Naujienos

Eišiškiečiai susipažino su pagrindiniais filmavimo principais

2017-06-10

Birželio mėn. pradžioje eišiškiečiai susitiko su režisiere Jūrate  Samulionyte ir nauju kūrybinės komandos nariu – operatoriumi Simonu Glinskiu. Jaunuoliai taip susidomėjo S. Glinskio atsivežta filmavimo tecnika, taip norėjo kuo daugiau ją išbandyti, ...

Birželio mėn. pradžioje eišiškiečiai susitiko su režisiere Jūrate  Samulionyte ir nauju kūrybinės komandos nariu – operatoriumi Simonu Glinskiu. Jaunuoliai taip susidomėjo S. Glinskio atsivežta filmavimo tecnika, taip norėjo kuo daugiau ją išbandyti, kad net prarado laiko nuovoką ir susitikimas užsitęsė daug ilgiau nei planuota.

„Nustebau, kokia brangi ir sudėtinga yra filmavimo aparatūra, kiek daug reikia pagalbinių darbuotojų filmuojant filmą,“ – sako projekto dalyvė Gabrielė Milkintaitė. Juk filmavimuose dalyvauja  ne tik operatoriai, bet ir apšvietėjai, asmenys, keičiantys kameros objektyvus, ir t.t.

Gabrielei antrina ir Agnė Pogoželskaitė, kuri tikina supratusi, koks yra sudėtingas operatoriaus darbas, kiek ilgai užtrunka aparatūros sureguliavimas ir kiti pasiruošiamieji darbai.

Užsiėmimo metu jaunuoliai patys išbandė filmavimo techniką. Dalis jų į rankas ėmė kamerą, kiti – stojo prieš objektyvą ir įsijautė į aktorių vaidmenis. Filmavimas profesionalia kamera Gabrielei buvo nauja patirtis. „Supratau, kad filmuoti yra daug rimtesnis darbas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Filmavimas telefonu  nė iš tolo neprilygsta filmavimui su profesionalia kamera,“ – tikina ji.

Trumpam operatoriais tapę eišiškiečiai suprato, kad judesys, šviesa ir žmogaus akys yra itin svarbūs elementai, kuriems būtina skirti ypatingą dėmesį pradedant filmuoti.

Trumpas vaizdo įrašas, kurioame įamžintos šio susitikimo akimirkos:
https://www.facebook.com/eggyvenulaisvai/?pnref=story

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai aiškinosi, kodėl svarbios ir reikalingos pasakos

2017-06-10

Gyvenime tenka išgirsti sakant „gyvenimas kaip pasaka“, „nebūk kaip tas trečias brolis“ ir įvairių kitų pasakymų, kai minimos pasakos ar jų personažai. Taigi, ką žinome apie pasakas, kokia jų prasmė? Į šiuos klausimus Visagino jaunimas ...

Gyvenime tenka išgirsti sakant „gyvenimas kaip pasaka“, „nebūk kaip tas trečias brolis“ ir įvairių kitų pasakymų, kai minimos pasakos ar jų personažai. Taigi, ką žinome apie pasakas, kokia jų prasmė? Į šiuos klausimus Visagino jaunimas ieškojo atsakymų kartu su lietuvių mitologe, folkloriste dr. Daiva Vaitkevičiene ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Kaip pasakoja jaunuoliai, pasirodo, pasakos atsirado iš mitų. „Pasaka – tai tarsi šiuolaikinis mitas,“ – sako Marija Soboleva iš Visagino „Atgimimo“ gimnazijos. Anot jos bendramokslės Anastasijos Bajevos, žmonės mitų ir pasakų griebdavosi tuomet, kai negalėjo suprasti, paaiškinti tam tiktų dalykų, reiškinių, kurie jiems atrodė neįtikimi.

Daugeliui užsiėmimo dalyvių buvo nauja ir netikėta, kad skirtingose tautose tos pačios pasakos skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiari pasaka „Eglė žalčių karalienė“ taip pat žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. Taigi, jaunuoliai gavo užduotį – iki kito susitikimo perskaityti kitas šios pasakos versijas.

Anot visaginiečių, šiandien pasakos yra nepelnytai primirštos, daugiausia skaitomos tik vaikystėje. „Aš, kaip ir daugelis kitų, pirmiausia, pasakas sieju su vaikyste. Dabar jų nebeskaitau, bet, panašu, kad dalyvaujant projekte „Gyvenu laisvai!“, teks vėl jas prisiminti. Šaunu, nes jos sukelia pačius šilčiausius jausmus,“ – sako Ingrida Girdžiušaitė iš „Verdenės“ gimnazijos.

