Naujienos

Švenčionių rajono jaunimas laukia spektaklio „Mūsų klasė“

2015-11-27

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių ...

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Tikimasi, kad šis spektaklis padės jaunimui geriau suprasti žydų likimą, kaip dramatišką situaciją mato ir vertina tie, kurie juos gelbėjo ir tie, kurie žudė.

 

Trumpai apie spektaklį:

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvykusi tragedija, kai daržinėje žydus sudegino jų kaimynai, pokaryje tapo vienu iš visos Holokausto tragedijos simbolių. Iškalbingas ne tik faktas, kad kartu gyvenę žmonės žudė vieni kitus, bet ir tyla, ilgą laiką po karo gaubusi šį įvykį – valstybės vadovai bei patys įvykių liudininkai vardan šventos ramybės atkakliai nenorėjo prisiminti ir pripažinti įvykusio nusikaltimo. Tačiau iškalbingiausia, kad tokių jedvabnių buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje. O jų atmintis sunkiai skinasi kelią į mūsų sąmonę.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ sukrėtė ne naujais faktais apie Holokaustą, o kalbėjimu apie istorinę atmintį šiandieniniam žmogui suprantama kalba. Kodėl klasės draugai pradeda vieni kitus žudyti? Kaip iš nusikaltimo gimsta kerštas? Ir ką, praėjus daugeliui metų, norime, o ko nenorime prisiminti? Nors „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniais faktais, ji yra adresuota tiems, „kurie gyvena dabar“. Pjesė provokuoja mus pažvelgti į istoriją pro savo sąžinės langą atmetus išankstines nuostatas. Todėl ji sukelia karštas diskusijas ten, kur tokios nuostatos dominuoja.

2013 m. spektaklio kūrybinei komandai atiteko net 4 Auksiniai scenos kryžiai: Yana Ross kaip geriausiai režisierei, Marijui Jacovskiui – už geriausią scenografiją ir šviesų dizainą, Aldonai Janušauskaitei – už geriausias antraplanį  moters vaidmenį, Dainiui Jankauskui kaip geriausiam jaunajam menininkui.

Spektalio aprašymas parengtas remiantis Lietuvos teatrologo, kino kritiko Audronio Liugos komentaru (http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/tadeusz_slobodzianek_musu_klase/). 

 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas pažvelgė į žydus naujai

2015-11-27

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir ...

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir visuomenės sąmonėje. Lektorius vieną po kito žėrė negirdėtus, vienas už kitą įdomesnius faktus, kurių nerasi istorijos vadovėliuose, todėl laikas tiesiog tirpte ištirpo.  Renginį vedė Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

„Nusprendėme statyti spektaklį žydų tema, tačiau iki šiol kiek daugiau žinojome tik apie holokaustą. Paskaitoje pažvelgėme į šią tautą daug plačiau, sužinojome, kaip žydai atsirado, gyveno Lietuvoje,“ – mintimis dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Diana Skrebutėnaitė.

Pasirodo, Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kuriuose žydai sudarė pakankamai didelę gyventojų dalį – pusę, o neretai ir dar daugiau gyventojų. Tokie miesteliai buvo vadinami štetl, tarp jų buvo Jonava, Kėdainiai, Šakiai, Žagarė ir kiti.

Užsiėmimo dalyvė Maja Losinskaja įsidėmėjo, kad Lietuvos žydai vartojo dvi kalbas. Viena jų – hebrajų – buvo religinė, skirta skaityti žydų šventąją knygą Torą ir kitus religinius tekstus. Berniukai nuo jau trijų metų pradėdavo lankyti mokyklą ir mokytis hebrajų kalbos. Tuo tarpu mergaitės paprastai mokyklos nelankė ir namuose mokėsi skaityti Torą. Kita žydų kalba – jidiš – buvo bendravimo, šnekamoji kalba. Merginai taip pat gerai įsiminė, kad jei krikščionys turi 10 Dievo įsakymų, tai žydai turi net 613 Dievo priesakų.

Naujomis žiniomis džiaugiasi ir Karolina Franckevič. „Gavom daug žinių, akiratis tapo platesnis, todėl galėsime įdomiau atskleisti žydų temą ir savo spektaklyje, kyla naujų minčių, – sako ji. – Kai sužinojome, kad laukia dar viena paskaita apie žydus, tai pamanėm „ai, ir vėl žydai“, bet vos prasidėjus paskaitai supratom, kad buvo tikrai verta ateiti.“

Jaunuoliams patiko ir diskusija, kuri padėjo paneigti neigiamus stereotipus apie žydus. Juk kiekvienas žinome daug niekinančių, priešiškų posakių apie žydus, pavyzdžiui, „imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, „apgaus kaip žydas“ arba apie tai, kaip žydai tariamai grobė vaikus. Tačiau, ar kiekvienas suvokiame, kad tai netiesa?

