Naujienos

Visagino jaunimas kuria pasakų parko maketą

2018-05-03

Išnagrinėję lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, prancūzų, čekų, vengrų, baltarusių, moldavų, bulgarų, italų ir daugelio kitų tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Gegužę jaunuoliai pasitinka kupini kūrybinio įkvėpimo ir ...

Išnagrinėję lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, prancūzų, čekų, vengrų, baltarusių, moldavų, bulgarų, italų ir daugelio kitų tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Gegužę jaunuoliai pasitinka kupini kūrybinio įkvėpimo ir ryžto sukurti kuo originalesnius, įdomesnius pasakų personažų maketus ir bendrą pasakų parko vizualizaciją.

Šią savaitę pasakų parko koncepciją ir vizualines idėjas jaunuoliai aptarė kartu su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite, taip pat su UAB „Visagino linija“ direktoriumi Algiu Makūnu ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virginija Dunauskiene. Ši bendrovė prisideda įgyvendinant jaunimo sumanymą įkurti Visagine skirtingų tautų pasakų parką.

„Šiame susitikime įsitikinom, kad tai, apie ką tiek laiko kalbėjom, galvojom, bus iš tikrųjų įgyvendinta. Svarstėm, kaip padaryti šį pasakų parką kuo patrauklesnį. Tikime, kad idėja įkurti tokį parką yra tikrai gera, nes tai būtų Visagino traukos centras, taip pat būdas išreikšti tam tikrą pagarbą jame gyvenančioms tautoms, įamžinti jų pasakas,“ – mano moksleivė Dovilė Dudėnaitė.

Jai antrina ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš koordinatorių Visagine, mokytoja Eleonora Dutkviečienė: „Po susitikimo su jaunimu grįžom labai pozityviai, energingai nusiteikę, kupini tikėjimo, kad mums pavyks. Turim sukaupę daug žinių, saugojom jas savo galvose ir vis laukėm signalo, o kas toliau, ir tokį signalą gavom: sutarėm, ką ir kaip toliau darysim.“

Dailininkai M. Jonutis ir L. Dūdaitė parodė keletą savo piešinių, kaip būtų galima parke įamžinti pasakų personažus. Žvelgiant į pavyzdžius matyti, kad pasakų personažus vaizduojančios skulptūros atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją: tai tuo pačiu ir tiltas, suolelis, supynės ar kt.

Menininkai keliomis idėjomis pasidalino, o dabar – jaunuolių eilė. „Mūsų užduotis – atrinkti 10 pasakų ir sugalvoti, kaip pateikti, pristatyti jų personažus, o jei pavyks – pagaminti ir jų maketus, – kalba Dovilė. –  Manau, kas parke reikėtų pristatyti moldovų pasaką apie statinėje ridenamą slibiną, estų – apie moterį-vilkę su vaiku, kazachų – apie šokančius beržus, o dėl kitų dar reikėtų pagalvoti.“

„Mes įsivaizdavom judančius personažus, bet menininkai pažvelgė dar kūrybingiau ir mums tai patiko, jie padrąsino fantazuoti, – priduria Emilija Duktevičiūtė. – Manau, kad parke turėtų būti personažai iš lietuvių, rusų, estų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, taip pat galbūt vokiečių, prancūzų pasakų.“

Kol kas neaišku, iš ko tiksliai bus pagaminti pasakų personažų maketai. Gali būti naudojamas kartonas, medis, plastikas ar kitos žaliavos – jos taip pat priklausys nuo jaunuolių fantazijos ir sumanymų.

Jaunuoliai sutarė kartu su menininkais susitikti, parodyti, ką nuveikė ir aptarti, ar jų vizijos sutampa, po kelių savaičių – gegužės 19 d. Visaginiečiai nusiteikę tą šeštadienį kaip reikiant padirbėti.

Komentarai
Rodrigosix 2018-10-13

Hello. And Bye.

Komentarai: 1

Visaginiečiai aptars, kaip atrodys pasakų parkas

2018-05-01

Išnagrinėję skirtingų Europos ir Azijos tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Š. m. gegužės 2 d. jie susitiks su dailininku Mariumi Jonučiu ir iliustratore Lina Dūdaite, su kuriais aptars, kaip atrodys būsimasis pasakų parkas, kokie personažai ...

