Naujienos

Švenčionių jaunimas išlaisvino emocijas

2016-02-28

Šią savaitę Švenčionių rajono jaunimo susitikime su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad gausu tikrų, nuoširdžių emocijų ir jausmų.

Užsiėmime ...

Šią savaitę Švenčionių rajono jaunimo susitikime su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad gausu tikrų, nuoširdžių emocijų ir jausmų.

Užsiėmime režisierius Paulius Ignatavičius suderino vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio konsteliacijų ir kitus teatro metodus. Jaunuoliai pasiskirstė vaidmenimis, tačiau turėjo ne vaidinti, bet tiesiog pajausti tam tikrą santykį su vieta, kitais dalyviais ir perduoti atsiradusius pojūčius, emocijas. Užsiėmimo dalyviai modeliavo situaciją, kai kaimynystėje gyvena viena žydų ir dvi lietuvių šeimos. Pastarosios turi nuspręsti, ar paslėpti pas save kaimynus žydus... o gal priglausti ne visą šeimą, bet tik jų mergaitę... o gal nieko nepriimti ir taip apsaugoti savo šeimą nuo pavojaus... Jaunuoliai pajuto, kokios emocijos užplūsta, kokia vidinė kova užverda, kai nacių karininkas atvyksta pas lietuvių ūkininkų šeimą, slėpusią žydų tėvą ir motiną, kas nulemia kiekvieno šeimos nario pasirinkimą išduoti ją ar ne, kokia savijauta seka po to... Trumpam nacių karininku tapusi Diana Skrebutėnaitė prisimena, kaip nelengva buvo paklausti, ar šeima slepia žydus: juk suvoki, jei jų rasi – turėsi žudyti.

Sudalyvavę šioje užduotyje jaunuoliai įsitikino, kad žmogus nėra tik baltas arba juodas, jame galima rasti pačių įvairiausių atspalvių, kuriuos nulemia skirtingos aplinkybės. Sumodeliuota situacija itin glaudžiai susijusi su jų statomo spektaklio tema, tad galbūt ją pavyktų perkelti ir į spektaklį?

Išlaisvinti savo tikruosius jausmus ne taip lengva kaip gali pasirodyti. „Mane visą laiką, prieš darant bet kokį žingsnį, mokė galvoti, apsvarsti, o čia reikėjo išjungti savo sąmonę. Kai žmonės negalvoja, jie geriau įsijaučia į situaciją, nebenaudoja išmoktų dirbtinų frazių, elgesio modelių,“ – mintimis dalijasi Ilja, kuris buvo trumpam tapęs lietuvių šeimos tėvu.  O štai žydaitę įkūnijusi Maja Losinskaja įsitikinusi, kad kūryba teprasideda tik tuomet, kai „išeini iš savęs“, savo konforto zonos.

Anot Dianos, jaunuoliai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais išbandė ir įvairių kitų praktinių  užduočių. Jai itin gerai įsiminė užduotis-žaidimas, kai režisierius davė tuščią popieriaus lapą ir paprašė, kad kiekvienas, žiūrėdamas į jį, „perskaitytų“ įsivaizduojamą tekstą ir parodytų jį atitinkančią emociją. „Buvo labai skirtingos reakcijos. Tam tikrą emociją dažniausiai išlaikydavom 7–8 sekundes ir skubėdavom grįžti į savo įprastą būseną,“ – prisipažįsta Ilja.

Švenčionių rajono jaunimas taip pat išbandė užduotis, kai turėjo vieni prie kitų priderinti savo judėjimo tempą, žvelgdami į akis perduoti tam tikrą emociją, ir pan. Jaunuoliai pripažįsta, kad ne visiems buvo lengva susidoroti su šiomis užduotimis. Kartais koją kišdavo gėdos jausmas, kartais – įprotis valdyti savo emocijas... Kaip ten bebūtų, daugeliui tai buvo nauja įdomi patirtis, kuri, ko gero, netrumpai išliks atmintyje. 

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai pradeda darbą su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu

2016-02-27

Šią savaitę Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje vėl plėveno kūrybinė dvasia, mintys sukosi apie unikalią XVIII a. Paulavos Respubliką ir kaip įdomiai apie ją papasakoti filme. Nemažai entuziazmo ir pasitikėjimo savimi įnešė žinia, kad ne bet kas, o ...

