Naujienos

Reportažas LRT radijo laidoje rusų kalba

2018-05-22

Džiaugiamės, kad minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, suorganizuotas projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunuolių susitikimas su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu sulaukė ...

Džiaugiamės, kad minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, suorganizuotas projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunuolių susitikimas su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu sulaukė žurnalistų susidomėjimo.

Kviečiame klausytis LRT žurnalistės Monikos Juškevičiūtės parengto reportažo, kuriame išgirsite profesorių V. Landsbergio ir L. Mažylio mintis, taip pat projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorės Visagine, istorijos mokytojos Eleonoros Dutkevičienės ir moksleivės Ana Jesipionok pasisakymus.

Reporatažas transliuotas LRT laidoje rusų kalba (klausyti nuo 9:44 min.):
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013692059/laida-rusu-kalba-2018-05-21-16-30

Komentarai
Komentarai: 0

Kviečiame klausyti Lietuvos radijo laidos rusų kalba

2018-05-20

Š. m. gegužės 21 d. (pirmadienį) 16.30 val. kviečiame įsijungti Lietuvos radiją ir klaustytis laidos rusų kalba. Laidos metu sužinosite apie penktadienį vykusią projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo diskusiją su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ...

Š. m. gegužės 21 d. (pirmadienį) 16.30 val. kviečiame įsijungti Lietuvos radiją ir klaustytis laidos rusų kalba. Laidos metu sužinosite apie penktadienį vykusią projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo diskusiją su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu. Jaunuoliai kartu su jais diskustavo apie reikšmingus istorinius momentus, valstybės nueitą kelią ir ateities viziją, tikrąsias vertybes. Diskusiją moderavo LRT žurnalistas Deividas Jursevičius.

Radojo reportaže išgirsite prof. V. Landsbergio, prof. L. Mažylio, projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorės Visagine, istorijos mokytojos Eleonoros Dutkevičienės ir moksleivės iš Visagino Anos Jesipionok pasisakymus.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai kurs pasakų parko skulptūrų maketus

2018-05-18

Š. m. gegužės 19 d. (šeštadienį) projekto „Gyvenu laisvai!” kūrybinės dirbtuvės trumpam persikels į Visagino kultūros centrą. Čia jaunuoliai susitiks su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite bei kurs būsimojo pasakų parko skulptūrų maketus. ...

Š. m. gegužės 19 d. (šeštadienį) projekto „Gyvenu laisvai!” kūrybinės dirbtuvės trumpam persikels į Visagino kultūros centrą. Čia jaunuoliai susitiks su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite bei kurs būsimojo pasakų parko skulptūrų maketus. Skulptūrose bus įamžinti skirtingų tautų pasakų personažai, įdomiausi įvykiai.

Komentarai
Komentarai: 0

Projekto jaunimas diskutuos su Šimtmečio žmonėmis

2018-05-17

Š. m. gegužės 18 d. (penktadienį) Signatarų namuose Vilniuje vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo susitikimas-diskusija su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto ...

Š. m. gegužės 18 d. (penktadienį) Signatarų namuose Vilniuje vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo susitikimas-diskusija su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą atradusiu istoriku prof. Liudu Mažyliu.

Jaunuoliai kartu su šiomis iškiliomis asmenybėmis diskutuos apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, t. y., mūsų valstybės nueitą kelią, juo einant įgytas patirtis, svarbiausius pasiekimus, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios reikšmę, ko galime pasimokyti iš svarbiausių Šimtmečio žmonių ir įvykių, koks bus prasidedantis naujasis Šimtmetis, kokią jo viziją mato diskusijos dalyviai.

Į susitikimą atvyks apie 70 jaunuolių iš Šalčininkų ir Vilniaus rajonų, Visagino, Biržų ir Vilniaus miestų. Diskusiją moderuos LRT žurnalistas Deividas Jursevičius.

