Naujienos

Rūdiškių jaunimas aiškinosi, kaip kurti medijų turinį

2017-09-29

Š. m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono jaunimas susitiko net su dviejų portalų vyriausias redaktoriais – su Olegu Jerofejevu iš „ru.delfi.lt“ ir Evaldu Labanausku iš „lzinios.lt“. Redaktoriai ne tik dalijosi realia žurnalistinio darbo patirtimi, ...

Š. m. rugsėjo 28 d. Trakų rajono jaunimas susitiko net su dviejų portalų vyriausias redaktoriais – su Olegu Jerofejevu iš „ru.delfi.lt“ ir Evaldu Labanausku iš „lzinios.lt“. Redaktoriai ne tik dalijosi realia žurnalistinio darbo patirtimi, bet ir leido kiekvienam pasijusti žurnalistu kuriant skirtingų žanrų pranešimus.

Jaunuoliai „iš pirmų lūpų“ išgirdo, koks gi tas žurnalistų darbas, kaip gimsta straipsnių idėjos, su kokiais iššūkiais tenka susidurti renkant informaciją ir pateikiant ją skaitytojams, ir t.t.

Daugeliui jų buvo įdomu sužinoti apie „clickbait“ arba kitaip tariant paspaudimus skatinančias interneto straipsnių antraštes. „Sužinojom, kokie svarbūs mūsų paspausdimai. Pasirodo, jie lemia, kiek kurioje vietoje kainuos reklama,“ – pasakoja Gabija Arlauskaitė, kuriai iki šiol ramybės vis nedavė klausimai: iš ko uždirba interneto portalai, kodėl juose tiek daug reklamos.

Jaunuoliai svečiams uždavė ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, apie pašnekovus ir nutikimus su jais, pavojingas situacijas ir kaip redaktoriai elgtųsi, sulaukę grasinimų pakeisti savo nuomonę.

„Žurnalisto darbas įdomus, bet sunkus: ne visi pritaria tam, ką rašai, susilauki priekaištų, dėl menkiausių klaidų žmonės užsipuola ir sunku atlaikyti tokį spaudimą,“ – kalba Gabija.

Dominykos Steponkevičiūtės nuomone, dirbant žurnalistu, ko gero, sunkiausia sugalvoti straipsnių idėjas, prakalbinti žmones, kurie visiškai nenori kalbėti. „Žurnalisto darbe daug netikėtumų. Eini ryte į darbą ir nežinai, kokia šiandien bus tavo tema, o ji gali būti bet kokia, – mintimis dalijasi Erika Zalieckaitė. – Žurnalistas turi būti gudrus. Jei tema skaudi, jautri, jis turėtų pradėti nuo lengvesnių klausimų ir tik vėliau paklausti to, kas iš tikrųjų rūpi.“

O štai Gabija Petruškevičiūtė įsidėmėjo, kad ne visada ir ne visos žiniasklaidos priemonės elgiasi etiškai, todėl svarbu patiems saugoti savo asmeninę informaciją. Pasitaiko atvejų, kai žiniasklaidos priemonės „pasisavina“ ir viešai skelbia žinomų žmonių pasisakymus, nuotraukas iš socialinių tinklų.

Antroje mokymų dalyje jaunuoliai pasijuto žurnalistais. Jie pasirinko pasaką apie žvejį ir auksinę žuvelę ir modeliavo, kaip, remiantis šios pasakos motyvais, galima pateikti informaciją spaudoje, internete. Jaunuoliai aptarė, kas ir kaip būtų aprašyta naujienoje, horoskope, patarimuose, kaip sugauti auksinę žuvelę, statistikos rinkinyje, kam ir kada pasisekė tai padaryti, ir t.t. Trakiškiai diskutavo, kaip rinktų informaciją, kokius klausimus užduotų seniui, senutei, jų kaimynams, ir t.t.

Anot Gabrielės rengdamas bet kokį pranešimą, žurnalistas turėtų atsakyti sau į tris klausimus: ką noriu pranešti, kam (kas mano auditorija) ir kaip (kur tai pasirodys).

