Naujienos

Šalčininkiečių filme atgimsta Paulavos respublika

2016-06-19

Nuo praėjusios savaitės vidurio Šalčininkų rajono jaunimas dalyvauja vasaros kino dirbtuvėse, kurių metu kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite ir kitais kūrybinės komandos nariais filmuoja filmą apie XVIII a. valstybę-valstybėje – Paulavos ...

Nuo praėjusios savaitės vidurio Šalčininkų rajono jaunimas dalyvauja vasaros kino dirbtuvėse, kurių metu kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite ir kitais kūrybinės komandos nariais filmuoja filmą apie XVIII a. valstybę-valstybėje – Paulavos respubliką.

Mokiniai „patys pasiūlė istorinę temą – apie unikalią Paulavos respubliką, porąsyk sėkmingai pasipriešinusią caro žandarams, ir jos įkūrėją grafą Bžostovskį, – savo paskyroje soc. tinkle „Facebook“ rašo režisierius V. V. Landsbergis. – Prieš tai pusę metų mokėmės kino, kalbėjomės, žaidėm, pakol vaidybinio filmo scenarijų susirašėm. Paskui moksleiviai net dainą sukūrė – pagal Bžostovskio sukurtą Paulavos respublikos himną. O dabar jau vyksta intensyvūs filmavimo darbai.“

Režisierius pastebi: „jaučiu, kad bus gražu, pilietiška, romantiška ir prasminga. Norisi pasidžiaugti padoriais, išauklėtais ir iniciatyviais moksleiviais – jaučiuosi atradęs nepažinotą, brangintiną Lietuvos dalį ir puikius jos žmones“.

Filmavimai vyksta Jašiūnų bei Vilkiškių dvaruose, buvusioje Paulavos respublikos teritorijoje ir kituose vietose. Be V. V. Landsbergio ir R. Rakauskaitės su jaunimu dirba operatorius Rytis Kurkulis, garso režisierė Iveta Macevičiūtė, montažo režisierius Kostas Radlinskas, kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė, grimerė Bitė Mataitienė, aktorius Dalius Jančiauskas.

Filmo premjera numatyta jau šį rudenį Vilniaus žemutinėje pilyje (Valdovų rūmuose).

Komentarai
Komentarai: 0

Jaunimo filme – kuo ir kaip gyvena Vilnijos gyventojai

2016-06-19

Vilniaus rajono jaunimas kartu su scenariste Tekle Kavtaradze, režisieriumi Jonu Ohmanu ir kitais kūrybinės komandos nariais vasarą pasitiko filmuodami filmą apie gyvenimą Vilniaus krašte, kuriam būdingas skirtingų tautų ir religijų margumas.

Pirmąjį birželio ...

Vilniaus rajono jaunimas kartu su scenariste Tekle Kavtaradze, režisieriumi Jonu Ohmanu ir kitais kūrybinės komandos nariais vasarą pasitiko filmuodami filmą apie gyvenimą Vilniaus krašte, kuriam būdingas skirtingų tautų ir religijų margumas.

Pirmąjį birželio sekmadienį kūrybinė komanda filmavo Gerojo Ganytojo šventę, kuri Nemėžyje vyko jau ketvirtą kartą. „Šiemet minime Gailestingumo metus, todėl pagrindinė šio renginio tema buvo gailestingumas, – sako viena jo dalyvių Iveta Kemėšytė. – Tai vienas svarbiausių mūsų bendruomenės renginių, kuris suvienija katalikus ir totorius musulmonus. Norėtųsi Nemėžyje ir daugiau bendrų švenčių, kitaip tariant – ne tik tęsti šią, bet ir kurti naujas tradicijas.“

Be Ivetos šventėje savanoriavo, bažnyčioje giedojo bei pramoginėje dalyje pasirodė ir kiti projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai: Inesa Kiselytė, Evelina Buinovskaja, Evelina ir Karina Kropos, Karolina Selezniova, Edgaras Lisovskis ir Oskaras Dzikevič.

Renginio metu vyko vietos bendruomenės grupių dainų, šokių, teatraliniai pasirodymai, kurie padėjo atsiskleisti naujiems jaunuolių talentams. Vienas jų – šokis. Būtent po šios šventės kilo idėja į kuriamą filmą įtraukti ir keletą šokio elementų.

