Naujienos

Pagirių jaunimas išbando savo pojūčius

2017-10-18

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasirinkęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti pabėgėlių, požiūrio į kitus temas, vis labiau pasineria į kūrybinį procesą. Jaunuoliai kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite išbando savo pojūčių ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas, pasirinkęs statyti pojūčių spektaklį ir jame atskleisti pabėgėlių, požiūrio į kitus temas, vis labiau pasineria į kūrybinį procesą. Jaunuoliai kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite išbando savo pojūčių „aštrumą“, tyrinėja, kokie pojūčiai nubunda tamsoje ir kokias vidines būsenas jie atveria. Be to, kruopščiai ir atsakingai ruošiasi artėjančiam susitikimui su į Lietuvą atvykusiais pabėgėliais.

„Šįkart Karolina ir Sandra į susitikimą atvyko su daugybe daiktų ir iškart mus tai sudomino. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo mūsų užsiėmimo rekvizitas,“ – pasakoja Karolina Jadzevičiūtė.

Menininkės ilgai nelaikė jaunimo nežinioje, kam reikalingi atsivežti daiktai, ir įkūrė kūrybinėje dirbtuvėje pojūčių laboratoriją. Susitikimo dalyviai susiskirstė poromis, vienas iš poros užsiėjo akių raištį, o kitas vedžiojo jį po klasę, šoko su juo, lietė jo ranką prie lango stiklo, sodino į kampą ir t.t. arba kitaip tariant bandė sukelti pojūčius, kurie, tarkime, nukeltų į vaikystę ar paskatintų kitus prisiminimus.

Po to jaunuoliai apsikeitė akių raiščiu. Dabar matantysis vedė savo partnerį užrištomis akimis nuo vienos „stotelės“ prie kitos. Kiekvienoje „stotelėje“ laukė vis kitas daiktas ar medžiaga: rudeninių lapų krūva, šienas, dubuo su žemėmis, minkštutėlis apklotas, daržovės (morka, bulvė, burokas), popieriniai puodeliai, virvė ir kt. Kai nelieka regos, sustiprėja kiti pojūčiai, paaštrėja emocijos, į paviršių ima kilti prisiminimai.

„Tai labai įdomu, bet reikia atsipalaiduoti, nes tik tada pasineri į prisiminimus, asociacijas ir nesivaržai, – pasakoja Saulė Mekionytė. – Pavyzdžiui, kai mane pradėjo sukti ratu, prisiminiau vaikiškus žaidimus.“ Saulei antrina ir Agata Parvicka: „Buvo taip įdomu ir neįprasta. Prisiliečiant prie kiekvieno daikto jausdavau šiurpuliukus, Tikrai niekada prieš tai nebūčiau pagalvojusi, kad iš kvapo atpažinsiu šieną ar morką.“

Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo ir sutarė, kad mainais į pabėgėlių istorijas, kurias jie tikisi išgirsti nuvykę į pabėgėlių centrą, vertėtų kaip nors atsilyginti, galbūt surengti pojūčių užsiėmimą. „Jeigu norime sužinoti apie jų šalių kultūrą, turime pristatyti jiems Lietuvą. Kad jie geriau suprastų, kas yra pojūčių teatras, galėtume pristatyti Lietuvą per pojūčius,“ – mintimis dalijasi Agata.

Netrukus jaunuoliai kibo į dar vieną užduotį. „Pasiskirstę komandomis, ant lapo turėjom surašyti kasdienius dalykus, kurie primena Lietuvą, taip pat tradicijas ir lietuviškas pasakas. Iš šio sąrašo kitam susitikimui turim išsirinkt tris dalykus, su kuriais norėtumėm pasidalint su pabėgėliais, pavyzdžiui, pavaišinti čiobrelių arbata ar lietuviška duona, išmokyti dainuoti sutartinę, ar kita,“ – pasakoja Karolina.

Jaunuoliai kartu su menininkėmis K. Žernyte ir S. Bernotaite taip pat aptarė JAV režisierių Chriso Temple’o ir Zacho Ingrasci filmą „Salam, kaimyne“ („Salam Neighbor“), kurį buvo peržiūrėję dar iki susitikimo. Filme atskleistos sukrečiančios pabėgėlių istorijos praplėtė jaunimo akiratį, sukėlė naujų minčių nagrinėjant ir atskleidžiant šią temą.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai pradeda filmavimus

2017-10-18

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas kaip niekad kūrybiškai nusiteikęs ir nekantriai laukia artėjančio penktadienio. Ir šį kartą ne todėl, kad tai paskutinė mokslų diena prieš savaitgalį, bet todėl, kad nuo penktadienio prasideda filmo apie ...

