Naujienos

Trakiškiams – paskaita-diskusija apie laisvės kovas

2016-04-06

Jau šį ketvirtadienį (balandžio 7 d.) Trakų rajono jaunimo laukia nauja paskaita-diskusija. Šį kartą pokalbiui apie laisvės kovas ir tautas Trakų rajone nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio kviečia istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas ...

Jau šį ketvirtadienį (balandžio 7 d.) Trakų rajono jaunimo laukia nauja paskaita-diskusija. Šį kartą pokalbiui apie laisvės kovas ir tautas Trakų rajone nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio kviečia istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas.

Paskaitą-diskusiją Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje ves Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Susitikimo pradžia – 9.00 val.  

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai domėjosi Antruoju pasauliniu karu

2016-04-01

Šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir Vytautas Bruveris, kurie kvietė Antrąjį pasaulinį karą ir jo pėdsakus panagrinėti kiek kitaip, išsamiau nei aprašyta istorijos ...

Šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir Vytautas Bruveris, kurie kvietė Antrąjį pasaulinį karą ir jo pėdsakus panagrinėti kiek kitaip, išsamiau nei aprašyta istorijos vadovėliuose.

 „Kalbėjome apie įvairių tautų patirtis Antrajame pasauliniame kare ir priėjome išvados, kad ir kokios skirtingos tos patirtys būtų, svarbiausia pagerbti žuvusiuosius ir pasirūpinti, kas tas blogis nebepasikartotų,“ – sako istorikas N. Černiauskas.

 „Karą patyrė daugelis šalių, tačiau iki šios paskaitos net nesusimąsčiau, kaip skirtingos šalys jį vertina. Žinojau tik bendrą požiūrį, o ne kaip į jį žvelgia Lenkija, Lietuva, Japonija...“ – sako paskaitos-diskusijos dalyvė Aleksandra Šliachtenko. Mergina tikina išgirdusi nemažai naujų ir įdomių faktų.

„Diskutavome, kada buvo karo pabaiga, ar jis iš tikrųjų baigėsi: juk iki šiol pasaulyje politikai, žmonės kovoja, siekia sau naudos,“ – mintimis dalijasi Kristina Stoliarenko. Ne vienam paskaitos-diskusijos dalyviui kilo įvairių pamąstymų, kodėl Rusijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 9 d., o Lietuvoje – gegužės 8 d.? 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą, kuris reiškė Vakarų Europos išsivadavimą iš fašizmo, tačiau, ar tai karo pabaiga? Juk tuo pačiu metu įtakos sferą išplėtė komunizmas, Lietuva liko okupuota Sovietų Sąjungos, buvo vykdomi trėmimai, žudomi rezistentai, jų šeimų nariai bei rėmėjai.

„Tema apie Antrąjį pasaulinį karą yra įdomi, aktuali, tačiau sunki. Ne visiems patinka istorinės paskaitos, nes dažnai jose kalba pakrypsta apie politiką, valdžią, – pastebi Irina Jarec. – Sunku įvertinti, kas laimėjo karą. Mano manymu, karo iš viso niekas negali laimėti. Karas – ne tik statistika, bet ir žmonių likimai.“

 Anot Irinos, istorikams paklausus, kieno seneliai, artimieji nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, nemažai jaunuolių kilstelėjo rankas aukštyn. „Galbūt dėl to kai kuriems sunku apie tai kalbėti. Tik nedaugelis iš mūsų turi nuomonę šia tema, dažnai jaunuoliai tiesiog atkartoja tai, ką yra girdėję iš tėvų. Tokios paskaitos leidžia susimąstyti, kas vyko tada ir kas vyksta dabar pasaulyje, – svarsto mergina. – Sunku atrasti viena tiesą, svarbiausia suprasti, kad karo išvis neturi būti, kad visi žmonės yra lygūs.“

 Anot N. Černiausko, Visagino jaunuoliai turi kiek kitokią, šeimyninės patirties nulemtą Antrojo pasaulinio karo istorijos interpretaciją, kuri skiriasi nuo paplitusios Lietuvoje. Dalį informacijos, žinių jie įgyja istorijos pamokose, kitą dalį nulemia šeimyninė patirtis. „Kartais tarp šių dviejų polių yra nesuderinamumų, tačiau jaunuoliai yra protingi ir patys pasidarys išvadas,“ – sako istorikas.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas nagrinėjo lietuvių ir lenkų santykius

2016-03-30

Tuoj po šv. Velykų, kovo 29 d. (antradienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir to paties fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris. Jie kartu su jaunuoliais ...

