Naujienos

Pagirių jaunimas nagrinės medijų turinį

2017-12-04

Š. m. gruodžio 5 d. 10.20 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Ji kartu su jaunimo dalinis savo žunrnalistinio darbo patirtimi ir papasakos, kaip konstruojamas medijų turinys.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai tyrinėjo Kaukazo tautų pasakas

2017-12-04

Visagino jaunimas, pasiryžęs gimtajame mieste įkurti pasakų parką, susipažįsta su vis kitų tautų pasakomis. Šią savaitę jaunuoliai kartu su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene leidosi į kelionę į Kaukazo šalis ir tyrinėjo gruzinų, azerbaidžianiečių bei armėnų ...

Visagino jaunimas, pasiryžęs gimtajame mieste įkurti pasakų parką, susipažįsta su vis kitų tautų pasakomis. Šią savaitę jaunuoliai kartu su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene leidosi į kelionę į Kaukazo šalis ir tyrinėjo gruzinų, azerbaidžianiečių bei armėnų pasakas.

„Lyginome, kuo Kaukazo tautų pasakos skiriasi nuo kitų, gilinomės į jų prasmes, kontekstą, – sako Dovilė Dudėnaitė. – Ten kitokia aplinka, tai ir pasakose minimi kalnai, elniai – kas nebūdinga lietuvių pasakoms. Pavyzdžiui, azerbaidžianiečių pasakoje, kurią nagrinėjome, matyti islamo tikėjimo įtaka, išlikusi patriarchalinė santvarka, gruzinų pasakoje akcentuojama kilmė, kad karalaitis negali bičiuliautis su nekilmingaja.“

Daugiausiai dėmesio jaunuoliai skyrė ir, pasiskirstę grupėmis, detaliai išnagrinėjo stebuklinę gruzinų pasaką „Anana“: kiekviena grupė analizavo ir likusiems pristatė vis kitą jos dalį. Pagal šią pasaką „kartą karalaitis vaikštinėjo prie lysvių ir pamatė netoliese gulintį popieriaus lapelį. Jis pakėlė lapelį ir mato, kad čia kažkas parašyta. Jis jo neskaitė, bet paėmė ir kažkam padavė. Staiga popierėlis atgijo ir pavirto mergaite“, tačiau dėl nekilmingos mergaitės padėties jie negalėjo būti kartu ir tik pasakos pabaigoje vėl susiėjo.

Anot Dovilės, nagrinėdami pasakas, jaunuoliai geriau susipažino ir su tų šalių kultūra. „Sužinojom, kad gruzinai yra svetingi, nes tiki, kad su svečiais praleistas laikas neįskaičiuojamas į jų gyvenimą, ir būtent taip jie aiškina savo ilgaamžiškumą. Gruzinai pasirodė gana artimi, šilti žmonės. Šiai tautai būdingas natūralumas, svetingumas ir atkaklumas, jie turi ir tam tikrų įdomių ritualų, pavyzdžiui, maudymasis piene,“ – žiniomis dalijasi mergina.

Visaginietės teigimu, nagrinėtos pasakos buvo naujos ir anksčiau negirdėtos. Susitikimas buvo informatyvus ir įdomus, todėl jaunimui patiko ir pravers kuriant būsimą pasakų parką.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai aiškinsis, kaip konstruojamas medijų turinys

2017-12-03

Entuziastingai nusiteikę Biržų jaunuoliai toliau gerina žinias apie medijas. Š. m. gruodžio 4 d. (pirmadienį) jie kartu su LRT radijo žurnaliste Audra Čepkauskaite aiškinsis, kas lemia, koks bus medijų turinys ir kaip jis konstruojamas.

Užsiėmimas vyks nuo 9.25 val. kūrybinėje dirbtuvėje Biržų „Saulės“ gimnazijoje.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginietė Irina Jarec dalyvavo LUX kino dienų diskusijoje

2017-12-02

„Kai buvau maža, nebendravau su lietuviais, Lietuva atrodė kaip kitas pasaulis, atskiras nuo Visagino. Tiesa, miestas visada garsėjo tuo, kad jame taikiai sugyvena daug tautybių. Čia vyrauja rusų kalba, bet visada atsiras žmonių, kalbančių arba bent jau suprantančių ...

„Kai buvau maža, nebendravau su lietuviais, Lietuva atrodė kaip kitas pasaulis, atskiras nuo Visagino. Tiesa, miestas visada garsėjo tuo, kad jame taikiai sugyvena daug tautybių. Čia vyrauja rusų kalba, bet visada atsiras žmonių, kalbančių arba bent jau suprantančių lietuviškai“, – sako Visagine gimusi, o šiemet  į Vilnių persikrausčiusi ir čia studijuojanti Irina Jarec.

