Naujienos

Pagirių jaunimas diskutuos, kas mus skiria ir vienija

2017-12-15

Š. m. gruodžio 15 d. (penktadienį) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas vėl atvyksta į sostinę. Šį kartą jie susitiks su jaunimo reikalų ekspertu, lektoriumi Mariumi Ulozu, su kuriuo diksutuos apie savo santykį su „kitais“, kas mus skiria, o kas vienija.

Užsiėmimas vyks Lietuvos rašytojų sąjungoje.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai dalyvavo net dvejuose mokymuose

2017-12-14

Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) Visagino jaunimas dalyvavo net dvejuose mokymuose kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriumi Pauliumi Murausku.

Kodėl svarbu tikrinti informaciją?

Pirmųjų mokymų metu ...

Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) Visagino jaunimas dalyvavo net dvejuose mokymuose kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriumi Pauliumi Murausku.

Kodėl svarbu tikrinti informaciją?

Pirmųjų mokymų metu jaunuoliai diskutavo apie žiniasklaidos poveikį ir kodėl taip svarbu tikrinti informaciją. „Sparčiai didėjant naujos informacijos srautui, tobulėjant technologijoms labai svarbu kritiškai vertinti informaciją, tikrinti šaltinių patikimumą. Ir nors manėme, kad jau esame pažengę šioje srityje, Paulius sugebėjo mus nustebinti! Išgirdome įvairių pasakojimų, kaip klaidinama visuomenė ir politikai,“ – teigia visaginiečiai savo komandos puslapyje soc. tinkle „Facebook“.

Jaunuoliams labiausiai įsiminė praktiniai pavyzdžiai. „Žiūrėjom vaizdo įrašą, kaip mergina iš Kuveito buvo pakviesta į JAV ambasadą, kad papasakotų, kas iš tikrųjų vyksta Kuveite. Mergina labai išsamiai pasakojo apie situaciją šalyje. Paulius paklausė, ar mus įtikino jos pasakojimas. Visi ja patikėjom, tačiau kaip paaiškėjo, iš tikrųjų, ji buvo iš JAV ir viskas, ką ji pasakojo, buvo melas,“ – kalba Gustė Burneikaitė. 

Anot merginos, šis pavyzdys įrodo, kaip galim būti suklaidinti. „Nors ir įtikinamai kalba ar rašo, vis tiek naudinga patikrinti tą pačią informaciją keliuose šaltiniuose.“ „Stengiuos visada šiek tiek kritiškai žiūrėti į informaciją. Gal ne visada ją tikrinu, bet ir nesuabsoliutinu, kad tai vienintelė tiesa,“ – sako Marija Soboleva.

Jaunuoliai nagrinėjo ir daugiau pavyzdžių. Tarkime, kaip skirtingos Lietuvos žiniasklaidos priemonės pateikė informaciją apie galimai kyšį paėmusį Seimo narį. „Viename straipsnyje buvo pateikti paties politiko žodžiai, lyg bandant jį pateisint, paaiškinti situaciją, kitame – tik faktai, be jokių komentarų,“ – pasakoja Jekaterina Sergejeva.

Sąžiningumas: kiek jo turime?

Tą pačią dieną jaunuoliai dalyvavo ir antruose mokymuose, kurių metu diskutavo apie sąžiningumą, skaidrumą, aiškinosi, kiek jo aplink mus.

Kalbėdami apie sąžiningumą, jaunuoliai nagrinėjo konkretų pavyzdį iš jų aplinkos – nusirašinėjimą. „Paulius pasakojo, kad Lietuvoje 9 iš 10 mokinių nusirašinėja, kai Europoje vidutiniškai nusirašinėja tik kas antras mokinys,“ – kalba Jekaterina. Tokie skaičiai skatina sunerimti.

„Įdomu, kad kai mokiniai pasirašė pasižadėjimą, kad nenusirašinės, nusirašančių sumažėjo perpus. Vadinasi, kol kas turim mažai sąmoningumo, o elgesį keičia susitarimai, įsipareigojimai,“ – mintimis dalijasi Jovita Juršėnaitė. O štai Jekaterina mano: „Žmonės ieško lengviausių būdų, kaip padaryti savo darbą. Jiems reikia motyvacijos, padrąsinimo „tu gali““.

Anot jaunuolių, nesvarbu kurioje pusėje tu esi – nusirašai ar duodi nusirašyti, duoti ar imi kyšį ir t.t., tu vistiek skatini nesąžiningumą. Kaip pastebi Gustė, už nusirašinėjimą dar baisiau diplomų pirkimas. „Filipinuose užsisakė piloto, seselės diplomus ir net gavo darbą pagal šias specialybes,“ – kalba mergina.

