Naujienos

Istorija, kurią skaudu, bet svarbu prisiminti

2018-06-27

Susipažinę su vienu tamsiausių Ruandos valstybės istorijos puslapių – 1994-ųjų genocidu ir suprasdami, kad ir Lietuvos istorijoje turime panašių patirčių, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su istoriku, Lietuvos kariuomenės atstovu Karoliu Zikaru ...

Susipažinę su vienu tamsiausių Ruandos valstybės istorijos puslapių – 1994-ųjų genocidu ir suprasdami, kad ir Lietuvos istorijoje turime panašių patirčių, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai kartu su istoriku, Lietuvos kariuomenės atstovu Karoliu Zikaru išvyko į ekskursiją, kurios metu lankėsi buvusiuose KGB rūmuose įsikūrusiame Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir Panerių memoriale.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, lydimi gido, jaunuoliai pamatė ir išgirdo, kaip nuo 1940 m. penkiasdešimt metų čia buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Jie apžiūrėjo KGB rūmuose veikusį vidaus kalėjimą, jo kameras, karcerius su vandeniu, kalinių pasivaikščiojimo kiemelius ir mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, stebėjo ištrauką iš vaidybinio filmo, kaip buvo žudomi kaliniai. Šiame kalėjime buvo nužudyti 767 m. kaliniai, iš jų – 5 moterys. Tarp nužudytųjų antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir kt. Nužudytieji yra net 15 tautybių atstovai: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai ir kt.

KGB vidaus kalėjime nužudytų asmenų kūnai buvo vežami į Tuskulėnų dvaro teritoriją. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, čia buvo rastos 45 duobės su 724 asmenų palaikais. Kaip pasakojo ekskursiją vedusi gidė, anuomet, kai miestas dar nebuvo tiek išsiplėtęs,  atrodė, kad buvusio dvaro teritorija yra atokiau nuo Centro, aplink buvo mažai gyventojų, todėl tikėtasi, kad žmonės neišsiaiškins, kas čia vyksta, nepasklis kalbos. Į aukšta tvora aptvertą teritoriją nužudytųjų kūnai buvo atvežami mašinomis su užrašais „Pienas“ ir „Duona“. Jaunuoliai čia taip pat sužinojo apie pagrindinius egzekucijų vykdytojus ir nuo jų nukentėjusius, galėjo pamatyti nužudytųjų asmenų artimųjų dovanotus daiktus. Tuskulėnų dvaro teritorijoje rastų 717 asmenų palaikai sudėti į karstelius 2014 m. čia baigtoje statyti koplyčioje-kolumbariume.

Vėliau jaunuoliai patraukė į Panerių memorialinį muziejų. Panerių miške nuo 1941–1944 m. hitleriniai okupantai ir jų vietiniai talkininkai sunaikino 100 tūkstančių žmonių. Slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus, nuo 1943 m. gruodžio degino sušaudytųjų žmonių lavonus.

Rimti, susimąstę jaunuolių žvilgsniai rodė, kad jiems skaudu, liūdna dėl to, kas vyko praeityje. Jaunuoliai teigė, kad apie šiuos įvykius mokosi ir per istorijos pamokas, tačiau ši ekskursija leido geriau suprasti, kas iš tikrųjų tuomet vyko, leido pažvelgti į budelius ir jų aukas, paskatino susimąstyti, kodėl taip atsitiko, kur žmogiškumo ribos, ir pan.

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Genocidas Ruandoje: toli, bet tuo pačiu šalia

2018-06-27

Apšilę kojas ir kiek geriau vieni su kitais susipažinę, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai mintimis persikėlė į Ruandą – nedidelę, įspūdingo kraštovaizdžio Centrinės Afrikos šalį. Tai tik turistams patrauklus viršelis, nusikėlę į ...

Apšilę kojas ir kiek geriau vieni su kitais susipažinę, tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai mintimis persikėlė į Ruandą – nedidelę, įspūdingo kraštovaizdžio Centrinės Afrikos šalį. Tai tik turistams patrauklus viršelis, nusikėlę į 1994 m. įvykius, susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu, skaudžia jos istorija. Į šią kelionę mokyklos dalyviai leidosi su JAV ekspertu Carl‘u Wilkens‘u.

