Naujienos

Klaipėdiečiai kimba į medijų mokymus

2017-09-19

Šį ketvirtadienį (rugsėjo 21 d.) projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnzijoje lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

Ji ves pirmąjį medijų mokymų užsiėmimą ir kartu su ...

Šį ketvirtadienį (rugsėjo 21 d.) projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnzijoje lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

Ji ves pirmąjį medijų mokymų užsiėmimą ir kartu su jaunuoliais aptars, kas yra kritinis mąstymas, kam ir kada jis reikalingas, o taip pat daugelį kitų susijusių klausimų.

Mokymų pradžia – 14.20 val.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome filmo „Antroji karta nuo Sausio“ anonsą

2017-09-19

Taip nekantru ir smalsu žvilgterėti, ką paskutinę vasaros savaitę nuveikė projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai, jaunieji šauliai, skautai ir ateitininkai kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite, operatoriumi ir montuotoju Povilu ...

Taip nekantru ir smalsu žvilgterėti, ką paskutinę vasaros savaitę nuveikė projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai, jaunieji šauliai, skautai ir ateitininkai kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite, operatoriumi ir montuotoju Povilu Baltinu.

Rugpjūčio 25–31 d., dalyvaudami kino akademijoje Alantoje, jie atsigręžė į 1991 m. Sausio 13-osios įvykius, domėjosi, kas ir kaip tą lemtingąją naktį vyko, o savo jausmus, mintis apie laisvę, jos kainą, žmonių pasirinkimus sudėjo į filmą „Antroji karta nuo Sausio“.

Filme Lietuvos lenkų, rusų ir lietuvių jaunuoliai stoja prieš kameras ir atvirai, nuoširdžiai pasakoja, kaip jie mato Sausio 13-ąją, svarsto, kaip elgtųsi, ką darytų tokiomis aplinkybėmis.

Be interviu su jaunuoliais, filme taip pat rodomi vaizdai iš jų vizito į LR Seimą, susitikimų su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir LRT žurnaliste Egle Bučelyte, panaudoti LRT archyviai kadrai.

Planuojama, kad 2018 m. minint Sausio 13-ąją ar jos išvakarėse filmas bus parodytas per LRT televiziją. O kad šis laikas neprailgtų, kviečiame susipažinti su jo anonsu:
https://www.youtube.com/watch?v=I2qFzJeBhqU&feature=youtu.be

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas aptars būsimo filmo detales

2017-09-19

Šį trečiadienį (rugsėjo 20 d.) 13 val. Šalčininkų rajono (Eišiškių) jaunimas susitiks režisiere Jūrate Samulionyte ir nagrinės atskiras kuriamo filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją scenarijaus vietas, svarstys, kaip būtų ...

Šį trečiadienį (rugsėjo 20 d.) 13 val. Šalčininkų rajono (Eišiškių) jaunimas susitiks režisiere Jūrate Samulionyte ir nagrinės atskiras kuriamo filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją scenarijaus vietas, svarstys, kaip būtų galima jas kuo patraukliau, įdomiau pristatyti žiūrovui.

Jaunuoliai taip pat aptars filmo veikėjus, jų charakterius, kur būtų galima filmuoti atskiras filmo scenas ir kitus susijusius klausimus.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai gludina filmo scenarijų

2017-09-17

Šalčininkų rajono komanda „Eišiškių versmė“ jau turi pirminį filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją scenarijų. Jį penktadienį (rugsėjo 15 d.) pristatė ir aptarė kartu su režisiere Jūrate Samulionyte. Jaunuoliai į ...

Šalčininkų rajono komanda „Eišiškių versmė“ jau turi pirminį filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją scenarijų. Jį penktadienį (rugsėjo 15 d.) pristatė ir aptarė kartu su režisiere Jūrate Samulionyte. Jaunuoliai į sukilimą prieš Rusijos imperijos valdžią, daug kam girdėtą, tačiau menkai žinomą šeimą pažvelgė kiek kitaip nei scenaristė Eglė Vertelytė.

