Naujienos

Pabradės jaunimas nagrinėjo medijas

2017-12-13

Vis labiau įsibėjant gruodžiui, Švenčionių rajono Pabradės jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju ...

Vis labiau įsibėjant gruodžiui, Švenčionių rajono Pabradės jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Jaunuoliai kartu su ekspertais diskutavo apie medijas, ar galima jomis pasitikėti ir kaip vertinti jose skelbiamą informaciją.

„Kalbėjom, kaip elgtis su informacija. Labai svarbu įsitikinti, ar ji atitinka realius, tikrus faktus. Tam reikia nustatyt, pagal kokius šaltinius ji parengta, panagrinėti jos turinį, patikrinti, ar tą patį skelbia ir kiti šaltiniai,“ – sako Tatjana Alečina.

Anot merginos, dėl skubėjimo pro akis dažnai praslysta įvairios detalės, kurios gali sukelti įtarimų, išduoti, kad su tekstu „ne viskas gerai“. Taigi, reikėtų stengtis priimti ir apmąstyti informaciją neskubant.

Tatjanai antrina ir Jevgenij Džafarov: „Reikia palyginti kelis šaltinius, vis abejoti ir klausti: ar tai realu, ar taip gali būti? Yra tokių, kam naudinga skelbti dezinformaciją, kas iš to uždirba. Svarbu, kad mes į tai neįstrauktumėm, neskleistumėm jos toliau.“

Anot Jevgenij, išgalvota informacija kartais būna labai panaši į tikrą: „daug žmonių tiki tuo, ką perskaito, ir netikrina.“ Kaip pastebi Tatjana, sąžiningos žiniasklaidos priemonės nurodo, ar informacija parengta žurnalisto, redakcijos iniciatyva, ar vis dėlto ją kas nors užsakė arba ji buvo rengta kartu su partneriu.

Vėliau jaunuoliai nagrinėjo keturis skirtingus vaizdo įrašus. Kaip pasakoja Erika Poniatajeva, jaunuoliams teko atpažint ir įvardint, kuris vaizdo įrašas yra informacinis pranešimas, kuris – reklama ar propaganda, koks jų tikslas, ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai dalyvaus medijų mokymuose

2017-12-13

Š. m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienį) Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks net dveji medijų mokymai, kuriuos ves „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

Pirmieji mokymai bus skirti aptarti, ar galima ...

Š. m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienį) Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks net dveji medijų mokymai, kuriuos ves „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

Pirmieji mokymai bus skirti aptarti, ar galima pasitikėti žiniasklaida, koks jos poveikis, ir panagrinėti konkrečius pavyzdžius.

Antrųjų mokymų metu jaunuoliai diskutuos apie pilietiškumą, sąžiningumą, aiškinsis, kada, kokius ir kaip klausimus jie gali kelti.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas rinks filmo pavadinimą, montuos

2017-12-13

Praėjusią savaitę, susipažinę su pagrindiniais vaizdo medžiagos redagavimo principais, šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) jaunuoliai toliau montuos nufilmuotą medžiagą filmui apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją.

Šį kartą eišiškiečiai taip pat žada aptarti ir nuspręsti, koks bus filmo pavadinimas.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutavo su DELFI žurnalistais

2017-12-12

Šį antradienį (gruodžio 12 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankėsi naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur bendravo su žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

„Mane labai sužavėjo jaunatviškas „Delfi“ kolektyvas, ...

Šį antradienį (gruodžio 12 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankėsi naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur bendravo su žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

„Mane labai sužavėjo jaunatviškas „Delfi“ kolektyvas, jų darbo aplinka. Po šio susitikimo nuoširdžiai susižavėjau žurnalistika, net mąstau savo ateitį susieti su ja,“ – kalba Simonas Kukys.

Pirmoje užsiėmimo dalyje, kurią vedė M. Jackevičius, jaunuoliai geriau susipažino su žurnalistų darbu, kaip per dešimtmetį pasikeitė žiniasklaidos rinka, kokios savybės žurnalistams reikalingos, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kaip pasiskirsto darbais redakcijoje, ir kt. Nors kiekvienas portalas stengiasi kuo greičiau pranešti naujausias žinias, tačiau labai svarbu nepamesti galvos ir tikrinti visą informaciją. Kaip pastebėjo M. Jackevičius, žurnalistas turi jausti atsakomybę už tai, ką rašo.

Antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai kartu su žurnalistu Vaidu Saldžiūnu diskutavo, kokios būna netikros naujienos („fake news“) ir kaip jos demaskuojamos.

„Daug propagandos atkeliauja iš Rusijos. Vienas labiausiai įsiminusių propagandos pavyzdžių yra susijęs su Sausio 13-ąją, kai buvo teigiama, kad šie įvykiai netikri, surežisuoti, – pasakoja Simonas. – Manau, tuo patiki mažiau išprusę, mažiau su užsienio politika susidūrę žmonės, o tokių dauguma.“

Dar vienas pavyzdys – vos prieš kelias savaites užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi išgalvota istorija, kaip iranietė Sahar Tabar pasidarė 50 plastinių operacijų, kad taptų panaši į aktorę Angeliną Jolie.