1990 m. pavasarį, būdamas humanitarinės pagalbos darbuotoju, jis kartu su šeima persikėlė į Ruandą. Po ketverių metų čia prasidėjo genocidas, kuris, kaip pastebėjo C. Wilkens‘as, atsiranda nuo galvojimo, kad „mano pasaulis būtų geresnis be tavęs“. Šį kartą konfliktas kilo tarp hutų ir tucių genčių: vos per šimtą dienų hutų ekstremistai nužudė 800 tūkst. žmonių, dažnai tiesiog naudojant mečetę.

Įvykių sukūryje atsidūrė ir C. Wilkens‘as. Jo teigimu, tuo metu Ruandoje gyveno keli tūkstančiai užsienių, įskaitant 257 amerikiečius. Jam buvo pasiūlyta saugiai išvykti iš šalies, tačiau C. Wilkens‘as pasirinko likti čia. Jis išlydėjo savo žmoną Teresą, vaikus, o pats, įveikdamas mūšius gatvėse, minosvaidžių apšaudymus ir patikros punktus, gabeno vandenį ir vaistus mieste įstrigusioms našlaičių grupėms. Apie genocido priežastis, pradžią, pagalbą nukentėjusiems, sudėtingus sprendimus ir pasiaukojimą dėl kitų pasakojama paties C. Wilkens‘o sukurtame dokumentiniame filme „I’m Not Leaving“ („Aš pasilieku“), kurį žiūrėjo ir aptarė tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalyviai.

„Šis filmas mane labai stipriai emociškai paveikė, jis atskleidė ne tik faktus, bet ir tikrų žmonių istorijas. Nors Ruanda toli, bet juk ir mes turim tą panašią skaudžią istoriją, kuri keitė žmonių likimus, gyvenimus. Taigi, kilo įvairių asociacijų, minčių,“ – kalba Aleksandra Šliachtenko iš Visagino.

Tau patys artimiausi žmonės ar nukentėjusieji, kuriems taip reikia tavo pagalbos? Tačiau jei pasirinksi antrus, galbūt niekada nebepamatysi pirmųjų.... „Nežinau, kokį sprendimą aš priimčiau. Jį lemia ne tik paties, bet ir supančių žmonių požiūris, palaikymas. Carl‘ą palaikė, suprato jo žmona Teresa. Jei jis būtų išvykęs, manau, kad jis nebūtų galėjęs ramiai susitaikyti su ta mintim. Tai be galo drąsus, kitiems atsidavęs žmogus, kuriam kiti svarbiau nei „aš“,“ – mintimis dalijasi mergina.

C. Wilkens‘as  kartu su jaunimu taip pat kalbėjo, kaip tutsai ir husai gyveno, bendravo pasibaigus genocidui. Aleksandra prisimena pavyzdį, kaip moteris iš kalėjimo „ištraukė“ savo sūnaus žudiką ir net leido jam apsigyventi savo namuose, juo rūpinosi. „Tai pavyzdys, kaip atleidimas, protingi sprendimai gali sustabdyti konfliktus. Skausmas ir pyktis veda į dar didesnius konfliktus: kol neišsilaisvini iš praeities ir neatleidi, negali judėti tolyn. „Labai stiprūs žmonės“ – tai per menki žodžiai tokiems žmonėms apibūdinti,“ – sako ji.

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Artėja tarptautinė jaunimo vasaros mokykla

2018-06-22

Taip laukėt, vis galvojot, ką veiksit, su kuo susitiksit, kaip viskas bus, ir štai jau šį pirmadienį (birželio 25 d.) kaimo turizmo sodyboje „Dvarčėnų dvaras“ Alytaus rajone prasideda tarptautinė jaunimo vasaros mokykla. Į ją atvyksta projekto „Gyvenu ...

