Naujienos

Švenčionių jaunimas dalinsis įspūdžiais po spektaklio „Mūsų klasė“

2015-12-02

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio ...

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio teirausis dramaturgas Mindaugas Nastaravičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, kurie jau šį ketvirtadienį (gruodžio 3 d.) atvyksta į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę.

Užsiėmimo metu jaunimas taip pat pristatys savo kūrybinius sprendimus žydų istorijai, likimui atskleisti. Šiai užduočiai atlikti jaunuoliai gali pasitelkti pačiais įvairiausias ir netikėčiausias priemones – viskas priklauso tik nuo jų kūrybingumo ir išradingumo.  Vienintelė priemonė, kurios jie negali naudoti, – spektaklis, mat būtent nuo jos startavo su savo idėja.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai vėl mins gimtojo krašto istoriniais, mitologiniais takais

2015-11-30

Šių metų gruodžio 2 d. (trečiadienį) į Trakų rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai: kultūros antropologas, radijo ir TV laidų  vedėjas Virginijus Savukynas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro ...

Šių metų gruodžio 2 d. (trečiadienį) į Trakų rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai: kultūros antropologas, radijo ir TV laidų  vedėjas Virginijus Savukynas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Trakiškiai kartu su svečiais toliau mins istoriniais, mitologiniais gimtojo krašto takais ir takeliais, akylai dairydamiesi aplink: įdomios, reikšmingos, kol kas neatrastos lankytinos vietos gali būti bet kur – net ten, kur mažiausia to tikiesi.

Tikimasi, kad po šio susitikimo jaunimo rengiamų istorinio ir mitologinių maršrutų kryptys taps dar aiškesnės, įgis naujų atspalvių.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai analizavo savo sukurtus vaizdo klipus

2015-11-30

Paskutinį rudens penktadienį visaginiečiai neskubėjo skirstytis namo – įsitaisę kūrybinėje dirbtuvėje jie pristatė savo sukurtus vaizdo klipus, aiškinosi, ką juose būtų galima patobulinti, ir jaukiai šnekučiavosi su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu ir ...

Paskutinį rudens penktadienį visaginiečiai neskubėjo skirstytis namo – įsitaisę kūrybinėje dirbtuvėje jie pristatė savo sukurtus vaizdo klipus, aiškinosi, ką juose būtų galima patobulinti, ir jaukiai šnekučiavosi su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu ir Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Pasiskirstę į grupes, jaunuoliai turėjo sugalvoti po teiginį, kuriame būtų įvardinta problema, ir pagal jį sukurti trumpą vaizdo klipą. Vieni kaip reikiant suko galvas, kitiems idėjos gimė spontaniškai ir atsitiktinai.

„Idėja pati atėjo pas mus. Buvome prekybos centre ir pamatėme, kaip policininkai iš jo išsiveda žmogų, įjungėme kamerą ir pradėjome filmuoti,“ – pasakoja Dominyka Veikša. Nufilmavus šią situaciją, jaunuoliams teliko sukurti istoriją. O ji, anot kūrybinės komandos, tokia: narkomanas norėjo perduoti narkotikus, tačiau visaginiečiai jų ne tik nepaėmė, bet ir iškvietė policiją. Ši istorija – tai pavyzdys, iliustruojantis, kad visaginiečiai sąžiningi ir pilietiški.

Su Dominyka vaizdo klipą kūrusiai Kristinai Stoliarenko po pokalbio su režisieriumi tapo aiškiau, ką kitą kartą reiktų daryti kitaip. „Mūsų klipe buvo daug nereikalingų kadrų. Pavyzdžiui, klipą pradėjome nuo kadro, koks buvo oras, tačiau mūsų istorijoje jis visai nesvarbus. Pirmuoju kadru reikėjo parodyti esmę, situaciją, kuriai skiriame visą klipą,“ – atvirauja Kristina.

Režisierius ir jaunuoliai gražių žodžių negailėjo komandai, sukūrusiai vaizdo klipą stereotipams griauti. Jame paneigiamas mitas, kad Visaginas – tai nusikaltėlių miestas.

Kita kūrybinė komanda pasiryžo kurti pieštinį vaizdo klipą. „Buvo sunku: iš pradžių nebuvo idėjų, vėliau buvo sunku sutarti, kurią idėją pasirinkti, nes kiekvienas gynė savąją,“ – atvirauja Anastasija Semenej. Ši kūrybinė komanda, anot Anastasijos, dirbo tik dvi dienas, tad ir darbo nespėjo užbaigti, o susitikime parodė tiek, kiek padarė.

