Naujienos

Trakų rajono jaunimas mokėsi nepasiklysti informacijos jūroje

2016-01-24

Savaitgalį Trakų rajono jaunimas pasitiko dalyvaudamas žiniasklaidinio raštingumo mokymuose. Žinių apie žiniasklaidos veikimo principus, kaip atskirti tiesą nuo prasimanymų jaunuoliai sėmėsi iš didžiausio Lietuvoje naujienų portalo Delfi.lt vyr. redaktorės Monikos ...

Savaitgalį Trakų rajono jaunimas pasitiko dalyvaudamas žiniasklaidinio raštingumo mokymuose. Žinių apie žiniasklaidos veikimo principus, kaip atskirti tiesą nuo prasimanymų jaunuoliai sėmėsi iš didžiausio Lietuvoje naujienų portalo Delfi.lt vyr. redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės. Vėliau kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte jie aptarė, kaip ir kur paskleisti žinią apie rengiamą naują istorinį-mitologinį turizmo maršrutą po Trakų rajoną.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasakojo, kaip svarbu tikrinti informaciją. Redakciją pasiekia daug skirtingos informacijos. Pasitaiko, kad ją atsiuntę asmenys meluoja, išsigalvoja ar pavagia kitų istorijas ir atsiunčia jas kaip savo, sumontuoja nuotraukas, ir t.t.

Delfi.lt vyr. redaktorė atvirai kalbėjo apie tai, kad turime ne itin draugišką kaimyną, kuris stengiasi sumenkinti mūsų valstybę, mūsų tikslus, galimybes arba mums įteikti, kad esame maži, nevykėliai, neprotingi, kad mums nepasiseks, ir tam naudoja įvairius kanalus: transliacijas per savo televizijas, komentarus... Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, melą paleisti gana paprasta, o jį atpažinti – sudėtinga, užtrunka daug laiko. Vakarų Europa, Ukraina ir kitos panašios valstybės skiria daug dėmesio paskleistam melui demaskuoti.

„Kaip reikėtų elgtis: ar mums taip pat reikėtų meluoti? Vis dėlto ne. Daug diskutuota, buvo įvairūs seminarai ir prieinama išvados, kad vis dėlto esame demokratinė valstybė. Nemeluojanti žiniasklaida yra mūsų vertybė ir tai reikia puoselėti, gerbti,“ – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji taip pat atskleidė, kaip bandoma „įbrukti“ melagingą informaciją, kad žurnalistai turi nuolat išlikti budrūs.

Net jei į redakciją nusiųsite tikrovę atitinkančią žinutę, tai dar nereiškia, kad ji pasirodys portale.  Ji turi būti aktauli ne tik konkrečiam regionui, bet ir visai Lietuvai. „Prieš siųsdami ir tikėdamiesi, kad kokią nors informaciją paims masinė žiniasklaida, įsijauskite į skaitytoją: ar aš pats skaityčiau tokį tekstą? ar aš spausčiau ant tokio pavadinimo? ar mane sudomintų tokios nuotraukos?, – pataria Delfi.lt vyr. redaktorė. – Vienas pagrindinių mūsų uždavinių yra, kad portalas teiktų teisingą, patikimą, bet ir įdomią informaciją. Skaitomumas mums yra svarbus.“

Po paskaitos vykusiame praktiniame užsiėmime D. Radzevičius ir E. Griciūtė su trakiškiais diskutavo, kaip viešinti rengiamą turistinį maršrutą, kokias žinutes ir nuotraukas skelbti savo komandos puslapyje soc. tinkle „Facebook“, ir t.t. Gimė kelios straipsnių, radijo interviu, vaizdo klipo ir apklausos idėjos, tad nekantriai laukiame rezultatų :)

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas atkreips dėmesį į svarbiausius šių dienų konfliktus

2016-01-24

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, ...

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, santykius savo krašte. Jaunuoliai apsisprendė, kad geriausia tai daryti nagrinėjant... konfliktus.

Kaip sako Inesa Kiselytė, nors Vilniaus rajone skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena draugiškai, gražiai sutaria, tačiau tam tikrų konfliktų pasitaiko ir čia. „Norim iškelti tokius klausimus, nagrinėti tokius ginčus, kurie paskatintų diskusijas,“ – sako mergina.

Įvardyti kylančius konfliktus ėmėsi komandos merginos. Kartu su D. Skučaite jos nustatė keturias konfliktų rūšis. Pirmoji – konfliktai tarp skirtingų religijų atstovų ir tų, kurie iš viso netiki. Nors mokykla, kurioje įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, pavadinta šventojo Rapolo Kalinausko vardu, tačiau ne visi ją lankantys jaunuoliai yra katalikai. O kur dar dėl teroristinių išpuolių paūmėję krikščionių ir musulmonų santykiai.  