„Scenaristės parašytas scenarijus mums patiko, bet norėjom labiau parodyti pačią sukilimo, Narbutų istoriją. Kol nepradėjom ruoštis projektui, apie tai buvom tik viena ausimi girdėję, o dabar sužinojom tiek naujo! Daugelis miestelėnų nė nenutuokia, kas, kur ir kaip čia vyko, kam ir kodėl paminklas stovi Eišiškių Gegužės aikštėje stovi, – sako Marta Voronovičiūtė. –  Nusprendėm papasakoti visą istoriją, taip dar labiau įsigilindami patys ir praplėsdami kitų žmonių akiratį. Tai lyg tam tikra mūsų misija.“

Ir taip vieną popietę Marta kartu su Gabriele Milkintaite nutarė išbandyti, ką gi reiškia rašyti filmo scenarijų, ir pateikė savo versiją. „Tai bus vaidybinė dokumentika su tikra istorija, tikrais faktais. Sukilimo, Narbutų istorija mažai kam žinoma ir ji įdomi tokia, kokia yra, be pagražinimų,“ – mano Gabrielė. Tokios pat nuomonės ir Edgaras Lėckas, kuris mano, kad pagrindinis scenarijaus privalumas – tikrovę atitinkantys faktai, logiška jų seka. „Norim pasakoti tikrą, realią istoriją, joje negali būti nukrypimų, faktinių klaidų,“ – kalba vaikinas.

Nors iš pradžoų rašant scenarijų merginoms teko pasukti galvas, tačiau vėliau mintys pynėsi labai greitai, nuosekliai. Gabrielė ir Marta džiaugiasi, kad filmo scenarijus patiko kitiems komandos nariams, režisierei. „Režisierė pasiūlė dar pagalvoti, pamąstyti – jaunose galvose bet kada gali atsirasti idėjų
proveržis. Jei dar ką sugalvosim, įterpsim,“ – mintimis dalijasi Marta.

Eišiškiečiai siekia išlaikyti intrigą ir kol kas nelinkę atskleisti filmo detalių, tačiau Gabrielė užsimena, kad žiūrovai išvys, kaip sukilimo išvakarėse gyventojai susivienijo ir ruošėsi kovai, kaip išdavikui atskleidus sukilėlių vietą, žuvo vienas pirmųjų jo organizatorių Liudvikas Narbutas, ir kt. Filme netrūks ir meilės, išskyrimo nerimo ir kitų šiltų jausmų. „Išlaikysime pusiausvyrą tarp kovos ir romantikos, sujungsime praeitį ir dabartį,“ – intriguoja Gabrielė.

Anot jos, filme bus daug veiksmo, skirtingų veikėjų. „Masinėms scenoms galvojam paskviesti savo miestelio gyventojus,“ – planais dalijasi mergina.

Kitame susitikime jaunuoliai dar giliau panagrinės atskiras filmo scenarijaus vietas, skirstysis vaidmenimis, svarstys, kokios filmavimo vietos atskiroms scenoms geriausiai tiktų.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas aptars būsimo filmo scenarijų

2017-09-13

Šį penktadienį (rugsėjo 15 d.) 13 val. Eišiškių jaunimas susitiks su režisiere Jūrate Samulionyte, kad aptartų kuriamo filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją scenarijų.

Pirminį filmo scenarijų parengė scenaristė Eglė Vertelytė. Jaunuoliai, įdėmiai su juo susipažinę ir išnagrinėję, dalinsis mintimis, idėjomis, kokiomis naujomis detalėmis jį papildyti ir padaryti dar įdomesnį, spalvingesnį.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai: kurti filmą sunkiau nei atrodė

2017-09-08

Jei kas manė, kad filmo kūrimas – vien žaidimas ar pramoga, tai po rugsėjo 7 d. susitikimo su režisiere Jūrate Samulionyte daugeliui eišiškiečių taip neatrodo. Jaunuoliai įsitikino, koks svarbus ir atsakingas kiekvieno kūrybinės komandos nario darbas, į kokias ...

Jei kas manė, kad filmo kūrimas – vien žaidimas ar pramoga, tai po rugsėjo 7 d. susitikimo su režisiere Jūrate Samulionyte daugeliui eišiškiečių taip neatrodo. Jaunuoliai įsitikino, koks svarbus ir atsakingas kiekvieno kūrybinės komandos nario darbas, į kokias keblias situacijas kartais jie patenka.

Tarp eišiškiečių ir režisierės J. Samulionytės yra nusistovėjusi tokia lyg nerašyta tradicija: prasidedant užsiėmimui išbandyti kokį nors aktyvinantį, telkiantį, dar geriau vieni kitus pažinti leidžiantį žaidimą. Ne išimtis ir šis susitikimas. Šiek tiek judėję ir pamiklinę mąstymą, jaunuoliai žiūrėjo filmuką apie filmų kūrimo „virtuvę“, kiek ir kokių kūrybinės komandos narių joje sukasi, ką jie veikia, su kokiais iššūkiais susiduria ir pan.