Taip laukėt, vis galvojot, ką veiksit, su kuo susitiksit, kaip viskas bus, ir štai jau šį pirmadienį (birželio 25 d.) kaimo turizmo sodyboje „Dvarčėnų dvaras“ Alytaus rajone prasideda tarptautinė jaunimo vasaros mokykla. Į ją atvyksta projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai ir alumniečiai iš Visagino, Klaipėdos, Biržų, Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat jaunieji šauliai, skautai ir ateitininkai, svečiai iš Ukrainos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos.

Šešių dienų tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija ir JAV Ambasada Lietuvoje.

Pirmoje jos dalyje jaunuoliai kartu JAV ekspertais Carl Wilkens bei Nicholas Coddington ir Lietuvos ekspertais Mariumi Ulozu bei Nerijumi Miginiu nagrinės susvetimėjimo, požiūrio į kitus, tolerancijos, pabėgėlių bei kitas susijusias temas.

Tarptautinei jaunimo vasaros mokyklai įsibėgėjus, jaunuoliai vyks į ekskursiją, kuriuos metu lankysis Genocido aukų muziejuje, Tuskulėnų rimties parke, Panerių memorialiniame muziejuje. Tos pačios dienos popietę jų taip pat laukia susitikimas ir įvairios aktyvios užduotys su NATO ir Lietuvos kariuomenės kariais Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione.

Paskutinė tarptautinės jaunimo vasaros mokyklos dalis bus skirta kūrybai. Jos metu jaunuoliai savo mintis, jausmus išreikš kurdami meno kūrinius kartu profesionaliais menininkais: dramaturgu, Auksinio scenos kryžiaus, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“, „Auksinės kaukės“ ir kitų garbingų apdovanojimų laureatu, 2017 m. tolerancijos žmogumi Mariumi Ivaškevičiumi, kino režisiere, keturių „Sidabrinės gervių“ laureate Kristina Buožyte, teatro režisiere, tarptautinių festivalių „Spoleto“ (Italija), „Encounter“ (Čekija), „Il teatro nudo“ (Italija) ir kitų prizininke Kamile Gudmonaite, dviejų Auksinių scenos kryžių laureatu, choreografe, pedagoge Giedre Jankauskiene, taip pat muzikantu, aktyviub visuomenės veikėju Jurgiu Didžiuliu. Kūrybinį procesą vainikuos sukurtų meno kūrinių pristatymas ir aptarimas.

Tarptautinei jaunimo vasaros mokyklai vadovaus jaunimo reikalų ekspertai Nerijus Miginis, Marius Ulozas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Tarptautinė jaunimo vasaros mokykla organizuojama gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje
www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Taip pat vasaros mokyklą remia JAV Ambasada Lietuvoje, LR Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Komentarai
Komentarai: 0

Sveikiname „Sidabrinių gervių“ laimėtojus

2018-06-14

Š. m. birželio 13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iškilmingai įteikti lietuviško kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Labai džiaugiamės ir sveikiname „Sidabrinių gervių“ laureatus – režisierę Eglę ...

Š. m. birželio 13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iškilmingai įteikti lietuviško kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Labai džiaugiamės ir sveikiname „Sidabrinių gervių“ laureatus – režisierę Eglę Vertelytę, garso režisierių Joną Maskvytį ir režisierių Artūrą Matelį, su kuriais bendradarbiaujame įgyvendinant projektą „Gyvenu laisvai!“.

Apdovanojimuose daugiausia statulėlių susižėrė kine debiutavusios režisierės Eglės Vertelytės filmas „Stebuklas“. E. Vertelytė laimėjo net tris skulptūrėles: tragikomedija „Stebuklas“ buvo išrinkta geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu, taip pat menininkė pelnė „Sidabrines gerves“ už geriausią režisūrą ir geriausią scenarijų. Dar viena „Sidabrinės gervės“ statulėlė atiteko šio filmo aktorei Eglei Mikulionytei. Projekte „Gyvenu laisvai!“ režisierė E. Vertelytė dirbo su Šalčininkų r. Eišiškių jaunimo komanda kuriant filmą apie 1863–1864 m. sukilimą ir Narbutų giminės vaidmenį Šalčininkų krašte.