Tuoj po šv. Velykų, kovo 29 d. (antradienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir to paties fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris. Jie kartu su jaunuoliais aptarė lietuvių ir lenkų gyvenimą Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aiškinosi, kaip šioms tautoms sekėsi sutarti.

Kaip po paskaitos-diskusijos pasakojo Iveta Kemėšytė, pirmieji lietuvių ir lenkų susidūrimai įvyko dar XIII a., kai lietuviai grėsmingai puldinėjo lenkų žemes, jose plėšikavo, žudė.

Į valdžią atėjęs Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus titulą turinčią Jadvygą. 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas, kuris vedė link Liublino unijos, pagal kurią buvo sukurta jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika, kuri gyvavo iki 1795 m. Tokiu būdu Lietuvos ir Lenkijos sąjunga truko daugiau kaip keturis šimtus metų.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Jogaila vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje prieš Vokiečių ordiną. Nors Žalgirio mūšyje lenkai ir lietuviai kovojo vienoje pusėje, tačiau, kaip prisimena Iveta, vėliau nebepasidalijo, kas iš jų laimėjo šį mūšį: lenkai ar lietuviai. Kaip pastebi istorikas Vytautas Bruveris, šis nepasidalijimas buvo vienas pirmųjų XX a. nesutarimų, vėliau jį užgožė žemių dalybos. Šiandien LDK ir Lenkijos sąjungą istorikai vertina kaip sėkmingą projektą.  

Kalbėdama apie Vytautą Didįjį, Iveta taip pat prisimena, kaip jis kvietė atvykti ir LDK įsikurti įvairių tautybių žmones. Anot merginos, tai prisidėjo prie tautų margumo Vilniaus rajone – būtent tą tautų ir religijų įvairovę jaunuoliai ir bandys atskleisti kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir scenariste Tekle Kavtaradze kuriamame filme.

Lietuvių ir lenkų santykius Inesa Kiselytė trumpai apibūdina taip: „Buvo visko: ir pykčių, ir draugysčių. Vis dėlto su lenkais turėjome ilgiausiai – net 400 metų – trukusią sąjungą“. Kita paskaitos-diskusijos dalyvė Iveta tikina, kad dažniau pastebi nesutarimus tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų nei tarp lietuvių ir Lenkijos gyventojų. Anot merginos, už nesutarimus nėra atsakinga kuri nors viena pusė: jie kyla tai dėl vienos, tai dėl kitos pusės veiksmų.

O štai Robertui Bumbul atrodo, kad anksčiau lietuviai ir lenkai geriau sutarė nei dabar. „Anksčiau buvo svarbiau, koks tu žmogus, o ne kokia tavo tautybė. Dabar žmonės, įskaitant ir kai kuriuos jaunuolius, neigiamai nusiteikę dėl lenkų,“ – savo mintimis dalijasi vaikinas.

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip skirtingos tautos vertina Antrąjį pasaulinį karą?

2016-03-29

Jau šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje – dar viena paskaita-diskusija. Šį kartą visaginiečiai kartu istorikais diskutuos, kaip į Antrąjį pasaulį karą žvelgia ir jį vertina skirtingos tautos: lietuviai, rusai, lenkai, žydai ir ...

Jau šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje – dar viena paskaita-diskusija. Šį kartą visaginiečiai kartu istorikais diskutuos, kaip į Antrąjį pasaulį karą žvelgia ir jį vertina skirtingos tautos: lietuviai, rusai, lenkai, žydai ir ukrainiečiai.

