Naujienos

Pristatome: tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyvių daina su Jurgiu Didžiuliu

2018-07-01

Sukurti dainą su populiariu muzikantu Jurgiu Didžiuliu – štai tokia sėkmė nusišypsojo projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviams. „Jurgis nepakartojamas, retai kada sutiksi taip optimistiškai, pozityviai ...

Sukurti dainą su populiariu muzikantu Jurgiu Didžiuliu – štai tokia sėkmė nusišypsojo projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviams. „Jurgis nepakartojamas, retai kada sutiksi taip optimistiškai, pozityviai nusiteikusį žmogų. Labai džiaugiuosi, kad buvau viena tų, kurie dirbo su juo,“ – sako Jovita Juršėnaitė iš Visagino.

Susipažinę su muzikantu, jaunuoliai pasidalijo mintimis, kas jiems svarbu, rūpi, kaip jie žvelgia į ateitį. Daugelis jų kalbėjo apie nerimą dėl ateities, savęs pažinimą ir saviraišką, todėl ir dainą kūrė būtent apie tai. Vieni jaunuoliai rašė dainos žodžius, kiti – kūrė melodiją bei mokėsi ją sugroti.

„Saviraiška – tai kiekvieno žmogaus siekiamybė, o nerimas dėl ateities – tai natūrali būsena, kuri skatina keistis, judėti pirmyn. Buvau vienas tų, kurie rašė dainos žodžius, į ją įtraukėme ir Antikos motyvų, pavyzdžiui, minime graikų didvyrį Achilą, Trojos arklį,“ – pasakoja Matas Bagamolovas iš Biržų.

„Nors neturim gerų balsų, muzikavimo patirties, tačiau turėjom stiprią emociją, kuri gerai suskambo,“ – tęsia vaikinas.

Jaunuoliai sutarė su Jurgiu rudenį dar kartą susitikti, „pagludinti“ balsus ir įrašyti dainą profesionalioje įrašų studijoje. „Galbūt ją net išgirs daugiau žmonių, tai būtų nerealu,“ – sako Matas.

Dainos galite paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=_UjpQvppiy8

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla suorganizuota gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Vasaros mokyklą taip pat parėmė JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome: tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyvių šokis

2018-06-30

Šokis – tai kur kas daugiau nei judesys, tai pasakojimas, emocija, jausmas, gyvenimo atspindys. Tuo įsitikino projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai, kartu su choreografe, pedagoge Giedre Jankauskiene pastatę šiuolaikinį ...

Šokis – tai kur kas daugiau nei judesys, tai pasakojimas, emocija, jausmas, gyvenimo atspindys. Tuo įsitikino projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai, kartu su choreografe, pedagoge Giedre Jankauskiene pastatę šiuolaikinį šokį.

„Pagrindinis įspūdis, kurį išsivežu iš šios stovyklos – jaunimo atvirumas ir geranoriškumas. Grupėje, su kuria dirbau, dauguma jaunuolių buvo niekada nešokę jokio stiliaus šokių, nematę šokio spektaklių ir labai siaurai suprato šokį, todėl jiems duodamos užduotys atrodė keistos, neįprastos, jie jautėsi susikaustę. Tačiau nė vienas neatsisakė bandyti naujų dalykų, drąsiai ėmėsi improvizacinių, kūrybinių užduočių, – pasakoja G. Jankauskienė. – Pasibaigus mūsų kūrybiniam darbui, dauguma džiaugėsi praplėtę šokio sampratą, kad šokis, fizinis veiksmas gali kalbėti, perteikti mintį, prasmę. Taip pat dalis minėjo, jog jaučiasi laisvesni savo kūnuose ir labiau pasitikti savo judesio gebėjimais.“

