Naujienos

Pagirių jaunimas lankysis DELFI redakcijoje

2017-12-11

Š. m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankysis naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur susitiks ir medijas diskutuos su šio portalo žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

 

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai aiškinsis medijų poveikį

2017-12-10

Š. m. gruodžio 12 d. Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis vienas projekto „Gyvenu laisvai!” iniciatorių, žurnalistas Vytautas Bruveris ir žurnalistas Evaldas Labanauskas. Jaunuoliai kartu su jais aiškinsis, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi auditorijai.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas laisvins savo kūrybiškumą

2017-12-10

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rudiškių gimnazijoje vyks medijų raštingumo užsiėmimas kartu su Vytauto ...

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rudiškių gimnazijoje vyks medijų raštingumo užsiėmimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Šį kartą jaunuoliai kartu su profesore išlaivins savo kūrybiškumą ir diskutuos tema „Kūrybiškumas: tikėti, norėti, veikti“.

Užsiėmimo pradžia – 12.15 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas pradėjo montuoti filmą

2017-12-10

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas pereina ir į kitą filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją kūrimo etapą ir kimba į montavimo darbus. Š. m. gruodžio 8 d. jaunuoliai susitiko su režisiere Jūrate Samulionyte, su kuria ...

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas pereina ir į kitą filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją kūrimo etapą ir kimba į montavimo darbus. Š. m. gruodžio 8 d. jaunuoliai susitiko su režisiere Jūrate Samulionyte, su kuria susipažino su pagrindiniais montažo principais ir sumontavo vieną iš filmo scenų.

Montažas – tai kūrybinis darbas ir kiekvieno požiūris į nufilmuotą medžiagą gali būti vis kitoks. Tuo jaunuoliai įsitikino atlikdami praktinę užduotį. „Susiskirstėm į kelias grupes. Režisierė Jūratė išdalino korteles su paveiksliukais. Iš jų pabandėm sukurti vientisą istoriją, t. y., padaryti montažą. Vėliau grupės pristatė savo istorijas ir kiekviena jų buvo vis kitokia,“ – pasakoja Karolina Dubravska.

Netrukus jaunuoliai perėjo prie savo filmuotos medžiagos peržiūros ir montavimo. „Buvo labai smagu ją peržiūrėt, prisimint filmavimus. Džiaugiamės, nes bendras vaizdas atrodė geriau nei tikėjomės,“ – sako Marta Voronovičiūtė.

J. Samulionytė parodė keletą programų vaizdo įrašams montuoti, papasakojo, kaip jos veikia. Deja, informatikos klasės kompiuteriuose nepavyko jų paleisti, todėl šįkart visi kartu dirbo su režisierės kompiuteriu. „Montavom sceną, kai Liudviko Narbuto žmona Amelija stovi ant lieptelio ir išdavikas ateina jai pirštis. Išrinkom ir sudėliojom geriausius šios scenos kadrus,“ – kalba Gabrielė Milkintaitė.

Montuodami jaunuoliai derino vaizdus su muzika, kurią buvo atrinkusi Gabrielė. Jos teigimu, norėjosi, kad filme skambėtų klasikinė Džordžo Geršvino, Frederiko Šopeno, Liudviko Van Bethoveno ir kitų kompozitorių muzika, tačiau, kad tai būtų ne patys populiariausi, bet kiek mažiau žinomi jų kūriniai. „Tokia muzika labai tinka mūsų nebiliam senoviniam filmui,“ – pastebi Marta.

Jaunuoliai ilgokai diskutavo, koks galėtų būti filmo pavadinimas. Nuskambėjo įvairių siūlymų. Eišiškiečiai sutarė visus juos apsvarstyti ir galutinį sprendimą priimti per kitą susitikimą su režisiere. Jo metu jaunuoliai taip pat toliau tęs montažo darbus.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai filmavo būsimą filmą

2017-12-09

Šių metų gruodžio antrąją savaitę Biržų jaunimas nufilmavo medžiagą filmui apie didikų Radvilų giminę, jos reikšmę ir palikimą gimtajame mieste. Filmo siužetinė linija vingiuoja per skirtingus laikmečius, kuriose vis kiti veikėjai – nuo vienuolių iki disko ...

