Naujienos

Šalčininkiečiai semsis žinių muziejuje

2016-01-21

Jau kitą pirmadienį (sausio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunimas lankysis Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje, kuriame ekskursiją ves ir išsamiau apie muziejaus eksponatus papasakos gimnazijos direktorė, knygos ...

Jau kitą pirmadienį (sausio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunimas lankysis Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje, kuriame ekskursiją ves ir išsamiau apie muziejaus eksponatus papasakos gimnazijos direktorė, knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika” bendraautorė Lucija Jurgelevič. 

Muziejuje yra apie 3 tūkst. eksponatų. Jaunuoliai savo akimis pamatys Paulavos respublikos buities ir interjero liekanas bei fragmentus, nuo 1773 m. leistas knygas, vadovėlius, įvairius dokumentus. Be to, jie išvys įvairių laikotarpių monetas, lietuvių liaudies buities reikmenis ir kt.  

Tikimasi, kad ši ekskursija ne tik suteiks naujų žinių, bet ir leis geriau pajusti to meto dvasią, gyvenimo būdą ir kuo tikroviškiau jį atskleisti kuriamame filme apie Paulavos respubliką. 

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimui – žiniasklaidinio raštingumo mokymai

2016-01-20

Kas yra interneto „elfai“, o kas – „troliai“? Nuo ko priklauso, ar Jūsų žinios atsidurs naujienų portaluose? Kokios naujienos labiausiai skaitomos? Tai tik keletas klausimų, kuriuos jau šį penktadienį (sausio 22 d.) Trakų rajono jaunimas aptars su ...

Kas yra interneto „elfai“, o kas – „troliai“? Nuo ko priklauso, ar Jūsų žinios atsidurs naujienų portaluose? Kokios naujienos labiausiai skaitomos? Tai tik keletas klausimų, kuriuos jau šį penktadienį (sausio 22 d.) Trakų rajono jaunimas aptars su naujienų portalo Delfi.lt vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene. 

Vėliau projekto „Gyvenu laisvai!“ viešinimo komandos ir visų kitų, norinčių sužinoti, kam, kur ir kaip pranešti savo naujienas, ko reikia, kad jos nepraslystų pro skaitytojų akis, laukia praktiniai mokymai. Juos ves Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir viešųjų ryšių specialistė Evelina Griciūtė.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono komanda vėl neria į kūrybinį procesą

2016-01-20

Atrodo, ką tik peržengėme Naujųjų metų slenkstį, o štai, jau ir sausis persirito į antrą pusę. Lūkuriuoti nėra ko – pats metas visu tempu kibti į darbus. Jau šį penktadienį (sausio 22 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas ...

Atrodo, ką tik peržengėme Naujųjų metų slenkstį, o štai, jau ir sausis persirito į antrą pusę. Lūkuriuoti nėra ko – pats metas visu tempu kibti į darbus. Jau šį penktadienį (sausio 22 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai kartu su jaunimu aptars, kaip sekėsi filmavimo, informacijos rinkimo ir scenarijaus rašymo komandoms įveikti paskirtas užduotis, kokių naujų, įdomių detalių pavyko sužinoti bendraujant su vietos gyventojais, kaip surinktą informaciją būtų galima panaudoti kuriamame filme apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą, santykius Vilniaus rajone, ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Nauji metai prasidėjo su Švietimo ir mokslo ministre ir paskaita apie komunizmo pasekmes

2016-01-12

Nauji metai – naujos pažintys, susitikimai, žinios, iššūkiai... Vos pasibaigus žiemos atostogoms, šį pirmadienį, Visagino kūrybinė dirbtuvė vėl atgijo. Visaginiečių laukė ne tik paskaita-diskusija su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos ...

Nauji metai – naujos pažintys, susitikimai, žinios, iššūkiai... Vos pasibaigus žiemos atostogoms, šį pirmadienį, Visagino kūrybinė dirbtuvė vėl atgijo. Visaginiečių laukė ne tik paskaita-diskusija su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, bet ir susitikimas su Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, bet apie viską nuo pradžių :)

Pirmiausia, jaunuoliai kartu su istoriku N. Černiausku aiškinosi komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms, prisiminė, kur ir kada komunizmas buvo paplitęs, kaip tuomet gyveno žmonės.

 „Apie gyvenimą komunizmo laikais teko nemažai girdėti iš tėvų, tačiau buvo ir naujų detalių, – įspūdžiais dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Irina Jarec. – Manau, kad tokią paskaitą reikėtų skaityti lietuviškose mokyklose. Kodėl? Skaitant istorijos vadovėlius susidaro įspūdis, kad nuo komunizmo daugiausia nukentėjo lietuviai, tačiau iš tikrųjų Rusijoje tais laikais buvo taip pat kaip ir Lietuvoje – tik dar blogiau.“

Irina džiaugiasi, kad istorikas tiesiog dalijosi žiniomis ir nebandė primesti nuomonės, kaip reikėtų jas vertinti. „Rusas nebūtinai buvo komunistas, o komunistas – nebūtinai rusas. Žmonės neturi kentėti dėl savo protėvių klaidų,“ – sako mergina.