Paskaitą-diskusija ves Vilniaus universiteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas, o diskutuoti kvies ir savo įžvalgomis taip pat pasidalins VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.10 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimui – paskaita-diskusija apie lenkų ir lietuvių santykius

2016-03-28

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ...

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ir Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aptars šių tautų draugystę ir konfliktus.  

Paskaitą-diskusiją moderuos VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris. Užsiėmimo pradžia – 13.40 val.

-----------------------------

Trumpai apie R. Petrauską:

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – Lietuvos istorikas, viduramžių specialistas. Baigęs studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, liko jame ir dirbti: iš pradžių lektorius, vėliau – docentas, profesorius. Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, VU Istorijos fakulteto dekanas.

Domisi XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politine ir socialine istorija, viduramžių perėmimu, pritaikymu moderniojoje visuomenėje. Išnarpliojo tikrąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnos dingimo aplinkybes. 2013 m. akademinės istorikų bendruomenės pripažintas vienu iš trijų geriausių pastarojo dešimtmečio istorikų.

Monografijos „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia“ (2003) autorius. Monografijų „Lietuvos istorija. IV tomas. Nauji horizontai: Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“ (2009), „Lietuvos istorija. III tomas. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII a. – 1385 m.“ (2012), „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ (2012) bendraautoris. Parengė knygą „Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste“ (2008), šaltinių rinkinį „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504)“ (su D. Antanavičiumi, 2007) ir kitus darbus. Paskelbė nemažai mokslinių straipsnių.

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos istorijos instituto mokslinės tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas, VU bibliotekos tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat aktyviai dalyvauja užsienio organizacijų veikloje: Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos, Mokslo draugijos Torunėje narys. Mokslinių žurnalų ir tęstinių leidinių, tokių kaip „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lietuvos istorijos studijos“ ir kitų, redakcinių kolegijų narys.

2003 ir 2009 m. gavo VU Rektoriaus premiją už mokslo darbus, 2013 m. – „Patriotų premiją“ už knygą „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“.

Komentarai
Komentarai: 0

Sveikiname su šventom Velykom!

2016-03-25

Sveikiname sulaukus šventų Velykų!

Tegul šis pavasaris atneša šilumą ir džiaugsmą, išlaisvina kūrybingumą, įkvepia augti ir tobulėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo galėsim aplankyti šią vasarą Trakų rajone?

2016-03-18

Darbai Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje įgauna pagreitį. Delsti nėra ko: juk visi nekantriai laukia žadėtų naujų turistinių maršrutų po Trakų apylinkes...  Šią savaitę trakiškiai ir vėl susitiko su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais ...

Darbai Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje įgauna pagreitį. Delsti nėra ko: juk visi nekantriai laukia žadėtų naujų turistinių maršrutų po Trakų apylinkes...  Šią savaitę trakiškiai ir vėl susitiko su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – istoriku, radijo ir TV laidų vedėju Virginijumi Savukynu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – ir toliau dėliojo būsimus maršrutus.

Ekspertams padedant, jaunuoliai išskyrė keturis maršrutus. Vienas jų bus istorinis-mitologinis, kitas ves Karališkuoju keliu, trečiasis kvies leistis į lobio paieškas, o ketvirtasis, kol kas mažiausiai ištyrinėtas, siūlys prisiminti Laisvės kovas ir žengti sukilėlių, partizanų mintais takais bei takeliais. Jei yra keturi maršrutai, vadinasi, reikia ir keturių komandų, atsakingų už kiekvieną maršrutą. Trakiškiai kaipmat jas ir subūrė.

Kol kai kurios komandos dar svarsto, kaip atrodys jų maršrutai, lobio paieškų komanda, kuriai vadovauja Vilius Kumparskas, iškart „čiupo jautį už ragų“ ir vos per 20 min. sudėliojo savo maršrutą. Projekto ekspertai buvo itin maloniai nustebinti ir gyrė komandą už jos uolumą.

