Naujienos

Kas bendro tarp spektaklio statymo ir žaidimų?

2015-12-21

Kai praėjusią savaitę į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvyko aktorius, režisierius Paulius Ignatavičius, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, ji kaipmat prisipildė ...

Kai praėjusią savaitę į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvyko aktorius, režisierius Paulius Ignatavičius, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, ji kaipmat prisipildė šurmulio ir gerų emocijų. Ir kaip gi jų nebus, kai visi pakyla nuo kėdžių ir pradeda… žaisti.

Kaip tikina jaunuoliai, užsiėmimas buvo linksmas ir aktyvus. Anot Tomo Šukelovič, režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus pasiūlyti žaidimai „turėtų pagerinti mūsų, kaip vienos didelės komandos, bendradarbiavimą, padėti mums pasikliauti vieni kitais“. O štai Maja Losinskaja mano, kad išbandyti žaidimai moko susikaupti, sutelkti dėmesį, žvelgti giliau, o ne paviršutiniškai. Ir, ko gero, niekas nedrįstų abejoti, kad visi šie dalykai yra itin svarbūs statant spektaklį.

Anot Majos, režisierius bent kuriam užsiėmimo dalyvių pasakydavo bent kokią abėcėlės raidę ir šis turėdavo pasakyti kuo daugiau iš jos prasidedančių žodžių. „Čia reikėjo ne galvoti, bet sakyti tuos žodžius, kurie pirmiausia šauna į galvą,“ – pasakoja Maja.

Kita užduotis – istorijos kūrimas. P. Ignatavičius kviesdavo vis kitą užsiėmimo dalyvį pasakyti po žodį ir taip pratęsti sekamą istoriją. Dar viena užduotis – režisierius suskirstė jaunuolius į komandas. Kiekviena jų turėjo sugalvoti po žodį, kuris jaunuolių statomame spektaklyje yra svarbiausias, ir argumentuoti, įtikinti kitas komandas, kodėl šis žodis yra toks svarbus. Komandos pasirinko žodžius „tolerancija“, „ašaros“, „rūkas“. Jaunuoliams geriausiai sekėsi įrodyti žodžio „rūkas“ svarbą.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas nagrinėjo tautų santykius praeityje ir šiandien

2015-12-21

2015-ųjų užsiėmimus Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje vainikavo susitikimas su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydas Valatka, kuris kvietė pažvelgti į lietuvių, lenkų ir rusų santykius skirtingais istoriniais laikotarpiais. ...

2015-ųjų užsiėmimus Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje vainikavo susitikimas su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydas Valatka, kuris kvietė pažvelgti į lietuvių, lenkų ir rusų santykius skirtingais istoriniais laikotarpiais. Paskaitą-diskusiją vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
 
Paskaitos dalyvė Karolina Adamovič džiaugiasi naujomis žiniomis ir prisipažįsta, kad jai atmintin itin įstrigo R. Valatkos žodžiai: „negalime į praeitį žiūrėti dabarties akimis“. „Tuomet negyvenome ir nežinome, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Neverta dairytis atgal: praeities kovos, žemių dalybos neturėtų kenkti šių dienų santykiais,“ – mintimis dalijasi Karolina.
 
O štai Iveta Kemėšytė prisimena, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo įprasta skirstyti žmones pagal tautas. Galėdavai išgirsti prisistatant stačiatikiu ar Romos kataliku, bet ne lenku, rusu ar lietuviu. Buvo juntama vienybė ir pagarba vieni kitiems.

Anot Inetos Kiselytės, situacija pasikeitė prasidėjus „tautų pavasariui“, kai gimė nacionaliniai judėjimai. Kaip pastebi mergina, sunku rasti žodį lenkų ir lietuvių santykiams apibūdinti: jie nebuvo nei draugiški, nei priešiški. Dažnai šios tautos kovodavo išvien ir laimėdavo prieš bendrus priešus. Be to, pasirodo, anksčiau Lietuvoje gyvenę lenkai save vadino „mažaisiais lenkais“.

Jaunuoliai taip pat daugiau sužinojo apie lenkiškai rašiusį lietuvių poetą Vladislovą Sirokomlę, kurio viename leidinių aprašomas ir Vilniaus rajonas, jo žmonių santykiai.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai gerins žiniasklaidinio raštingumo įgūdžius

2015-12-20

Pirmadienį (gruodžio 21 d.) Visagino jaunimas susipažins su žiniasklaidos veikimo principais, aiškinsis, kaip formuojamas žiniasklaidos priemonių turinys, kaip, kam ir kur pranešti savo naujienas, kaip bendrauti su žurnalistais ir kitomis tikslinėmis ...

Pirmadienį (gruodžio 21 d.) Visagino jaunimas susipažins su žiniasklaidos veikimo principais, aiškinsis, kaip formuojamas žiniasklaidos priemonių turinys, kaip, kam ir kur pranešti savo naujienas, kaip bendrauti su žurnalistais ir kitomis tikslinėmis grupėmis.

