Naujienos

Eišiškiečiai nagrinės filmuotą medžiagą

2017-12-07

Vis labiau artėjant metams į pabaigą, š. m. gruodžio 8 d., kūrybinėje dirbtuvėje Šalčininkų rajone, Eišiškėse, lankysis režisierė Jūratė Samulionytė.

Maždaug prieš mėnesį jaunuoliai kartu su ja ir kitais kūrybinės komandos nariais ...

Vis labiau artėjant metams į pabaigą, š. m. gruodžio 8 d., kūrybinėje dirbtuvėje Šalčininkų rajone, Eišiškėse, lankysis režisierė Jūratė Samulionytė.

Maždaug prieš mėnesį jaunuoliai kartu su ja ir kitais kūrybinės komandos nariais filmavo filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį Šalčininkų krašte. Dabar pats laikas visiems susitikus apibendrinti, kas nuveikta, panagrinėti nufilmuotą medžiagą ir aptarti laukiančius darbus.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas mokysis kritinio mąstymo

2017-12-06

Š. m. gruodžio 7 d. 12.30 val. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyks mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos ...

Š. m. gruodžio 7 d. 12.30 val. vienoje pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje vyks mokymai kartu su žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Jaunuoliai kartu su ekspertais aiškinsis, kas yra kritinis mąstymas ir kaip jis padeda būti aktyviu piliečiu.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas nagrinėjo medijų turinį

2017-12-05

Š. m. gruodžio 4 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, kuri kartu su jaunimu aptarė medijų turinį ir į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Su žurnaliste kalbėjom, kaip kritiškai vertinti informaciją, ...

Š. m. gruodžio 4 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė, kuri kartu su jaunimu aptarė medijų turinį ir į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį.

„Su žurnaliste kalbėjom, kaip kritiškai vertinti informaciją, – pasakoja Goda Aukštikalnytė. –  Manau, kad kritiškai vertinti informaciją reiškia nesivadovauti pirma į galvą šovusia mintim ar asociacija. Svarbu patikrinti, kaip kiti šaltiniai pristato tą pačią naujieną, ar aptartas mokslinis, istorinis kontekstas, leidžiantis suvokti situaciją.“

Anot Godos, susitikimo metu jaunuoliai taip pat sužinojo pagrindinius žodžius ir frazes, kurias manipuliuoja žurnalistai. Pavyzdžiui, „mokslininkai teigia...“, „gydytojai sako...“, „rekordiškas skaičius...“ ir kt. Mergina atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai net pašnekovo žodžiai iškraipomi, arba melas pateikiamas kaip tiesa.

O štai Gabrielė Gokaitė pasakoja apie antraštes, kurios nedera su visu tekstu ir kuriomis siekiama privilioti skaitytojų. Ji taip pat pastebi: „straipsniuose dažnokai pasitaiko nereikalingos informacijos, kartais tie patys dalykai kartojami kelis kartus, todėl šiuolaikinis skaitytojas turi būti kritiškas ir atidus“.

Antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties: kiekvienas užrašė po tris teiginius, faktus, kurių tikrumu neabejoja. Vis dėlto atidžiau juos panagrinėjus, dėl kurių teiginių teko pakeisti nuomonę. „Kaip teigė Audra, galime būti visiškai tikri tik dėl to, ką patys pajaučiam. Pavyzdžiui, tu net negali būti tikras dėl savo vardo – juk nežinai, ar tai tikrai buvo pirmasis tavo tėvų pasirinkimas. O jei tiki moksliniais faktais, tai iš esmės pasitiki mokslininku, tačiau negali įsitikinti, ar iš tikrųjų yra būtent taip, kaip jis teigia,“ – pasakoja Goda.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas mokėsi viešojo kalbėjimo paslapčių

2017-12-05

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo ...

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius Trakų rajono Rūdiškių jaunimui padėjo „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis.

„Aiškinomės, kaip nugalėti baimę viešai kalbėti, kas gali „sustiprinti“ mūsų kalbą,“ – sako Gabrielė Petruškevičiūtė.

Užsiėmimo metu jaunuoliai išgirdo daug praktinių patarimų. „Kalbant viešai reikia turėti struktūrą – ji palengvina kalbėjimą. Vertėtų remtis mokslininkų tyrimais, į savo kalbą įterpti kokį nors pasakojimą ir visada sau užduoti tris klausimus: ką klausytojai sužinos? ką jie toliau darys? ką jie pajus?,“ – pasakoja Gabrielė.

Svarbu ne tik tai ką kalbi, bet ir kaip tai darai. Dominyka Steponkevičiūtė pastebi, kad labai svarbu sudominti publiką, pateikti informaciją aiškiai. „Reikėtų užmegzti dialogą, palaikyti akių kontaktą su žiūrovais ar klausytojais, rankas laikyti atvirai, nevengti laisvų rankų judesių,“ – priduria Gabrielė.

Patarimų daug, bet kaip, atsistojus prieš auditoriją ar kamerą, nepasiduoti baimei ir jų nepamiršti? „Reikia būti drąsiam ir praktikuotis. Manau, kiekvienas gali sklandžiai viešai kalbėti, tik reikia įdėt darbo, – mintimis dalijasi Gabrielė. – Norėčiau drąsiau tai daryti. Užsiėmimo metu gavau gerų patarimų, tikiuosi, kad jie man padės.“ O štai Aneta Malevič, remdamasi žurnalisto A. Perednio žodžiais, pastebi, kad iš pradžių visiems būna sunku, tačiau vėliau, atsiradus įgūdžiams, atsipalaiduoji ir sekasi lengviau.