O štai Dovilė Dudėnaitė pasakoja pavyzdį, kaip vienas prancūzas nusprendė patikrint, kur patenka Prancūzijos Azerbaidžanui skiriama parama. Kaip paaiškėjo, tik labai maža lėšų dalis pasiekia tuos, kam ji skirta. „Apmaudu, nes tikslai gražūs, bet jie ir lieka tik gražiais tikslais. Manau, pirmiausia, patiems reikia būti sąžiningiems ir nebijoti to parodyt. Jei tu didžiuosies tuo koks esi, net jei kitiems tai atrodys keista, net jei kiti netikės tavo sąžiningumu, vėliau tai taps norma ir jie prisijungs prie tavęs.“

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas atvyksta į Vilnių

2017-12-14

Jei prieš kelias savaites Biržų jaunimas lankėsi Vilniuje tam, kad išsirinktų kostiumus būsimiems filmavimams, tai šį kartą (š. m. gruodžio 14 d.) sugrįžta čia, kad užbaigtų įgyvendinti savo sumanymą ir nufilmuotų paskutines filmo scenas.

Filmuota medžiaga bus panaudota filme apie garsiąją Radvilų giminę, jos vaidmenį ir palikimą Biržuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas nagrinėjo medijas

2017-12-13

Vis labiau įsibėjant gruodžiui, Švenčionių rajono Pabradės jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju ...

Vis labiau įsibėjant gruodžiui, Švenčionių rajono Pabradės jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyriausiaja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir naujienų agentūros „BNS“ vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Jaunuoliai kartu su ekspertais diskutavo apie medijas, ar galima jomis pasitikėti ir kaip vertinti jose skelbiamą informaciją.

„Kalbėjom, kaip elgtis su informacija. Labai svarbu įsitikinti, ar ji atitinka realius, tikrus faktus. Tam reikia nustatyt, pagal kokius šaltinius ji parengta, panagrinėti jos turinį, patikrinti, ar tą patį skelbia ir kiti šaltiniai,“ – sako Tatjana Alečina.

Anot merginos, dėl skubėjimo pro akis dažnai praslysta įvairios detalės, kurios gali sukelti įtarimų, išduoti, kad su tekstu „ne viskas gerai“. Taigi, reikėtų stengtis priimti ir apmąstyti informaciją neskubant.

Tatjanai antrina ir Jevgenij Džafarov: „Reikia palyginti kelis šaltinius, vis abejoti ir klausti: ar tai realu, ar taip gali būti? Yra tokių, kam naudinga skelbti dezinformaciją, kas iš to uždirba. Svarbu, kad mes į tai neįstrauktumėm, neskleistumėm jos toliau.“

Anot Jevgenij, išgalvota informacija kartais būna labai panaši į tikrą: „daug žmonių tiki tuo, ką perskaito, ir netikrina.“ Kaip pastebi Tatjana, sąžiningos žiniasklaidos priemonės nurodo, ar informacija parengta žurnalisto, redakcijos iniciatyva, ar vis dėlto ją kas nors užsakė arba ji buvo rengta kartu su partneriu.

Vėliau jaunuoliai nagrinėjo keturis skirtingus vaizdo įrašus. Kaip pasakoja Erika Poniatajeva, jaunuoliams teko atpažint ir įvardint, kuris vaizdo įrašas yra informacinis pranešimas, kuris – reklama ar propaganda, koks jų tikslas, ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai dalyvaus medijų mokymuose

2017-12-13

Š. m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienį) Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks net dveji medijų mokymai, kuriuos ves „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

Pirmieji mokymai bus skirti aptarti, ar galima ...

Š. m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienį) Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks net dveji medijų mokymai, kuriuos ves „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

Pirmieji mokymai bus skirti aptarti, ar galima pasitikėti žiniasklaida, koks jos poveikis, ir panagrinėti konkrečius pavyzdžius.

Antrųjų mokymų metu jaunuoliai diskutuos apie pilietiškumą, sąžiningumą, aiškinsis, kada, kokius ir kaip klausimus jie gali kelti.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas rinks filmo pavadinimą, montuos

2017-12-13

Praėjusią savaitę, susipažinę su pagrindiniais vaizdo medžiagos redagavimo principais, šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) jaunuoliai toliau montuos nufilmuotą medžiagą filmui apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją.

Šį kartą eišiškiečiai taip pat žada aptarti ir nuspręsti, koks bus filmo pavadinimas.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutavo su DELFI žurnalistais

2017-12-12

Šį antradienį (gruodžio 12 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankėsi naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur bendravo su žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

„Mane labai sužavėjo jaunatviškas „Delfi“ kolektyvas, ...

Šį antradienį (gruodžio 12 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas lankėsi naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje, kur bendravo su žurnalistais Mindaugu Jackevičiumi ir Vaidu Saldžiūnu.

„Mane labai sužavėjo jaunatviškas „Delfi“ kolektyvas, jų darbo aplinka. Po šio susitikimo nuoširdžiai susižavėjau žurnalistika, net mąstau savo ateitį susieti su ja,“ – kalba Simonas Kukys.