Šią savaitę Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje vėl plėveno kūrybinė dvasia, mintys sukosi apie unikalią XVIII a. Paulavos Respubliką ir kaip įdomiai apie ją papasakoti filme. Nemažai entuziazmo ir pasitikėjimo savimi įnešė žinia, kad ne bet kas, o pats Vytautas V. Landsbergis padės šią užduotį įveikti. Nuo šiol šalčininkiečių kūrybinėje komandoje – net du puikūs režisieriai: V. V. Landsbergis ir jaunimui jau iš anksčiau pažįstama Ramunė Rakauskaitė.

„Režisierius parodė keletą filmukų, kai kuriuos iš jų kūrė vaikai, kurie dalyvavo jo stovykloje. Mūsų taip pat klausė, ar norėtume vykti į panašią stovyklą šią vasarą,“ – pasakoja Eleonora Kočan.

„Režisierius pasirodė draugiškas, bet tvirto charakterio. Manau, susibendrausime ir kartu nuveiksime ką nors gero,“ – optimistiškai nusiteikęs Tomaš Jundo.

Filmo apie Paulavos Respubliką premjera – jau šių metų rudenį, tad nuo šiol būtina dar labiau susitelkti į darbus. Anot Eleonoros, pirmiausia, režisierius Vytautas V. Landsbergis paprašė galutinai atsispręsti, kas ir kaip nori prisidėti prie filmo kūrimo, t. y., kas vaidins, kas padės rašyti scenarijų, kas rūpinsis kitais klausimais. „Ko gero, norėčiau vaidinti, bet man sunkokai sekasi įsiminti žodžius, bet gal bus vaidmenų, kur reikės daugiau mimikos nei žodžių,“ – svarsto mergina.  

Dar viena jaunuoliams tekusi užduotis – atrasti įdomių, išskirtinių vietų, kurios tiktų filmavimams. Eleonoros teigimu, jaunuoliai ketina vykti mokyklos autobusiuku apžiūrėti Šalčininkų apylinkių, nufotografuoti, jų manymu, įdomiausias vietas, kad režisierius įvertintų, ar jos tinka filmavimams.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas kurs filmą kartu Tekle Kavtaradze

2016-02-27

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas susipažino su nauja kūrybinės komandos nare – scenariste Tekle Kavtaradze. Ji kartu su jaunuoliais ir režisieriumi Jonu Ohmanu kurs filmą apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą bei santykius Vilniaus ...

Šią savaitę Vilniaus rajono jaunimas susipažino su nauja kūrybinės komandos nare – scenariste Tekle Kavtaradze. Ji kartu su jaunuoliais ir režisieriumi Jonu Ohmanu kurs filmą apie skirtingų tautų ir religijų atstovų gyvenimą bei santykius Vilniaus krašte.

Anot Inesos Kiselytės, jaunuoliai scenaristei pristatė filmo viziją ir konfliktus, kuriuos planuoja jame nagrinėti. Kūrybinėje dirbtuvėje pirmą kartą viešiejusi T. Kavtaradzė susidomėjusi klausėsi jaunuolių pasakojimo. Anot Inesos, ji atrodė kiek nustebusi, kai išgirdo, kad kai kurie jaunuoliai iš miesto mokyklų atvyksta mokytis į Vilniaus rajono mokyklas, nes čia draugiška aplinka, skirtingų tautų atstovai pakankamai gerai sutaria.

„Atrodo, kad Teklė labai draugiška, laisvai bendraujanti,“ – sako Inesa. Pirmasis susitikimas su scenariste gerą įspūdį paliko ir Ivetai Kemėšytei. „Teklė buvo labai susidomėjusi mūsų idėja, nemažai klausinėjo ir viską užsirašinėjo. Manau, kad šis bendravimas ne tik mums, bet ir jai bus įdomi patirtis, – mintimis dalijasi Iveta. – Laukiame kada ji vėl pas mus atvyks ir galėsime geriau susipažinti.“

Jaunuoliai su ekspertais dirbo komandomis: kol merginos bendravo su T. Kavtaradze bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, vaikinai su režisieriumi Jono Ohmanu apžiūrinėjo Nemėžį bei ieškojo filmavimams tinkamų vietų. Vėliau komandos apsikeitė.

