Naujienos

Biržiečiai diskutavo su D. Radzevičiumi

2017-12-11

Šį pirmadienį (gruodžio 11 d.) Biržų jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi diskutavo apie informacijos šaltinius ir jų ...

Šį pirmadienį (gruodžio 11 d.) Biržų jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi diskutavo apie informacijos šaltinius ir jų patikimumą.

„Aiškinomės, kas rašoma straipsniuose, ar galima jais tikėti ar nelabai,“ pasakoja Viktorija Krivičiūtė. Mergina pataria aklai netikėti viskuo, kas viešai skelbiama: jei informacija vieša, tai dar nereiškia, kad ji teisinga. „Perskaičius straipsnį, vertėtų palyginti, ar jo informacija sutampa su tuo, kas rašoma kitame portale,“ – sako Viktorija.

Anot merginos, įtarimų dėl informacijos patikimumo kyla, kai nėra pakankamai įrodymų. Taip pat sunkoka patikėti straipsniais, kai žurnalistas praneša apie tai, kur nedalyvavo, ko nepatyrė. Pavyzdžiui, rašo nusikaltimą, kurio nematė ir net nepakalbino aukos, nusikaltėlio, arba pasakoja apie plikledį, nors net nebuvo išėjęs į lauką.

Kaip paaiškėjo, kartais net ir liudininkais negalima pasitikėti. „Gali būti, kad liudininkai, kuriuos žurnalistas sutiks ir pakalbins įvykio vietoje, bus netikri, papirkti. O tai reikš, kad bus sukurtas iškreiptas, tam tikrai šaliai palankus vaizdas,“ – pasakoja Matas Bogomalovas.

Anot Viktorijos, pasitaiko, kad straipsniuose neatskleidžiamos tikrosios įvykių priežastys. „Diskutavome apie šiemet nužydytą merginą. Teigiama, kad nužudymo priežastis – automobilis, tačiau tikroji priežastis gali būti giliau – galbūt tai įvyko dėl netinkamo auklėjimo, ugdymo,“ – svarsto Viktorija.

Mergina pataria atkreipti dėmesį, ar pateikiant informaciją nurodyta, kas jos šaltiniai. O Matas pastebi, kad kurios naujienos iš tikrųjų gali būti ne naujienos, bet paslėpta reklama, t. y., kai tam tikros prekės, paslaugos reklamuojamos ne tiesiogiai, bet per „aplinkui“.

„Ne visada galima pasitikėti žiniasklaida. Turime tikrinti, analizuoti tai, ką perskaitom, pamatom, bet tai sudėtinga, kai bėgi, bėgi, bėgi,“ – apibendrina Matas.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas: ne dienos be kūrybiškumo

2017-12-11

Šią savaitę Trakų rajono Rūdiškių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite  aiškinosi, kad yra kūrybiškumas, kur, kada ir kaip su juo susiduriame.

„Susitikimas su ...

Šią savaitę Trakų rajono Rūdiškių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite  aiškinosi, kad yra kūrybiškumas, kur, kada ir kaip su juo susiduriame.

„Susitikimas su profesore, kaip ir visada, labai patiko. Aptarėm, su kuo mums asocijuojasi kūrybiškumas, kur jis pasireiškia. Kūrybiškumas gali pasireikšti bet kur, tačiau dažniausiai jis mums asocijuojasi su menais, naujų dalykų kūrimu, interpretacijom,“ – pasakoja Ieva Arlauskaitė.

Anot Ievos, kūrybiškumas – tai gebėjimas viską matyti kiek kitaip, interpretuoti. „Kūrybiškumas padeda išsisukti iš įvairių situacijų, lavina mūsų vaizduotę, suteikia džiaugsmo ir neturi ribų,“ – sako ji. Mergina teigia, kad kūrybiškumas ją lydi beveik kasdien, mat ji vis pamato, išbando naujus dalykus, kuriuos stengiasi vienaip ar kitaip pritaikyti savo buityje.

Panašiai svarsto ir Gabrielė Petruškevičiūtė: „Kūrybiškumas – tai išskirtinumas, kitokios idėjos. Jį galime pritaikyti visur – bet kurioje profesijoje ar veikloje. Pavyzdžiui, kūrybiškas mokytojas žinos kaip įdomiau pateikti naują medžiagą, o kūrybiškas mokinys – kaip atlikti paskirtą užduotį.“

Kaip jau tapo įprasta, antroji užsiėmimo dalis buvo skirta praktinei veiklai. Pasiskirstę į grupes, jaunuoliai pasirinko po daiktą ar vietą ir apie jį kūrė savo istoriją. Jaunuoliams buvo palikta visiška kūrybinė laisvė: jei galėjo pasirinkti realų arba išgalvotą daiktą, kurti bet kokią istoriją ir pristatyti ją kaip tik šaus galvą, pavyzdžiui, nupiešus, nufilmavus, suvaidinus ar kt. Vienintelė sąlyga – nenaudoti savo pristatyme to daikto ar vietos pavadinimo, kad kitos grupės galėtų pasukti galvas ir atspėti, kas tai.