Šių metų gruodžio antrąją savaitę Biržų jaunimas nufilmavo medžiagą filmui apie didikų Radvilų giminę, jos reikšmę ir palikimą gimtajame mieste. Filmo siužetinė linija vingiuoja per skirtingus laikmečius, kuriose vis kiti veikėjai – nuo vienuolių iki disko šokėjų. O kartu su jaunimu dirbo ir jo kūrybines idėjas padėjo įgyvendinti režisierė Marija Stonytė, operatorius Vytautas Katkus, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė ir aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė.

Pirmoji diena buvo skirta pasiruošimui, t. y., jaunuoliai kartu su menininkais aptarė ir galutinai suderino, kur ir kaip vyks filmavimai.

Taip jau atsitiko, kad jaunuoliai filmavimus pradėjo nuo paskutiniųjų jo scenų. Laikinai filmavimų aikštele tapo Biržų „Saulės“ aktų salė, kur buvo pakabintos šviesos, skambėjo muzika, pagal kurią jaunuoliai šoko. „Čia įamžinome dabartinius laikus, visi išsidrąsinę šokom kaip mokėjom ir kaip norėjom, – pasakoja Saulė Lansbergaitė. –  Šią sceną kartojom nemažai kartų, tai galit įsivaizduot, kokie pavargę buvom.“ O štai Matas Bogomalovas priduria: „Nebuvo tai tokia paprasta scena kaip atrodė. Iš pradžių šiek tiek varžė kameros, tačiau po kelių bandymų atsipalaidavom ir gerai „pasitūsinom““.

Vėliau jaunuoliai buvo filmuojami po kelis skirtingose erdvėse. Trys vienuoliai patraukė į bažnyčią, disko šokėjos – į girliandų parduotuvę, cecho darbininkės keliavo į „Biržų alaus“ daryklą, o damos ir didikės buvo filmuojamos arbatinėje, ir t.t.

„Mano scena buvo arbatinėje. Prieš mane ten filmavo tris merginas, kurios trumpam tapo karalaitėmis, ir pasakojo istoriją apie karalaitę Liudviką. Vėliau atėjo mano eilė – įsijautusi į kilmingos damos vaidmenį, tęsiau pasakojimą, kaip Liudvika susipažino su Karoliu Pilypu, paliko sutuoktinį Jokūbą, laukėsi ketvirto vaiko ir, deja, per gimdymą mirė,“ – pasakoja Saulė. Anot jos, teko pasistengt, kad pasakojimas skambėtų kuo natūraliau, lyg pasakotum draugui.

„Aš buvau bajoras Radvila. Mus su Skirmantu filmavo Biržų pilies rūsyje. Pasakojom istoriją apie vieną iš Radvilaičių,“ – prisimena Matas.

Jaunuoliai džiaugiasi nauja patirtimi, nuveiktu darbu ir nekantrauja, kada galės pamatyti filmuotą medžiagą. „Buvo linksma, įdomu. Labai patiko tas mažytis baimės jausmas, nes jis išduoda, kad visa tai darai ne šiaip sau,“ – kalba Matas.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai aiškinsis, kiek ir kokiais šaltiniais galima pasitikėti

2017-12-08

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Biržų jaunuoliai toliau gerins medijų raštingumo žinias. Nuo 11 val. dalyvaudami interaktyviame nuotoliniame užsiėmime, jie kartu su vienu iš projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aiškinis ir diskutuos, kada ir kokiais šaltiniais galima pasitikėti, o kada būtina pasitelkti savo kritinį mąstymą.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas nagrinėjo, ką skelbia medijos

2017-12-07

Š. m. gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite nagrinėjo medijų turinį ir aiškinosi, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Kalbėjome apie medijų daromą įtaką, kaip lengvai jos manipuliuoja ...

Š. m. gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite nagrinėjo medijų turinį ir aiškinosi, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Kalbėjome apie medijų daromą įtaką, kaip lengvai jos manipuliuoja žmonėmis,“ – sako Karina Novickytė.

Anot merginos, tai, ką sužinom iš medijų, nebūtinai yra tiesa: „pasitaiko, kai paiimtas realus faktas ir aplink jį pridėta daug melo“. O štai Vesta Šimkūnaitė pateikia konkretų pavyzdį, kaip galima klaidinti naudojant frazę „daugelis žmonių mano...“: juk neaišku, kiek tų žmonių, kas tie žmonės, ir t.t.