Anot merginos, jos pasaulis pradėjo plėstis ir ryšys su Lietuva atsirado dalyvaujant projekte „Gyvenu laisvai!“. „Šis projektas leido kitaip pažvelgti į Lietuvą, susipažinti su tikraisiais lietuviais. Ir Visagine yra lietuviškų šeimų, tačiau man atrodo, kad čia ir, tarkime, Vilniuje gyvenantys lietuviai skiriasi, – kalba Irina. – Projekto metu supratau, kad mes esam įdomūs kitiems, kad galim sutarti, kad gyvenam Lietuvoj.“

Vilniaus Gedimino technikos universitete kūrybines industrijas studijuojanti Irina pastebi, kad pasirinkus šią specialybę tenka dažnai diskutuoti, reikšti savo mintis. „Iš pradžių buvo dėl to neramu. Kai reikėdavo ko nors paklausti, pirmiausia, suformuluodavau klausimą rusiškai ir mintyse išversdavau jį į lietuvių kalbą. Nebuvo, kad per paskaitas ko nors nesuprasčiau, o jei kas ir būdavo neaišku, iš karto klausdavau ir gaudavau atsakymus, – pasakoja studentė. – Vis dėlto jaučiuosi pakankamai užtikrintai, nes mane visi tikrai supras ir pataisys. Universitete mane priėmė draugiškai, padėjo nesijausti „kita““.

Irina pastebi, kad jei anksčiau prireikdavo pastangų „persijungti“ iš rusų į lietuvių kalbą, tai dabar dažniau pasitaiko atvirkštinis variantas. „Visą savaitę bendravus universitete lietuvių kalba, penktadieniais „užstringa“, kaip bus koks retesnis žodis rusiškai. Arba būna, kalbam su visaginietėm draugėm rusiškai ir nejučia vis sprūsteli koks lietuviškas žodis,“ – sako mergina.

Irinos teigimu, nereikia vadovautis įsisenėjusiais stereotipais – geriau remtis pagarba ir pažinti vieni kitus. „Svarbiausia „neuždaryti“ savęs, nebijoti bendrauti su kitais. Visagine nėra daug galimybių susipažinti su lietuvišku gyvenimo būdu. Lietuviai į Visaginą žvelgia kaip į kitą, nežinomą kraštą, visaginiečiai taip pat žvelgia į lietuvius. Tiesiog reikia bandyti bendrauti, dalintis patirtimi, atrasti kažką bendro – gal sportą, kūrybą ar dar ką kitą,“ – kalba mergina.

Š. m. lapkričio 24 d. Irina dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi Europos Parlamento organizuotoje diskusijoje „Šaknys ir tradicijos šiuolaikinėje Europoje“, kuri vyko kino teatre „Pasaka“ prieš šiemet LUX apdovanojimą pelniusį filmą „Samių kraujas“.

Parengta pagal Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vykdytojų informaciją.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas kūrė ir įamžino savo istorijas

2017-12-01

Žiemos pradžią Biržų jaunimas pasitiko itin kūrybiškai. Pirmąją gruodžio dieną jie dalyvavo interaktyviame kūrybiniame užsiėmime kartu su režisiere Marija Stonyte ir dramaturge Birute Kapustinskaite. Tiesa, šį kartą jaunuoliai kūrė Biržuose, o menininkės ...

Žiemos pradžią Biržų jaunimas pasitiko itin kūrybiškai. Pirmąją gruodžio dieną jie dalyvavo interaktyviame kūrybiniame užsiėmime kartu su režisiere Marija Stonyte ir dramaturge Birute Kapustinskaite. Tiesa, šį kartą jaunuoliai kūrė Biržuose, o menininkės patarimus dalijo iš Vilniaus, tačiau, kai tiek pažengę technologijos, atstumas bendrauti ir dirbti kartu – ne kliūtis.

„Šį kartą buvo žiauriai visiems smagu. Apskritai mūsų komandai labai patinka bendraut, kurt šiais menininkais,“ – kalba Matas Bagamolovas. Jam antrina ir Viktorija Krivičiūtė: „Šį kartą išmokome atkreipti dėmesį į detales, įsiklausyti ir išgirsti kitus, susikaupti.“

Iš pradžių jaunuoliai pasiskirstė į grupes po penkis. Kiekviena grupė kūrė trumpą, septynių sakinių istoriją. Jaunuoliai patys galėjo nuspręsti ir pasirinkti, apie ką bus jų istorija. Taip gimė viena istorija apie vėlų vakarą namo grįžtantį berniuką ir pamiškėje pasigirdusį nejaukų šlamesį, kita – apie mergaitę, kuri sapnavo, kad ji yra žvaigždė, ir t.t.

