Naujienos

Atšaukiamas Švenčionių r. jaunimo susitikimas su ekspertais

2016-02-09

Pranešame, kad šį trečiadienį (vasario 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje neįvyks susitikimas režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Režisierius susisirgo, tad linkime jam kuo greičiau pasveikti.

Komentarai
Komentarai: 0

Kokia muzika skambės filme apie Paulavos respubliką?

2016-02-09

Toks jau tas kūrybinis procesas: vieną dieną atrodo, kad jau viskas maždaug aišku, apgalvota, kitą – tik šast ir „užsikabini“ už naujos idėjos... Taip atsitiko ir šį pirmadienį (vasario 8 d.), šalčininkiečiams susitikus su režisiere ...

Toks jau tas kūrybinis procesas: vieną dieną atrodo, kad jau viskas maždaug aišku, apgalvota, kitą – tik šast ir „užsikabini“ už naujos idėjos... Taip atsitiko ir šį pirmadienį (vasario 8 d.), šalčininkiečiams susitikus su režisiere Ramune Rakauskaite bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite. Režisierės pasiūlymui kurti ne įprastą, bet muzikinį filmą abejingų neliko: kol kas ši idėja „ant bangos“.

O koks gi muzikinis filmas be profesionalių muzikantų? Tarsi ilgai laukę šio klausimo šalčininkiečiai noriai vardijo, su kokiais atlikėjais jie norėtų bendradarbiauti, kuriant filmą. Tarp jų – Catrinah (Jekaterina Pranevič), atstovaujanti Šalčininkus nacionalinėje dainų konkurso „Eurovizija 2016“ atrankoje, Monika Linkytė, Vaidas Baumila, Jazzu ir kiti gerai žinomi muzikantai.

„Ko gero, filme susilies istoriniai faktai, detektyvas, meilės istorija ir muzika,“ pasakoja užsiėmimo dalyvė Evelina Četyrkovska. Kita komandos narė Mirena Stasilo pastebi, kad filme svarbu sukurti konfliktą, daug dėmesio skirti žmonėms, kasdieniam jų gyvenimui.

Šalčininkų rajono jaunimas džiaugiasi, kad netrukus prie jų kūrybinės komandos prisijungs ir režisierius Vytautas V. Landsbergis. Pirmasis susitikimas su juo – jau po kelių savaičių.

„Smagu, kad mes ne tik vaidinsim, bet turėsim ir įvairių kitų užduočių: padėsime rašyti scenarijų, ieškosime filmavimams tinkamų vietų, prisidėsime kuriant kostiumus, filmuojant,“ – pasakoja Sabina Butrimovič.

Kad jaunuoliams būtų lengviau apsispręsti, prie kurios komandos – režisierių, dailininkų, prodiuserių, kostiumų dizainerių, masinių scenų kūrėjų – prisijungti, jie įsivardijo savo gebėjimus.

Kaip jau tapo įprasta, projekto „Gyvenu laisva!“ užsiėmimai beveik niekada apsieina be diskusijų.  Šį kartą jaunuoliai ne tik dalijosi mintimis apie filmą, su kokiais muzikantais, aktoriais jie norėtų dirbti, bet taip pat svarstė, kaip jie suprantą demokratiją, ką ji reiškia, ir pan.

„Manau, kad negali egzistuoti visiška demokratija, nes tuomet tai jau chaosas. Kai susiduria daug skirtingų nuomonių, neįmanoma priimti bendro, visiems tinkančio sprendimo. Demokratijai reikalingi išsilavinę žmonės, kurie gebėtų priimti bent daugelio nuomonę atitinkantį sprendimą,“ – mintimis dalijasi Evelina.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimui – patarimai, kaip nepasiklysti informacijos jūroje

2016-02-08

Nors šiuo metu Lietuvoje siaučia gripo epidemija, Švenčionių rajono jaunimui tai ne motais. Projekto „Gyvenu laisvai“ dalyviai ligoms nepasiduoda ir laukia naujų susitikimų. Jau šį pirmadienį (vasario 8 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę ...

Nors šiuo metu Lietuvoje siaučia gripo epidemija, Švenčionių rajono jaunimui tai ne motais. Projekto „Gyvenu laisvai“ dalyviai ligoms nepasiduoda ir laukia naujų susitikimų. Jau šį pirmadienį (vasario 8 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvykta naujienų portalo DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri  patars, kaip nepasiklysti informacijos jūroje, papasakos, kas yra „troliai“, o kas „elfai“, paaiškins, kokios naujienos nepraslysta pro žurnalistų ir skaitytojų akis, ir t.t.

