Naujienos

Klaipėdiečiai diskutuos su prof. V. Vareikiu apie daugiatautį uostamiesčio veidą

2017-10-06

Š. m. spalio 9 d. (pirmadienį) Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks paskaita-diskusija apie daugiautautį Klaipėdos veidą ir jos rusus. Paskaitą-diskusiją ves istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insituto vyriausiasis mokslo ...

Š. m. spalio 9 d. (pirmadienį) Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje vyks paskaita-diskusija apie daugiautautį Klaipėdos veidą ir jos rusus. Paskaitą-diskusiją ves istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Vygantas Vareikis.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.20 val.

KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

-----------

Trumpai apie V. Vareikį

Prof. dr. Vygantas Vareikis –  istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insituto (BRIAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas, Istorijos ir archeologijos katedros profesorius.

Stažavosi  Vidurio Europos (Vengrija) ir Oxfordo (Jungtinė Karalystė) universituose, Bradfordo koledže (Jungtinė Karalystė). Nuo 1993 m. dirba Klaipėdos universitete: 2001–2017 m. Istorijos (2016–2017 m. Istorijos ir archeologijos) katedros vedėjas, dabar – studijų programų vadovas. 1994–1997 m. taip pat dėstė Lietuvos krikščioniškajame koledže Klaipėdoje, 1996 m. – Göteborgo universitete (Švedija).

Nuo 2003 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Klaipėdos universiteto Senato narys, BRIAI mokslo darbų leidinio „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ redakcinės kolegijos narys.

Knygos „Klaipėda XX amžiuje“ (1993), pažintinės publicistikos rinkinio „99 Klaipėdos miesto istorijos“ (2008) ir daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, lenkų, italų kalbomis autorius, kolektyvinių monografijų „Palangos istorija“ (1999), „Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje: XIX a. antroji pusė–1941 m. birželis“ (2004), „Valia priešintis. Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“ (2015) ir kolektyvinių studijų „Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas“ (2009), „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“ (2012) bendraautoris.

Išsamiau su prof. V. Vareikio darbais ir veikla galite susipažinti: http://briai.ku.lt/darbuotojai/mokslo-darbuotojai/vygantas-vareikis/

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susipažino su pabėgėlių istorijomis

2017-10-04

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasiryžęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti itin jautrią, aktualią pabėgėlių temą, šių metų spalio 3 d. susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstove Renata Kuleš. Ji papasakojo keletos į ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasiryžęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti itin jautrią, aktualią pabėgėlių temą, šių metų spalio 3 d. susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstove Renata Kuleš. Ji papasakojo keletos į Lietuvą persikėlusių pabėgėlių istorijas ir kaip jiems siekasi mūsų šalyje. Susitikime taip pat dalyvavo statomo spektaklio režisierė Karolina Žernytė.

„Buvo labai įdomu išgirsti pabėgėlių istorijas. Lektorė labai tiksliai jas papasakojo – kartais net atrodė lyg ji būtų buvusi tų pabėgėlių vietoje ir viską patyrusi,“ – įspūdžiais dalijasi Martynas Mikučionis. Jam antrina ir Agata Parvicka, kuri prisipažįsta: „Niekada net nepagalvodavau, koks buvo pabėgėlių gyvenimas prieš atvykstant į Lietuvą, kokių sunkumų jiems teko patirti pakeliui į mūsų šalį.“

Anot Martyno, jį labiausiai „palietė“ iš Etiopijos į Lietuvą atvykusios Eskedar Maštavičienės istorija, kurią, žiūrėdami vaizdo pasakojimą, jaunuoliai išgirdo iš jos pačios lūpų. „Prasidėjus neramumams Etiopijoje, Eskedar nutarė bėgti. Atskridusi į Lietuvą, iš pradžių ji susidūrė su įvairiais sunkumais, nežinojo ką daryti, kur eiti, bet vėliau išmoko lietuvių kalbą, įgijo aukštąjį išsilavinimą, sukūrė šeimą ir verslą,“ – pasakoja Martynas. Ši istorija įkvėpė ir Agatą: „Manau, kad ji yra būtent ta pabėgėlė, apie kurią reikėtų rašyti žiniasklaidoje, nes ji nepaisant visko, kas jai atsitiko, nepasidavė ir dabar bando padėti kitiems.“

Martyno atmintin taip pat įstrigo vyro iš Sirijos istorija. Kaip pasakoja Martynas, Sirijoje jis buvo pasiturintis, tačiau šalyje vyko kariniai neramumai, teko pasirūpinti vaikų saugumu. Siras nutarė bėgti ir stengėsi patekti į Rusiją, nes mokėjo rusų kalbą, tačiau atsitiko taip, kad vietoj Rusijos atsidūrė Lietuvoje. „Kadangi nelegaliai kirto sieną, jis buvo suimtas ir atskirtas nuo žmonos, vaikų. Visą tą laiką jis tvirtino, kad yra iš Sirijos, bet niekas juo netikėjo. Galiausiai viskas gerai baigėsi – jis buvo paleistas, jam leista grįžti pas šeimą,“ – išgirstą istoriją prisimena vaikinas.

