Naujienos

Eišiškiečiai aptars medijų turinį

2017-12-19

Š. m. gruodžio 20 d. (trečiadienį) Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis apžvalgininkė, buvusi ilgametė portalo „Delfi“ redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas. Jaunuoliai kartu su ekspertais aiškinsis, kas lemia, koks bus medijų turinys ir kaip jis konstruojamas.

Užsiėmimo pradžia – 12 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažino su Europos pasakomis

2017-12-18

Naują savaitę Visagino jaunimas pasitiko su Europos šalių pasakomis: estų – „Moteris vilkė“, italų –  „Trys apelsinai“, prancūzų – „Žanas meškis“, moldavų „Alistaras Fet Frumas“, suomių – ...

Naują savaitę Visagino jaunimas pasitiko su Europos šalių pasakomis: estų – „Moteris vilkė“, italų –  „Trys apelsinai“, prancūzų – „Žanas meškis“, moldavų „Alistaras Fet Frumas“, suomių – „Глупый Пейкко“, čekų – „Как Гонза выучился разбойничать“ ir kitomis. Atskleisti šių pasakų žavesį jaunuoliams padėjo mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė.

„Didžioji dalis pasakų buvo iki šiol buvo neskaitytos, negirdėtos ir pasirodė gana įdomios, – sako Donatas Krasauskas. – Bent jau man įdomiausia buvo čekų pasaka, kurios pagrindinis veikėjas Gonza buvo itin apsukrus, sugebėdavo išsisukti iš pačių absurdiškiausių situacijų. Ši pasaka ne tik sudomino, bet ir pralinksmino.“ Kaip pasakoja vaikinas, manoma, kad ši pasaka įkvėpė čekų rašytoją Jaroslavą Hašeką parašyti romaną „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. „Dabar net svarstau šią knygą perskaityti,“ – prisipažįsta Donatas.

Ši pasaka labiausiai patiko ir visaginiečiui Edvinui Šikšnian. „Čekų pasaka pasirodė juokingiausia ir įdomiausia. Jos pagrindinis veikėjas kiek panašus į trečiąjį brolį iš lietuvių pasakų,“ – kalba vaikinas.

Anot Donato, lietuvių ir kitų tautų pasakoms būdingi skirtingi kultūriniai kontekstai, galima pastebėti vis kitas buities detales, tačiau, kad ir kieno būtų pasakos, daugelis jų turi teigiamus bei neigiamus veikėjus ir geriečiai visada nugali, pasiekia savo.

„Pasakos – tai ne tik pamokančios istorijos, bet ir šilti prisiminimai. Man, visų pirma, jos asocijuojasi su vaikyste, nes tėvai jas skaitydavo prieš miegą. Galiu drąsiai sakyt, kad man jos yra svarbios,“ – apibendrina Edvin.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas aptarė muzikos reikšmę kinui

2017-12-18

Paskutinę savaitę prie didžiąsias žiemos šventes Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas susitiko su kino režisiere Kristina Buožyte, su kuria diskutavo apie garsus, muziką kine.

„Iš pradžių susėdom ratu ir kiekvienas turėjom įvardinti, ...

Paskutinę savaitę prie didžiąsias žiemos šventes Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas susitiko su kino režisiere Kristina Buožyte, su kuria diskutavo apie garsus, muziką kine.

„Iš pradžių susėdom ratu ir kiekvienas turėjom įvardinti, kokį muzikos instrumentą atitinkam. Tarkim, mano charakterį geriausiai atspindi violončelė, nes su galima groti ir nostalgiškai, ir piktai,“ – atvirauja Gabrielė Milkintaitė.

Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ištraukas iš skirtingų filmų ir aptarė garsų reikšmę juose. „Garsas gali paslėpti ar sustiprinti emocijas. Taikant įvairius diapazonus, galima sukurti skirtingus pojūčius,“ – pasakoja Gabrielė.  Jai antrina ir Augustė Kiselytė: „Supratom, kokia svarbi muzika kine. Kad ir koks geras siužetas, foninė muzika vis tiek turi didelės įtakos filmo kokybei.“

Kiek vėliau eišiškiečiai pasiskirstė į kelias grupes. Kiekviena jų girdėjo tuos pačius garsus, tačiau stengėsi nustatyti skirtingus dalykus. Viena grupė aiškinosi, kokie veikėjai sukuria šiuos garsus, kita – ką jie veikia, dar kita – kur jie yra, ir t.t.

„Kiekviena grupė, klausydama tų pačių garsų, girdėjo visiškai skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, mums atrodė, kad jie susiję su serijiniu maniaku, tačiau neatspėjom,“ – kalba Augustė. Kaip vėliau paaiškėjo, režisierės parinkti garsai „slėpė“ istoriją, kaip žmogus kerta medį ir veža jį namo.