Po paskaitos-diskusijos jaunuoliai dalyvaus praktiniame užsiėmime, kurio metu kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte aiškinsis, kaip pristatyti savo idėjas, iniciatyvas žurnalistams, įdomiai ir patraukliai pasakoti apie jas soc. tinkle „Facebook“ ir kt.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus r. kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi portalo DELFI vyr. redaktorė

2016-02-07

Ar viskas, ką perskaitote laikraščiuose, naujienų portaluose ar soc. tinkluose yra tiesa? Kaip nepasiklysti informacijos jūroje, kas yra „troliai“ ir „elfai“, kokias žinias jie skleidžia...? Apie tai sausio mėn. pabaigoje Vilniaus rajono jaunimas diskutavo ...

Ar viskas, ką perskaitote laikraščiuose, naujienų portaluose ar soc. tinkluose yra tiesa? Kaip nepasiklysti informacijos jūroje, kas yra „troliai“ ir „elfai“, kokias žinias jie skleidžia...? Apie tai sausio mėn. pabaigoje Vilniaus rajono jaunimas diskutavo su naujienų portalo DELFI vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

DELFI vyr. redaktorė pataria: „Į viską reikia žiūrėti kritiškai“. Išlikti budrūs turi ne tik skaitytojai, žiūrovai, bet ir žurnalistai. M. Garbačiauskaitė-Budrienė atvirai pripažįsta: „Net ir patysusi žiniasklaida padaro klaidų. Visi padaro klaidų, tai yra žmogiškasis faktorius: kartais skubi, kartais Tave suklaidina. Aš manau, kad informaciją iš Rusijos kanalų reikėtų vertinti labai atsargiai..., sako ji. Mūsų pareiga, tikslas yra atskirti, suvokti, kas yra normalios žinios, o kas yra propaganda. Kovoti su ja labai sunku.  Mes tą pastebėjom, tą ir Vakarai suprato.“

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, dar prieš Krymo aneksiją buvo pastebėta didelė problema su troliais, kurie rašo komentarus, balsuoja už juos... Užsienio šalių žurnalistai, atlikę tyrimus, išsiaiškino, kad Sankt Peterburge ir kituose miestuose dirba troliai, t. y. žmonės, kurie už pinigus rašo komentarus, skirtus sumažinti lietuvių pasitikėjimą savimi, paskleisti melagingus faktus.

Kovoje su troliais svarbus vaidmuo tenka elfams – Lietuvos piliečiams, kuriems trolinimas kelia pasipiktinimą. Jie savanoriškai atsakinėja į trolių komentarus, ginčijasi su jais, bando paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Portalas DELFI su troliais taip pat kovoja technologiniu būdu (apribotas paspaudimų ant patinkančių komentarų skaičius) ir pasitelkęs darbuotojus, kurie trina netinkamus komentarus. Darbo jiems tikrai netrūksta – juk į DELFI grupės portalus per dieną parašoma net apie 20 tūkst. komentarų.

Naujienų portalo DELFI vyr. redaktorė taip pat pasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai žurnalistai, kaip gimta straipsnių temos, kaip žurnalistai atsirenka informacijos šaltinius, ir pan.

Po paskaitos-diskusijos Vilniaus rajono jaunimo laukė praktinis užsiėmimas su D. Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte, kurie dalijo patarimus, kaip kitiems pristatyti ir kuo plačiau paskleisti savo idėjas, kokias žinutes skelbti soc. tinkle „Facebook“ ir pan. Gaila, kad pasiruošimas įvairiems renginiams, gerokai praretino praktinio užsiėmimo dalyvių gretas.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai susitelkę į filmo kūrimą

2016-02-07

Jau šį pirmadienį (vasario 8 d.) į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierė Ramunė Rakauskaitė bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Joms padedant, šalčininkiečiai toliau ruošis ...

Jau šį pirmadienį (vasario 8 d.) į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę sugrįžta režisierė Ramunė Rakauskaitė bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Joms padedant, šalčininkiečiai toliau ruošis filmuoti filmą apie unikalią XVIII a. Paulavos respubliką.

Tikimasi, kad susitikimo metu dar labiau atsiskleis jaunuolių kūrybiškumas, talentai, išryškės būsimo filmo scenarijus, bus aptarti laukiantys darbai.

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo šalčininkiečiai pamatė ir išgirdo muziejuje?

2016-01-26

Kada paskutinį kartą lankėtės muziejuje? Ar patiko? Šį pirmadienį (sausio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunimas patraukė į Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejų. O jame mintimis nusikėlė į unikalią Paulavos respubliką, ...