Antroji konfliktų rūšis – gilias istorines šaknis turintys ir iki šiol tebesitęsiantys lietuvių ir lenkų ginčai. Juk daugelis yra girdėjęs lenkiškąjį nusistatymą „Vilnius – mūsų, Kaunas – jūsų“. Trečioji konfliktų rūšis – politinių sprendimų nulemti nesutarimai tarp lietuvių ir rusų. Anot Brigitos Lobačiūtės, svarbu kalbėti apie tai, kaip šiandieninių įvykių akivaizdoje jaučiasi Lietuvoje gyvenantys rusai, kokie jų santykiai su kitais Lietuvos gyventojais. O štai Inesa atkreipia dėmesį į praeities nuoskaudas: juk daugelis lietuvių yra girdėję ar net susidūrę su artimųjų trėmimais į Sibirą. Ketvirtoji konfliktų rūšis atspindi skirtingą požiūrį į seksualines mažumas. Anot Inesos, krikščionims vien dėl religijos sunkiau toleruoti, pateisinti homoseksualus.

Anot Brigitos, įvardyti konfliktai yra aktualūs ir svarbūs ne tik Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos, Europos ir net pasaulio gyventojams. „Filme pasiūlysime tam tikrus sprendimus, tačiau nepateiksime vieno galutinio atsakymo, paliksime erdvės žiūrovų pamąstymams,“ – sako Brigita. Tuo tarpu Inesa pastebi, kad svarbu atrasti giją, kuri leistų filme susieti skirtingus konfliktus, ir parodyti, kad už juos svarbiau meilė ir tolerancija.

Kol komandos merginos diskutavo apie konfliktus, vaikinai kartu su režisieriumi J. Ohmanu aptarė kuriamą klipą – komandos pristatymą. „Režisierius pakankamai gerai jį įvertino, tačiau davė ir keletą patarimų, ką būtų galima dar patobulinti: reikėtų pakalbinti daugiau žmonių, pakeisti foninę muziką. Atsižvelgę į patarimus, turėtume darbą užbaigti per kelias savaites,“ – sako Robert Bumbul.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai semsis žinių muziejuje

2016-01-21

Jau kitą pirmadienį (sausio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunimas lankysis Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje, kuriame ekskursiją ves ir išsamiau apie muziejaus eksponatus papasakos gimnazijos direktorė, knygos ...

Jau kitą pirmadienį (sausio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunimas lankysis Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje, kuriame ekskursiją ves ir išsamiau apie muziejaus eksponatus papasakos gimnazijos direktorė, knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika” bendraautorė Lucija Jurgelevič. 

Muziejuje yra apie 3 tūkst. eksponatų. Jaunuoliai savo akimis pamatys Paulavos respublikos buities ir interjero liekanas bei fragmentus, nuo 1773 m. leistas knygas, vadovėlius, įvairius dokumentus. Be to, jie išvys įvairių laikotarpių monetas, lietuvių liaudies buities reikmenis ir kt.  

Tikimasi, kad ši ekskursija ne tik suteiks naujų žinių, bet ir leis geriau pajusti to meto dvasią, gyvenimo būdą ir kuo tikroviškiau jį atskleisti kuriamame filme apie Paulavos respubliką. 

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimui – žiniasklaidinio raštingumo mokymai

2016-01-20

Kas yra interneto „elfai“, o kas – „troliai“? Nuo ko priklauso, ar Jūsų žinios atsidurs naujienų portaluose? Kokios naujienos labiausiai skaitomos? Tai tik keletas klausimų, kuriuos jau šį penktadienį (sausio 22 d.) Trakų rajono jaunimas aptars su ...

Kas yra interneto „elfai“, o kas – „troliai“? Nuo ko priklauso, ar Jūsų žinios atsidurs naujienų portaluose? Kokios naujienos labiausiai skaitomos? Tai tik keletas klausimų, kuriuos jau šį penktadienį (sausio 22 d.) Trakų rajono jaunimas aptars su naujienų portalo Delfi.lt vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene. 

