Naujienos

Prasiveržė eišiškiečių kūrybiškumas

2017-06-01

„Kai atvažiuoja režisierė Jūratė ir scenaristė Eglė, visada būna linksma ir gerai,“ – sako Agnieška Rutkovska. Kad tuo įsitikintų, eišiškiečiams pakako vos kelių susitikimų su menininkėmis Jūrate Samulionyte bei Egle Vertelyte. Geros ...

„Kai atvažiuoja režisierė Jūratė ir scenaristė Eglė, visada būna linksma ir gerai,“ – sako Agnieška Rutkovska. Kad tuo įsitikintų, eišiškiečiams pakako vos kelių susitikimų su menininkėmis Jūrate Samulionyte bei Egle Vertelyte. Geros nuotaikos, įdomių istorijų ir kūrybinių improvizacijų netrūko ir šią savaitę vykusiame susitikime.

Intriguojančios istorijos

Pirmiausia, jaunuoliai aptarė, ką nuveikė per kelias savaites. Susibūrę į šešias grupes, jie klausinėjo vietos gyventojų ir nufilmavo su jais interviu apie Narbutų giminę, 1863–1864 m. sukilimą ir vos už kelių kilometrų nuo Eišiškių esantį Gornostajiškių dvarą.

„Iš pradžių bandėme kalbinti atsitiktinius praeivius, tačiau šie vis atsisakydavo kalbėti: galbūt nieko nežinojo apie Narbutus, sukilimą, dvarą, o gal tiesiog nenorėjo filmuotis,“– svarsto Agnieška. Tuomet jaunuoliai nutarė pakalbinti Eišiškių seniūną Miroslav Bogdiun, Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorę Danutą Zuzo, buvusį direktorių Vytautą Dailitką, mokytojus.

„Daug naujų ir įdomių faktų atskleidė Eišiškių seniūnas. Pavyzdžiui, jis papasakojo istoriją, kaip Liudvikas Narbutas su būriu pastojo kelią  rekrutus vedusiems kareiviams Varėnos rajone. Taip pat, kad Padvarionyse esantis Gornostajiškių dvaras buvo ne pirmasis: prieš jį buvo dvaras Sendvario miškuose. Deja, jis buvo medinis, tai kažin, ar šiandien pavyktų rasti kokius nors jo pėdsakus,“ – pasakoja Gabrielė Milkintaitė.

Ne vienas pašnekovas minėjo Gornostajiškių dvaro vaiduoklius. Itin įdomių istorijų pripasakojo Padvarionyse gyvenanti ir anuomet dvare dirbusi senolė Eva, kurią kalbino Marta Voronovičiūtė. Iš senolės išgirstas istorijas apie besivaidenantį dvaro savininką Josifą Sekliuckį, užkeiktą Padvarionių tvenkinį, nekalbančią porą jau greitai papasakosime atskirame straipsnyje.

Kiti pašnekovai taip pat turėjo ką papasakoti apie vaiduoklius. Vieni tikino, kad mergina iš dvaro įsimylėjo neturtingą vaikiną, o kai tėvai nepritarė jų draugystei, nusiskandino, ir jos šmėkla iki šiol tebeklaidžioja po dvarą. Antri teigė, kad dvare gyveno pagyvenusi moteriškė, kurią dar šiandien galima netyčia sutikti vaikštinėjančią su balta skarele, ir t.t. 

Kūrė veikėjus ir istorijas

Prisiklausę įvairiausių istorijų, jaunuoliai patys ėmėsi kūrybos. Pasiskirstę į grupes, jie kūrė veikėjus, aprašė jų amžių, išvaizdą, baimes, svajones ir kitas savybes. Vėliau kiekvienos grupės atstovas įsijautė į sukurto veikėjo vaidmenį ir jį pristatė. „Pristačiau 17 metų benamį  žydą Pavlušą. Jis buvo uždaro būdo, neturėjo namų ir gyveno tunelyje, kuris jungia Gornostajiškių dvarą su piliaviete,“ – pasakoja Gabrielė. Dar vienas jaunuolių sukurtas veikėjas – iš Lotynų Amerikos atvykusi, Gornostajiškių dvaru susidomėjusi ir apie jį knygą panorusi rašyti 25 m. istorikė Liudmila. „Ji buvo smalsi, drąsi, tačiau bijojo aukščio ir vaiduoklių,“ – išmone dalijasi Monika Linkevič.  