Šis susitikimas yra vienas iš planuojamų diskusijų ciklo su iškiliausiais Lietuvos Šimtmečio žmonėmis renginių. Šimtmečio žmonės buvo išrinkti specialiame naujienų portalo „Delfi.lt“ projekte, jų sąrašas skelbiamas www.delfi.lt/apps/100/. Ateityje numatoma suorganizuoti ir daugiau tokių susitikimų-diskusijų su iškiliausiais Šimtmečio žmonėmis.

Komentarai
Komentarai: 0

Radijo interviu su Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministru Oscar Stenström

2018-05-04

Š. m. balandžio mėn. pabaigoje Lietuvoje lankėsi Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström. Prieš susitikimą su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu jis viešėjo „Žinių radijo“ studijoje ir davė interviu ...

Š. m. balandžio mėn. pabaigoje Lietuvoje lankėsi Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström. Prieš susitikimą su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu jis viešėjo „Žinių radijo“ studijoje ir davė interviu žurnalistui Aurimui Peredniui. Viceministras pasakojo, kaip švedams pavyko sukurti gerovės valstybę, kuri pagal laimės indeksą patenka tarp dešimties laimingiausių šalių pasaulyje.

Interviu su vertimu į lietuvių kalbą.

Kviečiame klausytis radijo laidos įrašo:
https://www.ziniuradijas.lt/laidos/verslo-pozicija/kaip-svedams-pavyko-sukurti-geroves-valstybe?video=1

Komentarai
Komentarai: 0

Visagino jaunimas kuria pasakų parko maketą

2018-05-03

Išnagrinėję lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, prancūzų, čekų, vengrų, baltarusių, moldavų, bulgarų, italų ir daugelio kitų tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Gegužę jaunuoliai pasitinka kupini kūrybinio įkvėpimo ir ...

Išnagrinėję lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, prancūzų, čekų, vengrų, baltarusių, moldavų, bulgarų, italų ir daugelio kitų tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Gegužę jaunuoliai pasitinka kupini kūrybinio įkvėpimo ir ryžto sukurti kuo originalesnius, įdomesnius pasakų personažų maketus ir bendrą pasakų parko vizualizaciją.

Šią savaitę pasakų parko koncepciją ir vizualines idėjas jaunuoliai aptarė kartu su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite, taip pat su UAB „Visagino linija“ direktoriumi Algiu Makūnu ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virginija Dunauskiene. Ši bendrovė prisideda įgyvendinant jaunimo sumanymą įkurti Visagine skirtingų tautų pasakų parką.

„Šiame susitikime įsitikinom, kad tai, apie ką tiek laiko kalbėjom, galvojom, bus iš tikrųjų įgyvendinta. Svarstėm, kaip padaryti šį pasakų parką kuo patrauklesnį. Tikime, kad idėja įkurti tokį parką yra tikrai gera, nes tai būtų Visagino traukos centras, taip pat būdas išreikšti tam tikrą pagarbą jame gyvenančioms tautoms, įamžinti jų pasakas,“ – mano moksleivė Dovilė Dudėnaitė.

Jai antrina ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš koordinatorių Visagine, mokytoja Eleonora Dutkviečienė: „Po susitikimo su jaunimu grįžom labai pozityviai, energingai nusiteikę, kupini tikėjimo, kad mums pavyks. Turim sukaupę daug žinių, saugojom jas savo galvose ir vis laukėm signalo, o kas toliau, ir tokį signalą gavom: sutarėm, ką ir kaip toliau darysim.“

Dailininkai M. Jonutis ir L. Dūdaitė parodė keletą savo piešinių, kaip būtų galima parke įamžinti pasakų personažus. Žvelgiant į pavyzdžius matyti, kad pasakų personažus vaizduojančios skulptūros atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją: tai tuo pačiu ir tiltas, suolelis, supynės ar kt.