Vėliau kiekviena grupė nufilmavo savo istoriją, t. y., kaip ją skaito vienas iš grupės bičiulių. Tuomet kiekviena grupė papasakojo savo istorija vienam jaunuoliui iš kitos grupės, tas – antram, antras – trečiam ir t.t. Taigi, istorija ėmė sklisti iš lūpų į lūpas – kaip žaidime „sugedęs telefonas“. Kai istorija apskriejo per visus grupės narius, paskutinysis ją atpasakojo prieš kamerą.

Kaip pasakoja jaunuoliai, vieni buvo atidesni, dėmesingesni, todėl tarp pradinės ir galutinės istorijų buvo mažiau neatitikimų, tačiau, kaip sako Viktorija, „buvo ir tokių, pas kq liko tik vienas sakinys iš pradinės istorijos“.

Kiek atsipūtę, jaunuoliai perėjo prie antrosios užduoties – papasakoti savo sukurtas istorijas vaizdais. „Turėjome padaryti septynias nuotraukas ir jomis atpasakoti savo istoriją. Teko truputį pasukti galvas, kaip užfiksuoti tam tikrus epizodus, bet šiaip su užduotimi susitvarkėm gana nesunkiai,“ – pasakoja Viktorija. Žinoma, lengviau šią užduotį buvo atlikti tiems, kurių istorijos buvo bent kiek realesnės.

„Šias nuotraukas palikome režisierei Marijai ir kol kas jų likimo nežinome,“ – svarsto Viktorija. „Manau, čia dar ne pabaiga šios kūrybinės užduoties,“ – priduria Matas.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susipažino su pabėgėlių vaikais

2017-11-30

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, nutarė savo akimis įsitikinti, kaip gyvena į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai ir tiesiogiai su jais pabendrauti. Besibaigiant ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, kartu su režisiere Karolina Žernyte statantis pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, skirtingų tautų santykius, nutarė savo akimis įsitikinti, kaip gyvena į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai ir tiesiogiai su jais pabendrauti. Besibaigiant lapkričiui, jie susitiko su pabėgėlių vaikais priėmimo centre Rukloje.

„Tai buvo darželinukai ir pradinių klasių mokiniai, daugelis jų kalbėjo rusiškai, viena mergaitė – angliškai. Su šiais vaikais greitai radome bendrą kalbą, jie džiaugėsi mūsų apsilankymu – tik nežinau kodėl: ar dėl to, kad jiems trūksta dėmesio,  bendravimo, ar tiesiog, kad jie vaikai,“ – mintimis dalijasi Karolina Jadzevičiūtė.

Pagirių jaunuoliai stengėsi į šių vaikų širdis įnešti kuo daugiau kalėdinės dvasios, supažindinti su lietuviškomis baltomis žiemomis – juk galbūt kai kurie vaikai jų dar nematė. Iš pradžių visi kartu lankstė ir karpė snaiges. Vėliau jaunuoliai, pasitelkę pojūčių teatro elementus, pristatė savo kūrybos pasaką apie kurmio Kalėdas. „Viena mūsų komandos narių Estela sekė pasaką ir vertė ją į rusų kalbą, kad visi suprastų. O mes stengėmės kuo labiau į tą pasaką įsijausti, parodyti, kaip einam pas kurmį į svečius, kartu su juos žiūrim žiemiškus paveiksliukus, – pasakoja Karolina. – Supratom, kad tai tokie pat vaikai kaip ir kiti, juos džiugina tie patys dalykai kaip ir mus.“

Nors vaikai buvo linksmi, gerai nusiteikę, Šarūnas Šibirkštis prisipažįsta: „bent man buvo labai sunku džiaugtis, juoktis, šypsotis ir žaisti su tais vaikais, kai nujauti, ką jie patyrė.“ Anot vaikino, jie buvo atvykę iš tokių tolimų šalių kaip Sirija, Kirgizija.

Karolinos teigimu, labai norėjosi apie šiuos vaikus daugiau sužinoti, tačiau buvo baisu bent ko asmeniškesnio klausti: „juk mes nežinom, kaip jie jaučiasi viduje, kokia buvo jų kelionė į Lietuvą, ką jiems tekto patirti, todėl buvo baisu peržengti ribą.“

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai diskutavo su D. Radzevičiumi ir O. Jerofejevu

2017-11-29

Klaipėdos jaunimas vis labiau susipažįsta su medijomis, mokosi atsakingai ir apdairiai jomis naudotis. Besibaigiant lapkričiui, kaip tik įvyko vienas tokių užsiėmimų su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi ...