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas kaip niekad kūrybiškai nusiteikęs ir nekantriai laukia artėjančio penktadienio. Ir šį kartą ne todėl, kad tai paskutinė mokslų diena prieš savaitgalį, bet todėl, kad nuo penktadienio prasideda filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją filmavimai.

Š. m. spalio 20–21 d. teritorija prie Gornostajiškių dvaro ir piliavietės virs filmavimo aikštėle. Čia kiekvienam užteks darbo: vieni patirs, ką reiškia būti filmo režisieriais, operatoriais, kiti įkūnys filmo personažus, dar kiti bus atsakingi už kostiumus, dekoracijas, ir t.t.

Jaunimui kūrybinius sumanymus padės įgyvendinti profesionalūs menininkai: režisieriai Jūratė Samulionytė ir Titas Laucius, operatoriai Zbigniev Bartoševič ir Saulius Lukoševičius, garso režisierius Andrius Kriščiūnas, grimerė Brigita Bisigirskytė. Filmavimuose taip pat lankysis projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai gerino kritinio mąstymo įgūdžius

2017-10-17

Biržų jaunimas ne tik domisi didikų Radvilų gimine, kuria apie ją filmą, bet ir susipažįsta su medijomis, mokosi analizuoti, atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją. Ir štai šių metų spalio 17 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vytauto Didžiojo ...

Biržų jaunimas ne tik domisi didikų Radvilų gimine, kuria apie ją filmą, bet ir susipažįsta su medijomis, mokosi analizuoti, atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją. Ir štai šių metų spalio 17 d. Biržų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė, su kuria jaunuoliai diskutavo apie kritiminį mąstymą ir atliko keletą praktinių užduočių.

„Kritinis mąstymas – tai gebėjimas iš daugybės informacijos išsirinktą tą, kuri yra teisinga, atitinka tikrovę. Antraštėse dažnai naudojami įvairūs triukai, kad skaitytojai ant jų spūsteltų ir perskaitytų tai, kas jiems galbūt visiškai neaktualu, neįdomu, – mintimis dalijasi Gabrielė Stumbrytė. – Anksčiau tikrai nemokėjau taupyt laiko. Būdavo, kad pamatau kokią gražią nuotrauką, patrauklų aprašymą ir jau spaudžiu, skaitau, žiūriu, dažnai net užsinoriu vieno ar kito daikto, kurį pamatau. Dabar stengiuosi save labiau kontroliuoti, nepasiduoti vilionėms, atsirinkti, kas man aktualu, o kas – ne.“

Matas Bagamolovas kritinį mąstymą taip pat sieja su gebėjimu nesiblaškyti, susitelkti su tuo, kas tau aktaulu ir atmesti visą kitą. Anot vaikino, svarbu išlikti budriems ir jei kyla kokių nors abejonių, patikrinti, koks šaltinis praneša informaciją, ką apie tuos pačius dalykus skelbia žinomi šaltiniai.

Radvilės Pranciliauskaitės teigimu, susigauti, kas yra kas, gali padėti ir patys artimiausi žmonės, kuriais tu pasitiki, pavyzdžiui, tėvai, draugai – galbūt jie apie tai žino daugiau nei tų.

Anot Mato, kritiškai mąstyti yra sunkiau nei gali atrodyti. „Pamatę mums aktualią naujieną, ar tai iš išgąsčio, ar tai išgąsčio mes ją tiesiog priimam, nesusimąstom, ar tai tikra.“ O štai Radvilė įsitikinusi, kad kritiškai lengviau vertinti informaciją apie tuos dalykus, kuriuos bent šiek tiek išmanai.

 „Aplink daug primityvios, beprasmiškos, neaktualios, pavyzdžiui, apie tariamas žvaigždes, kurių net nepažįstam, ir klaidinančios informacijos. Per „laikus“, pasidalinimus ji itin greitai plinta ir dar labiau užteršia informacinę ervdę,“ – kalba Gabrielė.