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas gvildens pabėgėlių temą

2017-09-27

Šį antradienį (rugsėjo 26 d.) įvyko Pagirių jaunimo komandos susitikimas su režisiere, Pojūčių teatro įkūrėja Karolina Žernyne ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana ...

Šį antradienį (rugsėjo 26 d.) įvyko Pagirių jaunimo komandos susitikimas su režisiere, Pojūčių teatro įkūrėja Karolina Žernyne ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Nors jaunuoliai su režisiere susitiko pirmą kartą, tačiau, anot jų, greitai rado bendrą kalbą, daug diskutavo ir sutarė, kaip dirbs toliau kurdami pojūčių spektaklį.

„Norim kurti spektaklį apie pabėgėlius, tačiau vis dar neturim aiškios jo vizijos. Pagėgėlių tema aktuali visai Lietuvai, tačiau kol kas nenusprendėm, ar ją nagrinėsim bendrai, ar labiau siesim su mūsų miesteliu, pavyzdžiui, pažvelgsim, kaip sutiktumėm pabėgelius, jei jie čia atvyktų,“  – mintimis dalijasi Agata Parvicka. O štai Julija Balabanskaitė pastebi, kad, surinkus daugiau duomenų, būtų galima palyginti, kaip atvyko ir  jaučiasi šių dienų pabėgėliai ir tie, kurie atvyko į Vilniaus kraštą prieš daug seniau, pavyzdžiui, totoriai.

Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai diskutavo, dalijosi savo mintimis, nuomonėmis. „Komandoje buvo visaip mąstančių, tačiau daugiau buvo tų, kurie pakankamai tolerantiški pabėgėlių atžvilgiu. Aš taip pat neturiu nieko prieš pabėgėlius, tačiau nežinau, kaip reaguočiau, jei jie iš tikrųjų čia atsikraustytų,“ – kalba Saulė Mekionytė.

„Žmonės bijo to, ko nežino. Mūsų spektaklis – tai būdas šviesti visuomenę, bent šiek tiek keisti jos požiūrį, mažinti prieš pabėgėlius nusistačiusių žmonių skaičių, – mano Raminta Slavinskaitė. – Jei Pagiriuose apsigyventų pabėgėlių, ko gero, jiems sunku būtų įsilieti, rasti bendrą kalbą su vietiniais. Svarbu, kad jie neužsidarytų savyje, norėtų bendrauti. Jaunimui turbūt būtų kiek lengviau susibendrauti, nes jauni žmonės atviresni, turi mažiau nusistatymų“

Jaunuoliai taip pat nagrinėjo, o kas gi lemia neigiamą požiūrį į pabėgėlius. „Pas mus gyvena ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų, bet kodėl su jais lyg sutariam, o į atvykstančius žvelgiam neigiamai? Buvo manančių, kad tai sovietinis palikimas, atsiskyrimas nuo kitų. O gal tai pagarbos stoka šiuolaikiniam žmogui arba skirtingas tos pagarbos supratimas. Taip pat mūsų požiūriui daug įtakos turi mūsų aplinka, ką joje girdim, matom,“ – sako Saulė.

Jai antrina ir Raminta, kuri pastebi, kad viešoje erdvėje, žiniasklaidoje kuriamas neigiamas atvykėlių iš Artimųjų Rytų portretas. „Prie pabėgėlių klijuojama etiketė „teroristas“, tačiau tarp visų pabėgėlių tokių yra tik vienetai. Žiniasklaida vis praneša apie pabėgėlių nusikaltimus, teroro išpuolius, o teigiamo beveik nieko nepraneša. Jei, tarkime, ji  vis skelbtų, kad į Angliją emigravę lietuviai vagia, tai ką mes apie juos galvotume?, – svarsto mergina. – Vis pasigirsta raginimų pabėgėlius priimti, tačiau jie netenka prasmės, kai apie juos kalbama tik neigiamai. Daug žmonių nemąsto kritiškai, per daug negalvoja ir išgirdę apie vieną galvoja, kad visi tokie pat.“

