Naujienos

Vilniaus rajono jaunimas nagrinėjo lietuvių ir lenkų santykius

2016-03-30

Tuoj po šv. Velykų, kovo 29 d. (antradienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir to paties fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris. Jie kartu su jaunuoliais ...

Tuoj po šv. Velykų, kovo 29 d. (antradienį), Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir to paties fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris. Jie kartu su jaunuoliais aptarė lietuvių ir lenkų gyvenimą Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aiškinosi, kaip šioms tautoms sekėsi sutarti.

Kaip po paskaitos-diskusijos pasakojo Iveta Kemėšytė, pirmieji lietuvių ir lenkų susidūrimai įvyko dar XIII a., kai lietuviai grėsmingai puldinėjo lenkų žemes, jose plėšikavo, žudė.

Į valdžią atėjęs Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus titulą turinčią Jadvygą. 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas, kuris vedė link Liublino unijos, pagal kurią buvo sukurta jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika, kuri gyvavo iki 1795 m. Tokiu būdu Lietuvos ir Lenkijos sąjunga truko daugiau kaip keturis šimtus metų.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Jogaila vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje prieš Vokiečių ordiną. Nors Žalgirio mūšyje lenkai ir lietuviai kovojo vienoje pusėje, tačiau, kaip prisimena Iveta, vėliau nebepasidalijo, kas iš jų laimėjo šį mūšį: lenkai ar lietuviai. Kaip pastebi istorikas Vytautas Bruveris, šis nepasidalijimas buvo vienas pirmųjų XX a. nesutarimų, vėliau jį užgožė žemių dalybos. Šiandien LDK ir Lenkijos sąjungą istorikai vertina kaip sėkmingą projektą.  

Kalbėdama apie Vytautą Didįjį, Iveta taip pat prisimena, kaip jis kvietė atvykti ir LDK įsikurti įvairių tautybių žmones. Anot merginos, tai prisidėjo prie tautų margumo Vilniaus rajone – būtent tą tautų ir religijų įvairovę jaunuoliai ir bandys atskleisti kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir scenariste Tekle Kavtaradze kuriamame filme.

Lietuvių ir lenkų santykius Inesa Kiselytė trumpai apibūdina taip: „Buvo visko: ir pykčių, ir draugysčių. Vis dėlto su lenkais turėjome ilgiausiai – net 400 metų – trukusią sąjungą“. Kita paskaitos-diskusijos dalyvė Iveta tikina, kad dažniau pastebi nesutarimus tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų nei tarp lietuvių ir Lenkijos gyventojų. Anot merginos, už nesutarimus nėra atsakinga kuri nors viena pusė: jie kyla tai dėl vienos, tai dėl kitos pusės veiksmų.

O štai Robertui Bumbul atrodo, kad anksčiau lietuviai ir lenkai geriau sutarė nei dabar. „Anksčiau buvo svarbiau, koks tu žmogus, o ne kokia tavo tautybė. Dabar žmonės, įskaitant ir kai kuriuos jaunuolius, neigiamai nusiteikę dėl lenkų,“ – savo mintimis dalijasi vaikinas.

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip skirtingos tautos vertina Antrąjį pasaulinį karą?

2016-03-29

Jau šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje – dar viena paskaita-diskusija. Šį kartą visaginiečiai kartu istorikais diskutuos, kaip į Antrąjį pasaulį karą žvelgia ir jį vertina skirtingos tautos: lietuviai, rusai, lenkai, žydai ir ...

Jau šį trečiadienį (kovo 30 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje – dar viena paskaita-diskusija. Šį kartą visaginiečiai kartu istorikais diskutuos, kaip į Antrąjį pasaulį karą žvelgia ir jį vertina skirtingos tautos: lietuviai, rusai, lenkai, žydai ir ukrainiečiai.

Paskaitą-diskusija ves Vilniaus universiteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas, o diskutuoti kvies ir savo įžvalgomis taip pat pasidalins VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12.10 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimui – paskaita-diskusija apie lenkų ir lietuvių santykius

2016-03-28

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ...