Dar viena užsiėmimo dalyvė Diana Splošnova įsitikinusi, kad tiek komunizmo laikais, tiek šiandien yra ir tam tikrų pliusų, ir tam tikrų minusų.  „Dabar daug žmonių neturi darbo, o tuomet, baigdavai mokyklą ir žinojai, kad darbą turėsi. Tačiau šiandien yra daugiau laisvių, galime lengviau pirkti įvairius produktus,“ – svarsto Diana.

Po paskaitos-diskusijos visaginiečiai bendravo su Švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene, kuri teiravosi, kaip jaunuoliai gyvena, ką galvoja ateitį, ir pan.

 „Ministrė sakė, kad Vilnius laukia naujų talentų, gerų studentų, kad ten reikia daug specialistų. Kalbėjom ir apie Visagino ateitį: jei po studijų čia grįšim ir ją kursim, tai Visaginas bus stiprus miestas,“ – prisimena Anastasija Semenej.

Visaginiečiai Ministrei buvo paruošę ne vieną klausimą. Pavyzdžiui, Irina Jarec atkreipė dėmesį, kad po penkių pamokų įvedus ilgąją 25 min. judėjimo pertrauką ir dėlto sutrumpinus pertraukas po 3 ir 4 pamokų, dalis jaunuolių nespėja papietauti, vėluoja į pamokas. Buvo aptarti ir kiti visaginiečiams aktualūs klausimai, tačiau dėl laiko stokos ne visi spėjo paklausti to, kas jiems rūpi.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiams – paskaita apie komunizmo pasekmės rusų ir lietuvių tautoms

2016-01-08

Na, ar jau spėjote atsigauti po žiemos švenčių ir laukiate naujų susitikimų? Ilgai laukti neteks. Jau kitą pirmadienį (sausio 11 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Jis pasakos apie komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms. ...

Na, ar jau spėjote atsigauti po žiemos švenčių ir laukiate naujų susitikimų? Ilgai laukti neteks. Jau kitą pirmadienį (sausio 11 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Jis pasakos apie komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms. Paskaitą-diskusiją ves visaginiečių pamėgtas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.30 val. 

Po paskaitos-diskusijos jaunuolių laukia susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. 

Kviečiame aktyviai dalyvauti!!!


Trumpai apie dr. N. Černiauską: 

Norbertas Černiauskas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius. Dėsto paskaitas apie Lietuvos gyventojų emigraciją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos rezistencijos istoriją 1944–1953 m., XX a. sociokultūrinę ir kasdienybės istoriją (Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai) ir kt. 

VšĮ Trakinių partizanai direktorius. Nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatorius. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažino su žiniasklaidos virtuve

2015-12-31

Kodėl TV žiniose tiek daug pranešimų iš Vilniaus, tačiau retai kada išgirsi minint Visaginą? Kuo skiriasi nacionalinė televizija nuo komercinės? Kaip atrenkamos naujienos žinioms? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos prieš pat didžiąsias žiemos ...

Kodėl TV žiniose tiek daug pranešimų iš Vilniaus, tačiau retai kada išgirsi minint Visaginą? Kuo skiriasi nacionalinė televizija nuo komercinės? Kaip atrenkamos naujienos žinioms? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos prieš pat didžiąsias žiemos šventes Visagino kūrybinėje dirbtuvėje atsakė LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis. Paskaitą-diskusiją vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi A. Matonis, žiniasklaidoje svarbiausia naujienos: kiek turi naujienų, tiek dėmesio iš žurnalistų ir gali tikėtis. Pasigirsta priekaištų, kad Lietuvos televizijos iš tikrųjų yra ne Lietuvos, bet Vilniaus televizijos ir dažniausiai tai yra tiesa. Tai lemia objektyvios priežastys. Pirmiausia, daugelis svarbiausių dalykų vyksta būtent sostinėje, kur dirba Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė, kur priimami daugeliui svarbūs sprendimai. A. Matonio teigimu, ėmęs vadovauti LRT TV naujienų tarnybai, jis siekė, kad LRT netaptų tik Vilniaus televizija. Be centrinės būstinės sostinėje LRT taip pat turi regioninius biurus Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, todėl, anot naujienų tarnybos vadovo, gerokai daugiau naujienų perduoda iš regionų nei kitos televizijos.

A. Matonis nevynioja žodžių į vatą: „korespondentų negali būti visur, nes Jūs mokate už šios televizijos išlaikymą“. Jei šiuo metu už nacionalinio transliuotojo išlaikymą kiekvienam gyventojui per metus tenka mokėti po maždaug 3 eurus, tai paskyrus korespondentus visoje Lietuvoje, ši suma ūgteltų iki 10 eurų, skaičiuoja Visagino kūrybinės laboratorijos svečias.