Daugelis jaunuolių kol kas mažai ką žino apie pabėgėlius, jų likimus. „Kai kurie iš mūsų komandos susitinka su pabėgėlių vaikais, šiek tiek geriau juos pažįsta, tačiau man daug kas buvo nauja. Kai kurie dalykai, kuriuos išgirdau, labai sukrėtė, – prisipažįsta Julija. – Man atrodė, kad jie atvyksta į Lietuvą ir visai gerai čia gyvena. Pasirodo, iš pradžių jie gauna kiek didesnes, o vėliau visiškai menkas išmokas, iš kurių neįmanoma išgyventi.“

Kad jaunuoliai geriau susipažintų su pabėgėliais, jų istorijomis, jie nusprendė apsilankyti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvai su jais pabendrauti. O kol jaunuoliai susiorganizuos išvyką, jie bandys įsivaizduoti, kaip pabėgėliai jautėsi savo tėvynėje ir kaip jaučiasi Lietuvoje, ieškos būdų, kaip šiuos jausmus atskleisti per įvairius pojūčius – garsą, kvapą, judesį ir kt. „Tai bus mūsų įsivaizdavimas, mūsų matymas, galbūt po susitikimo su pabėgėliais paaiškės, kad yra visiškai kitaip nei mums atrodė. Šią užduotį turėsim pristatyti jau kitą antradienį, kai vyks dar vienas susitikimas su režisiere,“ – pasakoja Agata.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai grįžta prie kūrybos

2017-09-27

Vis labiau įsibėgant mokslo metams, Klaipėdos jaunimas vėl grįžta prie kūrybos. Šią savaitę – rugsėjo 28 ir 29 d. – jų laukia net du susitikimai su režisieriumi Linu Mikuta ir gide, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija ...

Vis labiau įsibėgant mokslo metams, Klaipėdos jaunimas vėl grįžta prie kūrybos. Šią savaitę – rugsėjo 28 ir 29 d. – jų laukia net du susitikimai su režisieriumi Linu Mikuta ir gide, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene. Viename iš susitikimų taip pat dalyvaus viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Jaunuoliai vėl dalinsis idėjomis ir ieškos būdų, kaip originaliai, patraukliai ir įdomiai kuriamame filme pristatyti savo gimtąjį miestą, atskleisti jo istoriją ir išskirtinumą.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas aiškinsis, kaip kuriamas medijų turinys

2017-09-27

Š. m. rugsėjo 28 d. (ketvirtadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rūdiškių gimnazijoje lankysis net dviejų portalų vyriausieji redaktoriai – Oleg Jerofejev („ru.delfi.lt“) ir Evaldas Labanauskas („lzinios.lt“), kuris prieš tai ...

Š. m. rugsėjo 28 d. (ketvirtadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rūdiškių gimnazijoje lankysis net dviejų portalų vyriausieji redaktoriai – Oleg Jerofejev („ru.delfi.lt“) ir Evaldas Labanauskas („lzinios.lt“), kuris prieš tai taip pat dirbo laikraščio „Vilniaus diena“ ir savaitraščio „Veidas“ vyriauriausiu redaktoriu, portalo „veidas.lt“ redaktoriumi.

Svečiai, remdamiesi sukaupta darbo patirtimi ir žiniomis, papasakos, kaip konstruojamas ir pateikiamas medijų turinys.

Susitikimo pradžia – 12.15 val. KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Prie Pagirių jaunimo komandos jungiasi režisierė Karolina Žernytė

2017-09-26

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės ...

Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių jaunimas susitiks su režisiere, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja Karolina Žernyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Jaunuoliai kartu su jomis aptars kuriamo pojūčių spektaklio idėją, nuveiktus ir laukiančius darbus.
----------
Trumpai apie K. Žernytę:

Karolina Žernytė – režisierė, aktorė lėlininkė, Pojūčių teatro sumanytoja ir įkūrėja, UNIMA (tarptautinės lėlių teatro asociacijos) Lietuvos tarybos narė.

2010 m. birželį debiutavo kaip režisierė (idėjos autorė, libreto bendraautorė ir aktorė) su diplominiu spektakliu akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“, kuris pristatytas festivaliuose „Tallinn Treff“ (Estija, 2010), „Worlds First International Festival of Puppetry Schools“ (Rusija, 2010), „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje (2014) ir „Spoffin“ gatvės teatro festivalyje Olandijoje (2014). 2011 m. už spektaklį režisierei skirtas apdovanojimas „Jaunoji lėlių teatro viltis“. Jis taip pat buvo vaidintas visoje Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių bendruomenėms, bibliotekose, mokyklose ir kitose visuomeninėse įstaigose.