Išnagrinėję skirtingų Europos ir Azijos tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Š. m. gegužės 2 d. jie susitiks su dailininku Mariumi Jonučiu ir iliustratore Lina Dūdaite, su kuriais aptars, kaip atrodys būsimasis pasakų parkas, kokie personažai turėtų jame atsirasti ir kaip patraukliai, įdomiai juos įamžinti, pristatyti.

Susitikimas vyks bendrovėje „Visagino linija“. Jame taip pat dalyvaus šios bendrovės direktorius Algis Makūnas ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė.

Komentarai
Komentarai: 0

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström: įvairovė užtikrina kūrybiškumą

2018-04-29

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės ...

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės pažangai, kokiame kelyje šiandien yra Lietuva. Susitikime taip pat dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir pirmasis sekretorius Samuel Persson. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Europa turi atsakyti į klausimą: kokia mūsų ateities vizija? Šiuo metu Kinija itin sparčiai vystosi inovacijų, ekonomikos srityse. Jei europiečiai nori būti lyderiais, siekia didesnės gerovės, turi bendradarbiauti, nustatyti ekonomikos, žmogaus teisių standartus. Čia labai svarbus Europos Sąjungos vaidmuo – turime parodyti pasauliui, kad esame ne tik prekybos rinka, bet ir valstybių bendruomenė,“ – teigia p. O. Stenström.

Anot iš Visagino kilusios ir Vilniuje studijuojančios Aleksandros Šliachtenko, valstybės skirtingai reaguoja ir vertina procesus Europoje, pavyzdžiui, „Brexit‘ą“, atvykstančius pabėgėlius ir kt. „Manau, kiekviena valstybė pirmiausia turi būti vieninga, stipri savo viduje, tuomet ir visa bendrija bus stipri, jos nariai rūpinsis ne tik savo, bet ir bendrais reikalais,“ – kalba ji. O štai moksleivė Saulė Mekionytė iš Pagirių (Vilniaus r.) pastebi, kad „pagrindinis dalykas, kurio šiandien Europai trūksta, yra dialogas: dialogas tarp valdžios ir visuomenės, dialogas tarp ES šalių, dialogas tarp ES ir kitų valstybių.“

Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip žmonių įvairovė ir susikalbėjimas gali prisidėti prie valstybių gerovės, pažangos. Kaip pasakojo p. O. Stenström, dar prieš du šimtmečius Švedija nebuvo turtinga šalis, jos gyventojai emigravo. Darbo jėgos trūkumą kompensavo atvykėliai iš Suomijos, Graikijos. Susidūrė skirtingos kultūros, požiūriai, tačiau valstybė sparčiai vystėsi, žengė pirmyn. Po 1973 m. perversmo Čilėje 45 tūkst. šios šalies gyventojų persikėlė į Švediją, dar apie 100 tūkst. žmonių atvyko po karo Balkanuose ir, nors prireikė laiko, jie įsiliejo į bendrą Švedijos gyvenimą.

„Migracija – viena iš kūrybiškumo sąlygų. Startuoliai, burdami komandas, ieško įvairių žmonių – skirtingų lyčių, tautybių, kultūrų, patirčių, nes supranta, kad įvairovė užtikrina kūrybiškumą. Tai teigiama migracijos pusė, tačiau yra ir neigiama: naujai atvykę žmonės yra pažeidžiamiausi, jie labiau skursta, turi mažiau galimybių,“ – pastebi p. O. Stenström.

Svarbu padėti įsilieti į visuomenę ne tik atvykėliams, bet ir megzti dialogą, veikti išvien su nuo seno šalia gyvenančiomis tautomis. „Švedija yra pavyzdys, kuriuo turėtume sekti. Tai valstybė su įvairialype skirtingų tautų bendruomene. Reikėtų pasimokyti peržengti savo nusistatymus, priimti kitus ir taip prisidėti kuriant šalies gerovę,“ – kalba iš Visagino į Vilnių studijuoti atvykusi Irina Jarec.