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat diskutavo apie šiuo metu dažnai naudojamas sensacingas antraštes. „Būna labai audringa, skambi antraštė, paspausdi ant jos ir matai, kad straipsnyje nėra to, apie ką jį skelbė. Tai dažniausiai daroma dėl paspausdimų,“ – kalba Karina.

Anot Vestos, žmonės per daug nesuka galvos, kad gali būti suklaidinti. Vietoj to, kad patikrintų informaciją, jie aktyviai diskutuoja, rašo komentarus ir net nesusimąsto, kad galbūt švaisto laiko.

„Nereikėtų viskuo tikėti, kas skelbiama Facebooke ar žiniasklaidos portaluose. Pasidalinę netikrom naujienom, toliau jas platinam,“ – paaiškina Monika Malinauskaitė. Jai antrina ir Karina, kuri pataria: „vertėtų dažniau pasidomėti, ką apie tuos pačius dalykus, kuriuos perskaitėm, išgirdom, rašo ar kalba kiti.“

Užsiėmimo metu jaunuoliai taip pat atliko praktinę užduotį: ant vienos lapelio pusės užrašė du bet kokius faktus, ant kitos – du faktus, kuriais yra įsitikinę, neabejoja, kad tai tiesa. Vėliau visi kartu tuos faktus aptarė. „Vienoje ir kitoje lapelio pusėse užrašiau skirtingus faktus. Vadinasi, dėl kai kurių faktų turiu susiformvus nuomonę, kad jie yra teisingi, tačiau negaliu to patikrinti ir patvirtinti,“ – sako Karina.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas ugdė kritinį mąstymą

2017-12-07

Š. m. gruodžio 7 d. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyko medijų mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos ...

Š. m. gruodžio 7 d. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyko medijų mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Faina, kad po pertraukos pas mus vėl vyksta projekto užsiėmimai, – džiaugiasi Damian Kondratovič. – Šį kartą kalbėjome apie kritinį mąstymą – žvilgsnį į tuos pačius dalykus iš įvairių pusių, siekiant suprasti, kaip viskas yra iš tikrųjų.“

Jam antrina ir Marija Polito, kuri priduria: „Kritiškai mąstyti – tai gebėti įvertinti, ar pateikta informacija teisinga, ar ne. Vienas iš kriterijų, pagal kurį galima vertinti straipsnio patikimumą: ar jame į pačią situaciją pažvelgtą iš skirtingų pusių? Taigi, reikėtų sužinoti, ką apie tuos pačius dalykus rašo vieni, ką – kiti, ir tik tuomet susidaryti savo nuomonę, priimti sprendimą.“

Anot Marijos, labai svarbu viešą informaciją vertinti atsargiai ir vis kelti klausimus, pavyzdžiui, „ar tai, kas rašoma, rodoma gali būti realu?“, „ kas tai matė?“, „kas tai gali patvirtinti?“ ir t.t. „Dažniausiai tokių klausimų neužduodam, bet tokie mokymai kaip šie skatina tai daryt,“ – kalba mergina.

„Pas mus nėra labai gerai su kritiniu mąstymu. Nemažai žmonių linkę pasitikėti lyderiais, jais sekti, kad nereikėtų patiems galvoti. Mes turim mažai patirties, palyginti nedaug žinių, todėl mus lengva apgauti. Kad išsiaiškintum, kaip yra iš tikrųjų, reikia tikrinti informaciją, – papildo Damian. – Dabar dėl naujųjų technologijų patikrinti, palyginti informaciją keliuose šaltiniuose nėra sudėtinga. Geriau paaukoti kelias minutes savo laiko nei likti apgautam.“

Susitikimo metu jaunuoliai taip pat diskutavo apie šiuo metu dažnai naudojamas sensacingas antraštes, t. y., kai parašoma skambus, intriguojantis pavadinimas, kad tik atidarytum ir perskaitytum straipsnį. O perskaičius straipsnį, paaiškėja, kas jis mažai ką bendro teturi su pavadinimu. „Tai nesąžininga, taip mus apgauna, mes švaistome savo laiką,“ – mintimis dalijasi Marija.

Komentarai
Komentarai: 0