O štai jaunasis šaulys Ignas Modzeliauskas sako: „Iš pradžių buvo linksma, pasigirsdavo vienas kitas juokas dėl daugeliui neįprastų šokio judesių ar kūno lavinimo pratimų. Juokai baigėsi, kai teko visiems kartu statyti šokį. Atsakomybė už prisistatymą skatino ruoštis ir stengtis.“

Anot G. Jankauskienės, jaunuoliai ne tik praplėtė suvokimą apie šokį, bet ir ugdė stebėtojo žvilgsnį į save ir kitus, t. y., mokėsi stebėti ir priimti judesį, save, kitą nevertindami dvispalvėmis kategorijomis „teisingas – neteisingas“, „gražus – bjaurus“, „geras – blogas“. „Toks stebėtojo žvilgsnis leidžia drąsiau bandyti naujus dalykus, suteikia laisvės klysti, būti keistam, neįprastam, taip pat lengviau priimti kitokį Kitą,“ – kalba ji.

Tiek choreografė, tiek jaunuoliai plačiau nekomentuoja šokio turinio, nes kiekvienas į jį gali pažvelgti skirtingai, atrasti savo matymo kampą. „Šokio per daug aiškinti nereikia, nes tame ir visas grožis, kad kiekvienas gali interpretuoti šiek tiek kitaip,“ – sako G. Jankauskienė.

Trumpai tariant, šokio tema – santykis su kitu. Pirmoje šokio dalyje atsikleisti žmonių santykius, kaip valdome, manipuliuojame vieni kitais, antrojoje – kas seka po to, kaip tam tikri prisiminimai dar iškyla, kaip tam tikros patirtys, skauduliai užsimiršta, blunka ir gyvenimas tęsiasi toliau.  

Šokį galite žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=nnaxOxzMfXE

Komentarai
Komentarai: 0

Jaunimas aktualiomis temomis prabilo meno kalba

2018-06-30

Tarptautinei jaunimo vasaros mokyklai persiritus į antrą pusę, jaunuoliai pasinėrė į kūrybą. Jie kartu su profesionaliais menininkais dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, kino režisiere Kristina Buožyte, teatro režisiere Kamile Gudmonaite, choreografe ir ...

Tarptautinei jaunimo vasaros mokyklai persiritus į antrą pusę, jaunuoliai pasinėrė į kūrybą. Jie kartu su profesionaliais menininkais dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, kino režisiere Kristina Buožyte, teatro režisiere Kamile Gudmonaite, choreografe ir pedagoge Giedre Jankauskiene, muzikantu ir aktyviu visuomenės veikėju Jurgiu Didžiuliu apibendrino pirmosiomis stovyklos dienomis įgytas žinias, perimtas patirtis, galvoje knibždančias mintis ir užgimusius jausmus.

„Šie užsiėmimai su menininkais ypatingi. Svarbu kalbėti apie meną ne tik kaip apie rezultatą, priemonę paveikti visuomenę, bet ir kaip apie būdą išreikšti save. Visi, su kuriais čia kalbėjau, pirmiausia džiaugiasi, kad gali išreikšti save, kalba ateitininkė Emilija Petrusevičiūtė. Dažnai būna, kad nedrąsu vaidinti, groti ar šokti, čia kurdami mes išeinam iš komforto zonos. Nuostabu, kad galime tai patirti.“

Jaunuoliai kartu su žinomais, pripažintais kūrėjais dirbo mažesnėmis grupelėmis. Ateitininkė Emilija itin džiaugiasi, kad galėjo susipažinti, pabendrauti ir rašyti pjesę kartu su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi. „Suvokimas, kaip kuriamas teatras, yra tiesioginis priėjimas prie žmogaus. Mūsų pjesė paremta susidūrimais su patyčiomis, asmeninio gyvenimo pavyzdžiais, kai buvom pažeminti, žeminom kitus ar iš šalies stebėjom, kaip tai vyksta,“ – sako Emilija. 