Jaunuoliai ne tik praktiškai mokėsi filmų kūrimo meno, bet ir diskutavo apie lapkričio 13-osios įvykius Prancūzijoje, požiūrį į pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir jų atvykimą į Lietuvą.

„Tai aktuali diskusija, buvo daug nuomonių, nuskambėjo patarimas reaguoti žmogiškai: juk pabėgėliai nekalti, toks jų likimas, tad reikia jais pasirūpinti. Taip, tai tiesa, bet jei pabėgėliai atvyks į mūsų šalį, jie turi pripažinti mūsų tradicijas, papročius, kalbą, Konstituciją, t. y. turi prisitaikyti, o ne tik diktuoti savo sąlygas,“ – mintimis dalijasi Anastasija.

Dominyka taip pat prisipažįsta, kad dėl kito tikėjimo, mentaliteto nenori, kad į Visaginą atvyktų pabėgėliai, tačiau bando į situaciją žvelgti tolerantiškai.

„Tikiu, kad ir tarp musulmonų yra gerų žmonių, bet juk tik pažiūrėjęs į žmogų, negali pasakyti, koks jis yra. Negaliu įsivaizduoti, kad eidama Visagine gatve prasilenkiu su musulmonu, – atvirai kalba Kristina. – Išsakydama savo nuomonę susitikime, pasijutau šiek tiek rasiste. Žinau, kad tai blogai.“

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas laukia spektaklio „Mūsų klasė“

2015-11-27

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių ...

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Tikimasi, kad šis spektaklis padės jaunimui geriau suprasti žydų likimą, kaip dramatišką situaciją mato ir vertina tie, kurie juos gelbėjo ir tie, kurie žudė.

 

Trumpai apie spektaklį:

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvykusi tragedija, kai daržinėje žydus sudegino jų kaimynai, pokaryje tapo vienu iš visos Holokausto tragedijos simbolių. Iškalbingas ne tik faktas, kad kartu gyvenę žmonės žudė vieni kitus, bet ir tyla, ilgą laiką po karo gaubusi šį įvykį – valstybės vadovai bei patys įvykių liudininkai vardan šventos ramybės atkakliai nenorėjo prisiminti ir pripažinti įvykusio nusikaltimo. Tačiau iškalbingiausia, kad tokių jedvabnių buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje. O jų atmintis sunkiai skinasi kelią į mūsų sąmonę.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ sukrėtė ne naujais faktais apie Holokaustą, o kalbėjimu apie istorinę atmintį šiandieniniam žmogui suprantama kalba. Kodėl klasės draugai pradeda vieni kitus žudyti? Kaip iš nusikaltimo gimsta kerštas? Ir ką, praėjus daugeliui metų, norime, o ko nenorime prisiminti? Nors „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniais faktais, ji yra adresuota tiems, „kurie gyvena dabar“. Pjesė provokuoja mus pažvelgti į istoriją pro savo sąžinės langą atmetus išankstines nuostatas. Todėl ji sukelia karštas diskusijas ten, kur tokios nuostatos dominuoja.

2013 m. spektaklio kūrybinei komandai atiteko net 4 Auksiniai scenos kryžiai: Yana Ross kaip geriausiai režisierei, Marijui Jacovskiui – už geriausią scenografiją ir šviesų dizainą, Aldonai Janušauskaitei – už geriausias antraplanį  moters vaidmenį, Dainiui Jankauskui kaip geriausiam jaunajam menininkui.

Spektalio aprašymas parengtas remiantis Lietuvos teatrologo, kino kritiko Audronio Liugos komentaru (http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/tadeusz_slobodzianek_musu_klase/). 

 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas pažvelgė į žydus naujai

2015-11-27

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir ...

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir visuomenės sąmonėje. Lektorius vieną po kito žėrė negirdėtus, vienas už kitą įdomesnius faktus, kurių nerasi istorijos vadovėliuose, todėl laikas tiesiog tirpte ištirpo.  Renginį vedė Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

„Nusprendėme statyti spektaklį žydų tema, tačiau iki šiol kiek daugiau žinojome tik apie holokaustą. Paskaitoje pažvelgėme į šią tautą daug plačiau, sužinojome, kaip žydai atsirado, gyveno Lietuvoje,“ – mintimis dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Diana Skrebutėnaitė.

Pasirodo, Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kuriuose žydai sudarė pakankamai didelę gyventojų dalį – pusę, o neretai ir dar daugiau gyventojų. Tokie miesteliai buvo vadinami štetl, tarp jų buvo Jonava, Kėdainiai, Šakiai, Žagarė ir kiti.