O štai toje pačioje gimnazijoje besimokanti Gustė Burneikaitė tikina, kad jos namuose itin daug pasakų knygų ir kartais kyla noras jas atsiversti, vėl mintimis nusikelti į vaikystę, prisiminti jas skaičiusius žmones, kartu su jais praleistą laiką.

„Kiekvienam pasakos šį tą reiškia – daugiau ar mažiau. Manau, kad jos turi įtakos mūsų ateičiai, kokie mes užaugsim, – mintimis dalijasi Gustė. – Daugelis klaidingai galvoja, kad pasakos tik vaikams. Sunku paaiškinti, kodėl suaugusieji neskaito pasakų:  galbūt jos pabosta, atrodo pernelyg paprastos, tačiau net užaugus iš jų galima daug pasimokyti.“

„Iš pasakų galima pasisemti meilės, draugiškumo, gerumo, išminties,"  – įsitikinusi Marija. Nors pasakos padeda apsispręsti, pasirinkti, kaip toliau elgtis, tačiau, anot Ingridos, vaikystėje dažniau susitelkiam į jų grožį, o ne mokomąją funkciją.

Kalbinti jaunuoliai noriai prisiminė ir vardijo savo vaikystės pasakas. Anastasija labiausiai mėgo rusų liaudies pasaką „Kolobok“ („Pagrandukas“), Marijai itin patiko pasakos „Šaltukas“ ir „Bjaurusis ančiukas“. O štai Gustei atmintin įsirėžė pasaka „Vištytė ir gaidelis“, Ingridai – „Auksinė žuvelė“.

Jaunuoliai išsamiau ėmė tyrinėti pasakas, aiškintis jų prasmę po to, kai nusprendė gimtajame mieste įkurti skirtingų, čia gyvenančių tautų pasakų parką.

Komentarai
Komentarai: 0

Po susitikimo su menininkėmis Jūrate Samulionyte ir Egle Vertelyte

2017-06-10

„Kiekvieną dieną išmokstame kažką naujo“,- taip entuziastingai į projekto „Gyvenu laisvai“ kūrybines dirbtuves žvelgia viena iš Eišiškių komandos narių Monika Linkevič. Išmokti naujų meninių įgūdžių piešiant, ...

„Kiekvieną dieną išmokstame kažką naujo“,- taip entuziastingai į projekto „Gyvenu laisvai“ kūrybines dirbtuves žvelgia viena iš Eišiškių komandos narių Monika Linkevič. Išmokti naujų meninių įgūdžių piešiant, fotografuojant ir vaidinant eišiškiečiams teko ir birželio 8d. Šią dieną Eišiškių komandos nariai dalyvavo meniniame užsiėmime su režisiere Jūrate Samulionyte ir scenariste Egle Vertelyte. Kad užsiėmimo metu netrūko linksmybių, entuziasmo ir kūrybinių proveržių jaunuolių tarpe patvirtina ir kita eišiškiečių komandos narė Sabina Rudzis.

Užsiėmimo metu, iš pradžių, ant vieno didelio lapo jaunuoliams teko piešti savo svajonių miestą. Miestą sudarė kiekvieno komandos nario nupiešta individuali svajonių pilis, kuri turėjo konkrečią savo paskirtį. Šios skirtingos pilių paskirtys reprezentuoja kiekvienos pilies priklausomybę viena nuo kitos.

Po to sekė komiksų darymas. Į šią veiklą menininkės Jūratė Samulionytė ir Eglė Vertelytė pažiūrėjo itin kūrybiškai, kadangi eišiškiečiai juos darė pasitelkdami kitą meninę prieigą – fotografiją. Viena iš Eišiškių komandos narių, Monika Linkevič, pastebėjo, kad fotografija komiksų daryme padėjo suprasti, kaip reikia perteikti visą veiksmą ir istoriją. Ši komiksų darymo dalis jaunimui ypač patiko, nes reikėjo ne tik sukurti istoriją, bet ir kitiems komandos nariams atspėti, kas tai per istorija.