„Tai buvo smagus filmukas, kaip gimsta filmai, kiek daug skirtingų profesijų žmonių – režisierius, operatorius, prodiuseris, kompozitorius, dailininkas, grimeris, asistentai ir kiti – prie to dirba. Visi jie sudaro vieną darnią komandą, kiekvieno jų darbas yra persipynęs su kitų,“ – pasakoja Gabrielė Milkintaitė.

Kitai susitikimo dalyvei Martai Vorovičiūtei itin įsiminė, kiek daug atsakomybės tenka režisieriui: spręsti iškilusias problemas, gauti prodiuserio pritarimą, išaiškinti kaip vaidinti aktoriams ir t.t. Na, tarkime, „jis bando parodyt mažai mergaitei, ką vaidinti, ji palinksi galvą, bet pradėjus filmuot vėl nieko nedaro,“ – pateikia pavyzdį Marta.

Martai pritaria ir Gabrielė: „režisierius už viską atsakingas, jis kaip koks laikrodininkas turi visus sureguliuoti, kad visi kartu gerai veiktų.“ O štai Agnė Pogoželskaitė neišskiria vieno ir mano, kad „visi darbai atsakingi, nelengvi – ar tai scenaristo, ar režisieriaus, ar grimerio ar bet kuris kitas.“

Anot Martos, filmukas ir po jo vykusi diskusija turėtų padėti jaunuoliams galutinai apsispręsti, kokių darbų jie imsis ir už ką bus atsakingi kurdami savo filmą. Tiesa, daugelis jau žino ar bent nujaučia, kieno duonos norėtų paragauti. Pavyzdžiui, Gabrielė užsimena, kad ji norėtų būti aktore. Martai taip pat patiktų vaidinti ir prisidėti kuriant filmo dailę, vizualiką. Agnė norėtų bent trumpam pajusti, ką reiškia būti režisiere, ir t.t. 

Antroje susitikimo dalyje jaunuoliai peržiūrėjo dar vieną filmuką ir sužinojo, kaip kuriami specialieji filmų efektai. Prie vadinamosios žaliosios „sienos“ nufilmavus tam tikras filmo scenas, žalia šviesa skaitmeniniu būdu gali būti pakeista į neįtikėtinus efektus. „Pavyzdžiui, žaliosios „sienos“ leidžia sukurti efektą, kad filmo veiksmas vyksta judrioje Niujorko gatvėje, tačiau iš tikrųjų aktoriai ten net nebuvo,“ – pasakoja Gabrielė. „Įsivaizduokit, filmavimai vyksta ant nedidelio kalniuko, o filme atrodo, kad nufilmuota Alpėse,“ – dar vieną pavyzdį pateikia Agnė.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat papasakojo režisierei J. Samulionytei apie savo dalyvavimą kino akademijoje Alantoje (Molėtų r.), aptarė būsimus darbus. Anot jų, jau greitai režisierė atsiųs pirminį būsimo filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį scenarijų, o jaunuoliai su juo susipažins ir pateiks savo siūlymus, idėjas, ką ir kaip būtų galima papildyti, keisti.

Energingai nusiteikę eišiškiečiai žada netempti gumos ir šį rudenį itin daug nuveikti.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai susitiks su režisiere Jūrate Samulionyte

2017-09-05

Vasara baigėsi, taigi, pats metas kibti į darbus. Šį ketvirtadienį (rugsėjo 7 d.) 11 val. Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis ir su komanda „Eišiškių versmė“ susitiks režisierė Jūratė Samulionytė.

Ji kartu su jaunuoliais aptars tolimesnius darbus kuriant filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį gimtajame krašte.

Komentarai
Komentarai: 0

Kino akademija baigėsi, jausmai liko

2017-09-04

Savaitė, kai jaukėsi mintys, plačiau vėrėsi akys, skleidėsi nauji jausmai... Tai buvo taip tikra, jautru, asmeniška ir tuo pačiu bendra – juk tai mūsų visų valstybė, mūsų visų laisvė. Besibaigiant vasarai, rugpjūčio 25–31 d., projekto „Gyvenu ...

Savaitė, kai jaukėsi mintys, plačiau vėrėsi akys, skleidėsi nauji jausmai... Tai buvo taip tikra, jautru, asmeniška ir tuo pačiu bendra – juk tai mūsų visų valstybė, mūsų visų laisvė. Besibaigiant vasarai, rugpjūčio 25–31 d., projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai kartu jaunaisiais šauliais, skautais ir ateitininkais dalyvavo kino akademijoje Alantoje. Atsigręžę į 1991 m. Sausio 13-ąją, jie kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite ir operatoriumi, montuotoju Povilu Baltinu sukūrė 12 minučių filmą, kuriame sudėjo savo jausmus, mintis apie tą istorinę naktį, žmonių pasirinkimą, laisvės kainą...