Anot Agatos, susitikime skambėjo ne tik sėkmės istorijos – jaunuoliai sužinojo ir apie tuos pabėgėlius, kurie Lietuvoje jautėsi nepriimti ir čia neliko.

„Niekada nebuvau prieš pabėgėlius, bet šios istorijos tiek daug minčių man sukėlė, – sako Martynas. – Yra sėkmės istorijų, bet daugeliui pabėgėlių vis dėlto sunku įsilieti į mūsų visuomenę, daugelis jų nemoka lietuvių kalbos.  Mūsų visuomenė, tiksliau – tam tikra jos dalis, atstumia pabėgėlius.“  Anot jo, tam įtakos turi žiniasklaida, kuri nevengia neigiamai pristatyti pabėgėlių, o žmonės pagal informaciją joje susidaro neigiamą nuomonę.

Projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantys jaunuoliai dar šį rudenį ketina apsilankyti pabėgėlių priėmimo centre. „Planuojam vykti į pabėgėlių centrą ir turiningai su jais praleisti laiką, galbūt pamokyti kelis lietuviškus žodžius. Jei pavyks, sužinoti daugiau istorijų,“ – planais dalijasi Martynas. Anot jo, kaip pastebėjo R. Kuleš, kai kurie pabėgėliai ne itin nori prisiminti ir juo labiau kitiems pasakoti apie savo praeitį, bet atsiranda ir tokių, kurie apie tai kalba.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai gerino kritinio mąstymo įgūdžius

2017-10-03

Šį antradienį (spalio 3 d.) Visagino jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinosi, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, kaip skirtingai kiekvienas ...

Šį antradienį (spalio 3 d.) Visagino jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinosi, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, kaip skirtingai kiekvienas iš mūsų suvokiam tuos pačius dalykus.

„Domiuosi psichologija, komunikacija, kritiniu mąstymu. Šis užsiėmimas prisidėjo prie mano asmenybės tobulinimo, leido geriau suvokti kritinio mąstymo naudą,“ – pasakoja Erika Čirikaitė.

Anot jos, krištiškai mąstyti – tai gebėti savarankiškai analizuoti informacijos šaltinį, atrinkti, kur tiesa, o kur – ne. „Gyvename technologizuotame pasaulyje, mus supa labai daug įvairiausių prietaisų: telefonų, kompiuterių, televizorių ir kitų, kuriuose pilna informacijos. Ne visada ji yra teisinga, todėl reikia mokėti atsirinkti, kur yra kas, – pastebi Erika. – Manau, visi žmonės geba kritiškai mąstyti, priimti savarankiškai sprendimus, tačiau vieni šioje srityje yra labiau pažengę, kiti – mažiau. Tų labiau pažengusių yra mažiau nei kitų.“

„Kuo toliau, tuo mažiau galvojam: dažniausiai tiesiog patikim tuo, ką perskaitom. Taip atsiranda išankstiniai, neapgalvoti nusistatymai. Tik kritiškai mąstydami galime teisingai nuspręsti,“ – mano Emilija Dutkevičiūtė.

Emilija gerai įsidėmėjo penkis žingsnius, kurie svarbūs priimant sprendimus. Anot jos, pirmiausia, reikia suformuluoti klausimą ir įsivardinti, dėl ko tu nori nuspręsti. Tuomet  iš patikimų šaltinių surinkti informaciją, kuo naudingas toks sprendimas ir kuo ne. Po to pagal tą informaciją priimti sprendimą, dar vėliau – apmąstyti visas jo pasekmes, o galiausiai – pažvelgti į situaciją iš kitos pusės, pabandyti suprasti, kodėl kiti galvoja kitaip nei tu.

„Jei kyla abejonių dėl savo pasirinkimo, reikia analizuoti, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Svarbu išgirsti kritiką, nemanyti, kad visi aplink kalba neteisybę, nesąmones, o tik tu esi teisus,“ – papildo Gustė Burneikaitė.

