Naujienos

Sveikiname Vaidotą Beniušį gavus valstybinį apdovanojimą

2018-07-06

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Džiaugiamės ir sveikiname medijų raštingumo ...

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Džiaugiamės ir sveikiname medijų raštingumo mokymus vedusį projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertą, naujienų agentūros BNS vyr. redaktorių ir žurnalistą Vaidotą Beniušį. Jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, nes svariai prisideda prie valstybingumo stiprinimo, pilietiškumo skatinimo ir kovos su melagingomis naujienomis bei priešiška propaganda.

Iš viso Liepos 6 d. Prezidentė apdovanojo 57 asmenis.

Parengta pagal lrp.lt ir 15min.lt informaciją

Komentarai
Komentarai: 0

Su Liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo diena

2018-07-06

Komentarai
Komentarai: 0

Jurgis Didžiulis: ištarkime „aš tave myliu“

2018-07-04

Kiekviena diena tarptautinėje jaunimo vasaros mokykloje leido jos dalyviams geriau vieni kitus pažinti, pajausti ir suprasti. Nuskambėjo daug jautrių, stabtelėti ir susimąstyti skatinančių istorijų, pasakojimų, patirčių. Paskutinę stovyklos dieną vieną tokių istorijų papasakojo, ...

Kiekviena diena tarptautinėje jaunimo vasaros mokykloje leido jos dalyviams geriau vieni kitus pažinti, pajausti ir suprasti. Nuskambėjo daug jautrių, stabtelėti ir susimąstyti skatinančių istorijų, pasakojimų, patirčių. Paskutinę stovyklos dieną vieną tokių istorijų papasakojo, o tiksliau tariant, sudainavo muzikantas, visuomenės veikėjas Jurgis Didžiulis.

Kaip teigė muzikantas, jo seneliai buvo Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, kurie paliko Lietuvą. Seneliai J. Didžiulį augino kaip lietuvį, tačiau, atvykęs į Lietuvą, jis suprato, kad nėra tik lietuvis, kad yra šiek tiek kitoks. Atlikėjas prisimena, kaip seneliai sakydavo: „nemėgstame rusų, tu taip pat turėtum jų nemėgti“, tačiau atvykęs į Vilnių jis suprato, kad jie ne problema, bet tikrai mieli žmonės, kad ne jie sukūrė politinį „status quo“, bet taip pat yra aukos.

Atlikėjas tikina supratęs, kad rusai taip pat jaučiasi nepatogiai „tu patyrei blogų dalykų ir manai, kad aš už atsakingas, todėl man sunku būti savimi“.

„Yra daug lietuvių, kurie mano, kad jei tu rusas, negali būti savimi: arba tu lietuvis, arba tu ne vienas iš mūsų,“ – sako atlikėjas ir priduria, kad turėtume siųsti meilės, supratimo žinutę ir sakyti: „Ei, tai ne tavo kaltė. Kažkas padarė blogų dalykų, bet vis tiek tave myliu ir galiu su tuo susitaikyti.“

Ištarti „aš tave myliu“ sunku, tačiau  jei  neatleisime, į pyktį atsakysime pykčiu, situacija nepagerės. Atlikėjo padrąsinti, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai vieni kitiems ištarė „aš tave myliu“. Pabandykit – tai tikrai veikia.  

J. Didžiulio muzikinį pasakojimą, bendrą dainą kviečiame žiūrėti:
https://www.facebook.com/ActiveCitizens.lt/videos/435578773586653/

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome: vieno veiksmo pjesė „Nuoga“

2018-07-02

Vos per dvi dienas projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi parašė pjesę „Naked“ (liet. „Nuoga“), kurioje nagrinėjama viena opiausių šių dienų problemų ...

Vos per dvi dienas projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi parašė pjesę „Naked“ (liet. „Nuoga“), kurioje nagrinėjama viena opiausių šių dienų problemų – patyčios.