Priešvelykinę savaitę nuo darbų atsipūtęs Vilniaus rajono jaunimas jau šį antradienį (kovo 29 d.) vėl į juos kimba. Iškart po švenčių į kūrybinę dirbtuvę atvyksta istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kuris pasakos apie lenkus ir lietuvius Nemėžyje ir Vilniaus rajone nuo senovės iki šių dienų, aptars šių tautų draugystę ir konfliktus.  

Paskaitą-diskusiją moderuos VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris. Užsiėmimo pradžia – 13.40 val.

-----------------------------

Trumpai apie R. Petrauską:

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – Lietuvos istorikas, viduramžių specialistas. Baigęs studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, liko jame ir dirbti: iš pradžių lektorius, vėliau – docentas, profesorius. Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, VU Istorijos fakulteto dekanas.

Domisi XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politine ir socialine istorija, viduramžių perėmimu, pritaikymu moderniojoje visuomenėje. Išnarpliojo tikrąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnos dingimo aplinkybes. 2013 m. akademinės istorikų bendruomenės pripažintas vienu iš trijų geriausių pastarojo dešimtmečio istorikų.

Monografijos „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia“ (2003) autorius. Monografijų „Lietuvos istorija. IV tomas. Nauji horizontai: Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“ (2009), „Lietuvos istorija. III tomas. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. XIII a. – 1385 m.“ (2012), „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ (2012) bendraautoris. Parengė knygą „Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste“ (2008), šaltinių rinkinį „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504)“ (su D. Antanavičiumi, 2007) ir kitus darbus. Paskelbė nemažai mokslinių straipsnių.

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos istorijos instituto mokslinės tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas, VU bibliotekos tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat aktyviai dalyvauja užsienio organizacijų veikloje: Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos, Mokslo draugijos Torunėje narys. Mokslinių žurnalų ir tęstinių leidinių, tokių kaip „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lietuvos istorijos studijos“ ir kitų, redakcinių kolegijų narys.

2003 ir 2009 m. gavo VU Rektoriaus premiją už mokslo darbus, 2013 m. – „Patriotų premiją“ už knygą „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“.

Komentarai
Komentarai: 0

Sveikiname su šventom Velykom!

2016-03-25

Sveikiname sulaukus šventų Velykų!

Tegul šis pavasaris atneša šilumą ir džiaugsmą, išlaisvina kūrybingumą, įkvepia augti ir tobulėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo galėsim aplankyti šią vasarą Trakų rajone?

2016-03-18

Darbai Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje įgauna pagreitį. Delsti nėra ko: juk visi nekantriai laukia žadėtų naujų turistinių maršrutų po Trakų apylinkes...  Šią savaitę trakiškiai ir vėl susitiko su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais ...

Darbai Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje įgauna pagreitį. Delsti nėra ko: juk visi nekantriai laukia žadėtų naujų turistinių maršrutų po Trakų apylinkes...  Šią savaitę trakiškiai ir vėl susitiko su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – istoriku, radijo ir TV laidų vedėju Virginijumi Savukynu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – ir toliau dėliojo būsimus maršrutus.

Ekspertams padedant, jaunuoliai išskyrė keturis maršrutus. Vienas jų bus istorinis-mitologinis, kitas ves Karališkuoju keliu, trečiasis kvies leistis į lobio paieškas, o ketvirtasis, kol kas mažiausiai ištyrinėtas, siūlys prisiminti Laisvės kovas ir žengti sukilėlių, partizanų mintais takais bei takeliais. Jei yra keturi maršrutai, vadinasi, reikia ir keturių komandų, atsakingų už kiekvieną maršrutą. Trakiškiai kaipmat jas ir subūrė.

Kol kai kurios komandos dar svarsto, kaip atrodys jų maršrutai, lobio paieškų komanda, kuriai vadovauja Vilius Kumparskas, iškart „čiupo jautį už ragų“ ir vos per 20 min. sudėliojo savo maršrutą. Projekto ekspertai buvo itin maloniai nustebinti ir gyrė komandą už jos uolumą.