„Šiais atvejais siekiama skirtingų tikslų. Pirmuoju – sumenkinti tautos kovą, požiūrį į Lietuvai svarbų įvykį, antruoju – tiesiog išgarsėti,“ – kalba Simonas.

Anot Šarūno Šibirkščio, buvo labai įdomu išgirsti konkrečių pavyzdžių, kaip klaidinama visuomenė. Vaikinas prisipažįsta, kad anksčiau ir pats buvo patikėjęs, kad Rusija išrašė Lietuvai didžiulę sąskaitą už sovietmetį, arba, kad iranietė pasidarė tiek daug plastinių operacijų.

M. Saldžiūnas taip pat papasakojo apie projektą „Demaskuok“. Jis skatina, įtarus, kad naujiena gali būti melaginga, pranešti apie tai „Delfi“, kad žurnalistai ištirtų ir patikrintų. „Manau, kad toks projektas yra reikalingas, nes aplink mus daug netikrų naujienų ir mes lengvai jomis patikim, o vėliau dar pasidalinam su draugais ir taip jas platinam,“ – pastebi Margarita Novikevičiūtė.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai įsitikino, kokį didelį poveikį turi medijos

2017-12-12

Šią savaitę Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas dalyvavo susitikime su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir portalo „lzinios.lt“ ...

Šią savaitę Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas dalyvavo susitikime su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir portalo „lzinios.lt“ vyriausiuoju redaktoriumi Evaldu Labanausku. Jaunuoliai kartu su ekspertais aiškinosi, kokį poveikį turi medijos, ir kaip jos gali tapti politiniu įrankiu.

„Kalbėjome apie medijų įtaką. Buvo daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, aptarėme įvairias politines situacijas, kurios man išvis yra kosmosas, bet buvo įdomu,“ – pasakoja Marta Voronovičiūtė.

Anot merginos, V. Bruveris papasakojo apie situaciją Ukrainoje, ten vykstančius žiaurumus. „Senelis dažnai žiūri žinias apie karą Ukrainoje ir visi kanalai skleidžia skirtingą informaciją, todėl, manau, tikrai galime apsirinkti, susidaryti klaidingą nuomonę,“ – kalba mergina. Ji svarsto, ar apskritai įmanoma nesusipainioti, kai informacija tokia skirtinga.

Susitikimo metu jaunuoliai nemažai dėmesio skyrė socialiniams tinklams, aptarė, kokį poveikį turi juose skelbiama informacija. Kaip paaiškėjo, ja dažnai siekiama telkti žmones, atrasti pasekėjų. „Tarkime, ISIS valstybė propaguoja savo veiklą Twitter‘yje ir taip sulaukia pasekėjų,“ – pateikia pavyzdį Gabrielė Milkintaitė. Anot merginos, čia taip pat galima paminėti Ukrainoje vykusį Euromaidaną. „Pasakojo, kaip vienas asmuo paskelbė įrašą Facebook‘e, kad jis rengia protestą, ir taip žmonės susibūrė,“ – sako ji.

„Baisu, kaip nuo mažiausio įrašo Facebook‘e gali įsiplieksti ir karas,“ – priduria Marta.

O štai Karolina Dubravska atkreipia dėmesį, kad internete informacija sklinda labai greitai, ir mes patys prie to prisidedame. „Šiuolaikiniame pasaulyje medijos perduoda labai daug informacijos. Pavojinga, nes internete būna ir hakerių, ir siekiančių sukelti maištus. Kartais mes patys share‘iname visišką melą, kuriuo tikim,“ – sako ji.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas aiškinsis, kaip atsakingai elgtis su medijomis

2017-12-12

Š. m. gruodžio 13 d. 12 val. Švenčionio rajono Pabradės kūrybinėje dirbtuvėje vyks medijų mokymai kartu su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir naujienų agentūros „BNS“ ...

Š. m. gruodžio 13 d. 12 val. Švenčionio rajono Pabradės kūrybinėje dirbtuvėje vyks medijų mokymai kartu su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu.

Jaunuoliai kartu su ekspertais diskutuos, kas yra sąmoningas medijų vartojimas ir kokių grėsmių jis padeda išvengti.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai diskutavo su D. Radzevičiumi

2017-12-11

Šį pirmadienį (gruodžio 11 d.) Biržų jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi diskutavo apie informacijos šaltinius ir jų ...

Šį pirmadienį (gruodžio 11 d.) Biržų jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi diskutavo apie informacijos šaltinius ir jų patikimumą.

„Aiškinomės, kas rašoma straipsniuose, ar galima jais tikėti ar nelabai,“ pasakoja Viktorija Krivičiūtė. Mergina pataria aklai netikėti viskuo, kas viešai skelbiama: jei informacija vieša, tai dar nereiškia, kad ji teisinga. „Perskaičius straipsnį, vertėtų palyginti, ar jo informacija sutampa su tuo, kas rašoma kitame portale,“ – sako Viktorija.