Pjesė parašyta remiantis tikromis asmeninėmis istorijomis, kuriomis pasidalijo kūrybinės komandos nariai. „Iš skirtingų mūsų istorijų sukūrėme vientisą siužetą, parodėme, kuo gyvena šiuolaikinis jaunimas, koks jis gali būti žiaurus,“ – pasakoja Inesa Kiselytė iš Nemėžio (Vilniaus r.).

Pagrindinė pjesės veikėja – šešiolikmetė mergina Ema, kuri pradeda mokytis naujoje mokykloje ir susiduria su negailestingu bendraamžių elgesiu. Jaunuoliai išjuokia, pažemina merginą, nes ji yra įvaikinta, religinga. Į galios kovą įsitraukia net literatūros mokytoja: pjesės pradžioje buvusi mokinių patyčių auka, pabaigoje ji bando nuslėpti savo silpnumą, nepasitikėjimą savimi ir pasityčioja iš Emos disleksijos (skaitymo sutrikimo).

„Čia tikras gyvenimas. Pjesėje esu pagrindinė veikėja, iš kurios kiti tyčiojasi. Kad perteikčiau tą jausmą, turiu ją „įsileisti“ į save ir tai sunku. Manau, kai parodom, kad nesam tobuli, kad esam pažeidžiami, pasakom, kad nebijom būti tuo, kuo esam,“ – sako ateitininkė Emilija Petrusevičiūtė.

Pjesėje atskleista šokiruojanti, nepatogi tiesa skatina iš naujo permąstyti savo santykį, elgesį su kitais, kaip jausčiausi, ką daryčiau, jei būčiau Ema, jos mokytoja ar vienas iš bendramokslių.

Su pjese galite susipažinti: https://www.youtube.com/watch?v=grMbjz76OpE

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome: teatro grupės pasirodymas „Kiek reikia laiko atsigauti, išsilaisvinti?“

2018-07-01

Tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su režisiere Kamile Gudmonaite paruošė ir pristatė pasirodymą, kuriame klausė: „How long does it takes to recover?“ (liet. „Kiek reikia laiko atsigauti, išsilaisvinti?“).

Ruošdami ...

Tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su režisiere Kamile Gudmonaite paruošė ir pristatė pasirodymą, kuriame klausė: „How long does it takes to recover?“ (liet. „Kiek reikia laiko atsigauti, išsilaisvinti?“).

Ruošdami pasirodymą jaunuoliai prisiminė ir kūrybiškai pažvelgė į žmonių istorijas, likimus, apie kuriuos išgirdo stovyklos metu dalyvaudami ekskursijoje Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Tuskulėnų rimties parko ir Panerių memorialuose.

Pasirodymo pradžioje išgirstame kelias trumpas istorijas, netrukus kūrybinės komandos nariai užmezga ryšį su žiūrovais ir vis jų klausia: „Kiek reikia laiko atsigauti?“. Pamažu slogi atmosfera ima sklaidytis, pasirodymo dalyviai atgyja ir šokdami, tačiau vis dar kartodami tą patį klausimą, pasileidžia liepteliu ežero link. Kuo toliau, tuo labiau nuotaika skaidrėja. Pasirodymą vainikuoja išsilaisvinimas, kurį įprasmina maudynės ežere.

Kaip pasakoja kūrybinės komandos narė Marija Rudytė iš Pagirių (Vilniaus r.), jaunuoliai norėjo parodyti, kad žmonės gali pasikeisti, ėjimas lieptu – tai ėjimas į pokytį, apsivalymą, panirimas į vandenį – lyg krikštas, atgimimas.

Jaunuoliai džiaugiasi, kad išsilaisvinti, prisijundami prie maudynių ežere, ryžosi ir kiti tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai, tarp kurių JAV ekspertas Carl‘as Wilkens‘as, muzikantas Jurgis Didžiulis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Manau, kad mūsų pagrindinė žinutė buvo ta, kad reikia prisiminti praeitį su pagarba, tačiau negalima joje įstrigti, reikia atsigauti, atsikurti. Tai tiko šiai stovyklai, nes mokėmės ir apie praeitį, ir apie dabartį, ir apie tai, kaip save tobulinti ateityje,“ – apibendrina Toma Rasiukevičiūtė iš Biržų.

