Naujienos

Kviečiame dalyvauti LUX kino dienose

2017-11-20

Š. m. lapkričio 24 d. 17 val. kviečiame į kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje. Čia nemokamai bus rodomas filmas „Samių kraujas“, laimėjęs šių metų LUX kino apdovanojimą.

Prieš filmą vyks diskusija „Šaknys ir tradicijos ...

Š. m. lapkričio 24 d. 17 val. kviečiame į kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje. Čia nemokamai bus rodomas filmas „Samių kraujas“, laimėjęs šių metų LUX kino apdovanojimą.

Prieš filmą vyks diskusija „Šaknys ir tradicijos šiuolaikinėje Europoje“, kurios metu Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovai papasakos apie tai, kaip išlaikomos jų tautų tradicijos, bendruomeniniai ryšiai, kokie santykiai su lietuviais, ar sunku išlaikyti savo tautos papročius kitoje šalyje. Labai džiaugiamės, kad diskusijoje dalyvaus projekto „Gyvenu laisvai!“ I-ojo etapo viena lyderių – visaginietė Irina Jarec.

Filme „Samių kraujas“ pasakojama, kaip senyva moteris su sūnumi vyksta į sesers laidotuves, rengiamas jos gimtinėje, Švedijos šiaurėje. Galimybė vėl atsidurti gimtajame krašte nukelia moterį mintimis į atsiminimus, į vaikystę, į vidinio ir išorinio pasaulio konfliktą, kurį jai teko išgyventi ir iš kurio ištrūkti iki galo taip ir nepavyko. Atsiribojusi nuo gyvenimo izoliuotoje, etniškai bei kultūriškai atokioje samių bendruomenėje, moteris išgyvena tapatybės krizę, galiausiai suvokdama, kad bėgdama nuo pažeminimo, atstūmimo ir nepritapimo, ji vis dėlto bėgo nuo savęs.

Paskubėk registruotis, kol dar liko laisvų vietų:
https://www.eventbrite.com/e/diskusija-saknys-ir-tradicijos-siuolaikineje-europoje-ir-filmas-samiu-kraujas-rez-amanda-kernell-tickets-40093965129?aff=es2

Kiti šių metų finalininkai: filmas „120 dūžių per minutę“ (bus rodomas lapkričio 25 d. 16 val. kino teatre „Pasaka“) ir filmas „Vesternas“ (bus rodomas lapkričio 26 d. 16 val. kino teatre „Pasaka“). Nemokami filmų sensai lapkričio 24–26 d. taip pat vyks Kaune ir Panevėžyje.

2007 m. Europos Parlamento įsteigtas LUX apdovanojimas kasmet teikiamas Europos kino kūrėjams už filmus, kuriuose atskleidžiamos europietiškos vertybės. Juo siekiama paremti Europos valstybėse sukurtų filmų platinimą visoje ES ir įveikti kalbų barjerus.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas ruošis kelionei į pabėgėlių centrą

2017-11-17

Š. m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagiriuose vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunuolių susitikimas su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite.

Jaunuoliai kartu su menininkės ruošis kelionei į pabėgėlių ...

Š. m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagiriuose vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunuolių susitikimas su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite.

Jaunuoliai kartu su menininkės ruošis kelionei į pabėgėlių centrą Rukloje. Ši kelionė yra itin svarbi ir jaunuolių labai laukiama statant pojūčių spektaklį, kuriame bus nagrinėjamos tokios jautrios ir aktualios temos kaip susvetimėjimas, požiūris į kitus, pabėgėliai ir kt.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutavo apie medijų poveikį

2017-11-16

Įpusėjus lapkričiui (lapkričio 14 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinosi, kokį poveikį mums turi medijos ir kaip išvengti jų sukeliamų grėsmių.

Anot ...

Įpusėjus lapkričiui (lapkričio 14 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite aiškinosi, kokį poveikį mums turi medijos ir kaip išvengti jų sukeliamų grėsmių.

Anot Alinos Ducholinos, susitikimas buvo labai įdomus ir aktualus. Mergina pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas rečiau žiūri televiziją, beveik nesiklauso radijo, neskaito laikraščių, tačiau aktyviai naudoja socialinius tinklus ir iš jų dažniausiai gauna informaciją.  