Anot komandos vadovo Viliaus, norint surasti lobį, reikės aplankyti 6 skirtingas vietas, į kurias ves jaunuolių sugalvotos užuominos. Maršrutui įveikti prireiks valandos ar šiek tiek daugiau laiko.  Viliaus įsitikinęs, kad lobio paieškas būtų galima įtraukti ir kitus maršrutus kaip sudėtinę jų dalį. Idėja pakviesti ieškoti lobio gimė neatsitiktinai. Pasirodo, vienos projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvės senelis netoli Rūdiškių rado lobį, kuris šiuo metu saugomas Trakų istorijos muziejuje.

Komandoms teks kaip reikiant padirbėti: parengti du – trumpą ir ilgą (interneto svetainei) – savo maršruto aprašymus, sugalvoti įdomius, intriguojančius lankytinų vietų pavadinimus, sudėlioti maršruto taškus žemėlapyje. Užduotims atlikti jaunuoliai turi mėnesį laiko, tačiau atsipalaiduoti nevelia: jau po dviejų savaičių ekspertai lauks tarpinių maršrutų aprašymų ir žemėlapių.

„Kaip dabar nuspręsim, kokius objektus pasirinksim, tokie ir bus maršrutai. Kai jie jau bus sudėlioti, į darbus kibs dizainerių komanda,“ – sako Greta Murauskaitė, kuri rengs maršrutą Laisvės kovoms atminti. Mergina atskleidžia, kad keliauti bus galima ir naudojantis išmaniąja programėle telefone. Turistai gaus užuominą, tarkime, atrasti vietą, kur „žmonės prarasdavo galvas“ ir, prisiminę legendą, turės susigaudyti, kad čia kalbama apie Vilkokšnio ežerą. Jei vienos užuominos nepakaks, jie gaus antrą, trečią... O pasiekę nurodytą vietą, bus toliau nukreipti ir taip keliaus iš vieno taško į kitą.

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas susipažino su žydais

2016-03-17

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, ...

Kuriant filmą apie skirtingų tautų ir religijų įvairovę Vilniaus krašte, svarbu kiekvieną jų kuo geriau pažinti. Šį antradienį (kovo 15 d.) Vilniaus rajono jaunuoliai domėjosi žydais. Geriau pažinti šią tautą padėjo Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tadas Janušauskas, o paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunuoliai aiškinosi, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą, Vilniaus kraštą, kodėl šią tautą lydi įvairiausi išgalvoti pasakojimai. „Iki šiol apie žydus mažai ką težinojau: iš istorijos pamokų žinojau apie holokaustą per Antrąjį pasaulinį karą... Na, dar buvau girdėjusi, žydai yra gudrūs, apsukrūs,“ – prisipažįsta Evelina Buinovskaja.

Anot merginos, per paskaitą-diskusiją ji išgirdo daug naujų dalykų, tačiau, ko gero, labiausiai įsiminė įvairūs mitai apie žydus. Pavyzdžiui, kad buvo manančių, kad žydai vogdavo ir žudydavo krikščionių vaikus, o jų kraują naudodavo religiniams ritualams. Evelina taip pat prisimena mitą apie ostijų išniekinimą: kad žydai jas vogdavo ir badydavo, įsivaizduodami, kad tai Kristaus kūnas.

Kaip pasakoja Oskaras Dzikevič, nepakanta žydams prasidėjo nuo senų laikų. Žydai neturėjo žemės, todėl užsiimdavo prekyba, amatais, bankininkyste ir neblogai iš to uždirbo. Daugeliui tai nepatiko. Situacija dar labiau paaštrėjo Viduramžiais, kai Europą užklupo maro epidemija, kurios metu išmirė trečdalis Europos gyventojų. Žmonės įtarinėjo ir dėl šios epidemijos kaltino, persekiojo žydus. 