Išsiaiškinę, kas svarbu viešai kalbant, jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties: pasiskirstė į dvi grupes ir ruošė viešą kalbą pasirinkta tema. Viena grupė nusprendė kalbėti apie mokslo metų prailginimą, kita – apie emigracijos priežastis. Kiekviena grupė išsirinko po atstovą, kuris pristatė pasirinktą temą prieš kamerą, ir vėliau visi kartu šias kalbas aptarė.

„Jautėsi jaudulys. Buvo gana sunku prisiminti ir vadovautis visais patarimais, sekti scenarijumi, – prisipažįsta prie kamerą kalbėjusi Dominyka. –  Kiekvienas žmogus turi surasti savo būdą,  kaip nesijaudinti.“ 

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas filmuoja būsimą filmą

2017-12-05

Atėjo ilgai lauktas metas prasideda filmo apie didikų Radvilų giminę, jos reikšmę ir palikimą Biržuose filmavimai. Š. m. gruodžio 6–9 d. Biržų jaunuoliai kartu su režisiere Marija Stonyte, dramaturge Birute Kapustinkaite ir operatoriumi Vytautu Katkumi persikels ne vieną dešimtmetį atgal ir bandys įamžinti įdomias, su šia garsia gimine ir jų gimtuoju miestu susijusias detales.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius

2017-12-05

Š. m. gruodžio gruodžio 7 d., 9.30 val.  projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje lankysis žurnalistas „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis. Su juo jaunuoliai gerins savo viešojo kalbėjimo įgūdžius ir mokysis efektyvios komunikacijos.

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas diskutavo apie medijų poveikį

2017-12-04

Prasidėjus gruodžiui Vilniaus rajono Nemėžio jaunimas kartu su žurnaliste, ilgamate portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir žurnalistu Vykintu Pugačiausku aiškinosi, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi ...

Prasidėjus gruodžiui Vilniaus rajono Nemėžio jaunimas kartu su žurnaliste, ilgamate portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir žurnalistu Vykintu Pugačiausku aiškinosi, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi auditorijai.

„Mokėmės atskirti tikras naujienas nuo netikrų, dar vadinamų „fake news“,“ – sako  Julius Urbonavičius.

Anot vaikino, straipsniai, kuriuose aprašomi tikri, realūs dalykai, dažniausiai turi autorių, juose būna nurodyti informacijos šaltiniai. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar straipsnyje atskleistos kelios skirtingos nuomonės ar tik viena, ar pateikti aiškūs, tvirti argumentai. O gal straipsnis parašytas pagal užsakymą, turi rėmėją ir atitinka tik jo interesus? „Šiuos dalykus nelengva pastebėti, todėl reikia būti atidiems,“ –pataria Julius.

Jaunuoliams buvo įdomu sužinoti, kaip kuriamos netikros žiniasklaidos priemonės. „Žiūrėjom vaizdo įrašą, kuriame rodė, kaip žmonių grupė iš anksto suplanavo, sukūrė televizijos kanalą, panašų į kitą TV kanalą, ir parodė reportažą, kaip dega chemijos gamykla. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo netiesa,“ – pasakoja Viljamas Jakšto.

Jį papildo Emilis Vilčinskas: „Tokie kanalai, portalai kuriami ir per juos skleidžiamos melagingos žinios siekiant suklaidingi. Paskleidus informaciją, jie ištrinami. Įdomiausia, kad visi žmonės tiki, kad jie yra informaciniai, kad ten tiesa.“ Kad išvengtume klaidingos informacijos, vaikinas siūlo įkurti organizaciją, kuri tikrintų visas žinias, ir visuomenei skelbtų tik patikrintą informaciją. O kol tokios organizacijos nėra, vaikinas žada neskubėti ir prieš darydamas išvadas tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose.

Užsiėmimo metu jaunuoliai nemažai diskutavo ir apie socialinius tinklus. „Socialiniai tinklai yra ypač pavojinga vieta naujienoms gauti – ten gali bet kas paskleisti bet kokią žinią. Ten ir pats gali toliau skleisti tokias žinias,“ – kalba Julius.  Kad netaptum išgalvotos, klaidinančios informacijos platintoju, pirmiausia, turi įsitikinti jos patikimumu arba, kaip sako Julius, „gerai išnagrinėti šaltinius, autorius ir išsiaiškinti, ar tai nėra kažkieno remiama propaganda“.  

„Supratom, kokią milžinišką galią turi socialiniai tinklai. Jie gali priversti žmones panikuoti, nerimauti, o gal net protestuoti ir sukelti riaušes. Džiaugiuosi, kad daugiau apie tai sužinojau, nes ir pats informaciją gaunu iš socialinių tinklų,“ – apibendrina Julius.

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas susipažins, kokį poveikį turi medijos

2017-12-04

Š. m. gruodžio 5 d. 12.45 val. Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Nemėžyje vyks žiniasklaidinio raštingumo mokymai su žurnaliste, ilgamatė portalo „Delf.lt“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaitė-Budriene ir žurnalistu Vykintu Pugačiausku.

Jaunuoliai kartu su ekspertais diskutuos, kaip veikia medijos ir kokį poveikį jos turi auditorijai.

KVIEČIAME VISUS DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0