Vėliau projekto „Gyvenu laisvai!“ viešinimo komandos ir visų kitų, norinčių sužinoti, kam, kur ir kaip pranešti savo naujienas, ko reikia, kad jos nepraslystų pro skaitytojų akis, laukia praktiniai mokymai. Juos ves Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir viešųjų ryšių specialistė Evelina Griciūtė.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono komanda vėl neria į kūrybinį procesą

2016-01-20

Atrodo, ką tik peržengėme Naujųjų metų slenkstį, o štai, jau ir sausis persirito į antrą pusę. Lūkuriuoti nėra ko – pats metas visu tempu kibti į darbus. Jau šį penktadienį (sausio 22 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas ...

Atrodo, ką tik peržengėme Naujųjų metų slenkstį, o štai, jau ir sausis persirito į antrą pusę. Lūkuriuoti nėra ko – pats metas visu tempu kibti į darbus. Jau šį penktadienį (sausio 22 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai kartu su jaunimu aptars, kaip sekėsi filmavimo, informacijos rinkimo ir scenarijaus rašymo komandoms įveikti paskirtas užduotis, kokių naujų, įdomių detalių pavyko sužinoti bendraujant su vietos gyventojais, kaip surinktą informaciją būtų galima panaudoti kuriamame filme apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą, santykius Vilniaus rajone, ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Nauji metai prasidėjo su Švietimo ir mokslo ministre ir paskaita apie komunizmo pasekmes

2016-01-12

Nauji metai – naujos pažintys, susitikimai, žinios, iššūkiai... Vos pasibaigus žiemos atostogoms, šį pirmadienį, Visagino kūrybinė dirbtuvė vėl atgijo. Visaginiečių laukė ne tik paskaita-diskusija su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos ...

Nauji metai – naujos pažintys, susitikimai, žinios, iššūkiai... Vos pasibaigus žiemos atostogoms, šį pirmadienį, Visagino kūrybinė dirbtuvė vėl atgijo. Visaginiečių laukė ne tik paskaita-diskusija su istoriku dr. Norbertu Černiausku ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, bet ir susitikimas su Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, bet apie viską nuo pradžių :)

Pirmiausia, jaunuoliai kartu su istoriku N. Černiausku aiškinosi komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms, prisiminė, kur ir kada komunizmas buvo paplitęs, kaip tuomet gyveno žmonės.

 „Apie gyvenimą komunizmo laikais teko nemažai girdėti iš tėvų, tačiau buvo ir naujų detalių, – įspūdžiais dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Irina Jarec. – Manau, kad tokią paskaitą reikėtų skaityti lietuviškose mokyklose. Kodėl? Skaitant istorijos vadovėlius susidaro įspūdis, kad nuo komunizmo daugiausia nukentėjo lietuviai, tačiau iš tikrųjų Rusijoje tais laikais buvo taip pat kaip ir Lietuvoje – tik dar blogiau.“

Irina džiaugiasi, kad istorikas tiesiog dalijosi žiniomis ir nebandė primesti nuomonės, kaip reikėtų jas vertinti. „Rusas nebūtinai buvo komunistas, o komunistas – nebūtinai rusas. Žmonės neturi kentėti dėl savo protėvių klaidų,“ – sako mergina.

Dar viena užsiėmimo dalyvė Diana Splošnova įsitikinusi, kad tiek komunizmo laikais, tiek šiandien yra ir tam tikrų pliusų, ir tam tikrų minusų.  „Dabar daug žmonių neturi darbo, o tuomet, baigdavai mokyklą ir žinojai, kad darbą turėsi. Tačiau šiandien yra daugiau laisvių, galime lengviau pirkti įvairius produktus,“ – svarsto Diana.

Po paskaitos-diskusijos visaginiečiai bendravo su Švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene, kuri teiravosi, kaip jaunuoliai gyvena, ką galvoja ateitį, ir pan.

 „Ministrė sakė, kad Vilnius laukia naujų talentų, gerų studentų, kad ten reikia daug specialistų. Kalbėjom ir apie Visagino ateitį: jei po studijų čia grįšim ir ją kursim, tai Visaginas bus stiprus miestas,“ – prisimena Anastasija Semenej.

Visaginiečiai Ministrei buvo paruošę ne vieną klausimą. Pavyzdžiui, Irina Jarec atkreipė dėmesį, kad po penkių pamokų įvedus ilgąją 25 min. judėjimo pertrauką ir dėlto sutrumpinus pertraukas po 3 ir 4 pamokų, dalis jaunuolių nespėja papietauti, vėluoja į pamokas. Buvo aptarti ir kiti visaginiečiams aktualūs klausimai, tačiau dėl laiko stokos ne visi spėjo paklausti to, kas jiems rūpi.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiams – paskaita apie komunizmo pasekmės rusų ir lietuvių tautoms

2016-01-08

Na, ar jau spėjote atsigauti po žiemos švenčių ir laukiate naujų susitikimų? Ilgai laukti neteks. Jau kitą pirmadienį (sausio 11 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Jis pasakos apie komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms. ...