O štai Marija Soboleva teigia: „Darbar žinau, kaip rinkti, analizuoti informaciją ir pasistengsiu taip daryti.“

Užsiėmimo metu visaginiečiai taip pat atliko keletą praktinių užduočių. Vieną jų būtų galima pavadinti „saldžiąja refleksija“: prof. A. Nugaraitė pavaišino jaunuolius saldainiais, o šie turėjo juos apibūdinti nevartodami žodžio „saldainis“. „Paaiškėjo, kad kiekvienas iš mūsų tą patį dalyką supranta skirtingai, savotiškai, įvardija vis kitu pavadinimu,“ – pasakoja Erika. Vieniems saldainis asocijavosi su gerumu, kiti jį apibūdino kaip skanėstą, dovanėlę, cukraus dozę, nuodą ir kt.

Vėliau jaunuoliams teko dar labiau pasukti galvas. Susikirstę komandomis, jie turėjo sugalvoti antraštę straipsniui apie įmonę, pasiūliusią, kaip išvengti klaidinančio produktų etikečių vertimo į kitas kalbas, ir kūrybiškai ją pristatyti. Pavyzdžiui, viena komandų sugalvojo straipsniui pavadinimą „Daugiau jokių riešutų likučių piene“ ir ją pristatė trumpu vaidinimu.

Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose, atlikdami praktines užduotis jaunuoliai ne tik turtina savo žinias, bet, ir, kaip sako Erika, vis geriau pažįsta savo komandos narius.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai geriau susipažis su Narbutų gimine

2017-10-03

Šį ketvirtadienį (spalio 5 d.) Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos vyks paskaita-diskusija „Narbutai Lietuvos istorijoje – LDK piliečiai“, kurią ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ...

Šį ketvirtadienį (spalio 5 d.) Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos vyks paskaita-diskusija „Narbutai Lietuvos istorijoje – LDK piliečiai“, kurią ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantas Povilas Andrius Stepavičius, tyrinėjantis ir gerai susipažinęs su LKD bei jos palikimu.

Paskaitą-diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Susitikimo pradžia – 13 val. Kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir kitus pakviesti :)

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas domėsis pabėgėlių situacija

2017-10-03

Šį antradienį (spalio 3 d.) Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks dar vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas. Šį kartą čia lankysis Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Renata Kuleš, kuri pasakos apie pabėgėlių ...

Šį antradienį (spalio 3 d.) Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks dar vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas. Šį kartą čia lankysis Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Renata Kuleš, kuri pasakos apie pabėgėlių krizę, kai milojonai žmonių paliko savo namus, apie jų persikėlimą į kitas šalis, galimybes jose dirbti ir įgyti įsilavinimą, santykius su vietos gyventojais ir kt.

Visos šios žinios jaunimui itin įdomios ir reikalingos statant pojūčių spektaklį kartu su režisiere Karolina Žernytė, kuri taip pat dalyvaus minėtame susitikime.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiams – mokymai su prof. A. Nugaraite

2017-10-02

Šį antradienį (spalio 3 d.) Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė.

Ji kartu su jaunimu diskutuos, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, ar tai vienas būdų būti aktyviu piliečiu, ir kt.

Susitikimo pradžia – 13.30 val.

KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visagino jaunimas ruošiasi kurti pasakų parką

2017-10-01

Visagino jaunimas pamažu, bet užtikrintai pradeda kelionę link užsibrėžto tikslo – pasakų parko įkūrimo. Pagal pirminę idėją naujasis parkas apjungs skirtingų Visagine gyvenančių tautų kultūras, bus patraukli laisvalaikio praleidimo erdvė miesto gyventojams ir ...

Visagino jaunimas pamažu, bet užtikrintai pradeda kelionę link užsibrėžto tikslo – pasakų parko įkūrimo. Pagal pirminę idėją naujasis parkas apjungs skirtingų Visagine gyvenančių tautų kultūras, bus patraukli laisvalaikio praleidimo erdvė miesto gyventojams ir svečiams.

Kaip paversti šį sumanymą realybe, š. m. spalio 2 d.  visaginiečiai aptarė su dizaineriu, architektu Vytautu Puzeru ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

„Tai buvo darbinis susitikimas. Išsiaiškinom užduotis, ką turim atlikti, kad įgyvendintume savo idėją,“ – pasakoja neseniai prie prie projekto „Gyvenu laisvai!“ prisijungusi Emilija Dutkevičiūtė.

„Dar nelabai aišku, kaip atrodys parkas, bet tai ką darom, įdomu, ir aš pasiruošus dirbti,“ – energingai nusiteikusi Marija Soboleva.