Pavyzdžiui, Ievos grupė sukūrė ir nupiešė komiksą apie sudužusį telefoną. Jaunuoliai pavaizdavo, kaip telefonas išėjo pasivaikščioti ir netikėtai paslydęs dužo. O Gabrielės grupė žvilgterėjo į ateitį ir nupiešė bei papasakojo apie kol kas neegzistuojantį telefoną, kuris reaguoja į žmogaus temperatūrą, įspėja apie ligas. Kita grupė nufilmavo Rūdiškių gimnazijoje eksponuojamą eglučių parodą ir taip visus mintimis nukėlė į Kalėdas. Dar viena komanda paskatino susimąstyti apie žmogaus gyvenimo trapumą, laikinumą šioje Žemėje: vaizdavo širdies plakimą, emocijas, didelį tempą ir kaip staiga viskas sustoja.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas lankysis DELFI redakcijoje

2017-12-11

Š. m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankysis naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur susitiks ir medijas diskutuos su šio portalo žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

 

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai aiškinsis medijų poveikį

2017-12-10

Š. m. gruodžio 12 d. Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis vienas projekto „Gyvenu laisvai!” iniciatorių, žurnalistas Vytautas Bruveris ir žurnalistas Evaldas Labanauskas. Jaunuoliai kartu su jais aiškinsis, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi auditorijai.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas laisvins savo kūrybiškumą

2017-12-10

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rudiškių gimnazijoje vyks medijų raštingumo užsiėmimas kartu su Vytauto ...

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rudiškių gimnazijoje vyks medijų raštingumo užsiėmimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Šį kartą jaunuoliai kartu su profesore išlaivins savo kūrybiškumą ir diskutuos tema „Kūrybiškumas: tikėti, norėti, veikti“.

Užsiėmimo pradžia – 12.15 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas pradėjo montuoti filmą

2017-12-10

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas pereina ir į kitą filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją kūrimo etapą ir kimba į montavimo darbus. Š. m. gruodžio 8 d. jaunuoliai susitiko su režisiere Jūrate Samulionyte, su kuria ...

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas pereina ir į kitą filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją kūrimo etapą ir kimba į montavimo darbus. Š. m. gruodžio 8 d. jaunuoliai susitiko su režisiere Jūrate Samulionyte, su kuria susipažino su pagrindiniais montažo principais ir sumontavo vieną iš filmo scenų.

Montažas – tai kūrybinis darbas ir kiekvieno požiūris į nufilmuotą medžiagą gali būti vis kitoks. Tuo jaunuoliai įsitikino atlikdami praktinę užduotį. „Susiskirstėm į kelias grupes. Režisierė Jūratė išdalino korteles su paveiksliukais. Iš jų pabandėm sukurti vientisą istoriją, t. y., padaryti montažą. Vėliau grupės pristatė savo istorijas ir kiekviena jų buvo vis kitokia,“ – pasakoja Karolina Dubravska.

Netrukus jaunuoliai perėjo prie savo filmuotos medžiagos peržiūros ir montavimo. „Buvo labai smagu ją peržiūrėt, prisimint filmavimus. Džiaugiamės, nes bendras vaizdas atrodė geriau nei tikėjomės,“ – sako Marta Voronovičiūtė.

J. Samulionytė parodė keletą programų vaizdo įrašams montuoti, papasakojo, kaip jos veikia. Deja, informatikos klasės kompiuteriuose nepavyko jų paleisti, todėl šįkart visi kartu dirbo su režisierės kompiuteriu. „Montavom sceną, kai Liudviko Narbuto žmona Amelija stovi ant lieptelio ir išdavikas ateina jai pirštis. Išrinkom ir sudėliojom geriausius šios scenos kadrus,“ – kalba Gabrielė Milkintaitė.

Montuodami jaunuoliai derino vaizdus su muzika, kurią buvo atrinkusi Gabrielė. Jos teigimu, norėjosi, kad filme skambėtų klasikinė Džordžo Geršvino, Frederiko Šopeno, Liudviko Van Bethoveno ir kitų kompozitorių muzika, tačiau, kad tai būtų ne patys populiariausi, bet kiek mažiau žinomi jų kūriniai. „Tokia muzika labai tinka mūsų nebiliam senoviniam filmui,“ – pastebi Marta.