Pirminė idėja ir galutinis rezultatas skiriasi

Prieš stovyklą kai kuriems jaunuoliams buvo šiek tiek neramu, o kaipgi viskas bus, tačiau šis nerimas greit išsisklaidė. „Važiuodama bijojau, kas ir kaip bus, dabar galiu pasakyt: viskas buvo liuks. Labai patiko dirbti su režisieriumi Vytautu Landsbergiu, jis jaučia, kaip su mumis bendraut, ką sakyt,“ – mintimis dalijasi Marija Soboleva iš Visagino. „Džiaugiuos, kad būtent taip praleidau paskutinę vasaros savaitę,“ – priduria Marta Voronovičiūtė iš Šalčininkų rajono.

Iš pradžių galvoję kurti vaidybinį filmą, vėliau jaunuoliai persigalvojo ir nusprendė ne vaidinti, bet patys atsiverti, prieš kamerą išsakyti savo mintis apie tai, vyko prieš šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį amžiaus, kai jų dar net nebuvo. „Pradinė mūsų filmo idėja skyrėsi nuo to, ką sukūrėm, bet, mano nuomone, toks galutinis rezultatas yra geresnis, nuoširdesnis,“ – mano Agata Parvicka iš Vilniaus rajono.

Filme rodomi interviu su kino akademijos dalyviais, vaizdai iš jų ekskursijos į LR Seimą, susitikimų su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir LRT žurnaliste Egle Bučelyte, taip pat panaudota LRT archyvinė medžiaga. Anot Gabrielės Milkintaitės iš Šalčininkų rajono, visų jaunuolių pasisakymai filme skamba rimtai, brandžiai. Pasitaikė, kad kai kurie jaunuoliai mąstė itin panašiai, todėl siekiant išvengti pasikartojimų, dalis jų nepateko į filmą.  

„Iš pradžių galvojau, kas bus per filmas, jei bus iš interviu, bet rezultatas tikrai patiko,“ – sako jaunoji šaulė Viktorija Popelnickytė.

Įsimintini susitikimai

 Turbūt ši kino akademija nebūtų taip stipriai suvirpinusi jos dalyvių jausmų stygų, jei ne gyvos istorijos iš Sausio 13-osios įvykių liudininkų lūpų, jei ne režisierių talentas ir pravestos kūrybinės laboratorijos.

„Gera savaitę laiko praleisti su labai talentingu režisieriumi, rašytoju ir tiesiog geru, nuoširdžiu žmogumi,“ – bendru darbu su Vytautu V. Landsgergiu džiaugiasi Agata.

„Iki šios savaitės atrodė, kad tie įvykiai buvo kažkada seniai, tačiau susitikimai su jų liudininkais, filmai labai juos priartino. Ko gero, man labiausiai patiko susitikimas su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, anksčiau apie jį teko girdėt prieštaringų nuomonių, o dabar turiu savo,“ – kalba skautė Aurėja Bilevičiūtė. „Padrąsinančiai skambėjo jo žodžiai, kad lemtingąją naktį jis nejautė baimės, kad ir šiandien neverta emigruoti, bėgti – juk mes kuriam Lietuvą, ne valdžia,“ – prisimena ir Gabrielė.  

Jaunuoliai taip pat giria susitikimą su žurnaliste E. Bučelyte. „Jis buvo labai nuoširdus, atviras,“ – sako klaipėdietė Anastasija Labedeva. Daugelį kino akademijos dalyvių įkvėpė žurnalistės drąsa, kad jei Sausio 13-osios įvykiai pasikartotų dar kartą, ji ir vėl elgtųsi taip pat.

 Keitėsi požiūriai, jausmai

„Visada mylėjau Lietuvą, bet ne taip kaip dabar... Apie Sausio 13-ąją pasakodavo mokykloje, bet kažkaip neišgirsdavau ir dabar galiu pasakyt, kad beveik nieko apie ją nežinojau, – prisipažįsta Marija Soboleva iš Visagino. – Gėda už tą dieną, gėda, kad žuvo žmonės.“  

Panašūs jausmai aplankė ir kitą visaginietę – Anastasiją Bajevą. „Iki stovyklos Sausio 13-osios tema man nebuvo itin įdomi, bet, kai apie viską papasakojo, parodė, susidomėjau. Labai skauda, kad dėl laisvės reikėjo žūti, –  sako ji.  –  Mano nuomonė tokia, kad negaliu būti nei už sovietus, nei už lietuvius. Man gėda, kad taip atsitiko, kad žmonės žuvo, bet negaliu ir sovietų teisti.“

Stovyklos dalyviams itin stiprų įspūdį paliko, viešint LRT, E. Bučelytės parodytas iš karto po Sausio 13-osios įvykių sukurtas dokumentinis filmas. „Jis labai mane sukrėtė, nei vienas anksčiau matytas filmas jam neprilygo,“ – sako Marija.