O darbų išties nemažai. Kaip žinia, Visaginas pasižymi tautų įvairove – čia gyvena net 43 tautybių žmonės. Jauniausiame Lietuvos mieste daugiausia rusų, lietuvių, baltarusių, lenkų,  ukrainiečių, totorių,  armėnų, vokiečių, tačiau kokių kitų tautybių atstovų dar galime čia sutikti? Būtent tai jaunuoliai turi išsiaiškinti iki kito susitikimo.

Be to, jaunuoliai turi išsirinkti po pasaką, jos veikėją ar trumpą siužetą. „Pirmoji į galvą šovusi mintis – pasaka „Raudonkepuraitė“. Turbūt tai buvo „ryškiausia“ mano vaikystės pasaka, geriausiai ją prisimenu, mat dažnokai ją sekdavo mama, močiūtė, o kai išmokau skaityti, neretai ir pati skaičiau būtent ją, – pasakoja Emilija. – Mūsų laukia susitikimai su mokslininkais, ekspertais. Jie padės atrinkti pasakas, kurių veikėjai ar siužetai atsiras parke.“

Kaip paaiškėjo dalyvaujant ankstesniame susitikime su mitologe, folkloriste dr. Daiva Vaitkevičiene, skirtingose tautose tos pačios pasakos skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiari pasaka „Eglė žalčių karalienė“ taip pat žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. Taigi, iki kito susitikimo jaunuoliai turi surasti ir perskaityti visas šios pasakos versijas.

Dar viena užduotis, tekusi projekto komandai, – įdėmiai apžiūrėti gimtąjįį miestą, pagalvoti, kur būtų galima pasakų parką įkurti, ir tas vietas nufotografuoti.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai aptars pasakų parkų kūrimą

2017-09-30

Š. m. spalio 2 d. (pirmadienį) Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai susitiks su dizaineriu, architektu Vytautu Puzeru ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės ...

Š. m. spalio 2 d. (pirmadienį) Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai susitiks su dizaineriu, architektu Vytautu Puzeru ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Susitikimo dalyviai aptars jaunimo sumanymą įkurti Visagine gyvenčių skirtingų tautų pasakų parką.

--------
Trumpai apie V. Puzerą:

Vytautas Puzeras – dizaineris, architektas, kuriantis interjerus, baldus, grafinį dizainą ir net prekių vardus.

Studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje, pradėjo bendradarbiauti su baldų gamintoju „Narbutas ir Ko“, todėl studijų metu įgytas žinias iš karto taikė realiuose projektuose. Nuo 1996 m. aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt. Yra kūręs ir įgyvendinęs užsakymus Rusijoje, Ispanijoje.

Projektai itin įvairūs ir skirtingi: biuro baldai, apšvietimo sprendimai, privačių patalpų interjerai bei dizaino sprendimai didelėms visuomeninėms erdvėms, biurams ir net parkams. V. Puzeras suprojektavo gintaro ekspoziciją istoriniuose grafų Tiškevičių rūmuose Palangoje, pritaikė Nacionalinės dailės galerijos patalpas Lietuvos pirmininkavimo ES renginiams, sukūrė  Baltų dievų pažintinį taką, Saulės ir Ugnies aikštes, Saulės laikrodį ir kitus mūsų protėvių gyvenseną ir pasaulėžiūrą menančius objektus Naisių gyvenvietėje (Šiaulių apskr.) ir t.t. Iniciavo ir vykdo projektą „Upės korys“, kuriuo siekiama Vilniaus pakrantę paversti jaukia vieta įrengiant spalvotas kėdutes.

Jis – pirmasis lietuvis, kuris 2009 m. pristatė savo kūrinį „Shine“ Londono dizaino savaitėje Viktorijos ir Alberto muziejuje. „Shine“ – tai  dekoratyvinis padėklas, sukurtas panaudojant kelių medžiagų pigmentų ir polimerų junginį, kuris sugeria dienos šviesą ir ją išspinduliuoja naktį.

Už sukurtus darbus įvertintas apdovanojimais. Jų sulaukė šie darbai: biuro kėdžių sistema „Ovum“ (1998), krėslas „Kubositis“ (2006), „Agrokoncerno biuro“ interjeras (2007), ženklinimo sistema „ION“, kai baldų kraštai yra pažymėti punktyrais iš šviečiančių elementų (2007), „Lietuvos ryto TV“ interjeras (2009), „Eggy“ krėslas (2013, 2014). 2015 m. sukurtą korio apšvietimo sistemą sulaukė diplomo iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

„Darau viską lyg daryčiau sau – kad man būtų jauku, patogu. Kiekviename projekte ieškau atsakymo į klausimą – kodėl jis kuriamas? Visi mano projektai turi vardus – kaip vaikai,“ – taip apie savo kūrybą yra sakęs V. Puzeras.

Komentarai
Komentarai: 0