Alina, kaip ir daugelis kitų jaunuolių, dažniausiai informacijos ieško internete. Anot jos, labai svarbu tiksliai žinoti, ką ir kodėl veiki internete, kad tai netaptų laiko švaistymu. „Nesuprantu, kaip galima diena iš dienos žaisti kompiuterinius žaidimus ar „sėdėti“ socialiniuose tinkluose. Internetas mokiniui gali būti naudingas, pavyzdžiui, ruošiant namų darbus, tačiau pramogų reikia ieškoti kitur,“ – mintimis dalijasi Alina.

Kita užsiėmimo dalyvė Sandra Šilobrit pastebi, kad medijos mūsų gyvenime užima svarbią vietą, tačiau kaip ir bet kur kitur, taip ir naudojantis medijomis grėsmės tyko tada, kai mažiausiai jų tikimės. „Manau, kad šiuolaikinis jaunimas yra per daug savimi pasitiki ir mano, kad tikrai nepapuls į medijų paspęstus spąstus. Medijų sukeltos žalos niekas negali apčiuopti ar paimti į rankas, todėl ir tos grėsmės atrodo tolimos,“ – kalba Sandra.

Anot Karinos Novickytės, reikėtų prisiminti, kad dažniausiai nežinom, kas ir dėl kokių tikslų paskleidė tam tikrą informaciją. „Turėtume niekada aklai nepasitikėti informacija, ypač medijose, kurios nėra plačiai paplitusios viešumoje. Manau, kad tokių portalų kaip „15min“ ar „Delfi“ kiekvienos žinutės tikrinti nereikia, tačiau kitais atvejais dažniausiai verta paskaityti, ką rašo kiti šaltiniai, kas straipnių autoriai,“ – pabrėžė Karina.

Jaunuoliai žada įgytų žinių neišsvaityti vėjais ir stengtis taikyti jas kasdieniame gyvenime.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinėjo medijų turinį

2017-11-16

Ar kada susimąstėte, kas lemia, kokios žinios pasirodys interneto portaluose, laikraščiuose, TV reportažuose? O kaip bus parašytas straipsnis, kas jame bus paminėta, o kam galbūt „pritrūks vietos“? Šį ketvirtadienį (lapkričio 16 d.) visaginiečiai ...

Ar kada susimąstėte, kas lemia, kokios žinios pasirodys interneto portaluose, laikraščiuose, TV reportažuose? O kaip bus parašytas straipsnis, kas jame bus paminėta, o kam galbūt „pritrūks vietos“? Šį ketvirtadienį (lapkričio 16 d.) visaginiečiai būtent tai ir bandė išsiaiškinti kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu.

„Aiškinomės, kaip rengiami straipsniai tokiuose portaluose kaip Delfi, 15min ir kituose, kaip atskirti tikrą, kokybišką informaciją nuo taip vadinamų „fake news“, į ką svarbu atkreipti dėmesį straipsnyje,“ – sako visaginietė Ingrida Girdziušaitė.

Ji įvardija keletą veiksnių, nuo kurių priklauso žiniasklaidos turinys, t. y., nuo tuo metu vykstančių įvykių, pastebėtų tendencijų, žiniasklaidos priemonių savininkų ir net paties žurnalisto, jo nuomonės.

„Žurnalistas turėtų remtis faktais ir tik iš patikimų šaltinių. Jis turėtų išlikti nešališkas, nebrukti savo nuomonės, aprašyti skirtingas pozicijas kaip lygiavertes ir leisti pačiam skaitytojui rinktis, ką palaikyti, kuo tikėti. Deja, dažnokai pasitaiko visiškai kitoks variantas: skaitai tekstą ir supranti, kurią pusę palaiko autorius arba kas straipsnio užsakovas. Tenka susidurti su straipsniais, kuriuose nutylėta dalis informacijos, situacija pasukta reikiamu kampu,“ – kalba mergina.

Pasitelkęs kino pavyzdį, D. Radzevičius atskleidė, kaip galima manipuliuoti mūsų nuomone, sukelti tam tikras emocijas. „Jei filmo scena yra pagreitinta, skamba linksma muzika, tai žiūrovui smagu, o jei ta pati scena sulėtinta, naudojamas tamsesnis fonas, girdisi liūdna muzika, galima net susigraudinti,“ – pasakoja Emilija Dutkevičiūtė.  

Jaunuoliai taip pat nemažai diskutavo, kaip atskirti netikras, išgalvotas naujienas nuo tikrųjų. „Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kas yra straipsnio autorius. Netikros naujienos dažniausiai jo neturi, pasirašoma kompanijų, užsakovų pavadinimais, vardais. Antra, svarbu tikrinti faktus ir aklai viskuo netikėti, ta pačia tema paskaityti skirtinguose šaltiniuose, geriausia, kad jie nebūtų tarpusavyje susiję ar net būtų iš skirtingų šalių,“ – pataria Ingrida.