Jau birželio viduryje Nemėžyje lankėsi choreografė Sigita Juraškaitė, kuri kartu su Iveta, Inesa, Evelina K. ir Karina kūrė filmo choreografiją. „Šokome be muzikos: taip, kad į vieną kadrą tilptų keturi judesiai. Šokant išsimaudėme lietuje, gulėjome ant žemės, paskaudo rankas – arba, kaip pasakytų režisierius Jonas, pajutome meno kainą, – bet vistiek buvo labai smagu,“ – įspūdžiais dalijasi Iveta.

Merginos šoko ant Nemėžio tilto ir mokyklos žaidimų aikštelėje, tad nieko keisto, kad sulaukė nemažai aplinkinių dėmesio: pypseno pravažiuojantys automobiliai, praeiviai vis stabtelėdavo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Jau šį trečiadienį (birželio 22 d.) merginos vėl susitiks su choreografe Sigita ir kurs naujus šokius būsimam filmui, kuriuos įmažins J. Ohmanas ir kiti kūrybinės komandos nariai.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai aiškinosi, kaip ir kokia informacija mus pasiekia

2016-06-15

T + V + G – ką reiškia šis raidžių derinys? Būtent nuo šio klausimo prasidėjo praktinis užsiėmimas, kurį Visagino kūrybinėje dirbtuvėje vedė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja prof. Audronė Nugaraitė. Pasirodo, tai ne miestų ...

T + V + G – ką reiškia šis raidžių derinys? Būtent nuo šio klausimo prasidėjo praktinis užsiėmimas, kurį Visagino kūrybinėje dirbtuvėje vedė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja prof. Audronė Nugaraitė. Pasirodo, tai ne miestų pavadinimai, ne kunigaikščių ar kitų žinomų žmonių vardai… o pagrindiniai informacinio pranešimo komponentai: tekstas + vaizdas + garsas. Žiūrėdami vaizdo klipus ir diskutuodami, jaunuoliai aiškinosi, kaip sujungti tekstą, vaizdą ir garsą, kaip ir kokios naujienos šiandien mus pasiekia ir kas laukia netolimoje ateityje.

„Jau buvom šiek tiek atpratę nuo tokių aktyvių užsiėmimų: ir kalbėjomės, ir atsakinėjome į klausimus, ir spėliojome, – mintimis dalijasi Irina Jarec. – Tema apie informaciją, jos paiešką ir atranką mums artima, ji pasirodė kiek įdomesnė, lengvesnė nei temos, susijusios su istorija. Sužinojome apie minutės vertę žiniasklaidoje, teksto, vaizdo ir garso sąveiką, mūsų smegenų veiklą, naujausias technologijas ir ateities inovacijas.“

Žiūrėdami BBC žinias, jaunuoliai įsitikino, kad vos per vieną minutę galima pranešti pakankamai daug skirtingų naujienų. Anot Irinos, visaginiečiams, kuriantiems trumpametražį filmą, buvo svarbu tai suprasti.  

Jaunuolius labiausiai išjudino praktinė užduotis. Pasiskirstę į dvi komandas, jie gavo sąrašą naujienų, kurias turėjo sudėlioti pagal jų svarbą, t. y. kurias naujienas, būdami redaktoriais, jie skelbtų pirmiausia arba geriausiai matomoje portalo/laikraščio vietoje, kurias – kiek vėliau, kurias – dar vėliau... „Iš pradžių ši užduotis pasirodė sunki dėl didelės teksto apimties, tačiau iš tikrųjų buvo linksma aptarinėti pateiktas naujienas, priskirti joms vietą. Buvo įdomu išgirsti, kaip išsiskyrė komandų nuomonė,“ – tikina Irina.  Komandos turėjo ne tik pagrįsti savo pasirinkimą, bet ir paaiškinti, kaip keistųsi naujienų išdėstymas, jei jos būtų skirtos kuriai nors konkrečiai auditorijai, pavyzdžiui, senjorams ar jaunimui.

„Labai patiko lektorės minčių lankstumas ir šiuolaikiškas žvilgsnis į pasaulį. Gauname labai daug informacijos, todėl naudinga kalbėti apie tai, kaip ją atsirinkti, apdoroti,“ – apibendrina Irina.

Komentarai
Komentarai: 0

Artėja specialios dirbtuvės filmui apie Paulavos Respubliką kurti

2016-06-12

Šių metų birželio 15–22 d. projekto Šalčininkų rajono jaunimas dalyvaus specialiose kūrybinėse dirbtuvėse ir kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite bei kitais kūrybinės komandos nariais filmuos filmą apie unikalią XVIII a. Paulavos ...

