Naujienos

Klaipėdiečiai diskutavo su D. Radzevičiumi ir O. Jerofejevu

2017-11-29

Klaipėdos jaunimas vis labiau susipažįsta su medijomis, mokosi atsakingai ir apdairiai jomis naudotis. Besibaigiant lapkričiui, kaip tik įvyko vienas tokių užsiėmimų su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi ...

Klaipėdos jaunimas vis labiau susipažįsta su medijomis, mokosi atsakingai ir apdairiai jomis naudotis. Besibaigiant lapkričiui, kaip tik įvyko vienas tokių užsiėmimų su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu.

„Kartais žurnalistai parašo taip, kad kiekvienas tą patį tekstą gali perskaityti, interpretuoti bei suprasti savaip. Tampa neaišku, o kaip yra iš tikrųjų,“ – sako Darja Grigorianc. Anot jos, kartais itin sudėtinga atsakyti: kur tiesa, o kur – ne.  Pavyzdžiui, tie kuri tiki Dievu, teigs, kad jis yra, o tie, kurie netiki sakys, kad tai tik išmonė, niekas jo nematė ir negali to patvirtint.

Darja mano, kad esam įpratę tikėti tuo, ką perskaitom, dažniausiai nekeliam tokių svarbių klausimų kaip: ar iš tikrųjų tai buvo? ar kas nors tai matė? ką apie tai sako kiti? Merginos teigimu, meluojant, pasakant tik dalį informacijos arba ją „pagražinant“, gali būti siekiama įvairių tikslų, pavyzdžiui, „parduoti prekes ar paslaugas, suvaldyti visuomenę, kad ji galvotų taip, kaip kažkam patogu“, todėl ji pataria išlikti budriems, skaityti ne tik tai, ką mato akys, bet ir tarp eilučių.

Jai antrina ir Alisa Ongemach. Mergina pasakoja, kad tas pats veikėjas ar įvykis skirtingose aplinkose įgauna vis kitą prasmę: kartais jis gali sukelti graudulį, pravirkdyti, o kartais – paskatinti nusijuokti.

Kad neretai sunkoka susigauti, kur tiesa, o kur ne, jaunuoliai įsitikino atlikę praktinę užduotį – išnagrinėję portale „15min“ neseniai skelbtą straipsnį: „Tiesa ar melas? Dalia Grybauskaitė: „Grįžta vis daugiau ir daugiau emigrantų“. „Šis straipsnis kelia daug klausimų, tačiau nėra tvirtų atsakymų, tad ir mūsų nuomonės pasiskirstė taip, kad pusė jame aprašytų dalykų yra tiesa, o kita pusė – vargu,“ – pastebi Alisa.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas aiškinosi, kaip veikia medijos

2017-11-29

Besibaigiant lapkričiui, Biržų kūrybinėje dirbtuvėje apsilankė žurnalistė, buvusi ilgamatė portalo „Delf.lt“ vyriausioji redaktorė Monika ...

Besibaigiant lapkričiui, Biržų kūrybinėje dirbtuvėje apsilankė žurnalistė, buvusi ilgamatė portalo „Delf.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri su jaunimu aptarė, kaip veikia medijos medijos.

„Kaip sužinojom, šiuolaikinis žurnalistas – tai žmogus orkestras. Jis vienu metu atlieka labai daug darbų: renka, tikrina, apdoroja informaciją, ją viešina ir panašiai, – kalba Gabrielė Stumbrytė. – Yra tokių žurnalistų, kurie renka „karštas“ naujienas iš kas kelias sekundes atsinaujinančio žinių srauto.“

Anot merginos, žurnalisto darbe labai svarbu greitis: „viską reikia paskelbt kuo greičiau, tad žurnalistams tenka vos per kelias minutes parašyt tekstą, surast nuotraukas, įsitikint, ar ta informacija nėra melaginga.“ Jai antrina ir Matas Bagamolovas: „Žurnalistai turi įvertinti informaciją ir atrinkti, kuri yra svarbi, o kuri bereikšmė, neužkibti ant netikrų naujienų.“

„Žurnalisto darbas sunkus ne tik dėl greito tempo ar didelio darbo krūvio – juk jie kasdien susiduria su interesų kovomis. Jie turi remtis faktais, negali nei išteisinti nei sumenkinti, turi išlikti nešališki, nepaisant kokią savo nuomonę jie turi,“ – pasakoja Gabrielė. Žurnalistų parengta, išplatinta informacija formuoja visuomenės nuomonę, todėl jų atsakomybė itin didelė.

Merginos teigimu, žiniasklaida yra būtina demokratijai. „Jei nebūtų žiniasklaidos, nesužinotume tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, kas vyksta ir kokie sprendimai priimami Seime, būtų sunkiau vertinti politikų sprendimus, pasirinkti už ką balsuoti rinkimuose,“ – mano ji.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai ruošis filmavimams

2017-11-29

Įžengęs į kalendorinę žiemą, Biržų jaunimas tęsia pradėtus darbus ir ruošiasi būsimo filmo apie didikų Radvilų giminę, jos įtaką ir palikimą gimtajame mieste filmavimams.

Š. m. gruodžio 1 d. projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai lankysis Biržų pilyje, kur dalyvaus interaktyviame kūrybiniame užsiėmime su režisiere Marija Stonyte.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažins su Kaukazo tautų pasakomis

2017-11-28

Š. m. lapkričio 29 d. (trečiadienį) kūrybinėje dirbtuvėje Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių susitikimas su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene. Jaunuoliai kartu su ja nagrinės Kaukazo tautų pasakas ir jų ypatybes.

