Naujienos

Pagirių jaunimas nagrinėjo, ką skelbia medijos

2017-12-07

Š. m. gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite nagrinėjo medijų turinį ir aiškinosi, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Kalbėjome apie medijų daromą įtaką, kaip lengvai jos manipuliuoja ...

Š. m. gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite nagrinėjo medijų turinį ir aiškinosi, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Kalbėjome apie medijų daromą įtaką, kaip lengvai jos manipuliuoja žmonėmis,“ – sako Karina Novickytė.

Anot merginos, tai, ką sužinom iš medijų, nebūtinai yra tiesa: „pasitaiko, kai paiimtas realus faktas ir aplink jį pridėta daug melo“. O štai Vesta Šimkūnaitė pateikia konkretų pavyzdį, kaip galima klaidinti naudojant frazę „daugelis žmonių mano...“: juk neaišku, kiek tų žmonių, kas tie žmonės, ir t.t.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat diskutavo apie šiuo metu dažnai naudojamas sensacingas antraštes. „Būna labai audringa, skambi antraštė, paspausdi ant jos ir matai, kad straipsnyje nėra to, apie ką jį skelbė. Tai dažniausiai daroma dėl paspausdimų,“ – kalba Karina.

Anot Vestos, žmonės per daug nesuka galvos, kad gali būti suklaidinti. Vietoj to, kad patikrintų informaciją, jie aktyviai diskutuoja, rašo komentarus ir net nesusimąsto, kad galbūt švaisto laiko.

„Nereikėtų viskuo tikėti, kas skelbiama Facebooke ar žiniasklaidos portaluose. Pasidalinę netikrom naujienom, toliau jas platinam,“ – paaiškina Monika Malinauskaitė. Jai antrina ir Karina, kuri pataria: „vertėtų dažniau pasidomėti, ką apie tuos pačius dalykus, kuriuos perskaitėm, išgirdom, rašo ar kalba kiti.“

Užsiėmimo metu jaunuoliai taip pat atliko praktinę užduotį: ant vienos lapelio pusės užrašė du bet kokius faktus, ant kitos – du faktus, kuriais yra įsitikinę, neabejoja, kad tai tiesa. Vėliau visi kartu tuos faktus aptarė. „Vienoje ir kitoje lapelio pusėse užrašiau skirtingus faktus. Vadinasi, dėl kai kurių faktų turiu susiformvus nuomonę, kad jie yra teisingi, tačiau negaliu to patikrinti ir patvirtinti,“ – sako Karina.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas ugdė kritinį mąstymą

2017-12-07

Š. m. gruodžio 7 d. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyko medijų mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos ...

Š. m. gruodžio 7 d. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyko medijų mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Faina, kad po pertraukos pas mus vėl vyksta projekto užsiėmimai, – džiaugiasi Damian Kondratovič. – Šį kartą kalbėjome apie kritinį mąstymą – žvilgsnį į tuos pačius dalykus iš įvairių pusių, siekiant suprasti, kaip viskas yra iš tikrųjų.“

Jam antrina ir Marija Polito, kuri priduria: „Kritiškai mąstyti – tai gebėti įvertinti, ar pateikta informacija teisinga, ar ne. Vienas iš kriterijų, pagal kurį galima vertinti straipsnio patikimumą: ar jame į pačią situaciją pažvelgtą iš skirtingų pusių? Taigi, reikėtų sužinoti, ką apie tuos pačius dalykus rašo vieni, ką – kiti, ir tik tuomet susidaryti savo nuomonę, priimti sprendimą.“

Anot Marijos, labai svarbu viešą informaciją vertinti atsargiai ir vis kelti klausimus, pavyzdžiui, „ar tai, kas rašoma, rodoma gali būti realu?“, „ kas tai matė?“, „kas tai gali patvirtinti?“ ir t.t. „Dažniausiai tokių klausimų neužduodam, bet tokie mokymai kaip šie skatina tai daryt,“ – kalba mergina.