Be įstatymų, kuriais privalo vadovautis visos televizijos, LRT papildomai turi laikytis ir LRT įstatymo, kuriame numatyta, kad turi būti „skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija“. Deja, kaip pastebi A. Matonis, daugeliui šie dalykai yra mažiau įdomūs nei, tarkime, serialas „Moterys meluoja geriau“, kriminalai, Radži ir Cicino koncertai, ir pan. Vis dėlto, laikantis minėto įstatymo, LRT tenka rodyti laidas, reportažus net tokiomis temomis, kurios įdomios vos 1–3 proc. gyventojų.

„Dažnai būna didesnė problema ne ką rodyti, bet ko nerodyti, nes jeigu rodyti viską, kas yra įdomu arba privalu, mes jau niekaip netilptume į savo žinių laidas,“ – atvirauja A. Matonis, todėl akivaizdu, kad kas dieną tenka iš didžiulio naujienų kruopščiai atsirinkti pačias svarbiausias.

Po paskaitos-diskusijos visaginiečiai taip pat dalyvavo praktiniame užsiėmime. Jo metu jaunuoliai kartu su D. Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte aiškinosi, kaip rašyti žinutes ir pranešti savo naujienas socialiniuose tinkluose, ėmė interviu ir rengė trumpus vaizdo reportažus.

Komentarai
Komentarai: 0

Kokią naujieną žurnalistai paskelbs, o visuomenė perskaitys?

2015-12-28

Kad padėtų atsakyti į šį ir kitus šalčininkiečiams kylančiaus klausimus, prieš didžiąsias metų šventes į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę atvyko pati naujienų portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri ...

Kad padėtų atsakyti į šį ir kitus šalčininkiečiams kylančiaus klausimus, prieš didžiąsias metų šventes į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę atvyko pati naujienų portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri atvirai ir nuoširdžiai pasakojo apie žurnalistiką ir jos paribius: kaip reklamos užsakovai bando paveikti portalo turinį, kaip tikrinami iš skaitytojų gauti pranešimai, kaip kovojama su interneto troliais, ir  t.t.

Anot užsiėmimo dalyvio Edvin Miloš, buvo itin įdomu išgirsti, kokie pagrindiniai žurnalistikos principai, kas lemia, ar redakciją pasiekusi žinia bus viešai paskelbta, ar ne.

O štai Rafal Pieško atmintin labiausiai įstrigo vyr. redaktorės pasakojimas apie interneto „trolius“ komentatorius, kurie siekia daryti įtaką kitų skaitytojų pasaulėžiūrai, sukelti sumaištį, ir su jais kovojančius „elfus“. „Trolių“ atakoms pažaboti vien gerųjų, už tiesą kovojančių „elfų“ komentarų nepakanka, todėl naudojamos įvairios papildomos priemonės. Pavyzdžiui, kad komentarai nebūtų dirbtinai iškeliami aukštyn, t. y. į labiausiai matomą poziciją, savo pritarimą vienam ar kitam komentarui skaitytojas gali išreikšti tik vieną kartą.

DELFI grupę sudaro net 16 portalų, kuriuose per dieną paskelbiama apie 500 tekstų. Kas dieną jie sulaukia maždaug 20 tūkst. komentarų, iš kurių apie 2 tūkst. pašalinama.

Po paskaitos-diskusijos su 15 metų veikiančio portalo vyr. redaktore šalčininkiečių laukė praktinis užsiėmimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte. Jaunuoliai kartu su specialistais aiškinosi, kaip pateikti informaciją, kad ji atkreiptų žurnalistų, portalų skaitytojų ir socialinių tinklų lankytojų dėmesį. D. Radzevičius pasiūlė ne vieną idėją, kaip paskleisti žinią apie su režisiere Ramune Rakauskaite kuriamą filmą, jame pristatomą unikalią XVIII a. Paulavos respubliką, lenkų astronomą ir Vilniaus universiteto rektorių Janą Sniadeckį, kurio vardu pavadinta mokykla, kurioje įsikūrusi kūrybinė dirbtuvė, ar net kainas šios mokyklos valgykloje. Taigi, telieka pasukti galvas ir imtis darbo :)

Komentarai
Komentarai: 0

Sveikiname su šventėmis!!!

2015-12-25

Mielieji,

Dėkojame už bendradarbiavimą ir pagalbą įgyvendinant mūsų idėjas.

Linkime, kad ateinantys metai būtų kupini naujų sumanymų, prasmingų darbų ir puikių rezultatų.

Visus, visus, visus su šventėmis!!!

 

Projekto „Gyvenu laisvai!“ komanda

Komentarai
Komentarai: 0