XX a., Antrojo pasaulinio karo metais, neapykanta žydams dar labiau išaugo, vyko holokaustas. Teigiama, kad holokauste nužudyta maždaug 96% Lietuvos žydų, maždaug 190 000 žmonių.

Anot Evelinos, buvo kiek netikėta išgirsti, kad užsienio valstybėse žydai, skirtingai nei daugelis kitų, gerai žino Lietuvos valstybę. Šį žinojimą lemia skirtingos patirtys: vienos jų susijusios su žudymais, kitos – su bandymais išgelbėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Aiškėja filmo apie Paulavos respubliką scenarijus

2016-03-15

Šį antradienį (kovo 15 d.) Šalčininkų r. jaunuoliai, susitikę su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – dėliojo būsimo ...

Šį antradienį (kovo 15 d.) Šalčininkų r. jaunuoliai, susitikę su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – dėliojo būsimo filmo apie unikalią Paulavos respubliką, gyvenimą joje scenarijų.

Kaip pasakoja Gabrielė Petrašun ir Viktorija Smachtina, šalčininkiečiai filme derins dabarties ir praeities motyvus, pažvelgs į Paulavos respubliką to meto ir šių dienų žmonių akimis. Kol kas numatomas toks filmo scenarijus: jaunuolių grupė išvyksta į ekskursiją į buvusią Paulavos respubliką ir viena jos dalyvių netikėtai atranda seną dienoraštį. Versdama puslapį po puslapio, ji, o tuo pačiu ir visi filmo žiūrovai, nusikelia į XVIII a., regi, koks gyvenimas virė, kokios meilės istorijos rutuliojosi palei Merkį įsikūrusioje Paulavoje.

Anot Viktorijos, istoriniuose šaltiniuose, dokumentuose nepavyko rasti duomenų apie to meto įsimylėjėlius, tačiau meilės istorijos visada domina, jaudina. Jų pasitaikydavo visais laikais, tai kodėl vienos jų ir nepapasakojus ir šiame filme? Kaip prasitaria Gabrielė, romantiškiems jausmams atskleisti tiktų scena su žirgais arba specialus šokis.

Tik nesuklyskite, šis filmas tikrai nebus saldi meilės istorija. Juk tuo pačiu metu aplink vyko karas. Prasidėjus 1794 m. sukilimui, Paulavos respublikos kareiviai stojo ginti savo valstybės ir, šaltinių teigimu, kelis kartus sėkmingai atrėmė kazokų atakas. Vis dėlto Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis, suprasdamas, kad Rusija greitai užims jo valdas, pasitraukė į Saksoniją.

Taigi, filme susilies romantiška meilė, karo ir mirties tragizmas, kasdienio gyvenimo motyvai, tarp kurių, anot jaunuolių, bus ir linksmų, netikėtų situacijų. Kaip sako Gabrielė: „ieškosim viduriuko, derinsim skirtingus dalykus“.

Jaunuoliai gerai apgalvojo ir pasiskirstė, kas talkins rašant filmo scenarijų, kas – kuriant kostiumus ir dekoracijas, kas kurs muziką, bus prodiuseriais ir t.t. Trys komandos narės – Milena Rogoža, Viktorija Papachina ir Alicija Duchnevič – parengė pristatymą, kokios vietos Šalčininkų rajone tiktų filmavimams. Tarp jų – Vagnerių rūmai, Jasiūnų Balinkskio dvaras, Lietuvos „apendiksu“ ir „ašara“ vadinamos Dieveniškės ir t. t. Atrodo vietų pakankamai, tačiau jaunuoliams teks dar pasukti galvas ir paieškoti aplink Šalčininkus esančio seno tilto...

Pirminė filmo vizija jau sudėliota, Viktorija Smachtina išsamiai ją aprašys, o kitame susitikime su ekspertais šalčininkiečiai vėl svarstys, kaip ją vystyti, kokių naujų detalių pridėti ir pan. Filmo kompozitoriumi tapęs Albertas Žolnerovič ėmėsi kurti muziką – filme skambės daina lietuvių ir lenkų kalbomis. O štai Rafal Pieško iki vasaros, kol prasidės filmavimai, net pasiryžo išmokti joti žirgu...