Šių metų birželio 15–22 d. projekto Šalčininkų rajono jaunimas dalyvaus specialiose kūrybinėse dirbtuvėse ir kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, Ramune Rakauskaite bei kitais kūrybinės komandos nariais filmuos filmą apie unikalią XVIII a. Paulavos Respubliką.

Savaitės trukmės kūrybinės dirbtuvės vyks kaimo turizmo sodyboje „Vilkiškės“ Merkio aukštupyje, priešais senąjį Vilkiškių dvarą ant upės kranto.

Be minėtų menininkų su jaunimu dirbs operatorius Rytis Kurkulis, garso režisierė Iveta Macevičiūtė, montažo režisierius Kostas Radlinskas, kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė ir grimerė Bitė Mataitienė.

Visiems linkime kūrybinio įkvėpimo ir geros nuotaikos!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip perduoti informaciją, kad kiti ją pamatytų, išgirstų, suprastų

2016-05-29

Besibaigiant mokslo metams Trakų rajono jaunuoliai aiškinosi, kas būdinga šiuolaikinei žiniasklaidai, kaip efektyviai perduoti informaciją, kokie technologiniai sprendimai skverbiasi į mūsų gyvenimą, ir t.t. Susigaudyti informacinės visuomenės labirintuose jaunuoliams ...

Besibaigiant mokslo metams Trakų rajono jaunuoliai aiškinosi, kas būdinga šiuolaikinei žiniasklaidai, kaip efektyviai perduoti informaciją, kokie technologiniai sprendimai skverbiasi į mūsų gyvenimą, ir t.t. Susigaudyti informacinės visuomenės labirintuose jaunuoliams padėjo komunikacijos ir viešųjų ryšių ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

„Tai buvo vienas įdomiausių iki šiol vykusių užsiėmimų. Dažniausiai per panašius mokymus būna daug skaidrių su informacija, kurią sunku įsiminti, šį kartą buvo kiek kitaip: žiūrėjome ir aptarinėjome vaizdo klipus, atlikome praktinę užduotį, t. y. daugiau patys mąstėme ir pasisakėme,“ – sako Livija Arlauskaitė.

Anot Livijos, buvo įdomu sužinoti, kaip žurnalistai atrenka ir gyventojams pristato skirtingas naujienas. Pavyzdžiui, kaip didžiausias pasaulio transliuotojas BBC vos per pusę minutės itin glaustai pateikia net keturias skirtingas naujienas.

Nors įvykis vyksta nepriklausomai nuo mūsų, tačiau kaip jį pristatome rašydami tekstą, filmuodami, labai daug lemia informacijos šaltiniai. Naudojant šiuolaikines technologijos, paieškos sistemas, galima surinkti daug informacijos, tačiau ji yra fragmentiška, o ją susieti tarpusavyje tampa vis sunkiau.

Jaunuoliai aiškinosi, kokiu eiliškumu išdėstyti informaciją tekste: kad iš pradžių vertėtų parašyti, kas, kur ir kada įvyko, o tik po to – kodėl tai atsitiko. Kad geriau įsimintų, kokia turėtų būti teksto struktūra, jaunuoliai, pasiskirstę į dvi grupes, bandė atskiras pastraipas sujungti į vientisą, nuoseklų tekstą.

Trakiškiai taip pat susipažino su šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis itin tikroviškai perteikti garsus, sujungti vaizdą, tekstą ir garsą, ir net... auginti naminį gyvūnėlį-robotą. „Žiūrėdami filmukus susipažinome su naujais išradimais, supratome, kas svarbiausia viešinant informaciją. Šias žinias galima pritaikyti visada ir visur: rašant, viešai kalbant, – sako Karolina Franckevičiūtė. – Netradiciškų užsiėmimų niekada nebūna per daug. Labai įdomu susipažinti ir pabendrauti su žmonėmis, kurie tuo domisi, yra geri specialistai.“

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai dėlioja būsimus maršrutus, fotografuoja, kuria dizainą

2016-05-24

Artėjant vasarai nebeliko laiko atidėlioti darbų rytojui, todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ komandoms tenka vis sparčiau suktis. Praėjusią savaitę trakiškiai kartu su Lietuvos archeologijos draugijos pirmininku Vykintu Vaitkevičiumi bei Pilietiškumo, ...

