Naujienos

Švenčionių jaunimas domėjosi mitais apie žydus

2015-12-11

Šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos ...

Šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos raidą ir priežastis, taip pat aptarė labiausiai paplitusius mitus apie žydus. Užsiėmimą vedė žurnalistas Aurimas Perednis.
 
Kaip sako paskaitos-diskusijos dalyvis Tomas Šukelovič, paaiškėjo, kad antijudaizmas ir antisemitizmas yra du skirtingi terminai, kurių nederėtų painioti. Antijudaizmas reiškia religinę neapykantą žydams ir buvo paplitęs iki XIX a. antros pusės, t. y. iki tol, kol pradėjo reikštis antisemitizmas, kuris apima priešiškumą, išankstinį nustatymą prieš žydus ne tik dėl jų religijos, bet ir dėl tautos. 
 
Teigiama, kad krikščioniškoje Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje egzistavo tie patys stereotipai ir baimės, pavyzdžiui, žydai tradiciškai kaltinti netikėję Jėzumi Kristumi, jį nužudę, t. y. paniekinę jiems atskleistas krikščioniškas tiesas.
 
Paskaitos-diskusijos dalyviai įsiminė net keletą neįtikėtinų pasakojimų, mitų. Vienas jų teigia, kad žydai esą žudo krikščionis, kad gautų jų kraują, kurį tariamai naudoja įvairioms apeigoms, pavyzdžiui, kepdami neraugintos duonos paplotėlius, dar vadinamus macais, vienai svarbiausių savo religinių švenčių – Pesachui. Paskaitoje-diskusijoje dalyvavusi Agata Beinar taip pat prisimena mitą, pagal kurį manyta, kad žydų vaikai gimsta akli, o kad jie praregėtų, naujagimių akytes būtinai reikia patepti krauju.
 
Bauginančiai skamba ir pasakojimas apie 1592 m. tariamai žydų nužudytą 7 metų vilnietį Simoną Kerelį. Iki šiol Vilniaus Bernardinų bažnyčioje yra išlikęs antkapis šiam įvykiui atminti: „Nepaprastai žiauriai užbadytas peiliais ir žirklėmis. Jam buvo padaryta 170 žaizdų, negana to, dar kankintas varant rakštis po rankų ir kojų nagais“.
 
„Buvo įdomu išgirsti šiuos mitus, tačiau sunku suvokti, kaip žmonės tiksliai nežinodami, imdavo ir prigalvodavo tokių istorijų, kurios sklisdavo iš lūpų į lūpas,“ – stebisi Agata.  
 
O štai Diana Skrebutėnaitė džiaugiasi, kad kiekvienoje paskaitoje-diskusijoje paaiškėja vis naujų detalių, kurios leidžia geriau suvoktą bendrą žydų situaciją. Nors kartais atrodo, kad jau viskas apkalbėta, bet kiekvienas susitikimas vis nustebina ir įneša kažką naujo.

 

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono gerino informacijos rinkimo ir filmų kūrimo įgūdžius

2015-12-10

Šį trečiadienį (gruodžio 9 d.) Vilniaus rajono jaunimo kasdienybę nuspalvino kūrybinis praktinis užsiėmimas su projekto „Gyvenu laisvai!“ ...

Šį trečiadienį (gruodžio 9 d.) Vilniaus rajono jaunimo kasdienybę nuspalvino kūrybinis praktinis užsiėmimas su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais: režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Susitikimo pradžioje Robertas Bumbul pristatė trumpą bandomąjį filmuką apie Vilniaus rajono komandą „Vilnija“. Jaunuoliai kartu su ekspertais aptarė, kas filmuke gerai, o ką vis dėlto reikėtų keisti, tobulinti.

Susirinkusieji atkreipė dėmesį, kad filmuką būtų galima pagyvinti, parenkant įdomesnių vaizdų, filmavimo rakursų. Tad filmavimo komanda kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu iš karto patraukė tokių vaizdų ieškoti.

„Svarbu filmuoti ten, kur fonas nebūtų nykus, nuobodus. Buvo smagu, kad galėjome pajudėti, ne tik aptarti galimas filmavimo vietas, bet ir jas apžiūrėti. Kelios tokios vietos: netoli dabartinės esanti senoji mokykla arba mokyklos II-III aukštų fojė, kur gausu paveikslų,“ – sako vienas užsiėmimo dalyvių Oskaras Dzikevič.

