Naujienos

Šalčininkiečiai vis labiau perpranta gyvenimą Paulavos respublikoje

2015-11-22

Praėjusį penktadienį šalčininkiečiai vėl mintimis nusikėlė į XVIII a. pabaigą, tiksliau – į tuo metu gyvavusią unikalią Paulavos respubliką. Tądien Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi ir apie šios respublikos svarbiausias vertybes, ...

Praėjusį penktadienį šalčininkiečiai vėl mintimis nusikėlė į XVIII a. pabaigą, tiksliau – į tuo metu gyvavusią unikalią Paulavos respubliką. Tądien Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi ir apie šios respublikos svarbiausias vertybes, gyventojus, ūkį ir politiką pasakojo žurnalistė, knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ bendraautorė Aurelija Arlauskienė. Renginį vedė šalčininkiečiams jau pažįstamas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Anot paskaitos-diskusijos dalyvės Gabrielos Gerasimovič, gyvenimas Paulavos respublikoje vyko pagal nuostatus, kuriuos parengė jos įkūrėjas kunigas P.  K. Bžostovskis. Merginai buvo įdomu išgirsti, kaip pagal šiuos nuostatus turėjo elgtis respublikos gyventojai. Pavyzdžiui, kaip jie turėjo rengtis, kokios tvarkos laikytis sodinant medžius, tvarkant namus, dedant malkas ir t. t.

Kita paskaitos-diskusijos dalyvė Sabina Butrimovič džiaugiasi daugiau sužinojusi apie Paulavos respublikos valstiečių aprangą ir namų buitį, o štai Alberto Suckel susidomėjimo sulaukė pasakojimas apie respublikos įkūrimą ir valstiečių darbą. Vaikino atmintin įsirėžė faktas, kad respublikos įkūrėjas su valstiečiais elgėsi ne kaip vadas, bet kaip lyderis.

Semdamiesi naujų žinių, paskaitos-diskusijos dalyviai taip pat mąstė, kaip jas panaudoti kuriant filmą. Pavyzdžiui, Albertas svarstė, kad jame būtų galima palyginti, kaip valstiečiai gyveno iki ir po respublikos įkūrimo. Kiek kitokią filmo viziją pateikia Sabina, kuri prisimena, kad iš pradžių jaunuoliai norėjo palyginti gyvenimą Paulavos respublikoje ir to meto Lietuvoje, tačiau, supratę, kad tai būtų kiek per didelis iššūkis, galvoja susitelkti į istoriją, kodėl ir kaip kunigas P. K. Bžostovskis atvyko į Šalčininkų rajoną ir jame kūrė naują respubliką.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių „Aitvarai“ laisvina savo kūrybiškumą

2015-11-20

Šį ketvirtadienį Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje įvyko antrasis komandos „Aitvarai“ susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Kūrėjai su jaunimu diskutavo, svarstė, kokiomis priemonėmis, ...

Šį ketvirtadienį Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje įvyko antrasis komandos „Aitvarai“ susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Kūrėjai su jaunimu diskutavo, svarstė, kokiomis priemonėmis, meninės raiškos formomis atskleisti spektaklyje tragišką žydų tautos likimą. Renginyje taip pat dalyvavo ir savo mintimis dalijosi Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadovė Diana Skučaitė.

„Turėjome apsispręsti ir susitikę aptarėme, ką kiekvienas norėtume veikti statant spektaklį: vaidinti, rašyti scenarijų, kurti dekoracijas ar kostiumus, – pasakoja užsiėmimo dalyvė Karolina Rynkun. – Neturiu itin didelės scenos baimės, mėgstu bendrauti su publika, todėl norėčiau spektaklyje vaidinti.“

Anot merginos, vėliau buvo aptartos idėjos, pasiūlymai, kaip spektaklyje pristatyti žydų gyvenimą, likimą: galbūt apie tai pasakoti per savo asmeninį pajautimą, galbūt deklamuoti eilėraščius, galbūt atlikti dainas... Vieni siūlė per daug nesusitelkti į žudynes, kiti manė, kad apie jas kalbėti nieko blogo...