Na, ar jau spėjote atsigauti po žiemos švenčių ir laukiate naujų susitikimų? Ilgai laukti neteks. Jau kitą pirmadienį (sausio 11 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Jis pasakos apie komunizmo pasekmes rusų ir lietuvių tautoms. Paskaitą-diskusiją ves visaginiečių pamėgtas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.30 val. 

Po paskaitos-diskusijos jaunuolių laukia susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. 

Kviečiame aktyviai dalyvauti!!!


Trumpai apie dr. N. Černiauską: 

Norbertas Černiauskas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius. Dėsto paskaitas apie Lietuvos gyventojų emigraciją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos rezistencijos istoriją 1944–1953 m., XX a. sociokultūrinę ir kasdienybės istoriją (Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai) ir kt. 

VšĮ Trakinių partizanai direktorius. Nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatorius. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažino su žiniasklaidos virtuve

2015-12-31

Kodėl TV žiniose tiek daug pranešimų iš Vilniaus, tačiau retai kada išgirsi minint Visaginą? Kuo skiriasi nacionalinė televizija nuo komercinės? Kaip atrenkamos naujienos žinioms? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos prieš pat didžiąsias žiemos ...

Kodėl TV žiniose tiek daug pranešimų iš Vilniaus, tačiau retai kada išgirsi minint Visaginą? Kuo skiriasi nacionalinė televizija nuo komercinės? Kaip atrenkamos naujienos žinioms? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos prieš pat didžiąsias žiemos šventes Visagino kūrybinėje dirbtuvėje atsakė LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis. Paskaitą-diskusiją vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi A. Matonis, žiniasklaidoje svarbiausia naujienos: kiek turi naujienų, tiek dėmesio iš žurnalistų ir gali tikėtis. Pasigirsta priekaištų, kad Lietuvos televizijos iš tikrųjų yra ne Lietuvos, bet Vilniaus televizijos ir dažniausiai tai yra tiesa. Tai lemia objektyvios priežastys. Pirmiausia, daugelis svarbiausių dalykų vyksta būtent sostinėje, kur dirba Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė, kur priimami daugeliui svarbūs sprendimai. A. Matonio teigimu, ėmęs vadovauti LRT TV naujienų tarnybai, jis siekė, kad LRT netaptų tik Vilniaus televizija. Be centrinės būstinės sostinėje LRT taip pat turi regioninius biurus Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, todėl, anot naujienų tarnybos vadovo, gerokai daugiau naujienų perduoda iš regionų nei kitos televizijos.

A. Matonis nevynioja žodžių į vatą: „korespondentų negali būti visur, nes Jūs mokate už šios televizijos išlaikymą“. Jei šiuo metu už nacionalinio transliuotojo išlaikymą kiekvienam gyventojui per metus tenka mokėti po maždaug 3 eurus, tai paskyrus korespondentus visoje Lietuvoje, ši suma ūgteltų iki 10 eurų, skaičiuoja Visagino kūrybinės laboratorijos svečias.

Be įstatymų, kuriais privalo vadovautis visos televizijos, LRT papildomai turi laikytis ir LRT įstatymo, kuriame numatyta, kad turi būti „skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija“. Deja, kaip pastebi A. Matonis, daugeliui šie dalykai yra mažiau įdomūs nei, tarkime, serialas „Moterys meluoja geriau“, kriminalai, Radži ir Cicino koncertai, ir pan. Vis dėlto, laikantis minėto įstatymo, LRT tenka rodyti laidas, reportažus net tokiomis temomis, kurios įdomios vos 1–3 proc. gyventojų.

„Dažnai būna didesnė problema ne ką rodyti, bet ko nerodyti, nes jeigu rodyti viską, kas yra įdomu arba privalu, mes jau niekaip netilptume į savo žinių laidas,“ – atvirauja A. Matonis, todėl akivaizdu, kad kas dieną tenka iš didžiulio naujienų kruopščiai atsirinkti pačias svarbiausias.

Po paskaitos-diskusijos visaginiečiai taip pat dalyvavo praktiniame užsiėmime. Jo metu jaunuoliai kartu su D. Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte aiškinosi, kaip rašyti žinutes ir pranešti savo naujienas socialiniuose tinkluose, ėmė interviu ir rengė trumpus vaizdo reportažus.

Komentarai
Komentarai: 0