Anot Oskaro, svarbu, kad kalbinami žmonės filme ar klipe skleistų gerą emociją, būtų linksmai nusiteikę. Taip pat, reikėtų vengti monotoniškų, pasikartojančių frazių, formuluočių. Būtent į šiuos dalykus jaunuoliai pirmiausia atsižvelgs tobulinti filmuką.

Kol filmavimo komanda sėmėsi žinių ir patirties iš J. Ohmano, informacijos rinkimo komanda bendravo su D. Skučaite. Jaunuoliai papasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė rinkdami informaciją ir apklausdami vietos gyventojus, kokia jų nuomonė apie pabėgėlius.

Anot Tesos Glebovaitės, vietos gyventojai į mokinius žiūri nepatikliai, vengia jiems atverti savo namų duris. O jei jas ir atverdavo, tai atsakymai būdavo trumpi.

Vis dėlto jaunuoliai sugalvojo keletą būdų, kaip galėtų prisijaukinti ir prakalbinti vietos gyventojus. Komanda ketina kreiptis į vietos moterų chorą ir surinkti  kelių jo narių nuomonę, mintis. Jaunuoliai taip pat planuoja atrasti ir pakalbinti skirtingų tautų (lietuvių, lenkų, rusų, totorių, baltarusių) ir religijų (krikščionybės, islamo) atstovus, vietos šviesuolius ir išsiaiškinti jų nuomonę. Pavyzdžiui, jaunuoliai bandys susisiekti ir pakalbinti totorių bendruomenės pirmininką, penkerius metus jų parapijoje dirbusį kunigą, islamo dvasininką imamą ir kt.

Jaunimas pimasis bandymas, eksperimentas pristatyti savo komandą - https://www.youtube.com/watch?v=Fxq9MeaZrOA&feature=youtu.be

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai semsis naujų idėjų istoriniam turistiniam maršrutui

2015-12-10

Šį penktadienį jau paskutinį kartą šiais metais Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai. Šį kartą į paskaitą-diskusiją kviečia archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas dr. Vykintas ...

Šį penktadienį jau paskutinį kartą šiais metais Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai. Šį kartą į paskaitą-diskusiją kviečia archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas dr. Vykintas Vaitkevičius. Praėjusį kartą pripasakojęs įvairių legendų, istorijų, tinkančių jaunimo rengimam mitologiniam maršrutui, šį kartą savo pasakojimais ir žiniomis jis padės nuspalvinti, praturtinti ir antrąjį – istorinį – maršrutą.

Paskaitą-diskusiją ves Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Renginio pradžia – 13.00 val.

Kviečiame susitikti, pasisemti žinių ir gerai praleisti laiką :)

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimui – paskaita-diskusija apie antisemitizmą

2015-12-09

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę ...

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė. Ji paruošė ir skaitys paskaitą apie antisemitizmą Lietuvoje – jo kilmę ir svarbiausius raidos etapus, kaip reiškiasi lietuviškasis tautiškumas ir antisemitizmas, kaip atrodo Lietuva europinio antisemitizmo žemėlapyje.

Paskaitą-diskusiją, kurios pradžia – 13.30 val. – ves ilgametis „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis. KVIEČIAME DALYVAUTI!

 

Trumpai apie doc. dr. Jurgitą Verbickienę:

Jurgita Verbickienė – Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja.

Domisi LDK nekrikščioniškų bendruomenių (žydų, karaimų, totorių) sociokultūrine istorija, LDK miestų ir miestelių sociokultūrine ir socioekonomine istorija, antijudaizmu, antisemitizmu, antižydiškais mitais ir kt.

Knygos „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Sambūvio aspektai“ (2009) autorė. Specialaus Lietuvos istorijos studijų leidinio „Abipusis pažinimas: Lietuvių ir žydų kultūriniai saitai“ (8 tomas, 2010) sudarytoja. Istorinės studijos „Lietuvos žydai“ (2012), katalogo „Sinagogos Lietuvoje“ (Synagogues in Lithuania, 2010) viena sudarytojų ir kitų darbų autorė.