Kad atidžiau pažvelgtų į medijų turinį, patikrintų, kiek antraštės atitinka tekstą, jaunuoliai nagrinėjo neseniai viename naujienų portale pasirodžiusį straipsnį, kurio autorė klausia: „Tiesa ar melas? Dalia Grybauskaitė: „Grįžta vis daugiau ir daugiau emigrantų“. „Antraštės yra pagrindinis dalykas, kuris padeda žmogui nuspręsti, skaityti tekstą ar ne. Mes irgi pasirinkom šį straipsnį dėl antraštės, joje užduoto klausimo. Ieškojom atsakymo į jį, tačiau, net išnagrinėję visą straipsnį, taip ir neišsiaiškinom: ar pateiktas teiginys tiesa ar melas?,“ – sako mergina.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai aiškinosi, kaip mus veikia medijos

2017-11-15

Įpusėjus lapkričiui, Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis su jaunimu aptarė, kokį poveikį mums daro medijos.

„Sužinojom apie ...

Įpusėjus lapkričiui, Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis su jaunimu aptarė, kokį poveikį mums daro medijos.

„Sužinojom apie Kulišovo efektą, kuris parodo, kaip galima manipuliuoti žmonėmis. Taikant šį metodą ir pasitelkus skirtingas detales, pavyzdžiui, garsus, apšvietimą, galima priversti žmones tuos pačius dalykus matyti visiškai kitaip. Šis efektas plačiai naudojamas kine, reklamose,“ – pasakoja Marija Šperling.

Anot merginos, žmonės dažnokai įtaria, kad jiems meluoja ar bando apgauti, tačiau, kad ir kaip būtų keista, jiems patinka gyventi iliuzijų pasaulyje ir, tarkime, tikėti, kad tie produktai, kuriuos jie mato reklamose, yra geresni už kitus.

Marija pripažįsta, kad turėtume būti budrūs, kritiškai mąstyti ir analizuoti informaciją, tačiau, anot jos, tai pakankamai sunku. „Kartais tam nėra laiko, kartais – noro. Nėra įpročio tikrinti informaciją: būtų net keista, jei vienas draugas perskaitytų žinutę ir ją užvertų, o kitas ją pradėtų visaip analizuoti, lyginti,“ – kalba Marija.

Mergina pastebi, kad gyvename informacijos pertekliuje ir atsirinkti reikalingą informaciją tampa vis sunkiau. „Reikėtų aišikiai sau įsivardinti, kam ir kokios informacijos ieškome, kodėl jos mums reikia. Jau tapo įpročiu vis prisijungti prie socialinių tinklų, pažiūrėti, kas juose naujo, tačiau ar tikrai mums to reikia? Pasitaiko, kad išsitraukiam telefoną pažiūrėti kiek valandų, bet vietoj to įlendam į internetą,“ – pastebi Marija.

Nors ir sunku, tačiau reikia stengtis keisti savo įpročius, ypač, kai net tyrimai nieko gero nežada: „Dainius pasakojo apie eksperimentą, pagal kurio rezultatus žmonės, kurie ilgai žiūri televizorių, tampa agresyvesni.“

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas susipažins su sąmoningu medijų vartojimu

2017-11-15

Š. m. lapkričio 17 d. projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Vilniaus rajone, Nemėžyje, vyks žiniasklaidinio raštingumo mokymai kartu su projekto vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir TV žurnaliste Jolanta Svirnelyte.

Jaunuoliai kartu su svečiais diskutuos apie sąmoningą medijų vartojimą, kaip ir kokių grėsmių jis gali padėti išvengti.

Komentarai
Komentarai: 0

Kas lemia, koks bus medijų turinys?

2017-11-15

Š. m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis portalo „ru.delfi.lt“ redaktorius Olegas Jerofejevas ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. ...

Š. m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis portalo „ru.delfi.lt“ redaktorius Olegas Jerofejevas ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Visaginiečiai kartu su ekspertais diskutuos ir atliks praktines užduotis, kurios padės išsiaiškinti ir suprasti, kaip konstruojamas medijų turinys.

Mokymų pradžia – 13.00 val.

Laukiame atvykstant!

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai filmavo būsimą filmą

2017-11-14

Lapkričio pradžioje Klaipėdos jaunimas kartu su režisieriumi Linu Mikuta, operatore Kristina Sereikaite, gide bei Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene net tris dienas iš eilės filmavo būsimą filmą. Jame jaunuoliai siekia apnuoginti gimtojo miesto ...