Vėlaiu režisierė pastatė spektaklius „Tavo akys mane matė“ (2012), „Gegužės naktis“ (2013), „Ežiukas ir rūkas“ (2014),  „Akmuo vanduo geluonis“ (2014), „Kalifas gandras“ (2015),  „Pirmapradis“ pagal šveicarų psichiatro, analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo biografiją ir idėjas (2016), „Atvira oda“ (2017).

2014 m. apdovanota Boriso Dauguviečio auskaru už sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir „Akmuo vanduo geluonis“. Už spektaklį  „Akmuo vanduo geluonis“ 2014 m. taip pat nominuota Auksiniam scenos kryžiui už geriausią darbą lėlių ir objektų teatro srityje.

Spektaklis „Gegužės naktis“ festivalis „Arlekin“ Sankt Peterburge gavo diplomus „Geriausias eksperimentas“, „Vaikų akimis“, taip pat rėmėjų „Radio Rossija“ diplomą ir festivalio komisijos specialųjį prizą. Jis taip pat buvo nominuotas geriausio eksperimento kategorijoje profesionalių teatrų festivalyje „Auksinė kaukė“ ir geriausio socialinio eksperimento kategorijoje festivalyje „Teatralo žvaigždė“.  

Spektaklis „Ežiukas ir rūkas“ 2015 m. gavo nacionalinės Tatarstano respublikos premijos „Tantan” apdovanojimą „Už kūrybišką socialiai reikšmingo projekto įgyvendinimą“ ir „Čelnų oskarą“ Naberežnije Čelnų miesto Kultūros darbuotojų apdovanojimuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdos jaunimas aiškinosi, kaip nepasiklysti informacijos sraute

2017-09-25

Gyvename nuolatiniame naujienų sraute: ne tik daug greičiau gauname naujausias žinias, bet ir patys jas kuriame. Kaip išlikti budriems ir nepamesti galvos informacijos sraute – apie tai rugsėjo 21 d. (ketvirtadienį) Klaipėdos jaunimas diskutavo su projekto „Gyvenu ...

Gyvename nuolatiniame naujienų sraute: ne tik daug greičiau gauname naujausias žinias, bet ir patys jas kuriame. Kaip išlikti budriems ir nepamesti galvos informacijos sraute – apie tai rugsėjo 21 d. (ketvirtadienį) Klaipėdos jaunimas diskutavo su projekto „Gyvenu laisvai!“ eksperte, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite.

„Geriausi yra tie susitikimai, kuriems pasibaigus lieka apie ką pamąstyti, o šis susitikimas buvo būtent toks, – sako Darja Grigorianc. – Dabar beveik visi persikėlė į internetą. Susitikus gyvai, vis sunkiau mezgasi kalba, o internete žodžiai liejasi laisvai. Nieko blogo ten būti, dalintis su kitais tuo, kas tau svarbu, bet ten tiek daug „tuščio“, visiškai bereikšmio rašymo, nuotraukų kėlimo. Yra žmonių, kurie šiuos du pasaulius – tikrą ir virtualų – atskiria, bet yra ir tokių, kurie be interneto negali net trumpai pabūti – tai lyg priklausomybė.“

Diskusija su prof. A. Nugaraite paskatino jaunuolius susimąstyti, o kaip jie patys elgiasi ir priima internete pateiktą informaciją. „Informacija internete yra labai paveiki. Yra norinčių, kad mes visi galvotume vienodai, tačiau žmonės skirtingi: vieni viską priims pažodžiui, kiti – nepritars tam, kas sakoma, ieškos savo tiesos,“ – kalba Darja.

„Internete daug įvairiausių naujienų, tarp kurių yra ir netikrų – taip vadinamų „fake news“, tad negali viskuo, ką perskaitei, taip iš karto ir patikėti,“ – mintimis dalijasi Viktorija Karpalo.