Menininkai keliomis idėjomis pasidalino, o dabar – jaunuolių eilė. „Mūsų užduotis – atrinkti 10 pasakų ir sugalvoti, kaip pateikti, pristatyti jų personažus, o jei pavyks – pagaminti ir jų maketus, – kalba Dovilė. –  Manau, kas parke reikėtų pristatyti moldovų pasaką apie statinėje ridenamą slibiną, estų – apie moterį-vilkę su vaiku, kazachų – apie šokančius beržus, o dėl kitų dar reikėtų pagalvoti.“

„Mes įsivaizdavom judančius personažus, bet menininkai pažvelgė dar kūrybingiau ir mums tai patiko, jie padrąsino fantazuoti, – priduria Emilija Duktevičiūtė. – Manau, kad parke turėtų būti personažai iš lietuvių, rusų, estų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, taip pat galbūt vokiečių, prancūzų pasakų.“

Kol kas neaišku, iš ko tiksliai bus pagaminti pasakų personažų maketai. Gali būti naudojamas kartonas, medis, plastikas ar kitos žaliavos – jos taip pat priklausys nuo jaunuolių fantazijos ir sumanymų.

Jaunuoliai sutarė kartu su menininkais susitikti, parodyti, ką nuveikė ir aptarti, ar jų vizijos sutampa, po kelių savaičių – gegužės 19 d. Visaginiečiai nusiteikę tą šeštadienį kaip reikiant padirbėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai aptars, kaip atrodys pasakų parkas

2018-05-01

Išnagrinėję skirtingų Europos ir Azijos tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Š. m. gegužės 2 d. jie susitiks su dailininku Mariumi Jonučiu ir iliustratore Lina Dūdaite, su kuriais aptars, kaip atrodys būsimasis pasakų parkas, kokie personažai ...

Išnagrinėję skirtingų Europos ir Azijos tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Š. m. gegužės 2 d. jie susitiks su dailininku Mariumi Jonučiu ir iliustratore Lina Dūdaite, su kuriais aptars, kaip atrodys būsimasis pasakų parkas, kokie personažai turėtų jame atsirasti ir kaip patraukliai, įdomiai juos įamžinti, pristatyti.

Susitikimas vyks bendrovėje „Visagino linija“. Jame taip pat dalyvaus šios bendrovės direktorius Algis Makūnas ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė.

Komentarai
Komentarai: 0

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström: įvairovė užtikrina kūrybiškumą

2018-04-29

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės ...

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės pažangai, kokiame kelyje šiandien yra Lietuva. Susitikime taip pat dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir pirmasis sekretorius Samuel Persson. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Europa turi atsakyti į klausimą: kokia mūsų ateities vizija? Šiuo metu Kinija itin sparčiai vystosi inovacijų, ekonomikos srityse. Jei europiečiai nori būti lyderiais, siekia didesnės gerovės, turi bendradarbiauti, nustatyti ekonomikos, žmogaus teisių standartus. Čia labai svarbus Europos Sąjungos vaidmuo – turime parodyti pasauliui, kad esame ne tik prekybos rinka, bet ir valstybių bendruomenė,“ – teigia p. O. Stenström.

Anot iš Visagino kilusios ir Vilniuje studijuojančios Aleksandros Šliachtenko, valstybės skirtingai reaguoja ir vertina procesus Europoje, pavyzdžiui, „Brexit‘ą“, atvykstančius pabėgėlius ir kt. „Manau, kiekviena valstybė pirmiausia turi būti vieninga, stipri savo viduje, tuomet ir visa bendrija bus stipri, jos nariai rūpinsis ne tik savo, bet ir bendrais reikalais,“ – kalba ji. O štai moksleivė Saulė Mekionytė iš Pagirių (Vilniaus r.) pastebi, kad „pagrindinis dalykas, kurio šiandien Europai trūksta, yra dialogas: dialogas tarp valdžios ir visuomenės, dialogas tarp ES šalių, dialogas tarp ES ir kitų valstybių.“

Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip žmonių įvairovė ir susikalbėjimas gali prisidėti prie valstybių gerovės, pažangos. Kaip pasakojo p. O. Stenström, dar prieš du šimtmečius Švedija nebuvo turtinga šalis, jos gyventojai emigravo. Darbo jėgos trūkumą kompensavo atvykėliai iš Suomijos, Graikijos. Susidūrė skirtingos kultūros, požiūriai, tačiau valstybė sparčiai vystėsi, žengė pirmyn. Po 1973 m. perversmo Čilėje 45 tūkst. šios šalies gyventojų persikėlė į Švediją, dar apie 100 tūkst. žmonių atvyko po karo Balkanuose ir, nors prireikė laiko, jie įsiliejo į bendrą Švedijos gyvenimą.