Lapkričio pradžioje Klaipėdos jaunimas kartu su režisieriumi Linu Mikuta, operatore Kristina Sereikaite, gide bei Klaipėdos valstybinės kolegijos lektore Laurencija Budryte-Ausiejiene net tris dienas iš eilės filmavo būsimą filmą. Jame jaunuoliai siekia apnuoginti gimtojo miesto sielą, pažvelgti į jo raidą per savo ir savo tėvų, senelių, prosenelių asmenines istorijas, patirtis.

Filme susilies trijų kartų pasakojimai: dabartinė jauniausioji karta, atsigręš į praeitį, kad suvoktų dabartį ir save toje dabartyje. Taigi, pirmąją filmavimų dieną jaunuoliai leidosi į kelionę dviračiais po gimtąjį miestą, jų tėvų, senelių mintais keliais, takeliais.

„Susitikom mokyklos kieme ir pradėjom savo kelionę. Ją filmavom įprasta kamera ir su dronu iš viršaus,“ – pasakoja Alisa Ongemach.

Kaip pasakoja klaipėdiečiai, jie vis stabtelėdavo kurioje nors vietoje, o gidė L. Budrytė-Ausiejienė šiek tiek apie ją papasakodavo. Anot Alisos, ko gero, sunkiausiai sekėsi nufilmuoti sceną prie burlaivio „Meridianas“. „Čia tą pačią sceną filmavom daugiau nei penkis kartus. Ji nebuvo kažkuo labai ypatinga, tačiau reikėjo susikaupti, kad nežvilgčiotume į kamerą, jaustumės taip lyg jos nebūtų,“ – kalba mergina. Jai antrina ir Marija Šperling: „Filmavom nuo ryto iki vėlyvos popietės. Tiesą sakant buvo sunku – pusė dienos prieš vėją minti dviračio padelus, kartoti tas pačias scenas, o tai dar kokie žmonės ar akmenys vis pasimaišydavo ant kelio.“

Jaunuoliams taip pat įsiminė filmavimas ant aukščiausio Klaipėdos dangoraižio, nuo jo atsivėrė įspūdinga miesto panorama.

Antrąją dieną jaunuoliai jau lankėsi ir filmavo vietose, kur dirbo jų seneliai ir proseneliai – tai Baltijos laivų statykla, Vakarų laivų remonto įmonė, uostas su išplaukiančiais laivais.

„Šiek tiek gėda, bet iki šiol apie laivų gamyklą nelabai ką težinojau. Buvo įdomu apžiūrėti ir sužinoti, kaip ten dirba žmonės. Manau, tikrai turėtų būti gerų kadrų,“ – svarsto Marija.

O štai paskutiniąją – trečiąją – dieną jaunuoliai patys tapo filmo herojais. Jie prieš kamerą atsisakinėjo į režisieriaus L. Mikutos klausimus, dalijosi mintimis, ką jiems reiškia žodis „namai“, kaip jie jaučiasi Klaipėdoje, Lietuvoje, su kokiais iššūkiais čia susiduria ir pan. „Filmavomės nedidelėmis grupelėmis, po tris-keturis jaunuolius. Režisierius klausė, ką mums reiškia Klaipėda, kaip rusakalbiai jaučiasi Lietuvoje, kokie mūsų planai ateityje, taip pat pasakojome savo ir savo tėvų, senelių, prosenelių istorijas, – sako Alisa. – Vėliau tą pačią dieną važiavom filmuoti pas mano močiutę ir senelį, kurie prisiminė, kaip atvyko į Klaipėdą, kaip susipažino, kad senelis dirbo jūreiviu ir jiems trejus metus teko gyventi Kuboje.“

Kaip ir filmuojant, taip ir mūsų pokalbio metu, Alisa atvirai kalba apie savo jausmus Klaipėdai. „Tai – mano Tėvynė, kur gyveno man artimiausi ir brangiausi žmonės. Negaliu ilgam išvažiuoti į užsienį, nes labai pradedu ilgėtis šios vietos. Čia gyvena geri, talentingi žmones, su kuriais labai malonu bendrauti. Aš čia gerai jaučiuosi.“ O štai Marija prisipažįsta: „Man gyventi Klaipėdoje reiškia turėti ryšį su šeima, namais, vaikystės prisiminimais. Ir viskas. Ateityje nematau savęs čia, nes Klaipėda, deja, man per maža.“

Komentarai
Komentarai: 0