Anot merginos, įtarimų dėl informacijos patikimumo kyla, kai nėra pakankamai įrodymų. Taip pat sunkoka patikėti straipsniais, kai žurnalistas praneša apie tai, kur nedalyvavo, ko nepatyrė. Pavyzdžiui, rašo nusikaltimą, kurio nematė ir net nepakalbino aukos, nusikaltėlio, arba pasakoja apie plikledį, nors net nebuvo išėjęs į lauką.

Kaip paaiškėjo, kartais net ir liudininkais negalima pasitikėti. „Gali būti, kad liudininkai, kuriuos žurnalistas sutiks ir pakalbins įvykio vietoje, bus netikri, papirkti. O tai reikš, kad bus sukurtas iškreiptas, tam tikrai šaliai palankus vaizdas,“ – pasakoja Matas Bogomalovas.

Anot Viktorijos, pasitaiko, kad straipsniuose neatskleidžiamos tikrosios įvykių priežastys. „Diskutavome apie šiemet nužydytą merginą. Teigiama, kad nužudymo priežastis – automobilis, tačiau tikroji priežastis gali būti giliau – galbūt tai įvyko dėl netinkamo auklėjimo, ugdymo,“ – svarsto Viktorija.

Mergina pataria atkreipti dėmesį, ar pateikiant informaciją nurodyta, kas jos šaltiniai. O Matas pastebi, kad kurios naujienos iš tikrųjų gali būti ne naujienos, bet paslėpta reklama, t. y., kai tam tikros prekės, paslaugos reklamuojamos ne tiesiogiai, bet per „aplinkui“.

„Ne visada galima pasitikėti žiniasklaida. Turime tikrinti, analizuoti tai, ką perskaitom, pamatom, bet tai sudėtinga, kai bėgi, bėgi, bėgi,“ – apibendrina Matas.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas: ne dienos be kūrybiškumo

2017-12-11

Šią savaitę Trakų rajono Rūdiškių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite  aiškinosi, kad yra kūrybiškumas, kur, kada ir kaip su juo susiduriame.

„Susitikimas su ...

Šią savaitę Trakų rajono Rūdiškių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite  aiškinosi, kad yra kūrybiškumas, kur, kada ir kaip su juo susiduriame.

„Susitikimas su profesore, kaip ir visada, labai patiko. Aptarėm, su kuo mums asocijuojasi kūrybiškumas, kur jis pasireiškia. Kūrybiškumas gali pasireikšti bet kur, tačiau dažniausiai jis mums asocijuojasi su menais, naujų dalykų kūrimu, interpretacijom,“ – pasakoja Ieva Arlauskaitė.

Anot Ievos, kūrybiškumas – tai gebėjimas viską matyti kiek kitaip, interpretuoti. „Kūrybiškumas padeda išsisukti iš įvairių situacijų, lavina mūsų vaizduotę, suteikia džiaugsmo ir neturi ribų,“ – sako ji. Mergina teigia, kad kūrybiškumas ją lydi beveik kasdien, mat ji vis pamato, išbando naujus dalykus, kuriuos stengiasi vienaip ar kitaip pritaikyti savo buityje.

Panašiai svarsto ir Gabrielė Petruškevičiūtė: „Kūrybiškumas – tai išskirtinumas, kitokios idėjos. Jį galime pritaikyti visur – bet kurioje profesijoje ar veikloje. Pavyzdžiui, kūrybiškas mokytojas žinos kaip įdomiau pateikti naują medžiagą, o kūrybiškas mokinys – kaip atlikti paskirtą užduotį.“

Kaip jau tapo įprasta, antroji užsiėmimo dalis buvo skirta praktinei veiklai. Pasiskirstę į grupes, jaunuoliai pasirinko po daiktą ar vietą ir apie jį kūrė savo istoriją. Jaunuoliams buvo palikta visiška kūrybinė laisvė: jei galėjo pasirinkti realų arba išgalvotą daiktą, kurti bet kokią istoriją ir pristatyti ją kaip tik šaus galvą, pavyzdžiui, nupiešus, nufilmavus, suvaidinus ar kt. Vienintelė sąlyga – nenaudoti savo pristatyme to daikto ar vietos pavadinimo, kad kitos grupės galėtų pasukti galvas ir atspėti, kas tai.

Pavyzdžiui, Ievos grupė sukūrė ir nupiešė komiksą apie sudužusį telefoną. Jaunuoliai pavaizdavo, kaip telefonas išėjo pasivaikščioti ir netikėtai paslydęs dužo. O Gabrielės grupė žvilgterėjo į ateitį ir nupiešė bei papasakojo apie kol kas neegzistuojantį telefoną, kuris reaguoja į žmogaus temperatūrą, įspėja apie ligas. Kita grupė nufilmavo Rūdiškių gimnazijoje eksponuojamą eglučių parodą ir taip visus mintimis nukėlė į Kalėdas. Dar viena komanda paskatino susimąstyti apie žmogaus gyvenimo trapumą, laikinumą šioje Žemėje: vaizdavo širdies plakimą, emocijas, didelį tempą ir kaip staiga viskas sustoja.

Komentarai
Komentarai: 0