Užsiėmimo dalyvė Maja Losinskaja įsidėmėjo, kad Lietuvos žydai vartojo dvi kalbas. Viena jų – hebrajų – buvo religinė, skirta skaityti žydų šventąją knygą Torą ir kitus religinius tekstus. Berniukai nuo jau trijų metų pradėdavo lankyti mokyklą ir mokytis hebrajų kalbos. Tuo tarpu mergaitės paprastai mokyklos nelankė ir namuose mokėsi skaityti Torą. Kita žydų kalba – jidiš – buvo bendravimo, šnekamoji kalba. Merginai taip pat gerai įsiminė, kad jei krikščionys turi 10 Dievo įsakymų, tai žydai turi net 613 Dievo priesakų.

Naujomis žiniomis džiaugiasi ir Karolina Franckevič. „Gavom daug žinių, akiratis tapo platesnis, todėl galėsime įdomiau atskleisti žydų temą ir savo spektaklyje, kyla naujų minčių, – sako ji. – Kai sužinojome, kad laukia dar viena paskaita apie žydus, tai pamanėm „ai, ir vėl žydai“, bet vos prasidėjus paskaitai supratom, kad buvo tikrai verta ateiti.“

Jaunuoliams patiko ir diskusija, kuri padėjo paneigti neigiamus stereotipus apie žydus. Juk kiekvienas žinome daug niekinančių, priešiškų posakių apie žydus, pavyzdžiui, „imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, „apgaus kaip žydas“ arba apie tai, kaip žydai tariamai grobė vaikus. Tačiau, ar kiekvienas suvokiame, kad tai netiesa?

„Sunku patikėti, kad lietuvių ir žydų santykiai buvo geri. Jei žydai išvykdavo iš Lietuvos, tai naujoje vietoje jie drąsiai ir garsiai sakydavo, kad yra atvykę iš Lietuvos. Lietuviai buvo spaudžiami kenkti žydams, tačiau kai kurie to vengdavo ir stengdavos jiems padėti. Ir šiandien Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri,“ – sako paskaitos-diskusijos dalyvis llja Jakovlevas. 

Komentarai
Komentarai: 0

Penktadienį – visaginiečių darbų peržiūra ir analizė

2015-11-26

Jau šį penktadienį (lapkričio 27 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Audrius Lelkaitis bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Praėjusį susitikimą išgirdę įvairiausių patarimų, ...

Jau šį penktadienį (lapkričio 27 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Audrius Lelkaitis bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Praėjusį susitikimą išgirdę įvairiausių patarimų, pamokymų, kaip kurti vaizdo klipus, filmus, šį kartą visaginiečiai parodys, kaip pavyko įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Jaunuoliai turėjo susiburti į nedideles grupes, sugalvoti po teiginį, kuriame būtų įvardinta problema, ir pagal jį sukurti trumpą vaizdo klipą.

Tikime, kad pirmieji blynai bus neprisvilę, o jaunuoliams bus įdomu pamatyti bei įvertinti vieniems kitų darbus, išgirsti ekspertų nuomonę.

Komentarai
Komentarai: 0

Filmo kūrimą lydi įdomios ir aktualios diskusijos

2015-11-26

Šį trečiadienį Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje jau trečią kartą lankėsi režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Užsiėmimo metu užvirė įdomios ir aktualios diskusijos apie skirtingų ...

Šį trečiadienį Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje jau trečią kartą lankėsi režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Užsiėmimo metu užvirė įdomios ir aktualios diskusijos apie skirtingų tautų, religijų atstovų santykius, gyvenimą kartu. Būtent šią temą jaunimas pasirinko nagrinėti ir atskleisti kuriamame filme.

Iveta Kemėšytė pasakoja, kad jaunuoliai su kūrybinės dirbtuvės svečiais aptarė santykius tarp skirtingų religijų atstovų – krikščionių ir musulmonų.  Daug minčių sukėlė diskusija, kaip vietos gyventojai jaustųsi, ar priimtų pabėgėlius, jei šie atvyktų į jų gimtąjį kraštą.

„Būtų keista ar net šiek tiek baisu, bet jie taip pat žmonės, galbūt net turi tokių pat pomėgių, užsiėmimų kaip mes, tai pirmiausia reikėtų geriau juos pažinti ir tik po spręsti, kas kaip,“ – įsitikinusi Inesa Kiselytė.

Jaunuoliai taip pat kalbėjo apie skirtingų tautų – lietuvių, lenkų, rusų – santykius. „Nors mokausi lietuvių klasėje, tačiau esu lenkė-baltarusė. Mūsų mokykloje yra lietuvių, lenkų, baltarusių, totorių, bet mums svarbu ne tautybė, o koks esi, kaip bendrauji,“ – atvirauja Inesa. 

