Naujienos

Eišiškių jaunimas ruošiasi filmavimams

2017-10-13

Vis labiau įsibėgajant antrajam rudens mėnesiui, su darbais vis labiau įsibėgėja ir Eišiškių jaunimas. Dabar Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje pats pasiruošimo filmavimams įkarštis. Prieš prasidedant filmuoti būsimą filmą apie ...

Vis labiau įsibėgajant antrajam rudens mėnesiui, su darbais vis labiau įsibėgėja ir Eišiškių jaunimas. Dabar Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje pats pasiruošimo filmavimams įkarštis. Prieš prasidedant filmuoti būsimą filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją, spalio 12 d. kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi režisieriai Jūratė Samulionytė, Titas Laucius ir operatorius Zbignev Bartoševič.

Trys jaunuoliai – Darius, Gabrielė ir Marta – visiems pristatė ir kartu su menininkais aptarė savo parengtą kadruotę, o Sabina – filmavimo planą, kokios scenos, kur ir kokiu eiliškumu bus filmuojamos.

Jaunuoliai galutinai sutarė, kas ką vaidins, aptarė pagrindinių veikėjų charakterius. Kol jaunieji aktoriai repetuoja, bando įsijausti į XIX a. gyvenimą ir jo asmenybes, kostiumų kūrėjos ir grimerės kiekvienam veikėjui kuria įvaizdžius, komplektuoja kostiumus. Taip pat aktyviai ieškomi ar gaminami įvairūs filmavimams reikalingi daiktai, pavyzdžiui, ginklai, žemėlapis, senoviniai laiškai ir kt.

Susitikimo metu eišiškiečiai taip pat išsamiau susipažino su operatoriaus darbu: kaip dirbti su kamera, kokį filmavimo kampą pasirinkti, kad tiksliai perteiktum norimą vaizdą, ir t.t. „Zbignevas parodė filmavimo reikmenis, papasakojo, kam skirti skirtingi objektyvai, štatyvai, ir pan., – pasakoja Karolina. – Pabandėm nufilmuoti vieną iš būsimo filmo scenų ir greit įsitikinom, kad į filmavimus reikia įdėti daug darbo ir jis labai sunkus.“

Anot Karolinos, kai filmuojama, tarpusavyje turi susiderinti daug skirtingų žmonių, svarbu nepamiršti įvairių detalių. Pavyzdžiui, reikia tiksliai numatyti, kur stovės kiekvienas aktorius, kokie bus jų judesiai, veido išraiškos ir pan. „Filmavom sceną, kaip Liudvikas Narbutas kartu su žmona Amelija vaikštinėja ir staiga prie jų pribėga pasiuntinys, kuris perduoda laišką su žinia, kad netrukus lietuvius užpuls,“ – vieną iš filmo scenų atskleidžia Karolina.

Planuojama, kad per pirmuosius filmavimus – spalio 20–21 d. – bus nufilmuotos scenos, kaip sukilimo vadas Liudvikas Narbutas ragina valstiečius ruoštis sukilimui, kaip įvyksta išdavystė, kas sieja Liudviko Narbuto žmoną Ameliją ir išdaviką, ir t.t. Filmavimai vyks prie Gornostajiškių dvaro ir Eišiškių piliavietės.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai diskutuos apie septynių Europos tautų pasakas

2017-10-12

Š. m. spalio 13 d. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje mokslininkė, senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūratė Šlekonytė ves paskaitą-diskusiją „Septynios Europos tautos – septynios pasakos“. Susitikime taip pat dalyvaus ir su jaunimu apie pasakas ...

Š. m. spalio 13 d. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje mokslininkė, senųjų pasakų tyrinėtoja dr. Jūratė Šlekonytė ves paskaitą-diskusiją „Septynios Europos tautos – septynios pasakos“. Susitikime taip pat dalyvaus ir su jaunimu apie pasakas diskutuos projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Susitikimo pradžia – 14 val.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

-------------

Trumpai apie J. Šlekonytę:

Jūratė Šlekonytė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja.

Priklauso tarptautinei pasakojamosios tautosakos tyrinėtojų draugijai, taip pat yra asocijuotoji tarptautinės folkloristų draugijos narė.

Serijos „Lietuvių pasakojamoji tautosaka“ I tomo „Stebuklinės pasakos“ (2016), knygų „Išminties pasakos“ (2007) ir „Mielagalių pasakos“ (2007) sudarytoja. Kolektyvinės monografijos „Pasakojimo etnografija: nepažintas pasakotojo pasaulis“ (2012) bendraautorė.

Parengė ir publikavo įvairių mokslo straipsnių apie pasakojamąją tautosaką, recenzavo kitų autorių darbus, parengė medžiagą Mažosios Lietuvos enciklopedijai, visuotinei lietuvių enciklopedijai, literatūros enciklopedija mokyklai.

Komentarai
Komentarai: 0

Iš kur aplink Vilnių atsirado rusai?