Jaunuoliai ilgokai diskutavo, koks galėtų būti filmo pavadinimas. Nuskambėjo įvairių siūlymų. Eišiškiečiai sutarė visus juos apsvarstyti ir galutinį sprendimą priimti per kitą susitikimą su režisiere. Jo metu jaunuoliai taip pat toliau tęs montažo darbus.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai filmavo būsimą filmą

2017-12-09

Šių metų gruodžio antrąją savaitę Biržų jaunimas nufilmavo medžiagą filmui apie didikų Radvilų giminę, jos reikšmę ir palikimą gimtajame mieste. Filmo siužetinė linija vingiuoja per skirtingus laikmečius, kuriose vis kiti veikėjai – nuo vienuolių iki disko ...

Šių metų gruodžio antrąją savaitę Biržų jaunimas nufilmavo medžiagą filmui apie didikų Radvilų giminę, jos reikšmę ir palikimą gimtajame mieste. Filmo siužetinė linija vingiuoja per skirtingus laikmečius, kuriose vis kiti veikėjai – nuo vienuolių iki disko šokėjų. O kartu su jaunimu dirbo ir jo kūrybines idėjas padėjo įgyvendinti režisierė Marija Stonytė, operatorius Vytautas Katkus, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė ir aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė.

Pirmoji diena buvo skirta pasiruošimui, t. y., jaunuoliai kartu su menininkais aptarė ir galutinai suderino, kur ir kaip vyks filmavimai.

Taip jau atsitiko, kad jaunuoliai filmavimus pradėjo nuo paskutiniųjų jo scenų. Laikinai filmavimų aikštele tapo Biržų „Saulės“ aktų salė, kur buvo pakabintos šviesos, skambėjo muzika, pagal kurią jaunuoliai šoko. „Čia įamžinome dabartinius laikus, visi išsidrąsinę šokom kaip mokėjom ir kaip norėjom, – pasakoja Saulė Lansbergaitė. –  Šią sceną kartojom nemažai kartų, tai galit įsivaizduot, kokie pavargę buvom.“ O štai Matas Bogomalovas priduria: „Nebuvo tai tokia paprasta scena kaip atrodė. Iš pradžių šiek tiek varžė kameros, tačiau po kelių bandymų atsipalaidavom ir gerai „pasitūsinom““.

Vėliau jaunuoliai buvo filmuojami po kelis skirtingose erdvėse. Trys vienuoliai patraukė į bažnyčią, disko šokėjos – į girliandų parduotuvę, cecho darbininkės keliavo į „Biržų alaus“ daryklą, o damos ir didikės buvo filmuojamos arbatinėje, ir t.t.

„Mano scena buvo arbatinėje. Prieš mane ten filmavo tris merginas, kurios trumpam tapo karalaitėmis, ir pasakojo istoriją apie karalaitę Liudviką. Vėliau atėjo mano eilė – įsijautusi į kilmingos damos vaidmenį, tęsiau pasakojimą, kaip Liudvika susipažino su Karoliu Pilypu, paliko sutuoktinį Jokūbą, laukėsi ketvirto vaiko ir, deja, per gimdymą mirė,“ – pasakoja Saulė. Anot jos, teko pasistengt, kad pasakojimas skambėtų kuo natūraliau, lyg pasakotum draugui.

„Aš buvau bajoras Radvila. Mus su Skirmantu filmavo Biržų pilies rūsyje. Pasakojom istoriją apie vieną iš Radvilaičių,“ – prisimena Matas.

Jaunuoliai džiaugiasi nauja patirtimi, nuveiktu darbu ir nekantrauja, kada galės pamatyti filmuotą medžiagą. „Buvo linksma, įdomu. Labai patiko tas mažytis baimės jausmas, nes jis išduoda, kad visa tai darai ne šiaip sau,“ – kalba Matas.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai aiškinsis, kiek ir kokiais šaltiniais galima pasitikėti

2017-12-08

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Biržų jaunuoliai toliau gerins medijų raštingumo žinias. Nuo 11 val. dalyvaudami interaktyviame nuotoliniame užsiėmime, jie kartu su vienu iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aiškinis ir diskutuos, kada ir kokiais šaltiniais galima pasitikėti, o kada būtina pasitelkti savo kritinį mąstymą.

Komentarai
Komentarai: 0