Jei yra veikėjai, tai reikia ir istorijų apie juos. Kuriant istorijas jaunuolių išmonė dar labiau atsikleidė: paaiškėjo, kaip knygų ieškojusį ir Gornajiškių dvare įstrigusį kurčią berniuką išgelbėjo šešiametės Klaros vaiduoklis, kaip iš Lotynų Amerikos atvykusi istorikė dvare susidūrė su šmėkla ir pati ja tapo, ir t.t.

Ko jau ko, bet kūrybiškumo ir idėjų Eišiškių jaunimo komandai tikrai netrūksta. Jei jau tokia pradžia, tai kas bus toliau?

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas svarstė apie pabėgimą ir kūrė naujas istorijas

2017-06-01

Beįžengiant į vasarą, gegužės 31 d., Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiko su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite, su kuriomis toliau gilinosi į pabėgimo temą, tęsė kūrybinius ieškojimus.

„Užsiėmimą pradėjo dramaturgė Sandra. Ji ...

Beįžengiant į vasarą, gegužės 31 d., Vilniaus rajono Pagirių jaunimas susitiko su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite, su kuriomis toliau gilinosi į pabėgimo temą, tęsė kūrybinius ieškojimus.

„Užsiėmimą pradėjo dramaturgė Sandra. Ji peržiūrėjo mūsų komandos narių šį pavasarį pastatytą spektaklį „21 gramas. Vosilkos“, tad nemažai kalbėjom, kaip gimė jo idėja, kaip buvo rašomas scenarijus. Analizavom pabėgimo motyvą, kuris spektaklyje reiškia ne fizinį veiksmą, bet emocinį išsilaisvinimą nuo tremties realybės, kad joje nepalūžtum,“ – pasakoja Austėja Roberta Bojarinaitė.

Vėliau jaunuoliai praktikavosi imti vieni ir duoti interviu. „Sandra pateikė žodžius – vardas, meilė, kelionė, baimė, liga, mirtis, žmogus, nuotykis, gyvūnas, pagal kuriuos turėjom užduoti klausimus savo pašnekovui, pavyzdžiui, kokios ligos sau nelinkėtum?, ar esi susidūręs su mirtinimi? ir kt., –  sako Austėja Roberta. – Užrašytus atsakymus Sandra surinko –  galbūt juose ras kokią idėją, mintį būsimai pjesei.“

Jaunuoliai taip pat bandė atsakyti į klausimus, nuo ko norėtų pabėgti, kur ir su kuo bėgtų, ar bėgtų visam laikui, kas sulaikytų nuo pabėgimo, kur jų namai, ir kt. „Kol kas man gerai, patinka Lietuvoje – čia mano namai. Baisu, kad kitur išvykęs būsi vienas, nereikalingas,“ – mintimis dalijasi Julija Balabanskaitė. Panašiai mąsto ir Austėja Roberta: „Dabar negalvoju apie pabėgimą, neįsivaizduoju, kaip būtų, jei reikėtų bėgti. Daugiausiai žmonės bėga, nes nori turėti daugiau, gyventi geriau, tačiau neretai tenka girdėti, kad iš to nieko neišeina ir išvykę tik nusivilia.“  

Antrąją užsiėmimo dalį vedė režisierė S. Degutytė. „Ant nedidelio lapelio nusipiešėm po žmogeliuką, tiksliau – save. Režisierė kiekvienam davė po specialų lapą, kuriame pavaizduota upė, pieva, kelias ar kuri nors kita vieta, ir po tam tikrą daiktą – stalo įrankį, žaisliuką, stutulėlę... Kiekvienas turėjome sukurti ir per grafoprojektorių piešdami, naudodami įvairius judesius parodyti po trumpą istoriją, kurioje visa tai būtų panaudota, – pasakoja Austėja Roberta. – Sukūriau istoriją, kaip ėjau Senamiečio gatve, sustojau kavinėje ir su šaukštu valgiau ledus.“ Savo istoriją atskleidžia ir Julija: „Gavau flakoną – policijos, greitosios pagalbos švyturėlių įrenginį, ir paveikslą, kurioje buvo pavaizduoda upė. Per projektorių apverstas flakonas atrodė lyg baidarė, tad imitavau plaukimą su ja upe.“

„Buvo labai įdomu. Geriausia yra tai, kad gali pats viską kurti, išbandyti ir patirti,“ – apibendrina Julija.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas vėl kurs istorijas

2017-05-31

Vilniaus rajono Pagirių jaunimo komandos „Žingsnis“  susitikimuose su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite prabunda patys įvairiausi pojūčiai, jausmai, kuriuos jaunuoliai mokosi kuo geriau atskleisti ir perduoti kitiems.