Pirmoje užsiėmimo dalyje, kurią vedė M. Jackevičius, jaunuoliai geriau susipažino su žurnalistų darbu, kaip per dešimtmetį pasikeitė žiniasklaidos rinka, kokios savybės žurnalistams reikalingos, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kaip pasiskirsto darbais redakcijoje, ir kt. Nors kiekvienas portalas stengiasi kuo greičiau pranešti naujausias žinias, tačiau labai svarbu nepamesti galvos ir tikrinti visą informaciją. Kaip pastebėjo M. Jackevičius, žurnalistas turi jausti atsakomybę už tai, ką rašo.

Antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai kartu su žurnalistu Vaidu Saldžiūnu diskutavo, kokios būna netikros naujienos („fake news“) ir kaip jos demaskuojamos.

„Daug propagandos atkeliauja iš Rusijos. Vienas labiausiai įsiminusių propagandos pavyzdžių yra susijęs su Sausio 13-ąją, kai buvo teigiama, kad šie įvykiai netikri, surežisuoti, – pasakoja Simonas. – Manau, tuo patiki mažiau išprusę, mažiau su užsienio politika susidūrę žmonės, o tokių dauguma.“

Dar vienas pavyzdys – vos prieš kelias savaites užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi išgalvota istorija, kaip iranietė Sahar Tabar pasidarė 50 plastinių operacijų, kad taptų panaši į aktorę Angeliną Jolie.

„Šiais atvejais siekiama skirtingų tikslų. Pirmuoju – sumenkinti tautos kovą, požiūrį į Lietuvai svarbų įvykį, antruoju – tiesiog išgarsėti,“ – kalba Simonas.

Anot Šarūno Šibirkščio, buvo labai įdomu išgirsti konkrečių pavyzdžių, kaip klaidinama visuomenė. Vaikinas prisipažįsta, kad anksčiau ir pats buvo patikėjęs, kad Rusija išrašė Lietuvai didžiulę sąskaitą už sovietmetį, arba, kad iranietė pasidarė tiek daug plastinių operacijų.

M. Saldžiūnas taip pat papasakojo apie projektą „Demaskuok“. Jis skatina, įtarus, kad naujiena gali būti melaginga, pranešti apie tai „Delfi“, kad žurnalistai ištirtų ir patikrintų. „Manau, kad toks projektas yra reikalingas, nes aplink mus daug netikrų naujienų ir mes lengvai jomis patikim, o vėliau dar pasidalinam su draugais ir taip jas platinam,“ – pastebi Margarita Novikevičiūtė.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai įsitikino, kokį didelį poveikį turi medijos

2017-12-12

Šią savaitę Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas dalyvavo susitikime su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir portalo „lzinios.lt“ ...

Šią savaitę Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas dalyvavo susitikime su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir portalo „lzinios.lt“ vyriausiuoju redaktoriumi Evaldu Labanausku. Jaunuoliai kartu su ekspertais aiškinosi, kokį poveikį turi medijos, ir kaip jos gali tapti politiniu įrankiu.

„Kalbėjome apie medijų įtaką. Buvo daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, aptarėme įvairias politines situacijas, kurios man išvis yra kosmosas, bet buvo įdomu,“ – pasakoja Marta Voronovičiūtė.

Anot merginos, V. Bruveris papasakojo apie situaciją Ukrainoje, ten vykstančius žiaurumus. „Senelis dažnai žiūri žinias apie karą Ukrainoje ir visi kanalai skleidžia skirtingą informaciją, todėl, manau, tikrai galime apsirinkti, susidaryti klaidingą nuomonę,“ – kalba mergina. Ji svarsto, ar apskritai įmanoma nesusipainioti, kai informacija tokia skirtinga.

Susitikimo metu jaunuoliai nemažai dėmesio skyrė socialiniams tinklams, aptarė, kokį poveikį turi juose skelbiama informacija. Kaip paaiškėjo, ja dažnai siekiama telkti žmones, atrasti pasekėjų. „Tarkime, ISIS valstybė propaguoja savo veiklą Twitter‘yje ir taip sulaukia pasekėjų,“ – pateikia pavyzdį Gabrielė Milkintaitė. Anot merginos, čia taip pat galima paminėti Ukrainoje vykusį Euromaidaną. „Pasakojo, kaip vienas asmuo paskelbė įrašą Facebook‘e, kad jis rengia protestą, ir taip žmonės susibūrė,“ – sako ji.

„Baisu, kaip nuo mažiausio įrašo Facebook‘e gali įsiplieksti ir karas,“ – priduria Marta.

O štai Karolina Dubravska atkreipia dėmesį, kad internete informacija sklinda labai greitai, ir mes patys prie to prisidedame. „Šiuolaikiniame pasaulyje medijos perduoda labai daug informacijos. Pavojinga, nes internete būna ir hakerių, ir siekiančių sukelti maištus. Kartais mes patys share‘iname visišką melą, kuriuo tikim,“ – sako ji.

Komentarai
Komentarai: 0