Per dvi dienas jaunuoliai kartu su M. Ivaškevičiumi parašė pjesę „Naked“ (liet. „Nuoga“), remiantis stovyklos dalyvių asmeninėmis istorijomis, patirtimis. Pjesėje pasakojama, kaip naujoje mokykloje pradėjusi mokytis mergina Ema susiduria su negailestingu bendraamžių elgesiu, patyčiomis, nes ji yra įvaikinta, religinga, turi disleksiją (skaitymo sutrikimą). Ema susiduria su patyčiomis ne tik iš mokinių, bet ir iš mokytojos, kurią prieš tai bandė užstoti.

Su muzikantu Jurgiu Didžiuliu dirbusi grupė sukūrė dainą. Iš pradžių jaunuoliai pasidalijo mintimis, kas jiems svarbu, rūpi, kaip jie žvelgia į ateitį. Daugelis jaunuolių kalbėjo apie nerimą dėl ateities, savęs pažinimą ir savirealizaciją, todėl ir daina būtent apie tai. Vieni jaunuoliai rašė žodžius, kiti – grodami įvairiais instrumentais sukūrė melodiją. „Jurgis – labai motyvuojanti, įkvepianti asmenybė. Nors neturim gerų balsų, muzikavimo patirties, tačiau turėjom stiprią emociją, kuri gerai suskambo,“ – kalba Matas Bagamolovas iš Biržų. Rudenį jaunuoliai kartu Jurgiu planuoja šią dainą įrašyti profesionalioje studijoje.

Dar viena jaunuolių grupė kartu su teatro režisiere Kamile Gudmonaite paruošė pasirodymą, kurio pagrindinė tema-klausimas buvo „How long does it takes to recover?“ (liet. „Kiek reikia laiko atsigauti?“). Ruošdami pasirodymą jaunuoliai prisiminė ir kūrybiškai pažvelgė į istorijas, žmonių likimus, su kuriais susipažino pirmosiomis stovyklos dienomis. Pasirodymą vainikavo ir išsilaisvinimą įprasmino maudynės ežere. Kūrybinės komandos žinutę „perskaitė“ bei šokdami į vandenį prie jos prisijungė ir kiti stovyklos dalyviai.

Jaunuoliai, dirbę kartu su kino režisiere Kristina Buožyte, sukūrė filmuką „The Table“ (liet. „Stalas“), kurio pagrindinė žinutė: nesvarbu, kokia tavo tautybė, visada galime rasti kažką bendro. Filme vaizduojama, kaip prie vieno stalo atsiduria skirtingų tautybių atstovai ir kaip muzika juos suvienija, t. y.,  kreivokus nepasitenkinimo vieni kitais žvilgsnius keičia šypsenos.

Didelis iššūkis teko ir šokio grupei, kuri kartu su choreografe ir pedagoge Giedre Jankauskiene per kelias dienas pastatė šiuolaikinio šokio kompoziciją tolerancijos tema. Daugeliui jaunuolių buvo nauja ir netikėta pasakoti istoriją, išreikšti jausmus per judesio plastiką ir ne vienam „teko perlipti save“.

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Svečiai iš Amerikos dalyvavo JAV Nepriklausomybės dienos šventėje Vilniuje

2018-06-29

Projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos ekspertai, svečiai iš Amerikos Carl‘as Wilkens‘as ir Nicholas Coddington‘as š. m. birželio 29 d. (penktadienį) lankėsi Amerikos prekybos rūmų organizuotoje JAV Nepriklausomybės ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos ekspertai, svečiai iš Amerikos Carl‘as Wilkens‘as ir Nicholas Coddington‘as š. m. birželio 29 d. (penktadienį) lankėsi Amerikos prekybos rūmų organizuotoje JAV Nepriklausomybės dienos šventėje Vilniuje. Kartu su kitais garbingais svečiais jie iš anksto paminėjo liepos 4-ąją švenčiamą JAV Nepriklausomybės dieną.