Anot komandos vadovo Viliaus, norint surasti lobį, reikės aplankyti 6 skirtingas vietas, į kurias ves jaunuolių sugalvotos užuominos. Maršrutui įveikti prireiks valandos ar šiek tiek daugiau laiko.  Viliaus įsitikinęs, kad lobio paieškas būtų galima įtraukti ir kitus maršrutus kaip sudėtinę jų dalį. Idėja pakviesti ieškoti lobio gimė neatsitiktinai. Pasirodo, vienos projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvės senelis netoli Rūdiškių rado lobį, kuris šiuo metu saugomas Trakų istorijos muziejuje.

Komandoms teks kaip reikiant padirbėti: parengti du – trumpą ir ilgą (interneto svetainei) – savo maršruto aprašymus, sugalvoti įdomius, intriguojančius lankytinų vietų pavadinimus, sudėlioti maršruto taškus žemėlapyje. Užduotims atlikti jaunuoliai turi mėnesį laiko, tačiau atsipalaiduoti nevelia: jau po dviejų savaičių ekspertai lauks tarpinių maršrutų aprašymų ir žemėlapių.

„Kaip dabar nuspręsim, kokius objektus pasirinksim, tokie ir bus maršrutai. Kai jie jau bus sudėlioti, į darbus kibs dizainerių komanda,“ – sako Greta Murauskaitė, kuri rengs maršrutą Laisvės kovoms atminti. Mergina atskleidžia, kad keliauti bus galima ir naudojantis išmaniąja programėle telefone. Turistai gaus užuominą, tarkime, atrasti vietą, kur „žmonės prarasdavo galvas“ ir, prisiminę legendą, turės susigaudyti, kad čia kalbama apie Vilkokšnio ežerą. Jei vienos užuominos nepakaks, jie gaus antrą, trečią... O pasiekę nurodytą vietą, bus toliau nukreipti ir taip keliaus iš vieno taško į kitą.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas susipažino su žydais

2016-03-17

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, ...

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tadas Janušauskas, o paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunuoliai aiškinosi, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą, Vilniaus kraštą, kodėl šią tautą lydi įvairiausi išgalvoti pasakojimai. „Iki šiol apie žydus mažai ką težinojau: iš istorijos pamokų žinojau apie holokaustą per Antrąjį pasaulinį karą... Na, dar buvau girdėjusi, žydai yra gudrūs, apsukrūs,“ – prisipažįsta Evelina Buinovskaja.

Anot merginos, per paskaitą-diskusiją ji išgirdo daug naujų dalykų, tačiau, ko gero, labiausiai įsiminė įvairūs mitai apie žydus. Pavyzdžiui, kad buvo manančių, kad žydai vogdavo ir žudydavo krikščionių vaikus, o jų kraują naudodavo religiniams ritualams. Evelina taip pat prisimena mitą apie ostijų išniekinimą: kad žydai jas vogdavo ir badydavo, įsivaizduodami, kad tai Kristaus kūnas.

Kaip pasakoja Oskaras Dzikevič, nepakanta žydams prasidėjo nuo senų laikų. Žydai neturėjo žemės, todėl užsiimdavo prekyba, amatais, bankininkyste ir neblogai iš to uždirbo. Daugeliui tai nepatiko. Situacija dar labiau paaštrėjo Viduramžiais, kai Europą užklupo maro epidemija, kurios metu išmirė trečdalis Europos gyventojų. Žmonės įtarinėjo ir dėl šios epidemijos kaltino, persekiojo žydus. 

XX a., Antrojo pasaulinio karo metais, neapykanta žydams dar labiau išaugo, vyko holokaustas. Teigiama, kad holokauste nužudyta maždaug 96% Lietuvos žydų, maždaug 190 000 žmonių.

Anot Evelinos, buvo kiek netikėta išgirsti, kad užsienio valstybėse žydai, skirtingai nei daugelis kitų, gerai žino Lietuvos valstybę. Šį žinojimą lemia skirtingos patirtys: vienos jų susijusios su žudymais, kitos – su bandymais išgelbėti.

Komentarai
Komentarai: 0