„Migracija – viena iš kūrybiškumo sąlygų. Startuoliai, burdami komandas, ieško įvairių žmonių – skirtingų lyčių, tautybių, kultūrų, patirčių, nes supranta, kad įvairovė užtikrina kūrybiškumą. Tai teigiama migracijos pusė, tačiau yra ir neigiama: naujai atvykę žmonės yra pažeidžiamiausi, jie labiau skursta, turi mažiau galimybių,“ – pastebi p. O. Stenström.

Svarbu padėti įsilieti į visuomenę ne tik atvykėliams, bet ir megzti dialogą, veikti išvien su nuo seno šalia gyvenančiomis tautomis. „Švedija yra pavyzdys, kuriuo turėtume sekti. Tai valstybė su įvairialype skirtingų tautų bendruomene. Reikėtų pasimokyti peržengti savo nusistatymus, priimti kitus ir taip prisidėti kuriant šalies gerovę,“ – kalba iš Visagino į Vilnių studijuoti atvykusi Irina Jarec.

Jai antrina ir moksleivis Šarūnas Šibirkštis iš Vilniaus rajono: „Anksčiau Švedija nebuvo itin turtinga, bet sugebėjo pakilti į tokį lygį. Lietuva taip pat bando įsilieti į pažangesnę Vakarų Europą, tačiau kol kas pas mus dar jaučiasi sovietinio palikimo šešėlis žmonių mąstyme, gyvenimo būde, – kalba vaikinas. – Iš Švedijos galime pasimokyti tolerancijos. Pas mus dar gana daug uždarumo, bet besikuriančios naujos įmonės jau suvokia, kokia svarbi įvairovė pažangai.“

Anot Irinos, Lietuva yra kelyje tikros europietiškos valstybės link. „Tai ilgas procesas. Išsivysčiusi europietiška valstybė – tai ne tik infrastruktūra, pavyzdžiui, sutvarkyti keliai, įrengtos poilsio zonos, bet ir žmonių mąstymas. Žmonėms, kurie gimė, ilgą laiką gyveno kitoje santvarkoje, sunkoka prisitaikyti prie pokyčių, dabartinis kelias, kuriuo eina Lietuva, jiems gali atrodyti svetimas, bet, manau, jis teisingas,“ – sako ji.

Jau beveik metus Vilniuje gyvenančios merginos teigimu, didžiuosius miestus daug greičiau pasiekia pokyčiai, tačiau mąstymas keičiasi ir mažesnėse vietovėse. „Pažįstu žmonių, kurie studijavo ar dirbo užsienyje ir grįžo į Visaginą su naujomis žiniomis, patirtimi, tad pamažu ir čia daugėja europietiškos dvasios,“ – pastebi mergina.

P. O. Stenström jaunuolius kvietė: „Išvažiuokite porai metų į užsienį ir grįžkite su įgūdžiais.“ Kalbinti jaunuoliai tikino, kad norėtų po studijų grįžti į gimtuosius miestus, tačiau daugeliui neramu, ar jie turės ten darbą, galės pritaikyti įgytas žinias.

„Laimės jausmui didelės įtakos turi, ar tu gali įgyvendinti savo svajones, o tam svarbu ekonominė gerovė. Tačiau taip pat svarbu ir kultūra, įvairovė – tai daro miestus turtingesnius, įdomesnius. Ne mažiau svarbu ir aktyviai spręsti iššūkius, tokius kaip terororizmas, ekstremizmas, kartu suteikiant žmonėms daugiau galimybių, gerinant kokybiško išsilavinimo prieinamumą,“ – kalbėjo p. O. Stenström.

Komentarai
Komentarai: 0