Po diskusijų jaunuoliai perėjo prie praktinių užduočių. Viena jų – saldžioji refleksija – padėjo jaunuoliams įsitikinti, kaip skirtingai suprantam tuo pačiaus dalykus. Prof. A. Nugaraitė išdalino susitikimo dalyviams po saldainį ir paprašė jį apibūdinti savais žodžiais ir išsirinkti geriausiai šį apibūdinimą atitinkančią spalvą: rožinę, žalią arba mėlyną. Ir štai vieni saldainį įvardino kaip ledinuką, kiti – kaip smaližių džiaugsmą, dar kiti – kaip ėduonies sukėlėją ir t.t. „Kai bandom apibūdinti daiktus, dažniausiai remiamės savo jausmais, pojūčiais, ankstesne patirtimi ar net prisiminimais. Daugelis prisiminė saldumo, skanumo pojūtį ir rinkosi rožinę spalvą, “ – pasakoja Gabrielė.

Jaunuoliai taip pat praktikavosi rašyti straipsnių antraštes. Jie suko galvas, kaip pavadinimu sudominti jaunimą, pagyvenusius žmones ir bendrai visus, kad šie perskaitytų straipsnį, kaip soc. tinkle „Facebook“ galima užsisakyti maisto į namus. „Ko gero, siunkiausia buvo sugalvoti antraštę, kuri „užkabintų“ pagyvenusius žmones – juk ne visi jie žino, kas yra „Facebookas“, taip pat neturi įpročio užsisakinėti maisto į namus, – kalba Gabrielė. – Kai pabandėm parašyti „užkabinančias“, dar geriau supratom, kaip tai veikia, ir turbūt dabar būsim dar dėmesingesni.“

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai aiškinsis apie sąmoningą medijų vartojimą

2017-10-16

Š. m. spalio 18 d. (trečiadienį) Klaipėdos kūrybinėje dirbtuvėje Žaliakalnio gimnanzijoje viešės projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis kartu su jaunimu diskutuos, ką reiškia sąmoningas medijų vartojimas, kodėl jis svarbus ir kokių grėsmių padeda išvengti.

KVIEČIAME DALYVAUTI :)

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai ugdys kritinį mąstymą

2017-10-15

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) į Biržų „Saulės“ gimnaziją atvyksta Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė. Dalindamasi sukauptomis žiniomis, kviesdama diskutuoti ir atlikti įvairias praktines užduotis, ji ...

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) į Biržų „Saulės“ gimnaziją atvyksta Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė. Dalindamasi sukauptomis žiniomis, kviesdama diskutuoti ir atlikti įvairias praktines užduotis, ji padės jaunimui išsiaiškinti, ką reiškia kritiškai mąstyti, kur ir kada toks mąstymas praverčia, ar tai vienas būdų būti aktyviu piliečiu, ir kt.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas susitiks su režisiere Karolina Žernyte

2017-10-15

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiks su režisiere Karolina Žernyte. Jaunuoliai kartu su menininke ieškos efektyviausių būdų, kaip atskleisti itin jautrią ir aktualią pabėgėlių temą kuriant pojūčių spektaklį, kaip per meną ...

Š. m. spalio 17 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiks su režisiere Karolina Žernyte. Jaunuoliai kartu su menininke ieškos efektyviausių būdų, kaip atskleisti itin jautrią ir aktualią pabėgėlių temą kuriant pojūčių spektaklį, kaip per meną papasakoti jų istorijas, likimus.

Jaunuoliai taip pat aiškinsis, kokie Vilniaus krašte gyvenančių skirtingų tautų ir religijų atstovų santykiai, kaip jie žvelgia į atvykėlius, „kitus“.

Komentarai
Komentarai: 0

Pabradės jaunimas lankysis Europos Parlamente Briuselyje

2017-10-15

Švenčionių rajono Pabradės jaunimas nekantriai laukia kelionės į Europos Parlamento būstinę Briuselyje. Šių metų spalio 19 d. (ketvirtadienį) jaunuoliai lankysis Europos Parlamente ir susipažins su jos veikla, sužinos, kaip ir kokie sprendimai čia priimami, kaip ...