Anot Ivetos, šį kartą J. Ohmanas mokė atrasti grožį ten, kur iš pirmo žvilgsnio nieko gražaus nėra, pažvelgti į gerai žinomus objektus naujai, iš kitos perspektyvos. Jis taip pat patarė daugelį scenų filmuoti lauke, geriausia – po 12 valandos, kai saulė jau aukštai pakilusi.  Tiesa, vaikinai ir merginos su režisieriumi patraukė skirtingais maršrutais.  Kaip pasakoja Robertas Bumbul, vaikinai  apžiūrinėjo totorių mečetę, kapinių paminklus, kurių dalis labiau primena didelius lauko akmenis nei paminklus. O štai merginos su režisieriumi nutarė paėjėti iki medžių alėjos ir pakeliui pasidairyti, kur ir ką įdomaus būtų galima nufilmuoti. Filmavimo vietų paieškos tuo nesibaigė – jaunuoliai iki kito susitikimo dar turi savarankiškai paieškoti vietų, kurias vertėtų įamžinti filme.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai didina apsukas

2016-02-24

Darbai nelaukia, tad jau pats laikas susitelkti ir padirbėti iš peties. Jau šį penktadienį (vasario 26 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje vyks jaunimo susitikimas su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadove ...

Darbai nelaukia, tad jau pats laikas susitelkti ir padirbėti iš peties. Jau šį penktadienį (vasario 26 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje vyks jaunimo susitikimas su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadove Diana Skučaite.

Jaunuoliai kartu su ekspertais toliau plėtos filmo apie Visagino jaunimą idėją, aptars, kokius darbus pavyko per savaitę nuveikti ir ko reikėtų toliau imtis.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje – susitikimas su ekspertais

2016-02-23

Taip jau atsitiko, kad tai dėl žiemos atostogų, tai dėl ligų Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje jau senokai lankėsi režisierius Paulius Ignatavičius. Turime gerą žinią – jau šį ketvirtadienį (vasario 25 d.) jis kartu su Pilietiškumo, demokratijos ...

Taip jau atsitiko, kad tai dėl žiemos atostogų, tai dėl ligų Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje jau senokai lankėsi režisierius Paulius Ignatavičius. Turime gerą žinią – jau šį ketvirtadienį (vasario 25 d.) jis kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore vėl čia atvyksta.  

Jaunuoliai kartu su ekspertais vėl diskutuos, dalinsis mintimis ir ieškos geriausių sprendimų, kaip savo spektaklyje atskleisti tragišką žydų tautos likimą.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai pakartojo senovės kelionę Karališkuoju keliu

2016-02-23

Nors šeštadienis pasitaikė žvarbus ir apniukęs, trakiškių noras geriau pažinti savo kraštą, jo istoriją ir pakartoti senovės kelionę Karališkuoju keliu buvo stipresnis. Jaunuoliai išsiruošė net į 24 km. žygį, kuriame aplankytas vietas ...

Nors šeštadienis pasitaikė žvarbus ir apniukęs, trakiškių noras geriau pažinti savo kraštą, jo istoriją ir pakartoti senovės kelionę Karališkuoju keliu buvo stipresnis. Jaunuoliai išsiruošė net į 24 km. žygį, kuriame aplankytas vietas ketina įtraukti į savo rengiamą visiškai naują istorinį-mitologinį maršrutą po Trakų rajoną.

Kelionė prasidėjo Senuosiuose Trakuose – XIV a. Gediminaičių pilies ir dvaro vietoje, vienuolyno, kurį įkūrė Vytautas Didysis, kieme. „Anot legendų, prieš įkurdamas Vilnių, kunigaikštis Gediminas Lietuvos sostinę perkėlė iš Kernavės į Senuosius Trakus. Vėliau leidosi į medžioklę, nakvojo Neries ir Vilnos santakoje, kur susapnavo geležinį vilką, pranašaujantį būsimajam miestui ir sostinei šlovę,“ – pasakoja Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas, žygio vadovas dr. Vykintas Vaitkevičius.

Nuvykę autobusiuku iki Pilialaukio, jaunuoliai toliau leidosi pėsčiomis Begunės kaimo link. Kaip pasakoja dr. V. Vaitkevičius, prieš kelis metus čia buvo surastas ir pradėtas tyrinėti Senųjų Trakų pilies įgulos kapinynas. Mirusieji laidoti sudeginti – tai valstybinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religijos bruožas – su gausiomis įkapėmis: kalavijais, ietigaliais, žirgo aprangos dalimis ir kitomis.

Toliau per dirbamus laukus vingiuoja paprastas, duobėtas kelias, kuris mena prabėgusius Lietuvos istorijos šimtmečius. Juo į arba iš Vilniaus Karaliaučiaus link traukė valdovai, kariai, pirkliai, valstiečiai. Pasiekus Strakiškių kaimą dr. V. Vaitkevičius jaunuoliams priminė apie seniausius krašto gyventojus. Pasirodo, šio kaimo struktūra nesikeitė net keturis dešimtmečius, nuo Valakų reformos metų.  