„Ekspertai uždavė klausimų, į kuriuos norint atsakyti, reikia kiek daugiau pagalvoti, giliau pažvelgti į save, – sako užsiėmimo dalyvė Elina Kalabuchovaitė. – Dabar, ko gero, pats sunkiausias darbas yra suprasti, kaip ir ką mes norime parodyti. Kaip sako Mindaugas Nastaravičius, nesame profesionalūs aktoriai, kuriuos įprasta matyti ant scenose, todėl reikia atrasti kitų būdų istorijai papasakoti... Čia mūsų dar laukia ieškojimai.“

Jaunimo mintis apibendrina „Gyvenu laisvai“ koordinatorė, mokytoja Alicija Mažutova. „Susitikimo pradžioje buvo diskutuojama pastarųjų dienų skaudžių įvykių Prancūzijoje tema, vėliau mokiniai dalijosi mintimis apie savo galimybes ir svajones kūrybinio proceso metu. Buvo aptartos spektaklio kūrimo idėjos, svečiai skatino atvirai kalbėti, išsakyti savo nuomonę, pasakojo apie režisieriaus ir aktoriaus darbui keliamus reikalavimus,“ – sako ji.

Kaip jau tapo įprasta, jaunuoliai gavo ir namų darbų. Iki kito užsiėmimo kiekvienas jų turi ant atskiro popieriaus lapo surašyti, kas jam šiame pasaulyje nepatinka. Kita užduotis – papasakoti apie holokaustą ne vaidinant spektaklį, kaip jaunuoliai darė įvadiniame projekto „Gyvenu laisvai“ renginyje rugsėjo mėnesį, bet naudojant kitas menines priemones. Kokios jos bus, priklauso tik nuo pačių jaunuolių. Tikimasi, kad ši užduotis paskatins jaunimą dar labiau išlaisvinti savo kūrybiškumą, padrąsins rinktis ir išbandyti netradicinius meninius sprendimus.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai aiškinsis, kaip rašyti filmo scenarijų

2015-11-19

Kai už lango purškia lietus ir lauke ne kažin ką tenuveiksi, o be to ant nosies jau beveik savaitgalis ir niekur skubėti nebereikia, smagu kiek ilgėliau likti kūrybinėje dirbtuvėje, ypač, kai į ją atvyksta jau pažįstama režisierė Ramunė Rakauskaitė.

Jau šį ...

Kai už lango purškia lietus ir lauke ne kažin ką tenuveiksi, o be to ant nosies jau beveik savaitgalis ir niekur skubėti nebereikia, smagu kiek ilgėliau likti kūrybinėje dirbtuvėje, ypač, kai į ją atvyksta jau pažįstama režisierė Ramunė Rakauskaitė.

Jau šį penktadienį (lapkričio 20 d.), po paskaitos-diskusijos apie Paulavos Respublikos pamatus, ji kvies susipažinti su kino kalba, pasimokyti rašyti filmų scenarijų, kurti personažus, charakterius ir aplinkybes... Jaunuoliai su režisiere taip pat aptars idėjas, kaip kuriamame filme patraukliau, įdomiau pristatyti Paulavos Respubliką ir jos reikšmę.

Susitikime taip pat dalyvaus Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai pasiners į Paulavos Respublikos gyvenimą

2015-11-19

Paulavos (Pavlovo) Respublika – unikali valstybė, gyvavusi XVIII a. pabaigoje Šalčininkų krašte. Respublika sėkmingai vystėsi, dvaro pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus, gyventojai gyveno gana pasiturinčiai. Taigi, kokie buvo svarbiausi Paulavos Respublikos ...

Paulavos (Pavlovo) Respublika – unikali valstybė, gyvavusi XVIII a. pabaigoje Šalčininkų krašte. Respublika sėkmingai vystėsi, dvaro pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus, gyventojai gyveno gana pasiturinčiai. Taigi, kokie buvo svarbiausi Paulavos Respublikos pamatai: kokiomis vertybėmis joje vadovautasi, kaip buvo vykdoma ūkinė, visuomeninė ir politinė veikla?

Daugiau apie tai sužinoste jau šį penktadienį (lapkričio 20 d.) Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, kur paskaitą skaitys žurnalistė, knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ bendraautorė Aurelija Arlauskienė. Renginį ves Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 13 val. KVIEČIAME DALYVAUTI.

 

Trumpai apie A. Arlauskienę:

Aurelija Arlauskienė nuo 1980 m. dirbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse: laikraštyje „Vakarinės naujienos“, žurnale „Darbas ir poilsis“. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ spec. korespondentė Vakarų Sibire, Maskvoje, Gruzijoje. Kūrė populiarią Lietuvos televizijos laidą „Faktas“, dirbo žurnale „Veidas“, taip pat  dienraščių „Lietuvos žinios”, „Respublika“ žurnalistinių tyrimų skyriuose. Žurnalistų profesinio leidinio „Žurnalistų žinios“ (1997–2000), almanacho „Žurnalistika“ (2008–2012) redaktorė.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėja. Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininko pavaduotoja. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė.