Artėjant vasarai nebeliko laiko atidėlioti darbų rytojui, todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ komandoms tenka vis sparčiau suktis. Praėjusią savaitę trakiškiai kartu su Lietuvos archeologijos draugijos pirmininku Vykintu Vaitkevičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite toliau dėliojo turistinius maršrutus po Trakų apylinkes, kartu su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi – fotografavo jau atrinktus objektus, o su Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininku Tautvydu Kalteniu – svarstė, kaip atrodys bukletas su naujaisiais maršrutais.  

Istorijų kūrimo komanda kartu su V. Vaitkevičiumi nusprendė, kad objektai, įtraukti į lobio paieškų maršrutą, yra šiek kiek per toli vienas nuo kito, menkai tarpusavyje susiję, todėl ėmė ieškoti naujų idėjų, ką įdomaus būtų galima parodyti bei papasakoti į Rūdiškes užsukusiems turistams. Viena tokių idėjų kaipmat ir gimė.

Pasirodo, anksčiau Rūdiškėse didelę gyventojų dalį sudarė žydai. Jaunuoliai panoro labiau pasidomėti, kaip gyveno, ką veikė ir kokius pėdsakus čia paliko šios tautos atstovai. Nieko nelaukę jie patraukė į Rūdiškių biblioteką, kur jaunuolius pasitiko ir apie išlikusius žydų namus papasakojo jos vedėja Laima Franckevičienė.

„Po apsilankymo bibliotekoje apžiūrėjome tris namus, kuriuose gyveno garsiausios žydų verslininkų šeimos, – pasakoja Dominyka Steponkevičiūtė. – Viename iš jų, prie geležinkelio stoties, veikė arbatinė. Kaip pasakojo Vykintas, žydai buvo sumanūs, jie suprato, kad laukiant traukinių ar išlipus iš jų po ilgos kelionės, ypač žiemą, norisi kur nors prisėsti, sušilti.“

Anot jaunuolių, antrajame name žydai buvo atidarę duoninę ar parduotuvę, o trečiajame, kur dabar įsikūrusi biblioteka, ko tik anksčiau nebuvo: ir darželis-lopšelis, ir ligoninė, ir kultūros namai. „Nebūčiau net susimąsčiusi, kad pastatai, pro kurios beveik kasdien praeini, slepia tokią istoriją,“ – stebisi Dominyka. O štai Simona Piatkovskaja sako: „Teko girdėti kalbų, kad Rūdiškėse buvo žydų miestelis. Gali būti, kad ir mano močiutė, kuri dirbo ligoninėje, slaugė žydus“. Jaunuolius tikina, kad taip visko nepaliks: toliau domėsis apie Rūdiškėse gyvenusias žydų šeimas, jų likimus.

Dar viena nauja, tačiau kol kas neišplėtota, idėja – sudaryti turistinį maršrutą, skirtą keliauti vandenų takais ir aplankyti įdomiausius, paslaptingiausius Trakų apylinkių šaltinius, versmes, ežerus, upes...

Kol istorijos kūrimo komanda aptarinėjo naujas idėjas ir apžiūrinėjo žydų namus, fotografų komanda kartu su A. Aleksandravičiumi leidosi kelionėn po Trakų rajono apylinkes. Jie nuotraukose įamžino legendomis apipintą Velnio duobę, Žuklijų piliakalnį, nuo kurio matyti Vilkokšnio ežeras, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, taip pat negailėjo fotoaparatų, telefonų blyksnių Grendavės paplūdimyje, prie Strėvos įgriuvos ir kitose vietose, kurios bus įtrauktos į mistiškąjį turistinį maršrutą.

Jaunieji fotografai bandė „pagauti“ kuo įdomesnių, išskirtinių kadrų. Kaip pasakoja Livija Arlauskaitė, dabar kiekvienas jų atrinkti po keletą gražiausių savo nuotraukų ir nusiųsti jas A. Aleksandravičiui. Šis pažadėjo atsiųstas nuotraukas peržiūrėti, patarti, ką ir kaip jose būtų galima patobulinti.