Tiesa, mergina turi ir kitokios patirties, gerai žino, kaip sunku kitų tautybių jaunimui pritapti lietuviškose Vilniaus mokyklose, nes anksčiau pati vieną jų lankė. „Buvo sunku. Jei pajunta akcentą, išgirsta, kad pasakai vieną kitą žodį rusiškai, lenkiškai, tavęs jau nepriima, visai kitaip bendrauja," – atvirauja Inesa.  Ji pastebi, kad siekiant labiau įsilieti į mokyklos bendruomenę, kai kurie net ir pavardes susilietuvina.  

Justina Naužemytė, kuri anksčiau mokėsi vienoje sostinės mokyklų, taip pat tikina pastebėjusi, kad ten į lenkus ar kitos tautybės atstovus žvelgiama kitaip nei į lietuvius. Ji pusiau lietuvė, pusiau baltarusė, todėl jai didesnių problemų nekilo, tačiau mergina gerai prisimena, kaip buvo elgiamasi, bendraujama su kitais kitų tautybių mokiniais.

Režisierius J. Ohmanas su kiekviena Vilniaus rajono jaunimo grupe – informacijos rinkimo, scenarijaus rašymo ir vaizdo kūrimo (filmavimo) – aptarė, kaip sekasi darbuotis, uždavė namų darbų. Kaip sako Iveta, informacijos rinkimo komanda, kuriai ji ir priklauso, susidarys klausimyną, lankysis pas vietos gyventojus ir teirausis jų gyvenimo istorijų, kaip jiems sekasi sutarti su kitų tautų atstovais, ar jie sutiktų pas save priimti pabėgėlių, ir t.t.

Scenarijaus rašymo grupė, kurią kol kas sudaro dvi merginos – Justina Naužemytė ir Brigita Lobačiūtė – iki kito susitikimo į visumą turi sujungti visas  kilusias idėjas ir papunkčiui sudėlioti filmo eigą: kas rodoma, apie ką kalbama pirmąją, antrąją, trečiąją, ketvirtąją ir t. t. filmo minutę. „Vienai filmo minutei reikia  vieno lapo scenarijaus, tai bus ką veikti. Galutinis filmas, manau, skirsis nuo to varianto, kurį dabar dėliojame, nes po kiekvieno užsiėmimo kyla vis naujų minčių,“ – tikina Justina. Merginos, padedant režisieriui J. Ohmanui, jau sugalvojo ir filmo pavadinimą: Nemėžis – tolerancijos Meka.

Kol scenarijus neišgrynintas, filmavimo grupė „apšilinėja“ ir filmų kūrimo įgūdžius gerina rengdama vaizdo klipą apie Vilniaus rajono komandą. Kaip tikina Robert Bubmbul, liko visai nedaug, kol šis filmukas bus baigtas ir išvys dienos šviesą – galbūt net kitą savaitę.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas susipažino su gimtojo krašto legendomis

2015-11-25

Šį antradienį Trakų rajono jaunimas neskubėjo namo... Po susitikimo su fotografu, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi, jie mielai liko ir paskaitoje-diskusijoje apie Trakų žemės šventvietes, dievus ir žmones. Paskaitą ...

Šį antradienį Trakų rajono jaunimas neskubėjo namo... Po susitikimo su fotografu, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi, jie mielai liko ir paskaitoje-diskusijoje apie Trakų žemės šventvietes, dievus ir žmones. Paskaitą skaitė archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas dr. Vykintas Vaitkevičius, savo mintimis taip pat dalijosi ir diskutuoti kvietė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunimas išgirdo įdomių pasakojimų, legendų apie Trakų žemes. Pasirodo, pro Rūdiškes neabejotinai ėjęs vadinamasis Karališkasis kelias, kuriuo LDK laikais keliavo visi, norintys pasiekti Karaliaučių. „Užtenka šio fakto, kad bukleto istorijos kūrėjams atsivertų didelės galimybės paieškoti, koks karalius, didikas ar pirklys ir kada čia yra pravažiavęs, arba patyrinėti, kokiu keliu bėgdamas nuo persekiotojų į Karaliaučių traukėsi Martynas Mažvydas...,“ – sako projekto „Gyvenu laisvai!“ Trakų rajone koordinatorė, mokytoja Loreta Masienė.

Aurimas Vitkauskas džiaugiasi išgirdęs idėjų, pasiūlymų, kokias mitologines vietas vertėtų nufotografuoti. „Šį kartą pasisėmėme idėjų mitologiniam maršrutui, kitą kartą, kai gruodžio mėnesį vėl atvyks archeologas Vykintas, daugiau kalbėsime apie vietas, tinkančias istoriniam maršrutui,“ – pasakoja vaikinas. 

Komentarai
Komentarai: 0