Dar daugiau naujų ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimo komandos „Žingsnis“  susitikimuose su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite prabunda patys įvairiausi pojūčiai, jausmai, kuriuos jaunuoliai mokosi kuo geriau atskleisti ir perduoti kitiems.

Dar daugiau naujų kūrybinių ieškojimų, bandymų jaunuolių laukia jau gegužės 31 d. Kartu su režisiere Saule Degutyte ir dramaturge Sandra Bernotaite jie kurs ir pojūčių „kalba“ pasakos naujas istorijas, atliks kitas kūrybines užduotis.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas susipažįsta su filmų kūrimo „virtuve“

2017-05-31

Paskutinę pavasario dieną, gegužės 31 d., projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinėje dirbtuvėje Eišišiškėse lankysis režisierė  Jūratė Samulionytė ir scenaristė Eglė Vertelytė.

Jaunuoliai kartu su jomis geriau susipažins su filmų kūrimo „virtuve“, taip pat peržiūrės ir aptars jaunuolių nufilmuotus interviu su vietos gyventojais.

Komentarai
Komentarai: 0

Trakų rajono jaunimas aiškinsis, kokį poveikį turi medijos

2017-05-28

Šį pirmadienį (gegužės 29 d.) 12.15 val. Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Rūdiškių gimnazijoje, vyks paskaita-praktinis užsiėmimas „Medijų veikimas ir poveikis auditorijai“. Užsiėmimą ves profesorė Audronė Nugaraitė ir naujienų ...

Šį pirmadienį (gegužės 29 d.) 12.15 val. Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Rūdiškių gimnazijoje, vyks paskaita-praktinis užsiėmimas „Medijų veikimas ir poveikis auditorijai“. Užsiėmimą ves profesorė Audronė Nugaraitė ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

KVIEČIAME VISUS AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas kūrė mini pojūčių spektaklius

2017-05-25

Š. m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Pagirių komanda „Žingsnis“  ir vėl sustitiko režisiere Saule Degutyte bei dramaturge Sandra Bernotaite. ...

Š. m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Pagirių komanda „Žingsnis“  ir vėl sustitiko režisiere Saule Degutyte bei dramaturge Sandra Bernotaite. Pirmoji užsiėmimo dalis buvo skirta padiskutuoti, pasidalinti mintinimis apie pabėgėlius, antroji – išlaisvinti ir atskleisti savo pojūčius.

S. Bernotaitė kvietė jaunuoliai svarstyti, kodėl žmonės bėga, ar XXI a. jie yra priversti trauktis iš savo namų, gimtosios šalies. Diskutuojant paaiškėjo, kad bėgimo priežastys gali būti pačios įvairiausios ir itin skirtingos. Pavyzdžiui, politinės (karas, pažiūros ir kt.), ekonominės, socialinės, religinės, ekologinės, emocinės, t. y., susijusios su šeimos pasirinkimais, patiriama diskriminacija, laisvės troškimu, ar kitos.

Po diskusijos jaunuoliai kartu S. Degutyte pasinėrė į poezijos ir teatro pasaulį. „Pirmiausia, surašėm įvairius žmogaus regos, klausos, uoslės, lytėjimo ir skonio pojūčius. Rašėm bet ką, kas tik tuo metu šovė į galvą, pavyzdžiui, laikau drėgną tušinuką, matau lentą...,“ – pasakoja Martynas Mikučionis. „Toks minčių lietus leido ir mums patiems geriau susivokt, kaip tuo metu jautėmės,“ – priduria Karolina Jadzevičiūtė.

Anot Martyno, vėliau, paskirstę į grupes, jaunuoliai turėjo užrašyti dešimt neigiamų, nemalonių pojūčių (pavyzdžiui, tvanku, nejauku, nuobodu), ir dešimt teigiamų (pavyzdžiui,  šviesu, erdvu ir t.t.). Jungdami po vieną neigiamą ir teigiamą reikšmę turintį žodį, jaunuoliai sukūrė po eilėraštį. Taip gimė  itin originalūs eilėraščiai „Meilė kaip žuvis“, „Mažas OK“ ir kiti.