Anot merginos, kartais itin sunku atpažinti, kas tikra, o kas išgalvota. Pasitaiko atvejų, kai net redakcijos patiki netikromis naujienomis ir jas išplatina. Pavyzdžiui, taip po pasaulį paplito netikra istorija, kaip Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas sušėrė savo dėdę šunims.

„Geriau tu užvaldyk internetą negu jis tave, – mano Viktorija – Skaitau ar bent per socialinius tinklus matau kelių portalų naujienas, dabar turbūt į jas žvelgsiu atsargiau.“

O štai Julija Shkolnikova atreipia dėmesį, kad reikia išlikti budriems ne tik skaitant naujienas, bet ir bendraujant, dalinantis įspūdžiais internete. „Labai svarbu saugoti savo privačią informaciją, galvoti ir atsirinkti, ką galima skelbti, o ko – ne,“ – kalba mergina.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat išbandė asociacijų žaidimą. Susiskirstę į mažesnes grupes, jie rašė, kokias asociacijas, mintis jiems sukelia žodžiai „bailys“, „kiaulė“, „gudrutis“ ir kiti. Anot jaunuolių, šis žaidimas leido įsitikinti, kaip skirtingai suvokiam tuo pačius dalykus. „Atrodo visi esam maždaug to paties amžiaus, tačiau mąstom visiškai kitaip. Pavyzdžiui, vienas išgirdęs žodį „kiaulė“ pagalvojo apie begėdį, nevalyvą žmogų, kitas – apie mėsą, dar kitas – apie rožinį paršelį,“ – pasakoja Darja. Kaip pastebi Viktorija, šis žaidimas atskleidžia, kaip žodžiais galima manipuliuoti žmonių mintimis, emocijomis.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečių filmo scenarijuje naujos detalės

2017-09-21

Toks jau tas kūrybinis procesas: atrodo lyg jau dėl visko sutarta, bet tik šast ir vėl įsisiūbuoja svarstymai, diskusijos... Taip atsitiko ir šį trečiadienį Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, kai Eišiškių jaunimas susitiko su režisiere ...

Toks jau tas kūrybinis procesas: atrodo lyg jau dėl visko sutarta, bet tik šast ir vėl įsisiūbuoja svarstymai, diskusijos... Taip atsitiko ir šį trečiadienį Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, kai Eišiškių jaunimas susitiko su režisiere Jūrate Samulionyte ir scenariste Egle Vertelyte. Nors šį kartą jaunuolių ir menininkių nuomonės dėl filmo scenarijaus išsiskyrė, tačiau galiausiai visiems kartu pavyko rasti bendrą sprendimą.

Kaip pasakoja jaunuoliai, scenarijuje išliko didžioji dalis jų sugalvotų idėjų, tačiau, kad filmas apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją sudomintų ne tik istorijos mėgėjus, jame atsiras daugiau dramos, daugiau dėmesio bus skiriama sukilimo vado Liudviko Narbuto ir jo žmonos Amelijos meilės istorijai.

„Nežinau kaip kiti, bet aš esu labai patenkinta. Išsaugojome viską, ko norėjome ir apie ką galvojome, tačiau papildomai sukūrėm meilės istoriją. Manau, kad gerai susitvarkėm,“ – kalba Marta Voronovičiūtė.

Panašios nuomonės ir Evelina Dzikevič. „Mes buvom kategoriškai prieš visokias šmėklas ir kitus fantantinius dalykus, tai jų mūsų filme ir nebus. Džiaugiuosi, kad pavyko taikiai susitarti. Tai labai svarbu, nes kartu dar turim daug nuveikti,“ – sako ji.

O štai Gabrielę Milkintaitę neramina, kad norint filme daugiau intrigos, dramos, tampa sunkiau išsaugoti tikruosius istorinius faktus. „Taip, galima sukurti didesnę dramą, pasakojant, kad Ameliją mylėjo ne tik vyras, bet ir išdavikas, dėl kurio Liudvikas žuvo, tačiau, iš tikrųjų, nebuvo tokios meilės. Be to, Amelija mūsų krašte net negyveno,“ – mintimis dalijasi mergina. Gabrielė taip pat stebisi, kodėl filme neliko smuikininko, kuris, kaip pasakojama, su muzika kviesdavęs sukilėlius.