Kada paskutinį kartą lankėtės muziejuje? Ar patiko? Šį pirmadienį (sausio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunimas patraukė į Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejų. O jame mintimis nusikėlė į unikalią Paulavos respubliką, prisilietė prie daiktų, kuriuos prieš maždaug pustrečio šimto metų naudojo jos gyventojai. Pajusti to meto gyvenimo dvasią padėjo ir mokyklos direktorės, muziejaus vedėjos Lucijos Jurgelevič pasakojimas.  

Jaunuoliai džiaugiasi, kad galėjo gyvai apžiūrėti pastatų liekanas, buities rakandus, įrankius, tuo metu išleistas knygeles, kitus dokumentus.

„Muziejaus vedėja papasakojo apie Paulavos respublikos problemas ir kaip jos įkūrėjas – Povilas Ksaveras Bžostovskis – jas sprendė. Pavyzdžiui, kad sumažintų alkoholizmą jis uždarė smukles, kad suaktyvintų kultūrinį gyvenimą – rašė pjeses spektakliams. Taip pat daug dėmesio skyrė gyventojų švietimui,“ – pasakoja Tomaš Jundo.

Jaunuoliai diskutavo, ar žmonės iš tikrųjų tuomet gyveno demokratiškai, buvo laisvi, o gal laivė tebuvo iliuzija ir nuolat teko laikytis reikalavimų, suvaržymų? „Taip, Paulavos respublikos gyventojams buvo keliami griežti reikalavimai, tačiau, manau, kad jie buvo pagrįsti ir reikalingi, leido žmonėms tobulėti,“ – sako Evelina Čertyrovska.

Per 25 Paulavos respublikos gyvavimo metus nei vienas valstietis iš jos nepabėgo, tačiau vis dėlto atsirado vienas gyventojas, kuris nepasirašė po šios respublikos nuostatais.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas mokėsi nepasiklysti informacijos jūroje

2016-01-24

Savaitgalį Trakų rajono jaunimas pasitiko dalyvaudamas žiniasklaidinio raštingumo mokymuose. Žinių apie žiniasklaidos veikimo principus, kaip atskirti tiesą nuo prasimanymų jaunuoliai sėmėsi iš didžiausio Lietuvoje naujienų portalo Delfi.lt vyr. redaktorės Monikos ...

Savaitgalį Trakų rajono jaunimas pasitiko dalyvaudamas žiniasklaidinio raštingumo mokymuose. Žinių apie žiniasklaidos veikimo principus, kaip atskirti tiesą nuo prasimanymų jaunuoliai sėmėsi iš didžiausio Lietuvoje naujienų portalo Delfi.lt vyr. redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės. Vėliau kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte jie aptarė, kaip ir kur paskleisti žinią apie rengiamą naują istorinį-mitologinį turizmo maršrutą po Trakų rajoną.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasakojo, kaip svarbu tikrinti informaciją. Redakciją pasiekia daug skirtingos informacijos. Pasitaiko, kad ją atsiuntę asmenys meluoja, išsigalvoja ar pavagia kitų istorijas ir atsiunčia jas kaip savo, sumontuoja nuotraukas, ir t.t.

Delfi.lt vyr. redaktorė atvirai kalbėjo apie tai, kad turime ne itin draugišką kaimyną, kuris stengiasi sumenkinti mūsų valstybę, mūsų tikslus, galimybes arba mums įteikti, kad esame maži, nevykėliai, neprotingi, kad mums nepasiseks, ir tam naudoja įvairius kanalus: transliacijas per savo televizijas, komentarus... Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, melą paleisti gana paprasta, o jį atpažinti – sudėtinga, užtrunka daug laiko. Vakarų Europa, Ukraina ir kitos panašios valstybės skiria daug dėmesio paskleistam melui demaskuoti.

„Kaip reikėtų elgtis: ar mums taip pat reikėtų meluoti? Vis dėlto ne. Daug diskutuota, buvo įvairūs seminarai ir prieinama išvados, kad vis dėlto esame demokratinė valstybė. Nemeluojanti žiniasklaida yra mūsų vertybė ir tai reikia puoselėti, gerbti,“ – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji taip pat atskleidė, kaip bandoma „įbrukti“ melagingą informaciją, kad žurnalistai turi nuolat išlikti budrūs.