Ir čia dar ne viskas. Pasitelkę grafoprojektorių ir  kitas priemones, pavyzdžiui, lėkštes, akmenėlius, spalvotos šakutes, dažus, smėlį, plunksnas ir daugelį kitų, jaunuoliai pagal eilėraščius, į juos „sudėtus“ pojūčius sukūrė po mini spektaklį.

Jaunuolių nuotaiką ir emocijas po užsiėmimo itin taikliai atspindi jų pačių žodžiai: „Patyrėme kūrybinį katarsį! Tegyvuoja literatūra ir teatras!“.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai kūrė personažus ir istorijas

2017-05-25

Jauki aplinka, šauni draugija, įdomūs pokalbiai, netikėtos užduotys... tik žiūrėk jau ir skleidžiasi kūrybiškumo sparnai. Būtent tai priešpaskutinę gegužės savaitę patyrė projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis Biržų jaunimas. Šį kartą ...

Jauki aplinka, šauni draugija, įdomūs pokalbiai, netikėtos užduotys... tik žiūrėk jau ir skleidžiasi kūrybiškumo sparnai. Būtent tai priešpaskutinę gegužės savaitę patyrė projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis Biržų jaunimas. Šį kartą jis sugūžėjo į Biržų krašto muziejų „Sėla“, kur kartu su režisiere Marija Stonyte ir dramaturge Birute Kapustinkaite kūrė istorijas ir jų personažus.

„Buvo labai įdomu ir smagu. Atlikom įvairias praktines užduotis, į kurias visi aktyviai įsitraukėm, daug diskutavom ir taip dar geriau vieni kitus pažinom, išmokom kartu dirbti,“ – sako Saulė Lansbergaitė.

Viena praktinių užduočių – iš atskirų teksto ištraukų sudėlioti vientisą, nuoseklią istoriją. „Susiskirstėme į mažesnes grupes, kiekvienas gavome po kelis lapelius su atsitiktinėmis pasakojimo dalimis, kurias turėjom atpasakoti kitiems komandos nariams, ir sudėlioti nuoseklią istoriją, – prisimena Saulė. – Tai buvo kriminalinė istorija, kurioje nusikaltimą galėjo įvykdyti net keli asmenys, todėl išnarplioti, kas po ko vyko, kas tikrasis kaltininkas, nebuvo taip jau lengva.“

Kaip pastebi Kamilė Rauckytė, visų komandų istorijos buvo gana panašios, tik vieni – nedrąsiai, kiti – drąsiau interpretavo, „įnešė“ į jas naujų, savo sugalvotų detalių.

Anot Kamilės, buvo įdomu ir naudinga sužinoti, kaip kurti istorijų personažus, jų charakterius. „Kad filmas būtų įdomus, svarbu gerai pažinti jo veikėjus, atskleisti jų patirtis, charakterius, santykius. Reikia žinoti ne tik veikėjo vardą, išvaizdą, bet ir kaip jis jaučiasi, ką kiti žmonės apie jį galvoja, ar jis yra mylimas, ir daug kitų dalykų,“ – pasakoja mergina.

Trys savanoriai, kuriais panoro tapti Kamilė, Edvina ir Matas, netrukus praktiškai pabandė sukurti kelis personažus. „Režisierė parodė pagyvenusio žmogaus nuotrauką, į kurią pažiūrėjus turėjau apibūdinti šį žmogų taip, tarsi gerai pažinočiau, t. y., atsakyt, kiek jam metų, kiek jis turi vaikų, kokios jo baimės, ką jis veikė praėjusį sekmadienį, ir panašiai,“ – pasakoja Kamilė. Anot jaunuolių, šią užduotį buvo įdomu ne tik patiems atlikti, bet ir stebėti, lyginti, ar aš ir kiti bendraamžiai matom tuos pačius žmones nuotraukose.

Vėliau jaunuoliai kibo į dar vieną užduotį – šį kartą prireikė dar daugiau kūrybingumo, išradingumo. Kaip pasakoja Saulė, pagal režisierės M. Stonytės ir dramaturgės B. Kapustinkaitės užduodamus klausimus kiekvienas turėjo „susikurti“ po tam aplinką ir po joje esantį personažą. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, susipažinkim su keliais personažais. Pavyzdžiui, Saulės personažas – jauna mergaitė Dorotėja, kurią kankina melancholiška nuotaika, kuri dažniausiai renkasi juodos spalvos drabužius, prastai sutaria su tėvais. O štai Kamilės personažas – septyniolikmetė, šviesiaplaukė, mėlynakė, pakankamai užsispyrusi Rozali, kuri taip pat turi problemų šeimoje.