„Sunku patikėti, kad lietuvių ir žydų santykiai buvo geri. Jei žydai išvykdavo iš Lietuvos, tai naujoje vietoje jie drąsiai ir garsiai sakydavo, kad yra atvykę iš Lietuvos. Lietuviai buvo spaudžiami kenkti žydams, tačiau kai kurie to vengdavo ir stengdavos jiems padėti. Ir šiandien Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri,“ – sako paskaitos-diskusijos dalyvis llja Jakovlevas. 

Komentarai
Komentarai: 0

Penktadienį – visaginiečių darbų peržiūra ir analizė

2015-11-26

Jau šį penktadienį (lapkričio 27 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Audrius Lelkaitis bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Praėjusį susitikimą išgirdę įvairiausių patarimų, ...

Jau šį penktadienį (lapkričio 27 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Audrius Lelkaitis bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Praėjusį susitikimą išgirdę įvairiausių patarimų, pamokymų, kaip kurti vaizdo klipus, filmus, šį kartą visaginiečiai parodys, kaip pavyko įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Jaunuoliai turėjo susiburti į nedideles grupes, sugalvoti po teiginį, kuriame būtų įvardinta problema, ir pagal jį sukurti trumpą vaizdo klipą.

Tikime, kad pirmieji blynai bus neprisvilę, o jaunuoliams bus įdomu pamatyti bei įvertinti vieniems kitų darbus, išgirsti ekspertų nuomonę.

Komentarai
Komentarai: 0

Filmo kūrimą lydi įdomios ir aktualios diskusijos

2015-11-26

Šį trečiadienį Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje jau trečią kartą lankėsi režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Užsiėmimo metu užvirė įdomios ir aktualios diskusijos apie skirtingų ...

Šį trečiadienį Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje jau trečią kartą lankėsi režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Užsiėmimo metu užvirė įdomios ir aktualios diskusijos apie skirtingų tautų, religijų atstovų santykius, gyvenimą kartu. Būtent šią temą jaunimas pasirinko nagrinėti ir atskleisti kuriamame filme.

Iveta Kemėšytė pasakoja, kad jaunuoliai su kūrybinės dirbtuvės svečiais aptarė santykius tarp skirtingų religijų atstovų – krikščionių ir musulmonų.  Daug minčių sukėlė diskusija, kaip vietos gyventojai jaustųsi, ar priimtų pabėgėlius, jei šie atvyktų į jų gimtąjį kraštą.

„Būtų keista ar net šiek tiek baisu, bet jie taip pat žmonės, galbūt net turi tokių pat pomėgių, užsiėmimų kaip mes, tai pirmiausia reikėtų geriau juos pažinti ir tik po spręsti, kas kaip,“ – įsitikinusi Inesa Kiselytė.

Jaunuoliai taip pat kalbėjo apie skirtingų tautų – lietuvių, lenkų, rusų – santykius. „Nors mokausi lietuvių klasėje, tačiau esu lenkė-baltarusė. Mūsų mokykloje yra lietuvių, lenkų, baltarusių, totorių, bet mums svarbu ne tautybė, o koks esi, kaip bendrauji,“ – atvirauja Inesa. 

Tiesa, mergina turi ir kitokios patirties, gerai žino, kaip sunku kitų tautybių jaunimui pritapti lietuviškose Vilniaus mokyklose, nes anksčiau pati vieną jų lankė. „Buvo sunku. Jei pajunta akcentą, išgirsta, kad pasakai vieną kitą žodį rusiškai, lenkiškai, tavęs jau nepriima, visai kitaip bendrauja," – atvirauja Inesa.  Ji pastebi, kad siekiant labiau įsilieti į mokyklos bendruomenę, kai kurie net ir pavardes susilietuvina.  

Justina Naužemytė, kuri anksčiau mokėsi vienoje sostinės mokyklų, taip pat tikina pastebėjusi, kad ten į lenkus ar kitos tautybės atstovus žvelgiama kitaip nei į lietuvius. Ji pusiau lietuvė, pusiau baltarusė, todėl jai didesnių problemų nekilo, tačiau mergina gerai prisimena, kaip buvo elgiamasi, bendraujama su kitais kitų tautybių mokiniais.