VU Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės doktorantūros komiteto narė. Kelių ties etninių grupių paveldo reprezentavimu ir istorine atmintimi bei Lietuvos kultūros pristatymu dirbančių / dirbusių darbo grupių narė. Paramą mokslo ir kultūros projektams teikiančių institucijų ekspertė. Dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, yra jų organizacinių komitetų narė.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai toliau semsis žinių, kaip kurti filmus

2015-12-09

Visaginiečiai, ar nusiteikę kūrybiškai? Ar norite dar daugiau žinių, kaip sukurti tokį filmą, kuris prikaustytų žiūrovų dėmesį, po kurio kiltų įvairių minčių arba kuris įkvėptų pokyčiams, naujiems darbams?

Jei taip, su džiaugsmu pranešame, kad jau ...

Visaginiečiai, ar nusiteikę kūrybiškai? Ar norite dar daugiau žinių, kaip sukurti tokį filmą, kuris prikaustytų žiūrovų dėmesį, po kurio kiltų įvairių minčių arba kuris įkvėptų pokyčiams, naujiems darbams?

Jei taip, su džiaugsmu pranešame, kad jau šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierius Audrius Lelkaitis bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.  O tai reiškia, kad kūrybinėje dirbtuvėje vėl užvirs įdomios diskusijos, skambės įvairūs praktiniai patarimai, pamokymai ir jaunieji kūrėjai žengs dar vieną žingsnį užsibrėžto tikslo – sukurti filmą apie Visagino jaunimą – link.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. kūrybinėje dirbtuvėje – naujos diskusijos ir patarimai, kaip kurti filmus

2015-12-08

Įsibėgėjant gruodžiui, šį trečiadienį (gruodžio 9 d.), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje vėl viešės režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Projekto „Gyvenu laisvai!“ ...

Įsibėgėjant gruodžiui, šį trečiadienį (gruodžio 9 d.), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje vėl viešės režisierius Jonas Ohmanas bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai toliau su jaunimu ieškos geriausių, įdomiausių sprendimų, kaip kuriamame filme atskleisti skirtingų tautų santykius, bendrystę Vilniaus rajone.

Manoma, kaip ir kaskart, taip ir šį kartą susitikimą nuspalvins įdomios diskusijos aktualiomis ir jautriomis temomis.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkų jaunimas išbandė filmų kūrėjų amatą

2015-12-07

Praėjusį penktadienį šalčininkiečiai pagaliau praktiškai išbandė filmų kūrėjų amatą: pasiskirstę į tris komandas jaunuoliai kūrė trumpus, vieno kadro filmukus. Režisierės Ramunės Rakauskaitės sugalvota ir pasiūlyta praktinė užduotis išlaisvino šalčininkiečių ...

Praėjusį penktadienį šalčininkiečiai pagaliau praktiškai išbandė filmų kūrėjų amatą: pasiskirstę į tris komandas jaunuoliai kūrė trumpus, vieno kadro filmukus. Režisierės Ramunės Rakauskaitės sugalvota ir pasiūlyta praktinė užduotis išlaisvino šalčininkiečių kūrybingumą ir padėjo atsikleisti talentams. Praktinį užsiėmimą vedė Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

„Ankstesniuose užsiėmimuose su režisiere aiškinomės, kas svarbu kuriant filmą, dirbdami su nuotraukomis bandėme dėlioti jo eigą, struktūrą. Šį kartą žinias pritaikėme praktiškai,“ – džiaugiasi Gabrielė Petrašun.

Prieš atlikdami užduotį, jaunuoliai nagrinėjo 3 skirtingus vieno kadro filmukus, ir aptarė, kas juose gerai, o ką reikėtų keisti, taisyti. Anot Alberto Žolnerovič, ši analizė buvo labai naudinga, leido nekartoti tam tikrų klaidų.

Kaip pasakoja šalčininkiečiai, kiekviena komanda turėjo išsitraukti po 4 lapelius. Viename jų buvo parašyti veikėjai, antrame – vieta, trečiame – koks nors papildomas daiktas, o paskutiniame – teiginys, susijęs su Paulavos respublika. Komandoms teko tokie teiginiai: Paulavos respublikos kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įvairių amatų; Paulavos respublika tuo metu Europoje turėjo patvirtintą Lenkijos ir Lietuvos konstituciją, savo herbą, pinigus ir kariuomenę; Paulavos respublikoje buvo netgi teatras, kuriame Bžostovskio parašytas pjeses vaidino Paulavos gyventojai.