2017-10-10

Antrąją spalio savaitę Vilniaus rajono Pagirių jaunimas pasitiko su paskaita-diskusija, kurioje kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės akto signataru Rimvydu Valatka aiškinosi, kodėl aplink Vilnių galima sutikti nemažai rusų ir kaip jie čia apsigyveno.

„Nuo senų ...

Antrąją spalio savaitę Vilniaus rajono Pagirių jaunimas pasitiko su paskaita-diskusija, kurioje kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės akto signataru Rimvydu Valatka aiškinosi, kodėl aplink Vilnių galima sutikti nemažai rusų ir kaip jie čia apsigyveno.

„Nuo senų laikų Vilniaus krašte rusai tai gausiau apsigyvendavo, tai vėl jų sumažėdavo. Viena pirmųjų didesnių jų atsikraustymo bangų buvo XIV–XVI a.,“ – pasakoja Agata Parvicka.

Anot Ramintos Slavinskaitės, įvairios tautos, įskaitant rusus, į Lietuvos žemes kėlėsi dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji – didžiųjų kunigaikščių kvietimai atvykti ir įsikurti mūsų žemėse. Antroji – kariniai konfliktai ir okupacijos.

Daugelis turbūt pamena Gedimino laiškus, kuriuose jis kvietė riterius, prekiautojus, kalvius, batsiuvius ir kitus amatininkus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vėliau, XVIII a. pradžioje, kaip pasakoja Raminta, Lietuvos teritorijoje kilo didelė maro epidemija, kuri nusinešė daug gyvybių. Po maro pradėjo trūkti darbo jėgos, tad vėl teko kviestis kitų kraštų gyventojų.

XVIII a. pabaigoje didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos ir jos sudėtyje išbuvo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu rusų tautybės gyventojų skaičius sparčiai išaugo. Kaip pasakoja Raminta, vyko asimiliacija, į Lietuvą kėlėsi nemažai valdininkų su šeimomis, lietuviai nebegalėjo užimti aukštų pareigų.

Kitas labai svarbus istorinis momentas – Lietuvos okupacija ir įtraukimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. „Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tie rusai, kurie buvo čia įsikūrę, taip ir liko čia gyventi,“ – pastebi Raminta.

Nuo istorijos jaunuoliai perėjo prie dabarties, aiškinosi, kodėl šiandien tautoms sunkokai sekasi sutarti. „Kai prasidėjo globalizacija, visi suprato esantys europiečiais, atsirado noras išsiskirti ir žmonės ėmė akcentuoti savo išskirtinumą per tautybę,“ – mintimis dalijasi Agata. O Raminta mano, kad prie tautų susikaldymo prisidėjo ir iš atminties išsitrynę karų žiaurumai. „Žmonės, kurie išgyveno karus, jų bijojo ir stengėsi išvengti. Dabar, panašu, tokios baimės nebėra, žmonės nebesuvokia to žiaurumo.“

Savo nuomonę išreiškė ir Julija Balabinskaitė. „Už tautybę svarbiau žmogus. Anksčiau nebuvo tokio suskirstymo, o dabar net per žinias nurodo tautybę, pavyzdžiui, kai praneša apie nusikaltimus. Kam to reikia? Taip formuojama nuomonė apie tautas, atsiranda susipriešinimas,“ – kalba ji.

Komentarai
Komentarai: 0

Klaipėdiečiai nagrinėjo gimtojo krašto daugiakultūriškumą

2017-10-10

Š. m. spalio 9 d. Klaipėdos jaunimas dalyvavo paskaitoje-diskusijoje apie gimtojo krašto diagiakultūriškumą ir jame gausiai gyvenančius rusus. Užsiėmimą vedė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ...

Š. m. spalio 9 d. Klaipėdos jaunimas dalyvavo paskaitoje-diskusijoje apie gimtojo krašto diagiakultūriškumą ir jame gausiai gyvenančius rusus. Užsiėmimą vedė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Vygantas Vareikis.

Profesorius pasakojimą pradėjo nuo pagoniškosios Lietuvos ir chronologiškai artėjo link šių dienų. Aptardami skirtingus laikmečius, jaunuoliai galėjo visapusiškai pažvelgti į rusų tautos istoriją ne tik Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Klaipėda ir jos apylinkės istoriškai siejamos su buvusia Europos valstybe – Prūsija ir Vokietija, tačiau šiandien joje nemažą gyventojų dalį sudaro rusai. Kaip pasakoja Viktorija Karpalo, anksčiau Klaipėda buvo stipriai paveikta vokiškos kultūros, tačiau tarpukariu, 1923 m. kilus gyventojų sukilimui, Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai. Sovietinės okupacijos metais Klaipėda sulaukė daug naujakurių iš visos SSRS, didžiausia jų dalis buvo rusai.