Režisierius J. Ohmanas su kiekviena Vilniaus rajono jaunimo grupe – informacijos rinkimo, scenarijaus rašymo ir vaizdo kūrimo (filmavimo) – aptarė, kaip sekasi darbuotis, uždavė namų darbų. Kaip sako Iveta, informacijos rinkimo komanda, kuriai ji ir priklauso, susidarys klausimyną, lankysis pas vietos gyventojus ir teirausis jų gyvenimo istorijų, kaip jiems sekasi sutarti su kitų tautų atstovais, ar jie sutiktų pas save priimti pabėgėlių, ir t.t.

Scenarijaus rašymo grupė, kurią kol kas sudaro dvi merginos – Justina Naužemytė ir Brigita Lobačiūtė – iki kito susitikimo į visumą turi sujungti visas  kilusias idėjas ir papunkčiui sudėlioti filmo eigą: kas rodoma, apie ką kalbama pirmąją, antrąją, trečiąją, ketvirtąją ir t. t. filmo minutę. „Vienai filmo minutei reikia  vieno lapo scenarijaus, tai bus ką veikti. Galutinis filmas, manau, skirsis nuo to varianto, kurį dabar dėliojame, nes po kiekvieno užsiėmimo kyla vis naujų minčių,“ – tikina Justina. Merginos, padedant režisieriui J. Ohmanui, jau sugalvojo ir filmo pavadinimą: Nemėžis – tolerancijos Meka.

Kol scenarijus neišgrynintas, filmavimo grupė „apšilinėja“ ir filmų kūrimo įgūdžius gerina rengdama vaizdo klipą apie Vilniaus rajono komandą. Kaip tikina Robert Bubmbul, liko visai nedaug, kol šis filmukas bus baigtas ir išvys dienos šviesą – galbūt net kitą savaitę.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas susipažino su gimtojo krašto legendomis

2015-11-25

Šį antradienį Trakų rajono jaunimas neskubėjo namo... Po susitikimo su fotografu, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi, jie mielai liko ir paskaitoje-diskusijoje apie Trakų žemės šventvietes, dievus ir žmones. Paskaitą ...

Šį antradienį Trakų rajono jaunimas neskubėjo namo... Po susitikimo su fotografu, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi, jie mielai liko ir paskaitoje-diskusijoje apie Trakų žemės šventvietes, dievus ir žmones. Paskaitą skaitė archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas dr. Vykintas Vaitkevičius, savo mintimis taip pat dalijosi ir diskutuoti kvietė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunimas išgirdo įdomių pasakojimų, legendų apie Trakų žemes. Pasirodo, pro Rūdiškes neabejotinai ėjęs vadinamasis Karališkasis kelias, kuriuo LDK laikais keliavo visi, norintys pasiekti Karaliaučių. „Užtenka šio fakto, kad bukleto istorijos kūrėjams atsivertų didelės galimybės paieškoti, koks karalius, didikas ar pirklys ir kada čia yra pravažiavęs, arba patyrinėti, kokiu keliu bėgdamas nuo persekiotojų į Karaliaučių traukėsi Martynas Mažvydas...,“ – sako projekto „Gyvenu laisvai!“ Trakų rajone koordinatorė, mokytoja Loreta Masienė.

Aurimas Vitkauskas džiaugiasi išgirdęs idėjų, pasiūlymų, kokias mitologines vietas vertėtų nufotografuoti. „Šį kartą pasisėmėme idėjų mitologiniam maršrutui, kitą kartą, kai gruodžio mėnesį vėl atvyks archeologas Vykintas, daugiau kalbėsime apie vietas, tinkančias istoriniam maršrutui,“ – pasakoja vaikinas. 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimui – paskaita-diskusija apie žydus Lietuvoje

2015-11-25

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 25 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešės Vidurio Europos universiteto doktorantas, VU istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas. Jis Švenčionių jaunimui parengė paskaitą-diskusiją tema: ...

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 25 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešės Vidurio Europos universiteto doktorantas, VU istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas. Jis Švenčionių jaunimui parengė paskaitą-diskusiją tema: „Žydai Lietuvoje – kilmė, vieta istorijoje ir visuomenės sąmonėje“.