Anot jos, kūryboje visko pasitaiko, todėl galbūt dar tam tikrų naujų detalių atsiras po spalio pradžioje suplanuotos paskaitos-diskusijos su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantu, Narbutų giminės tyrinėtoju Povilu Andriumi Stepavičiumi.

Vis dėlto esminių pokyčių jau neturėtų būti, todėl eišiškiečiai nieko nelaukę pasiskirstė ir vaidmenimis. Tiesa, kaip ir įprasta filmuose apie kovas, sukilimus, daugiau vaidmenų teko vaikinams, tačiau ir merginos turės ką veikti. Pagrindinis moteriškas – Amelijos – vaidmuo atiteko Martai, o štai Gabrielė įkūnys Liudviko Narbuto motiną, Evelina – valstietę sukilėlę ir t.t.

Jaunuoliai ne tik įsijaus į skirtingus vaidmenis, bet bus atsakingi ir už įvairius kitus su filmo kūrimu susijusius darbus. Vieni taps jaunaisiais režisieriais, kiti – dailininkais, dar kiti – garsistais, grimeriais ir t.t. „Kartu su Silvija būsim filmo dailininkės, todėl turim pasidomėti, kaip atrodė to meto aplinka, apranga, daiktai,“ – pasakoja Evelina.

Eišiškiečiai jau suka galvas, iš kur gauti XIX a. aprangos, ginklų ir kitos filmavimui reikalingos atributikos. Jaunuoliai svarsto, kad filmavimai galėtų vykti Gornostajiškių dvare, prie Eišiškių piliavietės ir kitose aplinkinėse vietovėse.

Komentarai
Komentarai: 0

Kviečiame dalyvauti Konstitucijos egzamine

2017-09-21

Minint 25-ąsias Lietuvos Respublikos Konstitucijos metines, kviečiame visus aktyviai dalyvauti Konstitucijos egzamine ir pasitikrinti žinias apie pagrindinį valstybės įstatymą. Šiemet jau vienuoliktą kartą šį egzaminą inicijavo LR Teisingumo ministerija, globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pirmasis Konstitucijos egzamino etapas vyks š. m. spalio 3 dieną. Gabiausieji Konstitucijos egzamino dalyviai dėl nugalėtojo vardo susigrums antrajame etape, kuris vyks š. m. spalio 12 dieną. Egzaminą galima laikyti savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, kitose vietose ir interneto portale „Delfi.lt“.

Net 32 geriausiai egzaminą išlaikę asmenys bus pagerbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri įvyks š. m. spalio 25 d.  Prezidentūroje. Laimėtojų laukia planšetiniai kompiuteriai, elektroninės skaityklės ir kiti prizai.

Konstitucijos egzamino dalyviai dėl geriausiai išmanančio pagrindinį šalies įstatymą vardo varžysis atskirose grupėse: mokiniai, nuteistieji, aklieji, teisinį išsilavinimą turintys bei teisinio išsilavinimo neturintys asmenys. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniai rungsis keturiose amžiaus grupėse: 1–4 klasių, 5–7 klasių, 8–9 klasių ir 10–12 klasių.

Daugiau informacijos apie Konstitucijos egzaminą – interneto svetainėje konstitucijosegzaminas.lt.

Naujienų portale „Delfi.lt“ pateikiama išsami informaciją dėl Konstitucijos egzamino organizavimo savo mokyklose. Mokyklų atstovai kviečiami registruotis, nurodant už egzaminą atsakingų asmenų (koordinatorių) duomenis ir numatomą egzaminą laikysiančių moksleivių skaičių. Pažymima, kad jokia kita forma registracija nėra vykdoma ir norint dalyvauti Konstitucijos egzamine 2017 internetinė registracija yra būtina kiekvienai mokyklai. Mokyklose egzaminas organizuojamas 2017 m. spalio 3 d. 9 val. Egzamino užduotys bus atsiųstos tik toms mokykloms, kurios užsiregistruos šioje sistemoje pateikdamos galiojantį/ veikiantį egzamino koordinatoriaus el. paštą. 
Daugiau informacijos – www.delfi.lt/konstitucijos-egzaminas/?type=mokykloms

LINKIME SĖKMĖS :)

Komentarai
Komentarai: 0