Toliau prieš akis ilgas, daugiau kaip 5 km ilgio Karaliaučiaus kelio ruožas per Užtrakių mišką. Jame žygeiviai randa vietą, kur išlikęs 4,5 m pločio senojo kelio pylimas (sankasa) su grioviais. Nors šiame kelyje prasilenkdavo du arklių traukiami vežimai, tačiau prasilenkti dviem automobiliams jau nepavyktų. „Tiesa, keliaujant mišku visada tykojo pavojai – pusiaukelėje pastebėjom apkasus, dviejų žeminių arba įtvirtinimų vietas. Apie juos iki šiol nieko nežinojom, tad tyrimus reiks tęsti,“ – pasakoja žygio vadovas.

Na, ir pagaliau Aluona, kurioje pasitinka dvi gražios, keliakamienės, šimtametės liepos. 1929 m. šiame kaime buvo rastas žymus XIV a. antros pusės lietuviškų ir Čekijos karalystės monetų lobis. Kiek atokiau, Rungės Lauku vadinamoje kalvoje, išliko Rytų Lietuvos pilkapiai. Šiems senovės lietuvių kapams – tūkstantis ir daugiau metų!

Ir čia žygis nesibaigia: už Šklėrių miško – senosios Rūdiškės. „Pagal 1784 m. Senųjų Trakų parapijos aprašymą čia stovėjusi karčema, šiandien jos vietoje – sodyba, taip pat čia tryško šaltinis, kuris pavasarį paplūsdavęs ir virsdavęs Cirvijos upeliu,“ – praeities vaizdą atkuria dr. V. Vaitkevičius.

Nepaisant šiokio tokio nuovargio, jaunuoliai lyg susitarę tikino, kad puikiai praleido laiką ir ateityje mielai dar kartą trauktų į tokį žygį. „Buvo žiauriai gerai. Tai pirmasis mano žygis. Negalvojau, kad aplink mano gyvenvietę yra tokių įdomių vietų,“ – įspūdžiais dalijasi Reda Vaisetaitė. Jos sesuo Greta mano, kad tokie žygiai moko pastabumo: „Iš pradžių atrodė, kad tai paprasčiausios duobės prie kelio, tačiau paaiškėjo, kad tai ne šiaip duobės, bet buvę apkasai.“

Žygiu džiaugiasi ir Erika Zalieckaitė: „Buvo puiki kompanija, pabuvome visi kartu. Pirmieji kilometrai buvo kiek sunkesni dėl prasto oro, bet vėliau apsipratom. Įspūdinga praeiti Karališkuoju keliu, kai žinai, kad kažkada juo važinėdavo pats Vytautas Didysis.“

„Įveikėme ilgą kelią, tačiau laikas neprailgo. Iš Vykinto išgirdome daug įdomių pasakojimų. Be jo tikrai nebūtume radę šių vietų, mat daugelis jų miškuose, apaugę, neturi jokių informacinių lentelių,“ – pasakoja Vilius Kumparskas. Anot vaikino, vargu, ar net vietos gyventojai žino šias vietas, tad maršrutas bus, iš tiesų, naujas.

Komentarai
Komentarai: 0

Prie Vilniaus rajono komandos jungiasi Teklė Kavtaradzė

2016-02-21

Geram filmui reikia ne tik gero režisieriaus, bet ir tokio pat scenaristo. Nuo šiol filmą apie tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte jaunuoliams padės kurti ne tik režisierius Jonas Ohmanas, bet ir profesionali kino dramaturgė, scenaristė Teklė ...

Geram filmui reikia ne tik gero režisieriaus, bet ir tokio pat scenaristo. Nuo šiol filmą apie tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte jaunuoliams padės kurti ne tik režisierius Jonas Ohmanas, bet ir profesionali kino dramaturgė, scenaristė Teklė Kavtaradzė.

Jau šį antradienį (vasario 23 d.) ji susipažins su Vilniaus rajono komanda bei aptars tolimesnius darbus. Susitikime taip pat dalyvaus jaunuoliams jau pažįstamas režisierius J. Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

-----------------
Trumpai apie T. Kavtaradzę:

Teklė Kavtaradzė – scenaristė ir kino dramaturgė, baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Vos būdama vienuolikos metų, ėmė kurti istorijas. Anot T. Kavtaradzės, iš pradžių ji mėgdžiodavo, tai ką skaidydavo, pradėdavo visokias istorijėles ir mesdavo, tačiau būdama 14 metų, jau parašė pirmąją savo knygą „Nespalvota“, kuri 2006 m. buvo išleista. Knygoje pasakojama apie keturiolikmetę mergaitę. Herojės gyvenimo niekaip nepavadinsi lengvu ir nesudėtingu. Anot autorės, jos pačios esama visuose personažuose, kai kuriuose – gal net per daug.