Už geriausią profesinės meistrystės darbą apdovanoti filmo „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) garso režisieriai Jonas Maksvytis ir Saulius Urbanavičius. J. Maskvytis prisideda kuriant projekto „Gyvenu laisvai!“ Klaipėdos jaunimo filmą apie Klaipėdos rusų jaunuolių, jų tėvų, senelių, prosenelių gyvenimo istorijas bei jų mintis apie gyvenimą uostamiestyje, Lietuvoje dabar ir anksčiau.

Geriausiu dokumentiniu filmu buvo paskelbtas režisieriaus ir prodiuserio Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Šiam filmui taip pat atiteko LRT.lt skaitytojų nominacija „Publikos pasirinkimas“. Režisierius A. Matelis buvo vienas iš komisijos narių, vertinusių projekto „Gyvenu laisvai!“ I-ojo etapo jaunimo sukurtus meno kūrinius.

Šiemet Lietuvių kino akademija (LiKA) sulaukė 41 pretendento į svarbiausius lietuviško kino apdovanojimus paraiškų. Dėl Sidabrinių gervių varžėsi 9 vaidybiniai ilgametražiai, 10 dokumentinių, 9 trumpametražiai ir 13 studentų kurtų filmų. Iš jų komisija atrinko 16 geriausių, kurie ir buvo nominuoti 12-oje kategorijų.

Parengta pagal portalo lrytas.lt informaciją

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas kviečia į pojūčių teatro eksperimentą „Pabėgimas“

2018-06-12

Š. m. birželio 13 d. (trečiadienį) 10.30 val. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje Pagirių jaunimas pristatys pojūčių teatro eksperimentą „Pabėgimas“. Jame nagrinėjamos pabėgėlių, požiūrio į „kitus“, susvetimėjimo, skirtingų tautų ir religijų ...

Š. m. birželio 13 d. (trečiadienį) 10.30 val. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje Pagirių jaunimas pristatys pojūčių teatro eksperimentą „Pabėgimas“. Jame nagrinėjamos pabėgėlių, požiūrio į „kitus“, susvetimėjimo, skirtingų tautų ir religijų atstovų santykių temos.

Spektaklio režisierė – Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimo „Boriso Dauguviečio auskaras“ laureatė Karolina Žernytė, dramaturgė – Augustino Griciaus premijos laureatė Sandra Bernotaitė.

Pristatyme taip pat dalyvaus projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, ekspertų komisijos, kuri vertins jaunimo sukurtus meno kūrinius, pirmininkas Kornelijus Platelis.

Šis viešas pristatymas – tai lyg pasiruošimas prieš didžiąją pojūčių spektaklio premjerą, kuri numatyta šių metų rudenį Vilniuje.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai diskutuos su humoristu Justinu Jankevičiumi

2018-06-07

Š. m. birželio 8 d. 12 val. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje vyks paskutinis šiais mokslo metais susitikimas. Jaunimo pageidavimu, į svečius atvyksta humoristas, televizijos laidų ir renginių vedėjas, vienas iš „Humoro klubo“ įkūrėjų Justinas Jankevičius.

Biržiečiai kartu su juo diskutuos apie tai, kas šiandien svarbu jaunam žmogui, gyvenimo vertybes, pasirinkimus ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai kuria pasakų parko skulptūras

2018-05-31

Prieš pasitinkant vasarą, š. m. gegužės 31 d., Visagino jaunimas renkasi į kūrybines dirbtuves, kuriose toliau iš medžio, plastiko, kartono ir kitų žaliavų gamins būsimojo pasakų parko skulptūras. Jos atvaizduos skirtingų tautų pasakų pagrindinius veikėjus, siužeto motyvus.

Į kūrybinį procesą įsitraukia ir užsiėmime taip pat dalyvaus UAB „Visagino linija“ atstovai.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas repetuos pojūčių spektaklį

2018-05-28

Š. m. gegužės 29 d. (antradienį) 13.30 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vėl rinksis jaunimas, kuris kartu su režisiere Karolina Žernyte budins klausos, uoslės, lytėjimo ir kitus pojūčius bei repetuos būsimąjį pojūčių spektaklį.

Jame jaunuoliai siekia atskleisti požiūrio į kitus, susvetimėjimo, pabėgėlių ir kitas susijusias temas.

Komentarai
Komentarai: 0