Jai antrina ir moksleivis Šarūnas Šibirkštis iš Vilniaus rajono: „Anksčiau Švedija nebuvo itin turtinga, bet sugebėjo pakilti į tokį lygį. Lietuva taip pat bando įsilieti į pažangesnę Vakarų Europą, tačiau kol kas pas mus dar jaučiasi sovietinio palikimo šešėlis žmonių mąstyme, gyvenimo būde, – kalba vaikinas. – Iš Švedijos galime pasimokyti tolerancijos. Pas mus dar gana daug uždarumo, bet besikuriančios naujos įmonės jau suvokia, kokia svarbi įvairovė pažangai.“

Anot Irinos, Lietuva yra kelyje tikros europietiškos valstybės link. „Tai ilgas procesas. Išsivysčiusi europietiška valstybė – tai ne tik infrastruktūra, pavyzdžiui, sutvarkyti keliai, įrengtos poilsio zonos, bet ir žmonių mąstymas. Žmonėms, kurie gimė, ilgą laiką gyveno kitoje santvarkoje, sunkoka prisitaikyti prie pokyčių, dabartinis kelias, kuriuo eina Lietuva, jiems gali atrodyti svetimas, bet, manau, jis teisingas,“ – sako ji.

Jau beveik metus Vilniuje gyvenančios merginos teigimu, didžiuosius miestus daug greičiau pasiekia pokyčiai, tačiau mąstymas keičiasi ir mažesnėse vietovėse. „Pažįstu žmonių, kurie studijavo ar dirbo užsienyje ir grįžo į Visaginą su naujomis žiniomis, patirtimi, tad pamažu ir čia daugėja europietiškos dvasios,“ – pastebi mergina.

P. O. Stenström jaunuolius kvietė: „Išvažiuokite porai metų į užsienį ir grįžkite su įgūdžiais.“ Kalbinti jaunuoliai tikino, kad norėtų po studijų grįžti į gimtuosius miestus, tačiau daugeliui neramu, ar jie turės ten darbą, galės pritaikyti įgytas žinias.

„Laimės jausmui didelės įtakos turi, ar tu gali įgyvendinti savo svajones, o tam svarbu ekonominė gerovė. Tačiau taip pat svarbu ir kultūra, įvairovė – tai daro miestus turtingesnius, įdomesnius. Ne mažiau svarbu ir aktyviai spręsti iššūkius, tokius kaip terororizmas, ekstremizmas, kartu suteikiant žmonėms daugiau galimybių, gerinant kokybiško išsilavinimo prieinamumą,“ – kalbėjo p. O. Stenström.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai diskutuos apie kūrybingumo algoritmą

2018-04-28

Balandžio mėnesį visaginiečiai užbaigs mokymuose kartu su Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktore Neringa Jurčiukonyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su svečiais diskutuos apie kūrybingumo algoritmą ir asmeninę komunikaciją.

Užsiėmimas vyks š. m. balandžio 30 d. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas mokėsi sąmoningai vartoti medijas

2018-04-27

Švenčionių rajono Pabradės jaunimas medijų mokymus užbaigė kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Š. m. balandžio 27 d. jaunuoliai kartu su juo ...

Švenčionių rajono Pabradės jaunimas medijų mokymus užbaigė kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Š. m. balandžio 27 d. jaunuoliai kartu su juo aptarė, ką reiškia sąmoningai vartoti medijas, kodėl tai svarbu ir kokių grėsmių padeda išvengti.

„Kalbėjome, kokią įtaką mums turi vieša informacija, kaip ji gali mus paveikti,“ – Dominyka Andrukianec. Netiksli, neišsami ar melaginga informacija gali suklaidinti, paskatinti priimti mums nepalankius, nenaudingus sprendimus, todėl labai svarbu išlikti budriems, atsakingai rinktis informacijos šaltinius, analizuoti ir lyginti jų pranešimus.

Anot merginos, pagrindinis sąžiningos žiniasklaidos principas – objektyvumas, t. y., nesivadovauti emocijomis, jausmais, bet kuo tiksliau pateikti informaciją, išklausyti abi puses. „Kartais ir žurnalistams būna sunku laikytis visų taisyklių ir, kaip pasakojo Vytautas, net tenka konsultuotis su teisininkais,“ – prisimena Dominyka.  

Jos teigimu, svarbu atsakingai elgtis ne tik priimant informaciją iš kitų, bet ir patiems ja dalinantis, perduodant kitiems ar žaidžiant internetinius žaidimus. „Kai žaidžiame įvairius žaidimus „Facebook‘e“, „nusiurbiami“ mūsų asmeniniai duomenys,“ – kalba ji ir priduria, kad internete niekada negalima per daug atsipalaiduoti, visada reikia galvoti, ką darai ir kokias tai gali turėti pasekmes.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas diskutavo apie toleranciją kitiems

2018-04-27

Besibaigiant balandžio mėnesiui, Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Nacionalinio socialinės integracijos instituto Žmogaus teisių ugdymo programos koordinatorė Giedrė Šėmytė. Jaunuoliai kartu su ja diskutavo apie toleranciją, žmogaus teises, kas mus vieni nuo kitų ...