Švenčionių rajono Pabradės jaunimas nekantriai laukia kelionės į Europos Parlamento būstinę Briuselyje. Šių metų spalio 19 d. (ketvirtadienį) jaunuoliai lankysis Europos Parlamente ir susipažins su jos veikla, sužinos, kaip ir kokie sprendimai čia priimami, kaip stebimas kitų ES institucijų darbas, kaip bendradarbiaujama su ES valstybių parlamentais, lankysis interaktyviame informacijos centre Parlamentariume.

Planuojama, kad vizito metu jaunuoliai taip pat susitiks ir pabendraus su Europos Parlamento nariu iš Lietuvos Petru Auštrevičiumi.

Už kelionę dėkojame Europos Parlamento Informacijos biurui Lietuvoje.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai gilinosi į skirtingų tautų pasakas

2017-10-14

Š. m. spalio 13-osios popietę Visagino jaunimas kartu senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūrate Šlekonyte susipažino net su septynių tautų pasakomis, svarstė, kurie jų personažai galėtų atsirasti būsimame pasakų parke.

Mokslininkė papasakojo, kad pasakos būna ...

Š. m. spalio 13-osios popietę Visagino jaunimas kartu senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūrate Šlekonyte susipažino net su septynių tautų pasakomis, svarstė, kurie jų personažai galėtų atsirasti būsimame pasakų parke.

Mokslininkė papasakojo, kad pasakos būna stebuklinės, buitinės, gyvulinės, literatūrinės, melų ir kt., tačiau susitikime jaunuoliai daugiausia dėmesio skyrė stebuklinėms pasakoms. Anot Melitos Vilkevičiūtės, stebuklinės pasakos yra pačios turtingiausios ir įdomiausios, iš jų galima daugiausiai sužinoti apie skirtingas tautas.

O štai Ingrida Girdziušaitė sako: „Stebuklinės pasakos – tai pasakos, kurias esam kiekvienas girdėję. Jos populiariausios visame pasaulyje, tad norisi, kad ir pasakų parke būtų tie herojai, kuriuos lengviausia atpažinti, kuriuos nuo mažens pažįstam. Tiek mažam, tiek suaugusiam stebuklai lieka stebuklais. Jie visada traukia, domina ir užkabina.“ Ingridos teigimu, pasakų parkas kiekvienam dovanos po mažą stebuklą – juk bus galima ne tik skaityti apie stebuklus, bet ir pabūti tarp jų.

Susitikime jaunuoliai susipažino su tų tautų, kurių atstovų daugiausia gyvena Visagine, pasakomis, t.y., su lietuvių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių ir vokiečių. Jie nagrinėjo lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, latvių pasaką „Stiklo kalnas“, kuri turi net daugiau kaip keturis šimtus variantų. Taip pat visaginiečiai aptarė rusų pasaką „Koščėjus nemirtingasis“, ukrainiečių – „Žirnulis“, vokiečių – „Auksaplaukė“ ir kt.

Kaip pasakoja Emilija Dutkevičiūtė, jaunuoliai aptarė kiekvienos pasakos siužetą, personažus ir kaip juos vaizduoja dailininkai, skulptoriai. „Pasitaiko, kad kelios tautos turi labai panašių pasakų, tad kartais sunkoka pasakyti, iš kurios tautos viena ar kita pasaka kilo,“ – pastebi mergina. Šią situaciją išsamiau paaiškina Melita: „Iš pradžių pasakų niekas neužrašinėjo, ilgą laiką jos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas – vienas pridėdavo tą, kitas aną, todėl atsirado skirtingos interpretacijos ir net veikėjai.“

Iš nagrinėtų pasakų Ingridai artimiausios, įdomiausios pasirodė pasakos apie Eglę žalčių karalienę ir Auksaplaukę, Melitą sudomino Žirnulis – mat tai buvo vienintelė pasaką, kurios anksčiau ji negirdėjo, o Emilijai itin patiko pasaka apie Kosčėjų.

„Kadangi gyvename daugiataučiame mieste, nuo seno girdim apie skirtingas tautybes, daugeliui mūsų šios pasakos buvo girdėtos ir gerai žinomos. Norėjosi dar labiau įsigilinti, kaip atsirado skirtingų pasakų herojai, kaip formavosi jų aplinka, savybės, – kalba Ingrida. – Su nekantrumu laukiame kito susitikimo, kai susipažinsim su mažiau žinomomis pasakomis, jų ypatumais.“

Komentarai
Komentarai: 0