Galiausiai, menų įvairovę vainikavo paskutinė, ne mažiau teigiamų įspūdžių iš mokinių sulaukusi veikla – vaidinimas. Jame projekto dalyviams scenoje teko įsijausti į aktorių rolę suvaidinant komiksuose sukurtas istorijas, kurias kiti komandos nariai turėjo atspėti. Ši praktinė veikla eišiškiečiams buvo itin įdomi ir linksma, palikusi šiltus prisiminimus apie savo komandos narius ir užsiėmimo vadoves Jūratę Samulionytę bei Eglę Vertelytę.

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo Biržų jaunimas sužinojo apie Radvilų giminę?

2017-06-09

Prasidėjus vasarai, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas doc. dr. Deimantas Karvelis skaitė paskaitą apie LDK didikų Radvilų giminę, pasakojo apie svarbiausias jos kovas, karinę galią, taip pat to meto ...

Prasidėjus vasarai, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas doc. dr. Deimantas Karvelis skaitė paskaitą apie LDK didikų Radvilų giminę, pasakojo apie svarbiausias jos kovas, karinę galią, taip pat to meto švietimą, kultūrinį ir religinį gyvenimą. Paskaitoje dalyvavo ne tik komandos „Šiaurinė saulė“ nariai, bet ir Biržų rajono svaivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, jo pavaduotoja Irutė Varzienė bei padėjėja Simona Bindariūtė, muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius, jo pavaduotoja Edita Lansbergienė ir gausus būrys kitų biržiečių.

Projekto dalyvė Edvina Brazdžionytė stebėjosi, kiek daug dr. D. Karvelis žino apie Radvilas ir Biržus. „Nors jis nėra nei iš Radvilų giminės, nei gyvena Biržuose, tačiau, atrodo, kad apie šį miestą žino daugiau už mus visus,“ – sakė ji. Tiesa, nors istorikas daugiausia dėmesio skyrė Biržų istorijai, tačiau taip pat aptarė, ką Radvilos veikė ir kituose miestuose, valstybėse.

Anot Gabrielės Stumbrytės, buvo aptartos Radvilų giminės kartos. Pasirodo, yra išlikusių 18 ir 19 kartos atstovų, kurie gyvena Lenkijoje ir net Pietų Afrikoje. Gabrielė taip pat susidomėjo Radvilos Juodojo rašytais laiškai, kurie saugomi Varšuvos archyvuose. Šiuose laiškuose yra slaptų, vien skaičiais užrašytų tekstų, kurių iki šiol niekam nepavyko iššifruoti.

Kaip pasakoja Edvina Brazdžionytė ir Ieva Petronytė, daugelis Radvilų mokėsi užsienyje ir baigę mokslus grįždavo atgal į Lietuvą, dėl kurios daug nuveikė: statė ir puoselėjo bažnyčias, kovojo prieš jų griovimą.

Didelį įspūdį jaunuoliams paliko Radvilų tolerantiškumas, pagarba žmogui. Šiems didikams buvo svarbu, kad žmogus būtų tikintis ir išsilavinęs.

Jaunuolių mintys ir įspūdžiai po paskaitos dar kartą parodo, kiek daug galima išmokti iš istorijos, šiuo atveju – iš Radvilų, kurie iki šiol išlieka autoritetu jaunam žmogui.

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo eišiškiečiai sužinojo apie 1863–64 sukilimą?

2017-06-09

Birželio 6 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimanzijoje vyko paskaita-diskusija apie 1863–64 m. sukilimo priežastis, tikslus ir padarinius. Šios paskaitos metu, kurioje lankėsi istorikas, dėstytojas, mokytojas dokt. Mindaugas Nefas, buvo kalbama ne tik apie ...

Birželio 6 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimanzijoje vyko paskaita-diskusija apie 1863–64 m. sukilimo priežastis, tikslus ir padarinius. Šios paskaitos metu, kurioje lankėsi istorikas, dėstytojas, mokytojas dokt. Mindaugas Nefas, buvo kalbama ne tik apie minėtą sukilimą, aptariant tuometinius lietuvių ir lenkų santykius, bet ir apie hipotetinį 1863 m. sukilimo pergalės scenarijų.