Po susitikimo jaunuoliai dar labiau susimąstė, kokią muziką naudoti savo kuriamame filme apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją. „Anksčiau planavom rinktis daugeliui gerai žinomus klasikinius kūrinius. Dabar mąstom jų atsisakyti, nes jie žiūrovams gali sukelti per daug įvairių asociacijų, nutolinti nuo mūsų filmo,“ – mintimis dalijasi Gabrielė.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinės Europos šalių pasakas

2017-12-16

Paskutinį pirmadienį prieš šventes (š. m. gruodžio 18 d.) Visagino jaunimo laukia net dvi paskaitos-diskusijos apie Europos šalių pasakas. Jaunuoliai kartu su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene nagrinės estų, italų, suomių ir kitų tautų pasakas.

Užsiėmimo pradžia – 13.15 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai diskutuos apie muziką kine

2017-12-15

Šį pirmadienį (gruodžio 18 d.) Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis kino režisierė, „Sidabrinės gervės“ laureatė Kristina Buožytė. Ji kartu su jaunimu diskutuos apie muziką kine.

Tikimasi, kad įgytos žinios padės jaunuoliams nuspręsti, kokia muzika skambės būsimame filme apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutavo, kaip sutariam su kitais

2017-12-15

Šį penktadienį (gruodžio 15 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas sugūžėjo į Lietuvos rašytojų sąjungą, kur kartu su jaunimo reikalų ekspertu, lektoriumi Mariumi Ulozu diskutavo apie požiūrį į kitus, kuo vieni nuo kitų skiriamės ir kuo esam panašūs. ...

Šį penktadienį (gruodžio 15 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas sugūžėjo į Lietuvos rašytojų sąjungą, kur kartu su jaunimo reikalų ekspertu, lektoriumi Mariumi Ulozu diskutavo apie požiūrį į kitus, kuo vieni nuo kitų skiriamės ir kuo esam panašūs.  

Susitikimas prasidėjo nuo susipažinimo: kiekvienas, pasidėjęs popieriaus lapą ant veido, t. y., nieko nematydamas, nupiešė savo portretą. Rodydami piešinius jaunuoliai pasakojo, kokią specialybę ketina rinktis, kokių išskirtinių galių turi. Buvo galima greit įsitikinti, kokie skirtingi kiekvieno norai, pasirinkimai, sugebėjimai...

„Kalbėjom apie toleranciją, kad visi žmonės skirtingi ir reikia priimti juos tokius, kokie jie yra,“ – pasakoja Greta Pilžytė.

„Marius padėjo mums suprast, kad išankstinė nuomonė, kurią turim, įvairūs stereotipai yra visiška neteisybė – pirmiau turim pažint kitą žmogų ir tik tada susidaryt apie jį nuomonę,“ –  priduria Simonas Kukys. Anot vaikino, stereotipų yra daug ir įvairių, pavyzdžiui, kad romai yra vagys, kad žydai – itin gudrūs, ir t.t. „Tokie stereotipai daro didelę įtaką mūsų mąstymui ir elgesiui su tais žmonėmis,“ – kalba jis.

„Tik patys atsivėrę, galim pažint kitą, tačiau, deja, kol kas mus kausto įvairūs kompleksai, – mintimis dalijasi Simonas. – Kaip sakė Marius, senovėje gyvenom vienkiemiuose, vėliau mus „sukišo“ į miestus, kaimus, bet mąstymas nepakito, vis dar gyvenam atskirai nuo aplinkinių. Istorijos tėkmėje mes netobulėjam kaip tauta, tas uždarumas dings mums bręstant kaip tautai. Mums itin rūpi, ką apie mus pagalvos kiti, kokie mes jiems pasirodysim. Turim suprast, kad individualumas mus puošia.“

Užsiėmimo metu jaunuoliai atliko keletą praktinių užduočių. Pavyzdžiui, iš pateikto skirtingų žmonių sąrašo rinkosi, su kuo tris savaites keliautų viename traukinyje, o su kuo – ne. „Mano grupė nusprendė, kad į tokią kelionę leistųsi su pabėgėliu, jaunu menininku, kuris serga ŽIV, ir prostitute, tačiau nenorėtų keliauti su žmogumi, kuris apsvaigęs nuo alkoholio, buvusiu kaliniu, – pasakoja Greta. – Kitų grupių pasirinkimai buvo panašūs.“

„Po šio susitikimo dar labiau supratau, kad ne kas kitas, bet individualumas padaro žmogų žaviu, patraukliu. Įsitikinau, kad išankstinis požiūris kartais yra visiškai klaidingas ir trukdo pažint kitą žmogų,“ – apibendrina Simonas. O štai Greta tikina, kad kiekvienas kažkuo skiriamės, bet turime ir šį tą bendro: „supratau, kad visi esam bent šiek tiek panašūs, būtų sunku pas save rast savybių, kurių neturėtų kiti.“

Komentarai
GoldenTabs 2018-01-08

dm6wTZ https://goldentabs.com/

Komentarai: 1

Biržų jaunimas užbaigė filmavimus Vilniuje

2017-12-15

Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) Biržų jaunimas išsiruošė į Vilnių, kad nufilmuotų paskutines scenas būsimam filmui apie garsiąją Radvilų giminę, jos vaidmenį ir palikimą Biržuose. Filmavimai vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

„Tai ...

Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) Biržų jaunimas išsiruošė į Vilnių, kad nufilmuotų paskutines scenas būsimam filmui apie garsiąją Radvilų giminę, jos vaidmenį ir palikimą Biržuose. Filmavimai vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

„Tai buvo paskutinis filmavimas. Susėdom ratu, užsimerkėm ir kalbėjomės apie Liudvikos Radvilaitės gyvenimą, o rato viduryje stovėjo operatorius ir mus filmavo,“ – pasakoja Meda Niauraitė. Vėliau jaunuoliai ta pačia tema kalbėjosi jau atsimerkę.

Anot Mato Bagamolovo, jaunuoliai įsivaizdavo lyg vyktų draugiškas pokalbis ir jie vieni kitiems pasakotų, ką girdėjo, ką žino apie šią kunigaikštytę. Pokalbyje susipynė tikri faktai – istorinės detalės, ir jaunimo interpretacijos, pamąstymai. „Mano nuomone, Liudvika buvo drąsi, ryžtinga, savo tikslų siekianti ir stipri moteris,“ – mintimis dalijasi Rugilė Kornitenko.

Vėliau jaunuoliai prieš kamerą sužaidė maždaug prieš keturis mėnesius pirmą kartą išbandytą žaidimą. Biržiečiai vardijo skaičius nuo vieneto didėjančia tvarka (vienas, du, trys, keturi...), tačiau jie tai darė atsitiktinai, t.y., bet kada bet kuris galėjo įsiterpti ir pasakyti sekantį skaičių. Pagrindinė taisyklė – du jaunuoliai tuo pačiu metu negali ištart to paties skaičiaus. Taigi, kaip žinot, ar kas nors pasakys skaičių, ar dabar jau mano eilė? „Čia svarbiausia pajausti vieniems kitus. Kai anksčiau žaidėm šį žaidimą, iki dešimt buvo sunku suskaičiuot, o šį kartą net iki trisdešimties suskaičiavom. Galėjom skaičiuot ir toliau, bet mus sustabdė. Taigi, užsiėmimai mus suartino,“ – kalba Matas.

Jaunuoliai džiaugiasi, kad galėjo sudalyvauti filmuojant filmą. „Buvo įdomu ir naudinga, gerai praleidau laiką, šiek tiek sumažėjo scenos baimė,“ – apibendrina Meda.

O štai režisierė Marija Stonytė apie filmavimus nedaugžodžiauja, tačiau giria jaunimą: „sekėsi gerai, auksiniai mokiniai.“

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai nusprendė dėl filmo pavadinimo

2017-12-15

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas toliau dirba su nufilmuota medžiaga. Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) jie peržiūrėjo pirminį filmo montažą, rašė užsklandų tekstą, rinko foninę muziką, o taip pat sutarė dėl filmo ...

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas toliau dirba su nufilmuota medžiaga. Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) jie peržiūrėjo pirminį filmo montažą, rašė užsklandų tekstą, rinko foninę muziką, o taip pat sutarė dėl filmo pavadinimo.

„Buvo įvairių siūlymų, kaip galėtų vadintis filmas. Buvo norinčių, kad pavadinime būtų Narbutų giminės vardas, tačiau taip pat norėjosi šio to intriguojančio, todėl nusprendėm, kad filmas vadinsis „Narbutai: sankirtos“, – pasakoja Gabrielė Milkintaitė. Iš tikrųjų, filme susiduria okupacija ir laisvės siekis, ryžtas ir nerimas, kovotojai ir išdavikai...

Susitikimo metu režisierė Jūratė Samulionytė taip pat pristatė dalį montažo. „Išsakėm savo nuomonę, siūlymus, kalbėjom, koks turėtų būti scenų eiliškumas, kad filmas būtų nuoseklus,“ – kalba mergina.

Be to užsiėmimo metu eišiškiečiai rašė tekstą filmo užsklandoms. „Kuriame nebylų juodai baltą filmą. Kad žiūrovai suprastų, ką norėjom papasakot, filme naudosim užsklandas, kuriose paaiškinsim, ką jie mato. Tekstas bus itin koncentruotas – juk vaizdai dažnai pasako daugiau nei žodžiai,“ – atvirauja Gabrielė.

Filmą nuspalvins muzikinis garso takelis, tad jaunuoliai taip pat diskutavo, kokia foninė muzika jam tiktų. Anot jų, filme turėtų skambėti fragmentai iš Liudviko van Bethoveno, Antanijaus Vivaldžio, Džodžo Geršvino ir kitų gerai žinomų kompozitorių kūrinių.

Komentarai
Komentarai: 0