Užsiėmimas prasidės paskaita-diskusija, kuria ves žurnalistas, politikos apžvalgininkas Audrius Matonis. Vėliau viešinimo komandą ir visus kitus, norinčius įgyti praktinių įgūdžių, kaip rašyti žinutes, kur ir kaip dažnai jas skelbti, kokias nuotraukas naudoti, ir pan., kviečiame dalyvauti praktiniuose mokymuose su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte.

VISŲ LABAI, LABAI LAUKIAME!

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkų rajono jaunimui – žiniasklaidinio raštingumo mokymai

2015-12-17

Paskutinę prieššventinę savaitę Šalčininkų rajono jaunimas užbaigs dalyvaudamas žiniasklaidinio raštingumo mokymuose. Šį penktadienį (gruodžio 18 d.) nuo 12.00 val. jaunuolių laukia paskaita-diskusija apie žiniasklaidą ir jos veikimo principus su ...

Paskutinę prieššventinę savaitę Šalčininkų rajono jaunimas užbaigs dalyvaudamas žiniasklaidinio raštingumo mokymuose. Šį penktadienį (gruodžio 18 d.) nuo 12.00 val. jaunuolių laukia paskaita-diskusija apie žiniasklaidą ir jos veikimo principus su naujienų portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.

Po paskaitos-diskusijos šalčininkiečiai dalyvaus praktiniame užsiėmime, kurio metu kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte aiškinsis, kaip formuojamas žiniasklaidos priemonių turinys, kaip, kam ir kur pranešti savo naujienas, kaip bendrauti su žiniasklaida bei kitomis tikslinėmis grupėmis, ir pan.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas pasiners į spektaklio statymą

2015-12-15

Skubame pranešti, kad jau šį ketvirtadienį (gruodžio 17 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę atvyksta dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, aktorius ir režisierius Paulius Ignatavičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana ...

Skubame pranešti, kad jau šį ketvirtadienį (gruodžio 17 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę atvyksta dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, aktorius ir režisierius Paulius Ignatavičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Ekspertai kartu su jaunimui toliau ieškos efektyviausių būdų, sprendimų atskleisti tragišką žydų tautos likimą spektaklyje. 

Švenčionių kūrybinėje dirbtuvėje tai jau paskutinis susitikimas šiais metais, tačiau liūdėti neverta, nes 2016-aisiais laukia naujos, intriguojančios paskaitos-diskusijos ir praktiniai užsiėmimai. 

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas tęsia pažintį su tautinėmis bendrijomis

2015-12-15

Jau ketvirtadienį (gruodžio 17 d.) į Vilniaus rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka, kuris paruošė ir skaitys paskaitą „Rusai Vilniaus rajone – praeitis ir dabartis“. Paskaitą-diskusiją ves Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 

Užsiėmimo pradžia – 11.50 val. KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI! 

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai lygino, kaip klostosi gyvenimas skirtingose valstybėse

2015-12-15

Šią savaitę Visagino jaunuoliai pasitiko kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir žurnalistu Aurimu Peredniu diskutuodami bei turtindami žinias apie valstybių rūšis, jų valdymo formas ir gyventojų santykius.

„Kalbėjome apie ...

Šią savaitę Visagino jaunuoliai pasitiko kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir žurnalistu Aurimu Peredniu diskutuodami bei turtindami žinias apie valstybių rūšis, jų valdymo formas ir gyventojų santykius.

„Kalbėjome apie demokratiją, kokie bruožai jai būdingi, taip pat aptarėme kokios kitos valstybių valdymo formos, rėžimai paplitę pasaulyje, – mintimis dalijasi užsiėmimo dalyvė Anastasija Semenej. – Demokratinės valstybės retai kada konfliktuoja tarpusavyje, daug didesnė tikimybė, kad konfliktas kils tarp totalinių šalių.“

Kaip prisimena Lina Dragel, susirinkusieji taip pat lygino, kuo skiriasi imperija, kunigaikštystė, respublika. Nemažai dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po 1410 m. Žalgirio mūšio, LDK teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tad neišvengiamai tokiame plote gyveno įvairių tautų ir religijų atstovų.  

„Sužinojome apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jos istoriją, kaip svarbu turėti ir išsaugoti savo individualumą,“ – sako Anastasija Petrova. Jos teigimu, LDK gyvenusios tautos buvo tolerantiškos viena kitos atžvilgiu, tačiau šiandien tos tolerancijos, pastangų išsaugoti jų tautiškumą mažai telikę. Kaip prisimena Kristina Stoliarenko, jaunuoliai taip pat svarstė, kaip klostytųsi valstybės gyvenimas, žmonių santykiai, jei šiandien Lietuvos valstybės sienos driektųsi iki Juodosios jūros. „Lektorius klausė, kas svarbiau: kalba ar teritorija. Mano manymu, kalba – jei neišsaugosi kalbos, tai greitai prarasi ir tautiškumą. O sienos gali kisti ir vienaip, ir kitaip,“ – savo nuomone dalijasi Kristina.