Kalbinant vieną iš projekto „Gyvenu laisvai“ dalyvių, Gabrielę Milkintaitę, išaiškėjo, kad mokiniams ypač įsiminė diskusijoje analizuota 1863 m. sukilimo istorija, aptariant „kas jeigu?“ scenarijų. Jame buvo analizuojama potenciali Lietuvos pergalė prieš Rusijos imperiją ir iš šios pergalės turėję sekti padariniai. Minėti padariniai tai - XIX a. istorinio fenomeno – knygnešystės nebuvimas Lietuvoje, nes nebebūtų spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis, taip pat lenkų kalbos įsivyravimas Lietuvoje ir, žinoma, Rusijos atsakomieji veiksmai į pralaimėjimą – priešiškas nusiteikimas bei noras atkeršyti.

Projekto dalyviai, reflektuodami diskusiją, teigia išsinešę naujų žinių apie minėtą sukilimą, praplėtę savo akiratį ne tik gilinantis į istorijos specifiškumą, bet ir susipažįstant su dar vienu istoriniu metodu – „kas jeigu“, kuriame analizuojama potenciali istorijos scenaristika. Pačioje diskusijoje mokiniai teigia jautęsi laisvai, galintys išreikšti savo nuomonę arba klausti iškilusių klausimų diskusijoje dalyvavusių ekspertų.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai vis geriau pažįsta medijas

2017-06-06

Prieš pasineriant į vasaros atostogų malonumus, gegužės 29 d., Trakų rajono jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene aiškinosi, kaip veikia ir kokią ...

Prieš pasineriant į vasaros atostogų malonumus, gegužės 29 d., Trakų rajono jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene aiškinosi, kaip veikia ir kokią įtaką mums daro medijos.

Populiaraus portalo redaktorė supažindino jaunuolius su žurnalistinio darbo virtuve. „Sužinojom, iš kur žurnalistai gauna informaciją, kaip atrenka, kokias naujienas skelbti, o kurių – ne, – pasakoja Gabrielė Petruškevičiūtė. – Redaktorė atkreipė dėmesį, kaip svarbu net kelis kartus tikrinti informaciją, ir papasakojo istoriją, kaip portale paskelbus tikrovės neatitinkančią žiną, teko ją paneigti.“

Vertindama portalo Delfi.lt turinį, Gabija Arlauskaitė džiaugiasi, kad jame vis dažniau rašoma ne tik apie svarbiausius šalies, užsienio įvykius, bet ir apie paprastus žmones, sudėtingus jų likimus – kartais toks viešumas padeda išspręsti jų problemas.

Kaip jau įprasta, žiniasklaidinio raštingumo mokymai neapsieina be praktinių užduočių. Šį kartą, pasiskirstę grupėmis, jaunuoliai turėjo sukurti ar pasirinkti kokį nors personažą ir jo lūpomis išsakyti savo nuomonę apie melagingas naujienas (angl. „fake news“) arba žmogaus asmeninės informacijos apsaugą.

„Mūsų grupė pasirinko animacinio serialo heroję kiaulytę Pepa, kuri perteikė mūsų mintis apie tokius pažeidimus, kaip svetimų nuotraukų pasisavinimas, jų kėlimas į socialinius tinklus, ekrano vaizdo su asmeninėmis žinutėmis viešinimas, – pasakoja Dominyka Steponkevičiūtė. – Su šiomis problemomis ir mes susiduriam internete.“ Kitos komandos personažas – varlė Pepė – taip pat ragino saugoti privačią informaciją. „Elgis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi. Arba kitaip tariant – jei nori viešint, atsiklausk,“ – pataria Gabija. 

Jaunuoliai diskutavo, kaip priimam tą pačią informaciją, kai ją praneša skirtingi asmenys, veikėjai. „Dažnai nusprendžiam, kaip priimti informaciją, pagal tai, kas ją praneša. Gali pasirodyti, kad, pavyzdžiui, animacinio filmuko veikėjai kalba nereikšmingus dalykus, tačiau jei atidžiau jų paklausytume, manau, kitaip galvotume. O jei kalba žymus ar mums svarbus žmogus, net nesuabejojam jo žodžiais, net nepagalvoję pasinaudojam jo patarimais. Man atrodo, kad dažnai žmonės „sveria“ ne išgirstus dalykus, bet personažo, kuris juos ištarė, didybę,“ – mintimis dalijasi Ieva Arlauskaitė.