Nepraėjus nė porai metų T. Kavtaradzė leidyklai atidavė ir antrąjį savo romaną „Basomis po naktinį miestą“.

Su dėstytoja iš Švedijos Anna Lina Hetzberg pradėjo mokytis teatro dramaturgijos pagrindų. Pirmoji T. Kavtaradzės pjesė – ,,Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“. Ji 2011 m. laimėjo dramaturgijos konkurse „Versmė“ ir po metų buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. G. Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė).

Antrasis jaunosios kūrėjos darbas teatrui – pjesė „Keletas pokalbių apie (Kristų)“, kuri buvo pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Kaip yra sakiusi pati T. Kavtaradzė ši pjesė – tai „šiandien gyvenančių jaunų žmonių pokalbių fragmentai. Tik iš dialogų ir monologų sudarytoje pjesėje gilinamasi į jaunų žmonių santykius: į bandymus kurti santykius, ieškoti santykio, išlaikyti santykius, atrasti santykį su kitais ir su savimi, taip pat kaip su „kažkuo“ daugiau.“ Pjesę 2014 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė režisierius Tadas Montrimas.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai išbandė A. Aleksandravičiaus fotoaparatą

2016-02-20

Kaip padaryti originalią, įdomią nuotrauką? Ne, tam tikrai nebūtinas photoshopas: svarbu žinoti kelias fotografų gudrybes, žvelgti į aplinką kiek kitaip nei daugelis ir Tau pavyks! Praėjusį ketvirtadienį (vasario 18 d.) Trakų rajono jaunimas kartu su Lietuvos nacionalinės ...

Kaip padaryti originalią, įdomią nuotrauką? Ne, tam tikrai nebūtinas photoshopas: svarbu žinoti kelias fotografų gudrybes, žvelgti į aplinką kiek kitaip nei daugelis ir Tau pavyks! Praėjusį ketvirtadienį (vasario 18 d.) Trakų rajono jaunimas kartu su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, fotografu Algimantu Aleksandravičiumi būtent ir aiškinosi, kaip padaryti gerą nuotrauką. Ne tik aiškinosi, bet ir praktikavosi, o kai kurie net išbandė A. Aleksandravičiaus fotoaparatą...

Pirmiausia fotomenininkas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė peržiūrėjo ir aptarė nuotraukas, kuriuose trakiškiai buvo įamžinę vietas, kurias ketina įtraukti į savo rengiamą istorinį-mitologinį turistinį maršrutą.

Anot užsiėmimo dalyvės Gabrielės Petruškevičiūtės, buvo įdomu išgirsti profesionalaus fotografo nuomonę. Su jo pagalba jaunuoliai atrinko pačias geriausias nuotraukas, nusprendė, į kurias vietas teks grįžti ir perfotografuoti pavasarį. Atrinktas nuotraukas ims aprašinėti istorijos kūrimo grupė, kuri jau kitą trečiadienį (vasario 24 d.) susitiks ir antropologu, žurnalistu Virginijumi Savukynu.

Po nuotraukų aptarimo trakiškiai kartu su A. Aleksandravičiumi patraukė į lauką. „Buvome nuėję iki geležinkelio stoties. Fotografavome ją, geležinkelio bėgius, netoliese esantį vandens bokštą, taip pat biblioteką,“ – pasakoja Gabrielė.

Anot jos, norint gerų nuotraukų, reikia neskubėti ir kantriai ieškoti tinkamo kampo. Taip pat svarbu įsiminti, kad gera nuotrauka nebūtinai yra ta, kurioje pagrindinis objektas yra viduryje. Kartais tokia kompozicija visiškai netinka.

O štai Aurimo Vitkausko atmintin įstrigo, kad norint gerų nuotraukų kartais tenka išeiti iš patogumo zonos: nebijoti atsigulti ant žemės, prisiglausti prie sienos, įbristi į griovį, išsimurzinti... Tik taip gali pamatyti tą patį objektą nauju žvilgsniu, taip, kaip daugelis jo nemato. Na, ir, žinoma, kuo daugiau kadrų, tuo labiau tikėtina tarp jų atrasti tą vienintelį ir nepakartojamą....

Kviečiame pasidairyti, kokių kadrų pavyko pagauti šį kartą :)

Komentarai
Komentarai: 0