Klaipėdos jaunimas vis labiau susipažįsta su medijomis, mokosi atsakingai ir apdairiai jomis naudotis. Besibaigiant lapkričiui, kaip tik įvyko vienas tokių užsiėmimų su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir portalo „ru.delfi.lt“ redaktoriumi Olegu Jerofejevu.

„Kartais žurnalistai parašo taip, kad kiekvienas tą patį tekstą gali perskaityti, interpretuoti bei suprasti savaip. Tampa neaišku, o kaip yra iš tikrųjų,“ – sako Darja Grigorianc. Anot jos, kartais itin sudėtinga atsakyti: kur tiesa, o kur – ne.  Pavyzdžiui, tie kuri tiki Dievu, teigs, kad jis yra, o tie, kurie netiki sakys, kad tai tik išmonė, niekas jo nematė ir negali to patvirtint.

Darja mano, kad esam įpratę tikėti tuo, ką perskaitom, dažniausiai nekeliam tokių svarbių klausimų kaip: ar iš tikrųjų tai buvo? ar kas nors tai matė? ką apie tai sako kiti? Merginos teigimu, meluojant, pasakant tik dalį informacijos arba ją „pagražinant“, gali būti siekiama įvairių tikslų, pavyzdžiui, „parduoti prekes ar paslaugas, suvaldyti visuomenę, kad ji galvotų taip, kaip kažkam patogu“, todėl ji pataria išlikti budriems, skaityti ne tik tai, ką mato akys, bet ir tarp eilučių.

Jai antrina ir Alisa Ongemach. Mergina pasakoja, kad tas pats veikėjas ar įvykis skirtingose aplinkose įgauna vis kitą prasmę: kartais jis gali sukelti graudulį, pravirkdyti, o kartais – paskatinti nusijuokti.

Kad neretai sunkoka susigauti, kur tiesa, o kur ne, jaunuoliai įsitikino atlikę praktinę užduotį – išnagrinėję portale „15min“ neseniai skelbtą straipsnį: „Tiesa ar melas? Dalia Grybauskaitė: „Grįžta vis daugiau ir daugiau emigrantų“. „Šis straipsnis kelia daug klausimų, tačiau nėra tvirtų atsakymų, tad ir mūsų nuomonės pasiskirstė taip, kad pusė jame aprašytų dalykų yra tiesa, o kita pusė – vargu,“ – pastebi Alisa.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas aiškinosi, kaip veikia medijos

2017-11-29

Besibaigiant lapkričiui, Biržų kūrybinėje dirbtuvėje apsilankė žurnalistė, buvusi ilgamatė portalo „Delf.lt“ vyriausioji redaktorė Monika ...

Besibaigiant lapkričiui, Biržų kūrybinėje dirbtuvėje apsilankė žurnalistė, buvusi ilgamatė portalo „Delf.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri su jaunimu aptarė, kaip veikia medijos medijos.

„Kaip sužinojom, šiuolaikinis žurnalistas – tai žmogus orkestras. Jis vienu metu atlieka labai daug darbų: renka, tikrina, apdoroja informaciją, ją viešina ir panašiai, – kalba Gabrielė Stumbrytė. – Yra tokių žurnalistų, kurie renka „karštas“ naujienas iš kas kelias sekundes atsinaujinančio žinių srauto.“

Anot merginos, žurnalisto darbe labai svarbu greitis: „viską reikia paskelbt kuo greičiau, tad žurnalistams tenka vos per kelias minutes parašyt tekstą, surast nuotraukas, įsitikint, ar ta informacija nėra melaginga.“ Jai antrina ir Matas Bagamolovas: „Žurnalistai turi įvertinti informaciją ir atrinkti, kuri yra svarbi, o kuri bereikšmė, neužkibti ant netikrų naujienų.“

„Žurnalisto darbas sunkus ne tik dėl greito tempo ar didelio darbo krūvio – juk jie kasdien susiduria su interesų kovomis. Jie turi remtis faktais, negali nei išteisinti nei sumenkinti, turi išlikti nešališki, nepaisant kokią savo nuomonę jie turi,“ – pasakoja Gabrielė. Žurnalistų parengta, išplatinta informacija formuoja visuomenės nuomonę, todėl jų atsakomybė itin didelė.

Merginos teigimu, žiniasklaida yra būtina demokratijai. „Jei nebūtų žiniasklaidos, nesužinotume tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, kas vyksta ir kokie sprendimai priimami Seime, būtų sunkiau vertinti politikų sprendimus, pasirinkti už ką balsuoti rinkimuose,“ – mano ji.

Komentarai
Komentarai: 0