Anot merginos, deja, šiandien dažniau galima sutikti žmogų, kuris tiki viskuo, ką pamato, išgirsta, o ne tą, kuris tikrina informaciją. Dar blogiau, kai tokie žmonės stengiasi įtikinti kitus, ima kaltinti, komentuoti. „Perskaitę, pamatę, išgirdę žinias, susidarom tam tikrą nuomonę, jos nukreipia mus tam tikra linkme ir taip imam kažką kaltinti, kažką užjausti,“ – mano Ieva ir primena, kad ne viskas, ką sužinom, yra tiesa. „Mes daug kalbėjom, kaip atpažinti melagingą informaciją, buvo garsiai prabilta apie tai, kas labai svarbu ir turėtų rūpėti kiekvienam. Galbūt reikėtų atverti akis ir kitiems, kurie aklai viskuo tiki,“ – svarsto ji.

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

Komentarai
Komentarai: 0

Kviečiame žiūrėti visaginiečių filmą per LRT „Kultūros“ kanalą

2017-06-06

Š. m. birželio 10 d. (šeštadienį) 16.15 val. kviečiame visus įsijungti LRT „Kultūros“ kanalą ir žiūrėti Visagino jaunimo komandos „Gervuogė“ kartu su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu sukurtą filmą „Visagino taikos batalionas“. ...

Š. m. birželio 10 d. (šeštadienį) 16.15 val. kviečiame visus įsijungti LRT „Kultūros“ kanalą ir žiūrėti Visagino jaunimo komandos „Gervuogė“ kartu su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu sukurtą filmą „Visagino taikos batalionas“. Iš karto po filmo bus rodomas jo aptarimas-diskusija.

Studijos svečiai diskutuos apie rusų jaunimo gyvenimą Visagine, rusų ir lietuvių požiūrį vieni į kitus, kas vienija įvairių tautybių žmones, ir kt. Diskusijoje dalyvaus režisierius Audrius Lelkaitis, „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis, projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Visagine Eleonora Dutkevičienė, projekto dalyvės Irina Jarec, Jekaterina Kapitanova ir Kristina Stoliarenko. Laidos vedėjas – žurnalistas Deividas Jursevičius.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ I-ojo etapo apdovanojimuose filmas „Visagino taikos batalionas“ apdovanotas „Už kūrinio paveikumą ir aktualumą ne tik jaunimo auditorijai“, taip pat jam atiteko specialusis vertinimo komisijos prizas.

Komentarai
http://www.shopsalesoutlet.com/adidas-originals-adidas-women-suede-red-p-830.html 2017-09-05

Hello there, You've performed an excellent job. I'll certainly digg it and in my opinion suggest to my friends. I am confident they'll be benefited from this web site.

Komentarai: 1

Visaginiečiai aiškinsis, kokia prasmė glūdi pasakose

2017-06-05

Š. m. birželio 7 d. (tračiadienį) 13 val. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis lietuvių mitologė, folkloristė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ji kartu su ...

Š. m. birželio 7 d. (tračiadienį) 13 val. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje lankysis lietuvių mitologė, folkloristė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ji kartu su jaunimu aiškinsis ir bandys atsakyti į klausimą: kokia pramė glūdi pasakose?

Paskaitą-diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

LAUKIAME ATVYKSTANT!!!

----------

Trumpai apie dr. D. Vaitkevičienę:

Dr. Daiva Vaitkevičienė – lietuvių mitologė, folkloristė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Dėsto struktūrinės antropologijos kursą Vilniaus universiteto filosofijos fakultete.

Tyrinėja ir sistemina lietuvių tautosakos šaltinius, mitinį pasaulėvaizdį. Monografijos „Ugnies metaforos: Lietuvių ir latvių mitologijos studija“ (2001), tautosakos šaltinių „Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulė“ (2008), „Lietuvių užkalbėjimų šaltiniai“ (elektroninis, 2005), „Eugenijos Šimkūnaitės „žadėjimų“ pavyzdžiai“ (2005) autorė. Prisidėjo rengiant kitus darbus, paskelbė nemažai straipsnių apie senovės lietuvių užkalbėjimus, apeigas.

Tarptautinės pasakojamosios tautosakos tyrinėtojų draugijos narė, žurnalo „Incantacio: An International Journal on Charms, Charmers and Charming“ redaktorių kolegijos narė.

Komentarai
http://www.shopsalesoutlet.com/nike-free-50-v2-mens-shoes-black-blue-p-1707.html 2017-09-04

I do not even know how I ended up here, but I thought this post was great. I do not know who you are but certainly you're going to a famous blogger if you are not already ;) Cheers!

Komentarai: 1