Renginio pradžia – 12 val. Renginį ves Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

 

Trumpai apie T. Janušauską:

Tadas Janušauskas baigė istorijos studijas Vilniaus universitete. Vėliau, pasirinkęs žydų studijų specializaciją, mokslus tęsė Vidurio Europos universitete Budapešte (Vengrija). Nuo 2012 m. – ten pat studijuoja doktorantūroje ir rašo disertaciją apie lietuvių ir žydų santykius tarpukario Lietuvoje.

Dirba VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centre, taip pat dėsto VU istorijos fakultete. 

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai džiaugiasi praktiniais patarimais, kaip fotografuoti

2015-11-25

Antradienio popietę Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje sklandė žinios, patarimai ir fotoaparato blykstės. O kaip gi be jų, kai į susitikimą atvyksta fotografas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius, o su juo ir ...

Antradienio popietę Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje sklandė žinios, patarimai ir fotoaparato blykstės. O kaip gi be jų, kai į susitikimą atvyksta fotografas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius, o su juo ir Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

„Iš pradžių svečias papasakojo šiek tiek fotografijos istorijos, kokie buvo pirmieji fotoaparatai, kokios nuotraukos. Vėliau – komentavo kelių mūsų komandos narių fotografijas: kas jose gerai, o ką reikėtų keisti,“ – pasakoja užsiėmimo dalyvė Kristina Markevičiūtė.

Jaunuoliai išgirdo daug praktinių patarimų. Pavyzdžiui, Kristina įsiminė, kad centrinė kompozicija nuotraukose yra rizikinga, todėl jei nori neprašauti pro šalį, geriau jos nesirink. Persistengti su spalvomis taip pat nevalia: jei jų daugiau kaip trys, nuotrauka gali nukentėti. Va čia ir paaiškėja, kodėl Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato nuotraukos daugiausia nespalvotos. 

„Nors svečias sakė, kad nėra blogo apšvietimo, yra tik blogas fotografas, tačiau vis dėlto portretus geriausia fotografuoti dienos šviesoje, be papildomų lempų,“ – sukauptomis žiniomis dalijasi mergina.

O štai Akvilė Zalieckaitė įsiminė, kad fotografuojant reikia stengtis pažvelgti į aplinką, daiktus naujai. „Nuotrauka visada turi turėti savo nuotaiką, kažką pasakyti, nebūti šiaip sau,“ – sako ji. Šioje vietoje Kristina priduria, kad emocijos turėtų būti natūralios, tačiau fotografui neretai tenka jas „pažadinti“: užduoti provokuojantį klausimą, paprašyti įsivaizduoti tam tikrą situaciją ar pan. 

Šis užsiėmimas naudingas ir trakiškių fotografų komandos vadovui Aurimui Vitkauskui, kuris nuotraukose įamžina daugelį projekto „Gyvenu laisvai“ renginių.

„Geriausia fotografuoti jaunimą, kai jis to nesitiki, nes tik tuomet pavyks pamatyti natūralų grožį. Fotomenininkas patarė daryti daug kadrų, ieškoti vis naujų, įdomesnių kampų, – pasakoja Aurimas. –  Viena sunkiausių užduočių iš daug nuotraukų atrinkti kelias geriausias. Pavyzdžiui, jei padarau 100 kadrų, tai iš jų pirmiausia atrenku 50, vėliau – 30, dar vėliau – 20, po to – 10 ir galiausiai – iki 5 geriausių. Kartais į pagalbą pasikviečiu net savo jaunesnį brolį, kad ir jis pasakytų savo nuomonę, padėtų apsispręsti.“

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas gilins žinias apie filmų kūrimą

2015-11-24

Savaitei įpusėjus, trečiadienį (lapkričio 25 d.), į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas Ohmanas ir Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Jaunimas kartu su svečiais toliau mokysis filmų kūrimo meno, ...

Savaitei įpusėjus, trečiadienį (lapkričio 25 d.), į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas Ohmanas ir Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Jaunimas kartu su svečiais toliau mokysis filmų kūrimo meno, grynins idėjas, kaip patraukliai, įdomiai pristatyti jų pasirinktą temą – atskleisti Vilniaus krašto tautų ir religijų margumą, jų atstovų gyvenimą kartu.

Archyvo (informacijos rinkimo), režisūros ir vaizdo komandos su režisieriumi aptars, kaip joms sekėsi atlikti namų darbus, nusimatys tolimesnes užduotis.

Komentarai
Komentarai: 0