„Pas mus nėra labai gerai su kritiniu mąstymu. Nemažai žmonių linkę pasitikėti lyderiais, jais sekti, kad nereikėtų patiems galvoti. Mes turim mažai patirties, palyginti nedaug žinių, todėl mus lengva apgauti. Kad išsiaiškintum, kaip yra iš tikrųjų, reikia tikrinti informaciją, – papildo Damian. – Dabar dėl naujųjų technologijų patikrinti, palyginti informaciją keliuose šaltiniuose nėra sudėtinga. Geriau paaukoti kelias minutes savo laiko nei likti apgautam.“

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat diskutavo apie šiuo metu dažnai naudojamas sensacingas antraštes, t. y., kai parašoma skambus, intriguojantis pavadinimas, kad tik atidarytum ir perskaitytum straipsnį. O perskaičius straipsnį, paaiškėja, kas jis mažai ką bendro teturi su pavadinimu. „Tai nesąžininga, taip mus apgauna, mes švaistome savo laiką,“ – mintimis dalijasi Marija.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai nagrinės filmuotą medžiagą

2017-12-07

Vis labiau artėjant metams į pabaigą, š. m. gruodžio 8 d., kūrybinėje dirbtuvėje Šalčininkų rajone, Eišiškėse, lankysis režisierė Jūratė Samulionytė.

Maždaug prieš mėnesį jaunuoliai kartu su ja ir kitais kūrybinės komandos nariais ...

Vis labiau artėjant metams į pabaigą, š. m. gruodžio 8 d., kūrybinėje dirbtuvėje Šalčininkų rajone, Eišiškėse, lankysis režisierė Jūratė Samulionytė.

Maždaug prieš mėnesį jaunuoliai kartu su ja ir kitais kūrybinės komandos nariais filmavo filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį Šalčininkų krašte. Dabar pats laikas visiems susitikus apibendrinti, kas nuveikta, panagrinėti nufilmuotą medžiagą ir aptarti laukiančius darbus.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas mokysis kritinio mąstymo

2017-12-06

Š. m. gruodžio 7 d. 12.30 val. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyks mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos ...

Š. m. gruodžio 7 d. 12.30 val. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyks mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Jaunuoliai kartu su ekspertais aiškinsis, kas yra kritinis mąstymas ir kaip jis padeda būti aktyviu piliečiu.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas nagrinėjo medijų turinį

2017-12-05

Š. m. gruodžio 4 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, kuri kartu su jaunimu aptarė medijų turinį ir į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Su žurnaliste kalbėjom, kaip kritiškai vertinti informaciją, ...

Š. m. gruodžio 4 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, kuri kartu su jaunimu aptarė medijų turinį ir į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Su žurnaliste kalbėjom, kaip kritiškai vertinti informaciją, – pasakoja Goda Aukštikalnytė. –  Manau, kad kritiškai vertinti informaciją reiškia nesivadovauti pirma į galvą šovusia mintim ar asociacija. Svarbu patikrinti, kaip kiti šaltiniai pristato tą pačią naujieną, ar aptartas mokslinis, istorinis kontekstas, leidžiantis suvokti situaciją.“

Anot Godos, susitikimo metu jaunuoliai taip pat sužinojo pagrindinius žodžius ir frazes, kurias manipuliuoja žurnalistai. Pavyzdžiui, „mokslininkai teigia...“, „gydytojai sako...“, „rekordiškas skaičius...“ ir kt. Mergina atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai net pašnekovo žodžiai iškraipomi, arba melas pateikiamas kaip tiesa.

O štai Gabrielė Gokaitė pasakoja apie antraštes, kurios nedera su visu tekstu ir kuriomis siekiama privilioti skaitytojų. Ji taip pat pastebi: „straipsniuose dažnokai pasitaiko nereikalingos informacijos, kartais tie patys dalykai kartojami kelis kartus, todėl šiuolaikinis skaitytojas turi būti kritiškas ir atidus“.

Antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties: kiekvienas užrašė po tris teiginius, faktus, kurių tikrumu neabejoja. Vis dėlto atidžiau juos panagrinėjus, dėl kurių teiginių teko pakeisti nuomonę. „Kaip teigė Audra, galime būti visiškai tikri tik dėl to, ką patys pajaučiam. Pavyzdžiui, tu net negali būti tikras dėl savo vardo – juk nežinai, ar tai tikrai buvo pirmasis tavo tėvų pasirinkimas. O jei tiki moksliniais faktais, tai iš esmės pasitiki mokslininku, tačiau negali įsitikinti, ar iš tikrųjų yra būtent taip, kaip jis teigia,“ – pasakoja Goda.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas mokėsi viešojo kalbėjimo paslapčių

2017-12-05

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo ...

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius Trakų rajono Rūdiškių jaunimui padėjo „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis.

„Aiškinomės, kaip nugalėti baimę viešai kalbėti, kas gali „sustiprinti“ mūsų kalbą,“ – sako Gabrielė Petruškevičiūtė.

Užsiėmimo metu jaunuoliai išgirdo daug praktinių patarimų. „Kalbant viešai reikia turėti struktūrą – ji palengvina kalbėjimą. Vertėtų remtis mokslininkų tyrimais, į savo kalbą įterpti kokį nors pasakojimą ir visada sau užduoti tris klausimus: ką klausytojai sužinos? ką jie toliau darys? ką jie pajus?,“ – pasakoja Gabrielė.

Svarbu ne tik tai ką kalbi, bet ir kaip tai darai. Dominyka Steponkevičiūtė pastebi, kad labai svarbu sudominti publiką, pateikti informaciją aiškiai. „Reikėtų užmegzti dialogą, palaikyti akių kontaktą su žiūrovais ar klausytojais, rankas laikyti atvirai, nevengti laisvų rankų judesių,“ – priduria Gabrielė.

Patarimų daug, bet kaip, atsistojus prieš auditoriją ar kamerą, nepasiduoti baimei ir jų nepamiršti? „Reikia būti drąsiam ir praktikuotis. Manau, kiekvienas gali sklandžiai viešai kalbėti, tik reikia įdėt darbo, – mintimis dalijasi Gabrielė. – Norėčiau drąsiau tai daryti. Užsiėmimo metu gavau gerų patarimų, tikiuosi, kad jie man padės.“ O štai Aneta Malevič, remdamasi žurnalisto A. Perednio žodžiais, pastebi, kad iš pradžių visiems būna sunku, tačiau vėliau, atsiradus įgūdžiams, atsipalaiduoji ir sekasi lengviau.

Išsiaiškinę, kas svarbu viešai kalbant, jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties: pasiskirstė į dvi grupes ir ruošė viešą kalbą pasirinkta tema. Viena grupė nusprendė kalbėti apie mokslo metų prailginimą, kita – apie emigracijos priežastis. Kiekviena grupė išsirinko po atstovą, kuris pristatė pasirinktą temą prieš kamerą, ir vėliau visi kartu šias kalbas aptarė.

„Jautėsi jaudulys. Buvo gana sunku prisiminti ir vadovautis visais patarimais, sekti scenarijumi, – prisipažįsta prie kamerą kalbėjusi Dominyka. –  Kiekvienas žmogus turi surasti savo būdą,  kaip nesijaudinti.“ 

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas filmuoja būsimą filmą

2017-12-05

Atėjo ilgai lauktas metas prasideda filmo apie didikų Radvilų giminę, jos reikšmę ir palikimą Biržuose filmavimai. Š. m. gruodžio 6–9 d. Biržų jaunuoliai kartu su režisiere Marija Stonyte, dramaturge Birute Kapustinkaite ir operatoriumi Vytautu Katkumi persikels ne vieną dešimtmetį atgal ir bandys įamžinti įdomias, su šia garsia gimine ir jų gimtuoju miestu susijusias detales.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius

2017-12-05

Š. m. gruodžio gruodžio 7 d., 9.30 val.  projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje lankysis žurnalistas „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis. Su juo jaunuoliai gerins savo viešojo kalbėjimo įgūdžius ir mokysis efektyvios komunikacijos.

Komentarai
Komentarai: 0