Jaunuoliai taip pat šiek tiek aptarė viešoje erdvėje pasigirdusius samprotavimus uždaryti tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje. „Mes nesuprantame, kaip galima uždaryti šias mokyklas. Kur tada eis rusų vaikai?,“ – klausė Anastasija Semenej. Jei vis dėlto taip atsitiktų, jaunuoliai mąstė, kad, ko gero, tektų išvykti iš Lietuvos.

Jaunuoliai dalijosi mintimis, kur norėtų gyventi baigę mokyklą. Kaip pastebi Kristina, atsirado nemažai norinčių vykti į Jungtinę Karalystę ar Ameriką. „Yra tarsi susiformavęs stereotipas, kad ten geriau gyventi,“ – sako mergina, tačiau ji pati bent kol kas galvoja likti Lietuvoje. O štai Anastasija Semenej yra girdėjusi gerų atsiliepimų apie Skandinavijos šalis – Suomiją, Norvegiją, Daniją, tad jei kur ir vyktų, tai norėtų būtent į jas.

Komentarai
酒庄红酒如何进口国内 2016-01-27

一期4S店预计2014年年底前投入使用,使它们能够工作更长的时间。各地要积极组织

Komentarai: 1

Trakiškiai baigia sudėlioti turistinį maršrutą

2015-12-14

Kaip byloja liaudies išmintis, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Arba kitaip tariant, kuo daugiau susitikimų, ieškojimų, tuo turtingesnis turistinis maršrutas. Kai atrodo, kad Trakų krašto istorija jau  ištyrinėta, įdomiausios ...

Kaip byloja liaudies išmintis, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Arba kitaip tariant, kuo daugiau susitikimų, ieškojimų, tuo turtingesnis turistinis maršrutas. Kai atrodo, kad Trakų krašto istorija jau  ištyrinėta, įdomiausios lankytinos vietos įvardytos, tik šast ir į dienos šviesą išnyra nauji faktai. Būtent taip atsitiko ir praėjusį penktadienį (gruodžio 11 d.), Trakų rajono jaunimui susitikus su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Kaip pasakoja užsiėmimo dalyvė Kristina Markevičiūtė, visi manė, kad vienas iš Trakų rajono miestelių – Rūdiškės – pirmą kartą paminėtas 1774 m., kai buvo pastatyta koplyčia, tačiau paaiškėjo, kad vis dėlto rašytiniuose šaltiniuose jis minimas kiek anksčiau – dar 1690 m.

Rūdiškių palivarkas-kaimas buvo nedidelis. XIX a. pirmoje pusėje Rūdiškėse buvo tik trys ūkiai ir karčiama. Rūdiškės pradėjo augti po 1864 metų, kai buvo nutiestas Varšuvos-Peterburgo geležinkelis. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje jos buvo valsčiaus centru, o išsiplėtojus medžio apdirbimo pramonei, nuo 1958 m. tapo miesto tipo gyvenviete.

Kaip prisimena Kristina, prie Rūdiškių buvo prijungti Ulkiškių ir Gūdiškių palivarkai. Šiandien apie šių palivarkų buvimą įprasmina Ulkiškių ir Gūdiškių gatvės. Ulkiškių kapinės tapo Rūdiškių kapinėmis. Anot merginos, iki šių dienų yra išlikęs ir Rūdiškių kaimas. Buvo laikas, kai kaimas buvo net didesnis už to paties pavadinimo miestelį.

Trakiškiai jau turi surinkę pakankamai daug lankytinų objektų, kuriuos planuoja įtraukti į turistinį maršrutą. Ar jie visi tikrai verti dėmesio ir atsidurs naujajame turistiniame maršrute, paaiškės 2016 m. sausio mėn. pradžioje, kai jaunuoliai kartu su archeologu V. Vaitkevičiumi išbandys planuojamą maršrutą. 

Numatoma, kad maršruto ilgis bus apie 30–40 km. ir jis prasidės Senuosiuose Trakuose. Greta Murauskaitė neabejoja, kad toks pasirinkimas teisingas – kiekvienam vertėtų pamatyti senosios pilies griuvėsius, Senųjų Trakų bažnyčią ir vieną seniausių vienuolynų Lietuvoje. Toliau maršrutas ves Karališkuoju keliu, aplankant Bedugnę, Senąjį Tarpupį, lobiu garsėjančią Aluoną, Rūdiškes, Vilkokšnį ir Galaverknę.

Kaip sako Greta, jau aiškėja ir lobis, kurį ras naująjį maršrutą įveikę turistai, tačiau, kad būtų šiek tiek intrigos ir netikėtumo, tegul kol kas jis lieka paslaptyje.

Komentarai
Komentarai: 0