija Rudytė: „Kalbėjome kaip atskirti tikrą ir išgalvotą informaciją, kitaip dar vadinamą „fake news“. Mergina atkreipia dėmesį, kad svarbu išlikti budriam, kritiškam ne tik skaitant tekstą, bet ir peržiūrint vaizdus. „Nagrinėjom tekstą, kur buvo rašoma, kaip kariai per didžiulę audrą stovėjo lauke, kad pagerbtų nusipelniusio asmens atminimą. Paaiškėjo, kad prie teksto esanti nuotrauka buvo daryta prieš porą dienų, o smarkus lietus sumontuotas.“

Jaunuoliai tikina, kad buvo itin įdomu panagrinėti, kaip skirtingai galima suprasti, priimti tą pačią informaciją. Jie peržiūrėjo humoro laidos „Dviračio šou“ pelių Sūrskio ir Mauzerio interviu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.  Prieš interviu ji lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir štai šmaikštiesiems peliukams parūpo: ar Niujorke prezidentė nusipirko šeštą „iPhone’ą“? „Prezidentė pajuokavo, kad norėjo nusipirkti, bet viskas buvo išparduota. Kiekvienas žiūrovas, priklausomai nuo jo išsilavinimo, pasaulėžiūros, tokį atsakymą gali suprasti skirtingai. Labiau išprusęs žmogus pastebės paslėptą žinutę, vidutiniokas tik pasijuoks iš juokelio,“ – kalba Estela. Anot Marijos, Prezidentė tokiu atsakymu perdavė gilesnę žinią, kad ir „Amerikoje ne viskas prieinama, paguodė Lietuvos žmones, besiskundžiančius, kad pas mus nieko nėra“.

Jaunuoliai tikina, kad šis užsiėmimas paskatino juos būti budresniais, kritiškesniais. „Taip, būsiu akylesnė, nepriimsiu visko kaip gryno pinigo,“ – apibendrina Estela.

Komentarai
Komentarai: 0