„Viena geriausių Liepos 4-osios švenčių, kurioje kada dalyvavau,“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė N. Coddington‘as ir padėkojo į šventę atlydėjusiam tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos vadovui Mariui Ulozui, jo žmonai ir visiems vilniečiams.

Oficialioje renginio dalyje abiejų valstybių vėliavas kėlė JAV bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Sveikinimo kalbas tarė JAV ambasados Lietuvoje atstovai bei Amerikos prekybos rūmų pirmininkas Tadas Vizgirda. Susirinkę svečiai paminėjo ir šiemet švenčiamą Lietuvos šimtmetį.

Liepos 4-ąją minima JAV Nepriklausomybės diena yra šventė, kuria pažymimas 1776 m. liepos 4 d. Nepriklausomybės deklaracijos priėmimas. Ši deklaracija paskelbė 13-os kolonijų nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla, kurioje užsiėmimus veda JAV ekspertai Carl‘as Wilkens‘as ir Nicholas Coddington‘as, suorganizuota gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą parėmė JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Radijo stotyje FM99 – apie tarptautinę jaunimo vasaros mokyklą

2018-06-29

Didžiausia Pietų Lietuvoje radijo stotis FM99 susidomėjo projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautine jaunimo vasaros mokykla ir parengė apie ją interviu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi ...

Didžiausia Pietų Lietuvoje radijo stotis FM99 susidomėjo projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautine jaunimo vasaros mokykla ir parengė apie ją interviu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Kviečiame klausytis interviu įrašo:
https://soundcloud.com/gyvenu-laisvai/fm99-apie-tarptautine-jaunimo-vasaros-mokykla-interviu-su-d-radzeviciumi/s-8It1n

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. 

Komentarai
Komentarai: 0

Apie tarptautinę jaunimo stovyklą – tiesiogiai radijo stotyje FM99

2018-06-29

Šiandien 14.10 val. įsijunkite didžiausią Pietų Lietuvoje radijo stotį FM99 ir daugiau sužinokite apie šiuo metu Alytaus rajone vykstančią tarptautinę jaunimo vasaros stovyklą.

Kokias temas nagrinėja, su kokiais ekspertais dirba ir ką kuria stovyklos dalyviai ...

Šiandien 14.10 val. įsijunkite didžiausią Pietų Lietuvoje radijo stotį FM99 ir daugiau sužinokite apie šiuo metu Alytaus rajone vykstančią tarptautinę jaunimo vasaros stovyklą.

Kokias temas nagrinėja, su kokiais ekspertais dirba ir ką kuria stovyklos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Didžiosios Britanijos tiesioginiame interviu pasakos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Radijo stoties FM99 galite klausyti internetu, savo telefone: http://www.fm99.lt/

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org. Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Kariai – ne žudantys daiktai, bet sąmoningi, saugumu besirūpinantys žmonės

2018-06-28

Prisiminę vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių ir apsilankę Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir Panerių memoriale, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai išvyko į Didžiosios kunigaikštienės ...

Prisiminę vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių ir apsilankę Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir Panerių memoriale, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai išvyko į Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną. Čia jų jau laukė Lietuvos kariuomenės ir NATO kariai iš Vokietijos bei Amerikos. Jaunuoliai apžiūrėjo, išbandė ir pasimatavo karinę amuniciją, pasitikrino rankų tvirtumą ir taiklumą, tačiau daugeliui labiausiai patiko neformalūs pokalbiai su kariais. Jaunuoliai domėjosi ne tik karine tarnyba, bet ir kasdieniu karių gyvenimu, klausė jų nuomonės įvairias klausimais.