Jaunajai šaulei Viktorijai šis filmas tapo esminiu lūžiu. „Seniau nelabai turėjau nuomonės apie Sausio 13-ąją, dabar suprantu tų įvykių svarbumą. Labiausiai paveikė filmas, kurį žiūrėjom LRT, tiksliau tas jo momentas, kai berniukas pasakoja, kaip jis išėjo ginti bokšto, o tėtis išėjo jo ieškoti ir nebegrįžo. Jame buvo ir daugiau sunkių vaizdų iš ligoninių, morgų. Mokyklose dažniau mums rodo pagražintą, ne tokį stiprų vaizdą,“ – kalba ji.

Jai antrina ir Anastasija iš Visagino: „Mokyklose Sausio 13-osios aukas pagerbiam tylos minute, nežiūrim tokių filmų kaip stovykloje. Gyvenu Lietuvoje ir man reikia žinoti apie tai, nes tai mano valstybė. Sunku žiūrėti į šiuos įvykius, aš prieš tai, kas vyko.“

Kokia bus kita Sausio 13-oji?

 Džiaugtis ar liūdėti minint Sausio 13-ąją? – tai vienas klausimų, į kurį atsakymo ieško ne vienas kino akademijos dalyvis. Daugeliui norisi rasti viduriuką tarp šių prieštaringų jausmų.

„Nuo šiol Sausio 13-oji bus kitokia. Ši stovykla leido geriau suprasti, kas tuomet vyko, pasversti, ką man tai reiškia,“ – kalba skautė Aurėja. Anot jos, susivokti itin padėjo kūrybinės laboratorijos, režiesieriaus Vytauto V. Landsbergio užduoti taiklūs klausimai. Merginai nebuvo sunku pasirinkti, kad ji eitų ginti valstybės, tačiau daug sunkiau buvo atsakyti, kaip ji elgtųsi, jei geriausią draugę pervažiuotų tankas, ar ir tuomet pasirinkimas būtų toks pat?

„Kiekvienas geras dalykas turi savo kainą, taip ir laisvė ją turi ir ta kaina buvo trylikos žmonių gyvybės. Taigi, džiugu, kad turim laisvę, nors ir teko aukoti gyvybes,“ – mano skautė Aurėja. „Okupacija, mirtys yra didelis skaudulys, bet praėjus daugiau kaip dvidešimt metų po tos nakties, gal jau reikėtų džiaugtis laisve?,“ – klausia Gabrielė.

„Žinojau, kad buvo tai buvo viena žiauriausių naktų, bet nepagalvodavau, kokie vieningi ir drąsūs žmonės tuo metu buvo. Manau, ateinančią Sausio 13-ąją labiau susimąstysiu apie tos dienos įvykius, būsiu dėkinga pasiaukojusiems,“ – sako Agata.

O štai visaginietė Marija nori įgytomis žiniomis dalintis su kitais: „jei man tik leistų, norėčiau minint Sausio 13-ąją daugiau apie ją papasakot savo klasiokams,  kad ir jie žinotų.“

Užgimė draugystė

Dalyvaudami stovykloje jaunuoliai susidraugavo ne tik vieni su kitais, bet ir su menininkais, kurie su jais dirbo. „Su keliom merginom labai susibendravom, po stovyklos tepraėjo kelios dienos, o jau susirašinėjam per Facebooką. Jame taip pat tapom draugais su Ramune, Povilu, – pasakoja Gabrielė. – Režisierius Vytautas visus norinčius pakvietė filmuotis masinėse scenose pilnametražiame filme apie Vasario 16-ąją, partizanus. Užsirašiau, kad dalyvausiu.“

O štai Marija iš Visagino džiaugiasi, kad po stovyklos dažniau kalba ir net mąsto lietuviškai. „Nors net prieš kamerą kam lengviau galėjom kalbėti rusiškai, tačiau vis tiek lietuvių kalbos buvo daugiau ir tai jaučiasi,“ – sako ji.

Daugelis jaunuolių tikina, kad ši stovykla buvo tikra kino akademija, kurioje buvo daug įsijautimo į vaidmenis, filmavimo, įvairių filmų peržiūrų ir aptarimų.

Dėkojame LR Švietimo ir mokslo ministerijai palaikant šią idėją.

Komentarai
Komentarai: 0