Besibaigiant balandžio mėnesiui, Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Nacionalinio socialinės integracijos instituto Žmogaus teisių ugdymo programos koordinatorė Giedrė Šėmytė. Jaunuoliai kartu su ja diskutavo apie toleranciją, žmogaus teises, kas mus vieni nuo kitų skiria, o kas vienija, aiškinosi, kaip kalbėti temomis, susijusiomis su jautriomis, pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.

„Manau, kad mūsų visuomenė yra pakankamai tolerantiška, gana taktiškai reaguoja į daugelį situacijų. Tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai tolerancijos pritrūksta. Manau, kad kiekvieno iš mūsų tolerancijos lygis priklauso nuo mūsų požiūrio, principų, vertybių,“ – kalba Ieva Arlauskaitė.

„Nustebino moksleivių kūrybiškumas, gilios įžvalgos apie žmogaus teises ir žmogaus teisių problemas. Kalbėdami apie etninius, tautinius klausimus moksleiviai itin tolerantiški, jų požiūris progresyvus, tačiau kai kuriems vis dėlto dar trūksta žinių LGTBQ+ srityje,“ – pastebi G. Šėmytė. Anot jos, pasitaiko, kad nors jaunuoliai atskiria neapykantos kalbą, tačiau ne visada žino, kaip tinkamai į ją reaguoti.

Padiskutavę, kaip visuomenė reaguoja ir priima skirtingas socialines grupes, ar visi gali pasinaudoti tomis pačiomis žmogaus teisėmis ir kitomis susijusiomis temomis, jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties, kurios metu trumpam tapo žurnalistais. Susiskirstę grupėmis, jaunuoliai įsivaizdavo, kad dirba naujienų agentūroje ar žinių portale, ir gavo žinutę, pagal kurią turi parengti reportažą. Viena komanda gavo žinutę, kaip mažo miestelio meras savo „Facebook‘e“ paskyroje pavadino visuomenę „nesveika“, jei valdžioje yra 65 proc. moterų, antroji – kaip žymus sportininkas „Instagram‘e“ pakomentavo, kad čigonus reikėtų izoliuoti, o ne toleruoti, ir t.t. 

„Mano komanda turėjo sukurti reportažą apie žymaus sportininko pasisakymą apie čigonus. Nutarėme įsivaizduoti situaciją, kad į studiją pakviečiame tą sportininką ir romų tautybės atstovą, paprašome, kad kiekvienas iš jų pakomentuotų šią situaciją, – pasakoja Ieva Arlauskaitė. – Su Giedre diskutavome, ar tokie žodžiai kaip „čigonas“, „gėjus“ gali būti vartojami viešai. Nors tai nėra keiksmažodžiai ar įžeidimai, kai kuriuos žmones jie gali įžeisti.“

Po praktinės užduoties dar ilgai tęsėsi diskusijos reportažuose nagrinėtomis temomis ir ne tik. Kaip pastebi Akvilė Zalieckaitė, kiekvienas, išsakydamas savo nuomonę, vylėsi rasti bendraminčių, sulaukti palaikymo. „Galbūt būtent tai ir įkvepia mus tik dar stipriau laikytis savo nuomonės ir nepaisant visų priekaištų įsikibti į tikslus. Kaip savo knygoje yra rašiusi Rebeka Una: „Nebaisu, kai esi su tuo, kuris jaučia tą patį, o kai esi toks vienas – dar ir kaip baisu,“ – teigia mergina.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas aiškinsis, kaip sąmoningai vartoti medijas

2018-04-26

Š. m. balandžio 27 d. Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pabradėje vyks medijų mokymai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininku, apžvalgininku Vytautu Bruveriu.

Jaunuoliai, padedant svečiui, aiškinsis, ką reiškia sąmoningai, atsakingai vartoti medijas ir kokių grėsmių tai padeda išvengti.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas diskutuos apie toleranciją ir žmogaus teises

2018-04-26

Š. m. balandžio 27 d. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje vyks paskaita-diskusija su Nacionalinio socialinės integracijos instituto Žmogaus teisių ugdymo programos koordinatore Giedre Šėmyte.

Jaunuoliai diskutuos apie toleranciją, požiūrį į taip vadinamus „kitus“, žmogaus teises ir kitus susijusius klausimus.

Komentarai
Komentarai: 0