Net jei į redakciją nusiųsite tikrovę atitinkančią žinutę, tai dar nereiškia, kad ji pasirodys portale.  Ji turi būti aktauli ne tik konkrečiam regionui, bet ir visai Lietuvai. „Prieš siųsdami ir tikėdamiesi, kad kokią nors informaciją paims masinė žiniasklaida, įsijauskite į skaitytoją: ar aš pats skaityčiau tokį tekstą? ar aš spausčiau ant tokio pavadinimo? ar mane sudomintų tokios nuotraukos?, – pataria Delfi.lt vyr. redaktorė. – Vienas pagrindinių mūsų uždavinių yra, kad portalas teiktų teisingą, patikimą, bet ir įdomią informaciją. Skaitomumas mums yra svarbus.“

Po paskaitos vykusiame praktiniame užsiėmime D. Radzevičius ir E. Griciūtė su trakiškiais diskutavo, kaip viešinti rengiamą turistinį maršrutą, kokias žinutes ir nuotraukas skelbti savo komandos puslapyje soc. tinkle „Facebook“, ir t.t. Gimė kelios straipsnių, radijo interviu, vaizdo klipo ir apklausos idėjos, tad nekantriai laukiame rezultatų :)

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono jaunimas atkreips dėmesį į svarbiausius šių dienų konfliktus

2016-01-24

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, ...

Penktadienį (sausio 22 d.) Vilniaus rajono komanda, susitikusi su režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite, toliau ieškojo efektyviausių būdų, kaip atskleisti skirtingų tautų ir religijų įvairovę, santykius savo krašte. Jaunuoliai apsisprendė, kad geriausia tai daryti nagrinėjant... konfliktus.

Kaip sako Inesa Kiselytė, nors Vilniaus rajone skirtingų tautų ir religijų atstovai gyvena draugiškai, gražiai sutaria, tačiau tam tikrų konfliktų pasitaiko ir čia. „Norim iškelti tokius klausimus, nagrinėti tokius ginčus, kurie paskatintų diskusijas,“ – sako mergina.

Įvardyti kylančius konfliktus ėmėsi komandos merginos. Kartu su D. Skučaite jos nustatė keturias konfliktų rūšis. Pirmoji – konfliktai tarp skirtingų religijų atstovų ir tų, kurie iš viso netiki. Nors mokykla, kurioje įsikūrusi projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, pavadinta šventojo Rapolo Kalinausko vardu, tačiau ne visi ją lankantys jaunuoliai yra katalikai. O kur dar dėl teroristinių išpuolių paūmėję krikščionių ir musulmonų santykiai.  

Antroji konfliktų rūšis – gilias istorines šaknis turintys ir iki šiol tebesitęsiantys lietuvių ir lenkų ginčai. Juk daugelis yra girdėjęs lenkiškąjį nusistatymą „Vilnius – mūsų, Kaunas – jūsų“. Trečioji konfliktų rūšis – politinių sprendimų nulemti nesutarimai tarp lietuvių ir rusų. Anot Brigitos Lobačiūtės, svarbu kalbėti apie tai, kaip šiandieninių įvykių akivaizdoje jaučiasi Lietuvoje gyvenantys rusai, kokie jų santykiai su kitais Lietuvos gyventojais. O štai Inesa atkreipia dėmesį į praeities nuoskaudas: juk daugelis lietuvių yra girdėję ar net susidūrę su artimųjų trėmimais į Sibirą. Ketvirtoji konfliktų rūšis atspindi skirtingą požiūrį į seksualines mažumas. Anot Inesos, krikščionims vien dėl religijos sunkiau toleruoti, pateisinti homoseksualus.

Anot Brigitos, įvardyti konfliktai yra aktualūs ir svarbūs ne tik Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos, Europos ir net pasaulio gyventojams. „Filme pasiūlysime tam tikrus sprendimus, tačiau nepateiksime vieno galutinio atsakymo, paliksime erdvės žiūrovų pamąstymams,“ – sako Brigita. Tuo tarpu Inesa pastebi, kad svarbu atrasti giją, kuri leistų filme susieti skirtingus konfliktus, ir parodyti, kad už juos svarbiau meilė ir tolerancija.

Kol komandos merginos diskutavo apie konfliktus, vaikinai kartu su režisieriumi J. Ohmanu aptarė kuriamą klipą – komandos pristatymą. „Režisierius pakankamai gerai jį įvertino, tačiau davė ir keletą patarimų, ką būtų galima dar patobulinti: reikėtų pakalbinti daugiau žmonių, pakeisti foninę muziką. Atsižvelgę į patarimus, turėtume darbą užbaigti per kelias savaites,“ – sako Robert Bumbul.

Komentarai
Komentarai: 0