A. Arlauskienės darbai ne kartą apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrybinių konkursų prizais. Už principingumą ir pilietinę poziciją Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje buvo paskelbta „1997 metų žurnaliste“. Taip pat apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (2003), gavo Vinco Kudirkos premiją už knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“ (2007) ir Jono Vileišio premiją už „Savivaldybės žiniose“ publikuotus straipsnius (2010).

Be jau minėtos knygos „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“ (2006), taip pat parašė knygas „Asmens kodas – Lietuvos muitinė“ (2009),  „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ (2014, su bendraautorėmis) ir „Alantos akiračiai“ (2014). 

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas sėmėsi žinių apie totorius ir islamą

2015-11-19

Šį trečiadienį Vilniaus rajono jaunimas kartu su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku, visuomenės veikėju dr. Adu Jakubausku tęsė pažintį su totorių bendruomene, taip pat aptarė islamo religiją, kokie iššūkiai ir baimės ją lydį ...

Šį trečiadienį Vilniaus rajono jaunimas kartu su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku, visuomenės veikėju dr. Adu Jakubausku tęsė pažintį su totorių bendruomene, taip pat aptarė islamo religiją, kokie iššūkiai ir baimės ją lydį šiandien.

„Esu katalikė, todėl buvo įdomu daugiau sužinoti apie kitokį tikėjimą. Galima rasti tiek šias religijas skiriančių, tiek jungiančių dalykų, – sako paskaitos-diskusijos dalyvė Inesa Kiselytė.– Kurdami filmą bandysime panaudoti gautas žinias. Būtų įdomu filme parodyti, ką žmonės galvoja apie islamą po praėjusio penktadienio įvykių Prancūzijoje. Manau, kad nereikėtų šių įvykių sieti su islamo religija, ja tėra prisidengiama, tačiau teko girdėti ir kitaip manančių, teigiančių, kad musulmonai – tai žudikai.“

Užsiėmimą vedęs dr. Adas Jakubauskas džiaugiasi, kad jaunuoliai aiškiai supranta, kad religija negali būti teroristinės grupuotės įrankiu, siekiant politinių tikslų.

Anot lektoriaus, XXI amžiuje pasaulis vis labiau globalėja, ateityje nebebus homogeniškų bendruomenių, todėl bendruomenės turi atrasti raktą, kaip susibendrauti, sutarti. Svarbu į kiekvieną kultūrą, islamo ir kitas religijas žvelgti su pagarbą. „Internete jaunuoliai prisigaudo paviršutiniškų žinių, todėl reikia padėti jiems pažvelgti giliau, padėti suprasti tarpkultūrinį dialogą, tarpusavio sušvelnėjimo dvasią. Būtent tam ir reikia keistis nuomonėmis, diskutuoti,“ – sako dr. Adas Jakubauskas.

Paskaitoje-diskusijoje mokiniai taip pat turtino savo žinias apie totorių istoriją. Kaip pastebi Inesa, anksčiau nei apie totorius, nei apie islamą neteko išsamiau padiskutuoti, todėl buvo daug naujos informacijos ir dėl jos gausos buvo sunkoka viską įsidėmėti. Jai antrina ir kita paskaitos-diskusijos dalyvė Karolina Selezniova. 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas mokysis spektaklyje atskleisti savo idėją

2015-11-17

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 19 d.) Švenčionių rajono jaunimo laukia antrasis susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir žurnalistu, dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Jaunuoliai toliau aiškinsis, į ką reikia susitelkti ir ko vengti ...

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 19 d.) Švenčionių rajono jaunimo laukia antrasis susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir žurnalistu, dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Jaunuoliai toliau aiškinsis, į ką reikia susitelkti ir ko vengti statant spektaklį.

Jaunuoliai ne tik semsis žinių, bet ir turės papasakoti, ką nuveikė nuo praėjusio susitikimo su kūrėjais. Kaip sako viešinimo komandos vadovas Tomaš Šukelovič, kol kas kiekvienas individualiai suka galvą ir svarsto, kaip kalbant „iš savęs“ atskleisti pasirinktą temą-idėją ir papasakoti apie žydų likimą. Viena gimusių idėjų – sujungti dainą, šokį, teatrą, galbūt pasitelkti ir kitus menus.

Jau ketvirtadienį jaunuoliai aptars kilusias mintis ir idėjas... Įdomu, kaip jas įvertins ir ką naujo pasiūlys profesionalai. Susitikime be P. Ignatavičiaus ir M. Nastaravičiaus taip pat dalyvaus Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadovė Diana Skučaitė.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas tęsia pažintį su totoriais ir jų religija

2015-11-17

Vos prieš savaitę Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjęs ir paskaitą apie totorius, jų kilmę ir istoriją skaitęs Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, visuomenės veikėjas dr. Adas Jakubauskas kviečia į naują susitikimą.