Netrukus jaunuoliai susibūrė į naujas grupes, o jų personažai „susitiko“ autobuse, į kurį įlipa keleivių kontrolė, lifte, laive... Kiekviena grupė turi sukurti po istoriją, kas atsitiko šiose vietose, kaip elgėsi, jautėsi jų personažai. „Pradėjom kurti istorijas, bet visi personažai tokie skirtingi, tad supratom, kad mums reikia daugiau laiko. Sutarėm, kad užduotį pabaigsim savarankiškai ir per kitą susitikimą birželio pradžioje pristatysim savo istorijas,“ – apibendrina Kamilė. 

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškų rajono jaunimas mokėsi „neužkibti“ ant netikrų naujienų

2017-05-24

Nepraėjus nė savaitei po pirmojo žiniasklaidinio raštingumo užsiėmimo, Trakų rajono jaunimas panoro daugiau sužinoti, kaip nesusipainioti tarp tikrų ir netikrų naujienų, kaip atskirti, kur tiesa, o kur melas, ir sugūžėjo į antrąjį susitikimą su profesore Audrone ...

Nepraėjus nė savaitei po pirmojo žiniasklaidinio raštingumo užsiėmimo, Trakų rajono jaunimas panoro daugiau sužinoti, kaip nesusipainioti tarp tikrų ir netikrų naujienų, kaip atskirti, kur tiesa, o kur melas, ir sugūžėjo į antrąjį susitikimą su profesore Audrone Nugaraite. Šį kartą kūrybinėje dirbtuvėje kartu su ja lankėsi ir TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

„Daug kalbėjom, kaip atskiriame tikras naujienas nuo netikrų, kaip elgiamės, kai naujiena kelia abejonių, – pasakoja Gabrielė Petruškevičiūtė. – Trumpai tariant, tikra naujiena yra pagrįsta realiais faktais, joje nurodyti informacijos šaltiniai, ko nėra netikrojoje naujienoje.“

Anot Gabrielės, norint atskirti tikras naujienas nuo netikrų, vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į informacijos šaltinius, bet ir į komentarus. „Yra žmonių, kurie pastebėję neteisybę, suskumba ją ištaisyti ir komentaruose paaiškina, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Tačiau komentarus taip pat reikėtų vertinti atsargiai, kartais ir juose būna išgalvotų dalykų,“ –  kalba Gabrielė. Mergina tikina, kad pastebėjusi, jos nuomone, melagingą, išgalvotą informaciją, stengiasi apie tai įspėti savo artimuosius, kad šie neapsigautų.

O štai Gabija Arlauskaitė mano, kad kartais itin sunku kritiškai įvertinti naujienas, nustatyti, kaip viskas yra iš tikrųjų. „Jei kyla bent menkiausias įtarimas, reikia tikrinti, lyginti, ką kitos žiniasklaidos priemonės apie tai praneša,“ – sako mergina. Tiesa, Gabija prisipažįsta, kad kol kas neturi šio įpročio. „Jei kuo suabejoju, tai tiesiog nebeskaitau toliau. Žinau, kad taip negerai: reikėtų ne ignoruoti, bet pasidomėti, pranešti redakcijai ar parašyti komentarą, – kalba ji. – Deja, daugelis mūsų nesiima jokių veiksmų. Nors ir nesunku, tačiau taip nesinori rašyti komentarų, kai žinai, kad netrukus į tavąjį pasipils naujų komentarų griūtis, kuriuose greičiausiai tave užsipuls, žemins, ir tau teliks gintis, teisintis, eikvoti savo laiką įrodinėjimams.“

Anot Gabijos, tokie užsiėmimai kaip šis yra itin naudingi. „Mums, kaip ir daugeliui kitų žmonių, atrodo žiniasklaida negali meluoti – ji visada privalo rašyti tiesą. Tokie užsiėmimai padeda įsisąmoninti, kad ir žiniasklaidoje pasitaiko klaidų, kad negalima aklai ja pasitikėti, būtina reikia pačiam galvoti,“ – apibendrina mergina.

Žiniasklaidinio raštingumo mokymų programą remia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

Komentarai
Komentarai: 0