Teatro grupės pasirodymą galite žiūrėti:
https://www.youtube.com/watch?v=3Mdafzf3SrE

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome: trumpametražis kino filmas „Stalas“

2018-07-01

Tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su režisiere Kristina Buožyte ne tik aiškinosi, ko reikia geram filmo scenarijui, kas svarbu filmuojant ir montuojant vaizdo medžiagą, bet ir visa tai išbandė praktiškai ir sukūrė trumpametražį filmą „The ...

Tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su režisiere Kristina Buožyte ne tik aiškinosi, ko reikia geram filmo scenarijui, kas svarbu filmuojant ir montuojant vaizdo medžiagą, bet ir visa tai išbandė praktiškai ir sukūrė trumpametražį filmą „The Table“ (liet. „Stalas“).

Filme nagrinėjama susvetimėjimo tema, vaizduojama, kaip prie vieno stalo atsiduria skirtingų tautybių atstovai. Iš pradžių matyti, kad prie stalo sėdintys jaunuoliai nesijaučia gerai vieni šalia kitų, laido kreivokus žvilgsnius, tačiau antroje filmo dalyje muzika juos suvienija, veiduose atsiranda šypsenos.

„Filmo idėja gimė spontaniškai, norėjome atkreipti dėmesį į aktualią šių dienų problemą, – sako kūrybinės komandos narė Ana Romanovič iš Visagino. – Filme prie bendro stalo atsidūrė lenkų, rusų, lietuvių, anglų, ukrainiečių, amerikiečių atstovai, nes būtent jie dalyvavo mūsų stovykloje.“

Pagrindinė filmo žinutė – nesvarbu, kokia tavo tautybė, visada galime rasti kažką bendro. Anot Anos, kai pagal stereotipus sprendžiam apie žmones, sunku juos pažinti, atrasti šį tą bendro. „Filmu norime pasakyti, kad stereotipus reikia laužyti,“ – kalba mergina.

Trumpametražis filmas yra be žodžių, todėl pagrindinę jo idėją jaunuoliams teko perteikti kūno kalba, veido išraiškomis ir emocijos.

„Bent man įdomiausias buvo filmavimo procesas. Tu nežinai ir šiek tiek bijai, ar galėsi tu ir kiti vaidinti taip, kaip reikia. Žinoma, ne visi kadrai pavyko iš karto, nes vis kas susijuokdavo, bet buvo labai smagu, visi suartėjom,“ – pastebi Ana.

Trumpametražį filmą galite pažiūrėti: https://youtu.be/NCDjIVjfDYQ

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome: tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyvių daina su Jurgiu Didžiuliu

2018-07-01

Sukurti dainą su populiariu muzikantu Jurgiu Didžiuliu – štai tokia sėkmė nusišypsojo projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviams. „Jurgis nepakartojamas, retai kada sutiksi taip optimistiškai, pozityviai ...

Sukurti dainą su populiariu muzikantu Jurgiu Didžiuliu – štai tokia sėkmė nusišypsojo projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviams. „Jurgis nepakartojamas, retai kada sutiksi taip optimistiškai, pozityviai nusiteikusį žmogų. Labai džiaugiuosi, kad buvau viena tų, kurie dirbo su juo,“ – sako Jovita Juršėnaitė iš Visagino.

Susipažinę su muzikantu, jaunuoliai pasidalijo mintimis, kas jiems svarbu, rūpi, kaip jie žvelgia į ateitį. Daugelis jų kalbėjo apie nerimą dėl ateities, savęs pažinimą ir saviraišką, todėl ir dainą kūrė būtent apie tai. Vieni jaunuoliai rašė dainos žodžius, kiti – kūrė melodiją bei mokėsi ją sugroti.

„Saviraiška – tai kiekvieno žmogaus siekiamybė, o nerimas dėl ateities – tai natūrali būsena, kuri skatina keistis, judėti pirmyn. Buvau vienas tų, kurie rašė dainos žodžius, į ją įtraukėme ir Antikos motyvų, pavyzdžiui, minime graikų didvyrį Achilą, Trojos arklį,“ – pasakoja Matas Bagamolovas iš Biržų.