Be užduočių neliko ir su T. Kalteniu dirbusi dizainerių komanda. Anot Viliaus Kumparsko, jaunuoliai aptarė būsimo bukleto, skirto turistiniams maršrutams pristatyti, viziją, struktūrą, pasiskirstė darbais. Vieni turi susisteminti ir paruošti maketavimui surinktą medžiagą, kiti – surasti kiek įmanoma geresnės kokybės Trakų, Rudiškių ir savo komandos herbus, ir t.t.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiams aiškinsis, kaip kuriamos ir sklinda žinios

2016-05-24

Šį trečiadienį (gegužės 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė. Ji pristatys informacinės visuomenės tendencijas, patars, kaip atsirinkti, kas svarbiausia informacijos sraute, paaiškins, kodėl kartais ...

Šį trečiadienį (gegužės 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė. Ji pristatys informacinės visuomenės tendencijas, patars, kaip atsirinkti, kas svarbiausia informacijos sraute, paaiškins, kodėl kartais ta pati naujiena atrodo lyg visai kita, ir pan.

Susitikime taip pat dalyvaus projekto „Gyvenu laisvai!“ atstovė Evelina Griciūtė. Ji kartu su jaunuoliais aptars, kaip jiems sekasi pristatyti savo idėjas, veiklas socialiniuose tinkluose, kaip jie vertina savo pasirodymą Europos dienos šventėje Vilniuje, kokių iniciatyvų norėtų imtis ateityje, ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimo išlaisvino savo jausmus ir trumpam tapo aktoriais

2016-05-24

Praėjusią savaitę Švenčionių rajono jaunimas, susitikęs su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite ...

Praėjusią savaitę Švenčionių rajono jaunimas, susitikęs su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – toliau ruošėsi statyti spektaklį apie tragišką žydų tautos likimą: dalijosi mintimis apie patyčias, mokėsi išlaisvinti savo jausmus, trumpam tapo aktoriais ir bandė įsijausti į skirtingas situacijas.

„Kalbėjome apie patyčias, tiksliau – ką darytume, jei pamatytume, kad vienas žmogus tyčiojasi iš kito, jį žemina. Maždaug 60 proc. jaunuolių sakė, kad bandytų padėti skriaudžiamajam, kiti – kad bijotų ką nors daryti, praeitų pro šalį,“ – pasakoja Elina Kalabuchovaitė. Jaunuoliai taip pat diskutavo, kaip jie jaučiasi matydami patyčias, kodėl vieni elgiasi pagarbiai, o kiti tyčiojasi, menkina tam tikrus žmones, ir pan.

Projekto ekspertai, įgiję jaunuolių pasitikėjimą, skatina juos vis labiau atsiverti, išlaisvinti savo jausmus, emocijas. Šį kartą jaunuoliai mintimis nusikėlė į vaikystę ir bandė prisiminti giliausiai atminti įsirėžusį prisiminimą iš jos.

Užsiėmimo metu jaunuoliai galutinai atsisprendė, kas vaidins spektaklyje pagal dramaturgo M. Nastaravičiaus pjesę „Rūkas“. Kaip pasakoja Elina, spektaklyje bus 6 pagrindiniai ir 6 papildomi aktoriai, kurie prireikus pavaduos pagrindinius. Nors aktorių palyginti nedaug, tačiau nei vienas neliko be darbo: kas bus atsakingas už dekoracijas, kas – už kostiumus, kas – už spektaklio reklamą, kas – už tai, kad visi laiku susirinktų į repeticijas ir t.t.

Panorusieji tapti aktoriais kaipmat „paragavo“ jų duonos. Pasitelkę kūno kalbą, vengdami per daug žodžių, jaunuoliai bandė įsijausti ir suvaidinti jautrias, bet realiame gyvenime palyginti dažnai pasitaikančias situacijas. Viena komandų vaidino konfliktinę situaciją, kilusią tarp vaikų ir gotų subkultūros atstovo, antroji – apie išskyrimo skausmą, kaip jaučiasi, ką patiria besiskiriančių šeimų vaikai, trečioji – apie apsisprendimo sunkumą, kai teta atveža į internatą mažą mergaitę, kuri prašo jos čia nepalikti, tačiau, deja, ir teta negali jos kartu pasiimti...

„Pagal užduotis, kurias atliekame, panašu, kad mūsų spektaklyje bus nemažai situacijų, kai teks ne kalbėti, bet viską parodyti per emocijas, jausmus ir taip suvirpinti žiūrovų širdis,“ – svarsto Elina. Mergina prisipažįsta, kad ji ne tik gerai jaučiasi ant scenos, bet ir savo ateitį norėtų sieti su aktoryste, scenos menais.

Komentarai
Komentarai: 0