Komentarai
Aexomosebioste 2017-08-21

Four to five servings of this veggie juice must be consumed each week to find the desired result. Use these circumspectly however, because they may lower glucose levels, which can be an undesirable effect in males whose glucose levels are properly balanced.

Komentarai: 1

Švenčionių jaunimas sėmėsi žinių apie žydus

2016-03-15

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių ...

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių apie holokaustą ir jį lėmusias priežastis jaunuoliai sėmėsi iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės. Paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi Tomas Šukelovič, kalbant apie holokaustą pirmiausia mintys krypsta į Vokietiją: kai atėjus į valdžią Hitleriui, prasidėjo žydų tautos menkinimo, smurto prieš juos banga, kuri sparčiai plito. Jaunuoliai nustebo sužinoję, kiek daug draudimų nuo 1933 m. vokiečiai prigalvojo žydams. „Trumpai tariant, jiems buvo uždrausta viskas: lankytis paplūdimiuose, vairuoti automobilius, mokytis... Jie net į parduotuvę galėjo eiti tik tam tikrą valandą, parkuose galėjo sėdėti tik ant specialių, geltonai nudažytų suolelių,“ – pasakoja Gabija Mechovič. 1938 m., žydams uždrausta pasirinkti, kur gyventi, o dar po metų nurodyta, kad jie gali būti išvaryti iš savo namų be priežasties ir išankstinio įspėjimo.

Anot Ilja Jakovlevo, kasmet įstatymai tapdavo vis absurdiškesni. „Paskutinis įstatymas buvo skirtas sunaikinti visus ankstesnius, tačiau istorijos nenuslėpsi, – sako Ilja. – Mes negalime pajausti to skausmo, kuri kentėjo žydai, ar tie, kurie gyvai viską matė, tačiau, klausydami pasakojimų, mes galime pabandyti tai suprasti.“

Jaunuoliai nagrinėjo žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos žydų masinių žudynių vietos. Anot Tomo, pasirodo, ir Pabradėje labai trumpai veikė nedidelis žydų getas. „Visiems tai buvo naujiena, anksčiau nei vienas apie jį girdėjome,“ – prisipažįsta Tomas.

Gabijos ir Ilja atmintin įstrigo pasakojimas apie 13 metų žydų berniuką, kuris pabėgo iš Švenčionių geto, nes nepaisant savo amžiaus, aiškiai suvokė, kas čia jo laukė. Jis prisijungė prie partizaninio judėjimo, ilgai slapstėsi Europoje, o galiausiai išvyko į Izraelį.

Jaunuoliai taip pat peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo kalbinamas vienas iš žydus šaudžiusių lietuvių. „Nustebome išgirdę, kaip ramiai jis apie tai kalba, visą kaltę verčia žiauriems laikams, – sako Tomas. – Visi kartu nusprendėme, kad tikrai verta pasimokyti iš mūsų protėvių klaidų, visos žmonijos klaidų, kurių holokausto metu buvo taip daug.“

Paskaitos-diskusijos dalyviai džiaugiasi ne tik įdomia paskaita, bet ir I. Vilkienės padovanotomis knygomis apie holokaustą ir nuoširdžiai už jas dėkoja.

Komentarai
核磁共振成像装置纽件进口报关 2016-05-10

1、 但是,在行业发展中优先发展智能模具尤为必要。 我国模具产业要实现快速发展就必须发展智能模具,近年来,很多市民担心食用碘盐是不是会引发甲状腺癌?同样是一条中国标准的现代化铁路。铁建重工为肯尼亚蒙内铁路建设生产的164组道岔全部发送完毕而当下需求面又无明显利好,当周就出现大幅度的下挫。然后灌装后作为国产葡萄酒上市。 [url=https://detail.1688.com/offer/528728451833.htm]核磁共振成像装置纽件进口报关[/url]

Komentarai: 1