„Nors neturim gerų balsų, muzikavimo patirties, tačiau turėjom stiprią emociją, kuri gerai suskambo,“ – tęsia vaikinas.

Jaunuoliai sutarė su Jurgiu rudenį dar kartą susitikti, „pagludinti“ balsus ir įrašyti dainą profesionalioje įrašų studijoje. „Galbūt ją net išgirs daugiau žmonių, tai būtų nerealu,“ – sako Matas.

Dainos galite paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=_UjpQvppiy8

Komentarai
Komentarai: 0

Pristatome: tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyvių šokis

2018-06-30

Šokis – tai kur kas daugiau nei judesys, tai pasakojimas, emocija, jausmas, gyvenimo atspindys. Tuo įsitikino projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai, kartu su choreografe, pedagoge Giedre Jankauskiene pastatę šiuolaikinį ...

Šokis – tai kur kas daugiau nei judesys, tai pasakojimas, emocija, jausmas, gyvenimo atspindys. Tuo įsitikino projekto „Gyvenu laisvai!“ tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai, kartu su choreografe, pedagoge Giedre Jankauskiene pastatę šiuolaikinį šokį.

„Pagrindinis įspūdis, kurį išsivežu iš šios stovyklos – jaunimo atvirumas ir geranoriškumas. Grupėje, su kuria dirbau, dauguma jaunuolių buvo niekada nešokę jokio stiliaus šokių, nematę šokio spektaklių ir labai siaurai suprato šokį, todėl jiems duodamos užduotys atrodė keistos, neįprastos, jie jautėsi susikaustę. Tačiau nė vienas neatsisakė bandyti naujų dalykų, drąsiai ėmėsi improvizacinių, kūrybinių užduočių, – pasakoja G. Jankauskienė. – Pasibaigus mūsų kūrybiniam darbui, dauguma džiaugėsi praplėtę šokio sampratą, kad šokis, fizinis veiksmas gali kalbėti, perteikti mintį, prasmę. Taip pat dalis minėjo, jog jaučiasi laisvesni savo kūnuose ir labiau pasitikti savo judesio gebėjimais.“

O štai jaunasis šaulys Ignas Modzeliauskas sako: „Iš pradžių buvo linksma, pasigirsdavo vienas kitas juokas dėl daugeliui neįprastų šokio judesių ar kūno lavinimo pratimų. Juokai baigėsi, kai teko visiems kartu statyti šokį. Atsakomybė už prisistatymą skatino ruoštis ir stengtis.“

Anot G. Jankauskienės, jaunuoliai ne tik praplėtė suvokimą apie šokį, bet ir ugdė stebėtojo žvilgsnį į save ir kitus, t. y., mokėsi stebėti ir priimti judesį, save, kitą nevertindami dvispalvėmis kategorijomis „teisingas – neteisingas“, „gražus – bjaurus“, „geras – blogas“. „Toks stebėtojo žvilgsnis leidžia drąsiau bandyti naujus dalykus, suteikia laisvės klysti, būti keistam, neįprastam, taip pat lengviau priimti kitokį Kitą,“ – kalba ji.

Tiek choreografė, tiek jaunuoliai plačiau nekomentuoja šokio turinio, nes kiekvienas į jį gali pažvelgti skirtingai, atrasti savo matymo kampą. „Šokio per daug aiškinti nereikia, nes tame ir visas grožis, kad kiekvienas gali interpretuoti šiek tiek kitaip,“ – sako G. Jankauskienė.

Trumpai tariant, šokio tema – santykis su kitu. Pirmoje šokio dalyje atsikleisti žmonių santykius, kaip valdome, manipuliuojame vieni kitais, antrojoje – kas seka po to, kaip tam tikri prisiminimai dar iškyla, kaip tam tikros patirtys, skauduliai užsimiršta, blunka ir gyvenimas tęsiasi toliau.  

Šokį galite žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=nnaxOxzMfXE

Komentarai
Komentarai: 0