Jau šį ...

Vos prieš savaitę Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjęs ir paskaitą apie totorius, jų kilmę ir istoriją skaitęs Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, visuomenės veikėjas dr. Adas Jakubauskas kviečia į naują susitikimą.

Jau šį trečiadienį (lapkričio 18 d.) toje pačioje vietoje vyks paskaita-diskusija, kurios metu išsiaiškinsite, kuo šiandien totoriai svarbūs šaliai. Taip pat geriau susipažinsite su islamo religija Lietuvoje: sužinosite apie jos praeitį, taip pat kokie iššūkiai ir baimės ją lydi šiandien. Ši tema itin jautri ir aktuali po praėjusį penktadienį visą pasaulį sukrėtusių įvykių Paryžiuje.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.50 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai naujai pažvelgė į Vyčio vėliavą ir jos reikšmę

2015-11-17

Šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu raudoname fone – taip, tai istorinė Vyčio vėliava. Teigiama, kad pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas 1366 m. Nors nuo to laiko jau prabėgo ne vienas šimtmetis, tačiau ir šiandien tai vienas ...

Šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu raudoname fone – taip, tai istorinė Vyčio vėliava. Teigiama, kad pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas 1366 m. Nors nuo to laiko jau prabėgo ne vienas šimtmetis, tačiau ir šiandien tai vienas svarbiausių valstybės simbolių. Istorinė Vyčio vėliava plevėsuoja Lietuvos valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje, Karo muziejaus skverelyje Kaune, ji naudojama minint svarbiausias valstybines šventes. Vyčio simbolis taip pat puošia lietuviškų eurų monetas.

Šią savaitę Visagino jaunimas būtent ir pasitiko diskutuodamas apie Vyčio vėliavą kaip Lietuvos Respublikos piliečių vienijimosi simbolį, apie jos reikšmę ir prasmę skirtingais istoriniais laikotarpiais. Paskaitą-diskusiją vedė istorikas Mindaugas Nefas kartu su visaginiečių jau pamėgtu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

„Reikia pagalvoti, kodėl ši tema svarbi Visaginui. Vyčio ženklas – tai susivienijimo simbolis, kuris sieja visas tautas. Anksčiau daug kur matėme šį ženklą, tačiau nesusimąstėme apie jo prasmę. Nežinau, kaip kiti, bet, manau, mūsų klasėje iki šiol niekas nežinojo, ką iš tikrųjų jis reiškia, nepagalvojo, kad jis galėtų simbolizuoti Lietuvos kaip tolerantiškos valstybės susivienijimą,“ – svarsto Visagino jaunimo komandos vadovė, viena susitikimo dalyvių Irina Jarec. 

Anot jos, Visagine gyvena skirtingų tautybių žmonės, todėl Vyčio vėliava šiam miestui labai tiktų. Ji turi gilesnę reikšmę, įprasmina tautiškumą, pakantumą.

Paskaitos-diskusijos dalyviai džiaugiasi, kad lektoriai buvo atsipalaidavę, gerai nusiteikę. Nors susitikime dalyvavo kiek daugiau jaunuolių nei įprastai, tačiau tai nesutrukdė sukurti draugiškos atmosferos, išlaikyti emocinio ryšio. Teigiamų emocijų ir geros nuotaikos įnešė netikėtos lektorių improvizacijos. Pavyzdžiui, dainą užtraukęs Mindaugas Nefas kvietė atspėti, kokį mūšį jis apdainavo.

Artiom Blinov itin džiaugiasi, kad vėl galėjo susitikti su Dainiumi Radzevičiumi, kurio visaginiečiai jau buvo spėję pasiilgti. O štai Ruslan Nugumanov nelabai domisi istorija ir jam ši tema pasirodė ne tokia aktuali kaip, tarkime, diskusijos apie visuomenę, gyvenimą bendruomenėje, tačiau vaikinas mano, kad ir ja reikia kalbėti.

Gražių žodžių apie susitikimą negailėjo projekto koordinatorė, mokytoja Eleonora Dutkevičienė. Ji tikino, kad lektoriai sugebėjo susieti praeitį su šių dienų gyvenimu, įtraukė jaunimą į diskusijas. „Šios dienos diskusiją baigėme su gera nuotaika ir gerais įspūdžiais,“ – apibendrina ji.

Komentarai
Komentarai: 0