„Buvo labai įdomu daugiau sužinoti apie NATO, įsipareigojimą vieni kitiems padėti. Pasauliui tikrai nereikia dar vieno tokio scenarijaus, koks buvo per Antrąjį Pasaulinį karą, todėl dabar, ypač po įvykių Ukrainoje, NATO stiprina pajėgas Rytų Europoje. Daugelis paskaito vieną ar kitą straipsnį, tačiau neturi aiškaus supratimo, kas ir kodėl vyksta, todėl apie tai pasigirsta įvairių nuomonių, – kalba Inesa Kiselytė iš Nemėžio (Vilniaus r.). – Tikiu, kad prireikus pagalbos, sulauktume NATO pastiprinimo, neliktume užmiršti, tačiau ir patys turime išlikti budrūs. Dabartinė karta stipri, atsidavusi, todėl, manau, lengvai nepasiduotų.“

O štai Saulė Mekionytė iš Pagirių (Vilniaus r.) sako: „Dabar jaučiu didesnę pagarbą šiems kariams. Ne tik mūsų, bet ir NATO kariams rūpi, kad būtume saugūs. Jaučiuosi saugiau, nes žinau, kad mūsų nepaliks kitos šalys: palaikom santykius su kitais, o tai reiškia, kad nesam vieni.“ Panašiai svarsto ir Jovita Juršėnaitė iš Visagino: „Kaip sakė vokiečių kariai, jie jaučia pareigą eiti į kariuomenę. Jei jie jaučia tokią pareigą, vadinasi, jų tikslas yra mus ginti, todėl, manau, galim jaustis saugūs.“

Jurij Jefimov iš Klaipėdos kartu su kariais daug kalbėjo apie šių dienų valstybių santykius, politinę situaciją. „ES ir NATO idėja labai gera, bet ES idėjos realizavimas nėra visai geras, nes man atrodo, kad senosios ES šalys stiprinamos labiau nei Lietuva, kuri vėliau prisijungė, – mintimis dalijasi Jurij. – Su Lietuvos kariais kalbėjau apie Rusiją, kodėl Lietuva ją laiko agresore. Pusė pasaulio sako, kad Rusija – agresorė, kita pusė – kad ne. Anksčiau buvau girdėjęs taip vadinant Rusiją, bet su niekuo, kas tiesiogiai su tuo susiduria, apie tai nekalbėjau. Manau, tarp neigiančių Rusijos agresiją yra svarbius ekonominius ryšius su ja turinčios, taip pat trečiojo pasaulio šalys.“  Vaikinas pabrėžia, kad ne rusų tauta, ne paprasti žmonės kalti dėl to, kas vyksta Sirijoje ar Ukrainoje, bet valstybės vykdoma politika.

Kai kuriuos jaunuolius taip įkvėpė pažintis, pokalbiai su Lietuvos kariuomenės, NATO kariais, kad šie net susimąstė jungtis į kariuomenės gretas. „Mano nuomonė apie kariuomenę pasikeitė į gerąją pusę. Supratau, kad kariuomenė – tai gyvenimo būdas. Anksčiau niekada nesiejau savo ateities su kariuomene, o dabar sudvejojau rinktis studijas ar kariuomenę, – prisipažįsta Matas Bagamolovas iš Biržų. –Džiaugiuosi, kad didžiosios šalys nepalieka ir mūsų, mažųjų.“

Pabendravus su kariais, apie savo ateitį susimąstė ir Marija Rudytė iš Pagirių (Vilniaus r.). „Apsilankymas pas mūsų šalies gynėjus dar labiau sužadino mano norą tapti savanore. Mane sužavėjo, kad reikia laikytis kasdienės rutinos, turėti ištvermės ir stiprybės. Galvojau, kad kariai „surūgę“ ir labai rimti, bet jie yra tokie nuostabūs žmonės, su jais pakalbėti buvo labai faina. Jie labai nuoširdžiai ir maloniai mus priėmė,“ – sako ji.