Darjai Grigorianc itin įsiminė faktas, kad tarpukariu Klaipėdos krašte buvo paplitusi prancūzų kalba. Tam yra logiškas paaiškinimas: pasirodo, tuo metu Klaipėda buvo administruojama Prancūzijos. Mergina taip pat pasakoja, kad per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo itin ištuštėjusi, miestas buvo smarkiai nuniokotas. Skaičiuojama, kad 1945 m. Klaipėdoje buvo likę tik apie 3600 gyventojų, tačiau vėliau šis skaičius vėl ėmė augti.

Kalbinti jaunuoliai įsitikinę, kad Klaipėdos praeitis ne tik įdomi, bet ir paini, o rusai, neabejotinai, yra svarbi šio regiono dalis.

Komentarai
Komentarai: 0

Jau greitai Eišiškių jaunimas pradės filmavimus

2017-10-10

 Š. m. spalio 12 d. (ketvirtadienį) Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas dalyvaus meniniame praktiniame užsiėmime.

Jo metu jaunuoliai kartu su režisieriais Jūrate Samulionyte, Titu Lauciumi ir operatoriumi Zbignev Bartoševič aptars būsimų filmavimų detales, pasipraktikuos nufilmuoti vieną iš būsimo filmo apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją scenų.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai grįžta prie kūrybos

2017-10-09

Šį trečiadienį (spalio 11 d.) Biržų krašto muziejuje „Sėla“ Biržų jaunimas susitiks su režisiere Marija Stonyte ir operatoriumi Vytautu Katkumi. Jaunuoliai kartu su menininkais toliau ruošis  būsimo filmo apie Radvilų giminės vaidmenį Biržuose ...

Šį trečiadienį (spalio 11 d.) Biržų krašto muziejuje „Sėla“ Biržų jaunimas susitiks su režisiere Marija Stonyte ir operatoriumi Vytautu Katkumi. Jaunuoliai kartu su menininkais toliau ruošis  būsimo filmo apie Radvilų giminės vaidmenį Biržuose filmavimui, aptars kitus su juo susijusius klausimus.

Susitikime taip pat dalyvaus projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas aiškinsis, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai

2017-10-09

Š. m. spalio 10 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams papasakos, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai. Paskaitą-diskusiją moderuos projekto ...

Š. m. spalio 10 d. (antradienį) Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas Rimvydas Valatka projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviams papasakos, iš kur ir kaip aplink Vilnių atsirado rusai. Paskaitą-diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.30 val.

KVIEČIAME ATVYKTI IR ATSIVESTI DRAUGŲ!

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas tyrinėjo Narbutų giminę

2017-10-06

Pirmąją spalio mėn. savaitę Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas gilino žinias apie Narbutų šeimos giminę. Daugiau apie ją sužinoti ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus jaunuoliams padėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantas Povilas ...

Pirmąją spalio mėn. savaitę Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas gilino žinias apie Narbutų šeimos giminę. Daugiau apie ją sužinoti ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus jaunuoliams padėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantas Povilas Andrius Stepavičius.

Eišiškiečiai išgirdo nemažai naujų faktų, susipažino su Narbutų giminės genealoginiu medžiu nuo XV a., apžiūrėjo šios giminės herbus, aptarė žymiausius jos atstovus ir kokias žemes jie valdė.

„Praplėtėm istorinį žinyną. Įdomu, kad Narbutai kildino save iš Radvilų, nes naudojo tą patį herbą, – pasakoja Gabrielė Milkintaitė. – Pagal turtinę padėtį Narbutai buvo vidutiniokai, ne itin turgingi. Tik nedaugelis jų buvo mokyti, retas turėjo aukštąjį išsilavinimą.“

Jaunuolius labiausiai domino Narbutų šeimos linija, prasidedanti nuo Teodoro Narbuto. Marta Voronovičiūtė pasakoja, kaip, tarnaudamas armijoje, garsus istorikas prarado klausą ir silpnai tegirdėjo. O štai Gabrielė mini jo parašytą „Lietuvių tautos istoriją“, kad šiandien ji vertinama gana prieštaringai ir abejojama kai kurių žinių tikrumu.

Susitikime nemažai dėmesio skirta ir Teodoro Narbuto sūnaus – 1863–1864 m. sukilimo vado Liudviko Narbuto – asmenybei. Jaunuoliai svarstė, kas lėmė jo vertybių formavimąsi, kaip jie reaguotų ir ką darytų, jei šiandien kiltų pavojus valstybei.

„Kokia svarbi jiems buvo tėvynė: kad ir mažas buvo tas užkampis, kur gyveno, kur prabėgo vaikystė, kad ir keliavo po Europą, bet tiek tėvas, tiek sūnus vis grįždavo į gimtuosius namus,“ – pastebi Marta.  

Įgytas žinias jaunuoliai tikisi pritaikyti kartu su režisiere Jūrate Samulionyte kurdami filmą apie 1863–1864 m. sukilimą ir Narbutų giminės tragediją. Anot jaunuolių, nors Narbutų giminė plati, daug nuveikusi, tačiau apie ją visuomenėje vis dar per mažai žinoma.

Komentarai
Komentarai: 0