Susitikimo pradžia – 13.15 val. Laukiame atvykstant!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas lankysis pabėgėlių priėmimo centre Rukloje

2017-11-26

Š. m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, lankysis pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur susipažins ir bendraus su iš kitų šalių į Lietuvą atvykusias vaikais.

Jaunuoliai ketina pamokyti vaikus karpyti snaiges, pristatyti jiems savo sukurtą pasaką ir kartu smagiai praleisti laiką.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas dalyvavo K. Žernytės pojūčių spektaklyje „Akmuo. Vanduo. Geluonis“

2017-11-26

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius ir požiūrį į kitus, šio meno paslapčių ir kūrybinių idėjų semiasi iš profesionalų. Režisierės Karolinos Žernytės kvietimu, projekto „Gyvenu ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius ir požiūrį į kitus, šio meno paslapčių ir kūrybinių idėjų semiasi iš profesionalų. Režisierės Karolinos Žernytės kvietimu, projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai lankėsi jos režisuotame pojūčių spektaklyje „Akmuo. Vanduo. Geluonis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Kaip pasakoja Martynas Mikučionis, režisierė pakvietė dalį jaunuolių tapti aktyviais šio spektaklio dalyviais, t. y., būti scenoje ir užrištomis akimis panirti į savo pojūčius. Tuomet turbūt ji dar nenujautė, kad atsiras tiek daug norinčių tai išbandyti. Taigi, kad paaiškėtų spektaklio veikėjai, teko pravesti mažą žaidimą-burtus.

Netekę regėjimo spektaklio dalyviai buvo grąžinami prie to, kas sava, bet kartu labiausiai tolima – savo paties kūno. Sužadintos ir paaštrėjusios juslės ėmė sąveikauti, išlaisvino vaizduotę. „Spektaklyje buvo paliesti patys jautriausi, intymiausi žmogaus gyvenimo momentai – gimimas, mirtis, virsmai iš vienos būsenos į kitą, – pasakoja į spektaklį įsitraukusi Karolina Jadzevičiūtė. – Prisiminiau savo močiutę, kaimą. Buvo nemažai senųjų papročių motyvų, pavyzdžiui, laidojimo apeigų, kai gulėjom ant grindų ir jutom, kaip kažkas ant mūsų krenta.“

Spektaklį stebėjusio Martyno teigimu, pojūčiams sužadinti buvo naudojami įvairiausi daiktai, garsai, technikos. Pavyzdžiui, siūloma pauostyti vieno gėrimo, atsigerti – visiškai kito ir lyg atrodo, kad geri tai, ką uostei. Nematantiems spektaklio dalyviams susiorientuoti erdvėje padėjo vedantys aktoriai, su kuriais jie buvo susirišę virvutėmis.

„Ne pirmą kartą dalyvavau pojūčių spektaklyje, tačiau kiekvienas kartas, kai tu užmerki akis, vis kitoks,“ – sako Karolina. Anot merginos, pojūčių teatro sėkmė itin priklauso nuo jo dalyvių, kaip jie ateina nusiteikę, kiek yra linkę atsiverti, leistis į prisiminimus. „Jei dalyviai bus užsisklendę, neatsivers, tai ir jų pojūčiai bus paviršutiniški, – sako ji. – Dar labai svarbu, kad spektaklio dalyvis ir jam priskirtas vedantis aktorius užmegztų ryšį, kad nematantis juo pasitikėtų, jaustųsi saugiai.“

Kaip pasakoja Martynas, daug gilesni pojūčiai prabunda net tuomet, jei pats nedalyvauji spektaklyje, o tik viską stebi iš šalies. „Nors mačiau, kas vyko scenoje, tačiau suskambę garsai, pavyzdžiui, sutartinės, stiprus lietaus barbenimas į stogą, pažadino daug prisiminimų, ypač – susijusių su kaimu, rugiapjūte,“ – mintimis dalijasi  vaikinas.

Jo teigimu, pažadinti pojūčiai skatino atsigręžti į praeitį, prisiminti senuosius baltų papročius. „Po spektaklio kilo dar daugiau klausimų apie senovę, mūsų protėvius, senąją baltų kultūrą. Atrodo atsirakino spyna, kuri buvo užrakinusi smalsumą, norą domėtis savo protėviais, kaimo gyvenimu, – atvirauja Martynas. – Akys kartais yra aklos, todėl reikia ieškoti širdimi.“

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai nagrinės, kaip konstruojamas medijų turinys

2017-11-26

Š. m. lapkričio 29 d. Klaipėdos jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu gerins savo žinias apie medijas. Šį kartą jaunuoliai sužinos, kaip konstruojamas medijų turinys ir kas lemia, kokios žinios ir kaip mus pasiekia.

Susitikimas prasideda 08.30 val. 

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas aiškinsis, kaip veikia ir kokią įtaką turi medijos

2017-11-26

Besibaigiant paskutiniam rudens mėnesiui (lapkričio 29 d.) Biržų jaunimas kartu su žurnaliste, buvusia ilgamate portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene aiškinsis, kaip veikia medijos ir kokią įtaką jos turi auditorijai.

Užsiėmimo pradžia – 10 val.

Komentarai
Komentarai: 0