Kaip pastebi Inesa Kiselytė, tokie gyvi ir atviri pokalbiai išplečia požiūrį. „Pamatai, kad būti kariuomenėje nėra kančia, supranti, kad kariai – tai ne žudymui sukurti daiktai, bet paprasti žmonės, kurie gyvena, jaučia. Jie sąmoningi, jie pasirinko rūpintis saugumu, gerove.“

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Pripažinęs, kad klijuoji etiketes, gali pradėti keistis

2018-06-27

Carl‘o Wilkens‘o dokumentinio filmo „I’m Not Leaving“ („Aš pasilieku“) peržiūra ir jautrūs autoriaus pasakojimai apie 1994-ųjų genocidą Ruandoje, pasiaukojimą ir pagalbą nukentėjusiems, atleidimą ir tolesnį ...

Carl‘o Wilkens‘o dokumentinio filmo „I’m Not Leaving“ („Aš pasilieku“) peržiūra ir jautrūs autoriaus pasakojimai apie 1994-ųjų genocidą Ruandoje, pasiaukojimą ir pagalbą nukentėjusiems, atleidimą ir tolesnį gyvenimą šalyje, nepaliko abejingų, kiekvieną savaip „palietė“. Kiek vėliau, susiskirstę mažesnėmis grupelėmis, jaunuoliai diskutavo apie tarpusavio santykius, stereotipus, jų atsiradimą, ir pan.

Šioje tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyje jaunuoliai artimiau susipažino ir daugiau pabendravo su antruoju svečiu iš Amerikos – Nichol‘u E. Coddington‘u, JAV Nacionalinės tarybos sertifikuotu mokytoju, Temple universiteto Filadelfijoje profesoriumi. N. E. Coddington‘as sudarė ir kartu su mokyklomis Kinijoje, Lenkijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose įgyvendino daugiašalę mainų programą skirtą žmogaus teisių tema. Jis taip pat yra tokių profesinių organizacijų kaip Amerikos švietimo tyrimų asociacija, Nacionalinė socialinių mokslų taryba, JAV karo akademijos absolventų asociacija ir kitų narys.

„99,9 proc. žmonių DNR sutampa, tik dėl 0,1 proc. skiriasi mūsų išvaizda, elgesys, kitos savybės. Šie skaičiai rodo, kokie mes esame panašūs, tačiau kartais tų panašumų nepastebime,“ – kalba Jovita Juršėnaitė iš Visagino.  

Žvelgdami į žmonių, pastatų ir kitas nuotraukas, jaunuoliai bandė nustatyti, ar tai, kas juose pavaizduota, susiję su Amerika, ar ne. Kaip pasakoja Jovita, čia ir atsikleidė, kiek daug turime išankstinių nuostatų, kaip dažnai sprendžiame pagal kitų išvaizdą. Pavyzdžiui, pamatę tamsesnio gymio, siauresnių akių žmogų, galvojame, kad jis korėjietis ar kinas, bet juk jis gali būti gimęs, gyventi Amerikoje ar kur kitur.

„Manau, nėra žmonių, visiškai išsilaisvinusių nuo stereotipų. Tik kai suvoksi, pripažinsi, kad klijuoji etiketes pagal tai, kaip tau atrodo, o ne kaip yra, gali pradėti keistis,“ – mano Aleksandra Šliachtenko iš Visagino. „Šioje stovykloje dar kartą supratau, kad visi esam lygūs, kad tik bendrumas, buvimas kartu leidžia pajausti, suprasti, pažinti vieni kitus,“ – priduria Matas Bagamolovas iš Biržų.

Svarbu ne tik mūsų mintys ar žodžiai, bet juos atitinkantys veiksmai. N. E. Coddington‘as papasakojo, kaip visuomenė gali paveikti valdžią, jos sprendimus. Pavyzdžiui, JAV prezidentui Donaldui Trumpui, vykstant protestams ir spaudžiant tarptautinei bendrijai, teko atšaukti įsakymą, pagal kurį tūkstančiai migrantų vaikų buvo atskirti nuo savo tėvų, kirtusių JAV sieną.

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0