„Viena klaidų buvo ta, kad kai kurie aktoriai susijuokdavo, nebūdavo rimtai nusiteikę, – sako Albertas. – Taip pat svarbu geriau apgalvoti, kuriuos vaizdus tikslinga priartinti, o kuriuos parodyti bendru planu.“

Nors tobulėti visada yra kur, tačiau, apibendrinant, galima drąsiai teigti, kad pirmas blynas neprisvilo :)

 

Šalčininkiečių sukurti vaizdo filmukai:

https://www.facebook.com/gyvenulaisvaisalcininkai/videos/908212119262295/

https://www.facebook.com/gyvenulaisvaisalcininkai/videos/908260959257411/

https://www.facebook.com/gyvenulaisvaisalcininkai/videos/908269339256573/

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai tęsia pažintį su Paulavos respublika

2015-12-06

Šalčininkų rajono jaunimas toliau domisi unikalia XVIII a. valstybe valstybėje – Paulavos respublika. Kad suteiktų kuo daugiau žinių ir atsakytų į jaunimui rūpimus klausimus, pirmąjį gruodžio penktadienį Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi ...

Šalčininkų rajono jaunimas toliau domisi unikalia XVIII a. valstybe valstybėje – Paulavos respublika. Kad suteiktų kuo daugiau žinių ir atsakytų į jaunimui rūpimus klausimus, pirmąjį gruodžio penktadienį Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi žurnalistė, knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ bendraautorė Aurelija Arlauskienė. Užsiėmimą vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Paskaitoje sužinojome apie žmonių, gyvenusių Paulavos respublikoje, kuri dar buvo vadinama Lietuvos Akademija, santykius, švietimo sistemą, t. y. mokyklas, kuriose buvo mokomi vaikai ir net moterys,“ – pasakoja užsiėmimo dalyvė Gabriela Gerasimovič.

O štai Albertas Žolnerovič ir Gabrielė Petrašun prisimena, kad Paulavos respublikoje daug dėmesio buvo skiriama gyventojų higienai ir sveikatai, įskaitant pirmąją pagalbą. Praėjus 15 metų nuo Paulavos įkūrimo, joje ėmė veikti vaistinė. Anot Alberto, gyventojų šuliniai būtinai turėjo būti švarūs, juk vanduo – tai gyvybės šaltinis.

Paulavos respublikos įkūrėjas kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis vertė ir leido knygas, rūpinosi kultūriniu švietimu. Paulavoje veikė teatras, kuriame vaidino jos gyventojai pagal P. K. Bžostovskio parašytas pjeses. Anot Gabrielos, daug žymių to meto žmonių buvo susidomėję Paulavos respublika ir joje lankėsi.

Kaip prisimena Albertas, P. K. Bžostovskis ragino ne pavydėti svetimo turto, bet mokė dalintis. Paulavoje kiekvienas gyventojas buvo laikomas laisvu ir galėjo būti renkamas net jos prezidentu, tačiau respublikos gyventojai, atlygindami steigėjui, išrinko jį prezidentu iki gyvos galvos. Kaip teigia A. Arlauskienė, „iš Paulavos respublikos per 25 jos gyvavimo metus nėra pabėgęs nė vienas valstietis, bent jau istoriografijoje mes nematėme. Šitos respublikos neėdė girtuoklystės, paleistuvystės kinivarpos. Tiesiog žmonės gyveno labai sąžiningai.“

Žaismingumo į paskaitą-diskusiją įnešė A. Arlauskienės pasiūlyta praktinė užduotis. Pastačiusi ant stalo obuolį ir peilį, žurnalistė kvietė atrasti ryšį tarp stalo įrankio, vaisiaus ir Paulavos respublikos. Albertui iš karto į galvą šovė mintis, kad obuolys ir peilis simbolizuoja turtų padalijimą Paulavos gyventojams.  Panašiai, tačiau kiek kitaip mąstė ir Gabrielė: „Peilį susiejau su P. K. Bžostovskiu, obuolį – su jo dvasia, kuriai būdingas rūpestingumas bei ištvermė, ir kuria jis dalijosi su Respublikos gyventojais,“ – sako mergina. Už taiklias įžvalgas Albertas ir Gabrielė buvo apdovanoti knygomis.  

Komentarai
Komentarai: 0