Naujienos

Visaginiečiai lygino, kaip klostosi gyvenimas skirtingose valstybėse

2015-12-15

Šią savaitę Visagino jaunuoliai pasitiko kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir žurnalistu Aurimu Peredniu diskutuodami bei turtindami žinias apie valstybių rūšis, jų valdymo formas ir gyventojų santykius.

„Kalbėjome apie ...

Šią savaitę Visagino jaunuoliai pasitiko kartu su žurnalistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir žurnalistu Aurimu Peredniu diskutuodami bei turtindami žinias apie valstybių rūšis, jų valdymo formas ir gyventojų santykius.

„Kalbėjome apie demokratiją, kokie bruožai jai būdingi, taip pat aptarėme kokios kitos valstybių valdymo formos, rėžimai paplitę pasaulyje, – mintimis dalijasi užsiėmimo dalyvė Anastasija Semenej. – Demokratinės valstybės retai kada konfliktuoja tarpusavyje, daug didesnė tikimybė, kad konfliktas kils tarp totalinių šalių.“

Kaip prisimena Lina Dragel, susirinkusieji taip pat lygino, kuo skiriasi imperija, kunigaikštystė, respublika. Nemažai dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po 1410 m. Žalgirio mūšio, LDK teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tad neišvengiamai tokiame plote gyveno įvairių tautų ir religijų atstovų.  

„Sužinojome apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jos istoriją, kaip svarbu turėti ir išsaugoti savo individualumą,“ – sako Anastasija Petrova. Jos teigimu, LDK gyvenusios tautos buvo tolerantiškos viena kitos atžvilgiu, tačiau šiandien tos tolerancijos, pastangų išsaugoti jų tautiškumą mažai telikę. Kaip prisimena Kristina Stoliarenko, jaunuoliai taip pat svarstė, kaip klostytųsi valstybės gyvenimas, žmonių santykiai, jei šiandien Lietuvos valstybės sienos driektųsi iki Juodosios jūros. „Lektorius klausė, kas svarbiau: kalba ar teritorija. Mano manymu, kalba – jei neišsaugosi kalbos, tai greitai prarasi ir tautiškumą. O sienos gali kisti ir vienaip, ir kitaip,“ – savo nuomone dalijasi Kristina.

Jaunuoliai taip pat šiek tiek aptarė viešoje erdvėje pasigirdusius samprotavimus uždaryti tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje. „Mes nesuprantame, kaip galima uždaryti šias mokyklas. Kur tada eis rusų vaikai?,“ – klausė Anastasija Semenej. Jei vis dėlto taip atsitiktų, jaunuoliai mąstė, kad, ko gero, tektų išvykti iš Lietuvos.

Jaunuoliai dalijosi mintimis, kur norėtų gyventi baigę mokyklą. Kaip pastebi Kristina, atsirado nemažai norinčių vykti į Jungtinę Karalystę ar Ameriką. „Yra tarsi susiformavęs stereotipas, kad ten geriau gyventi,“ – sako mergina, tačiau ji pati bent kol kas galvoja likti Lietuvoje. O štai Anastasija Semenej yra girdėjusi gerų atsiliepimų apie Skandinavijos šalis – Suomiją, Norvegiją, Daniją, tad jei kur ir vyktų, tai norėtų būtent į jas.

Komentarai
酒庄红酒如何进口国内 2016-01-27

一期4S店预计2014年年底前投入使用,使它们能够工作更长的时间。各地要积极组织

Komentarai: 1

Trakiškiai baigia sudėlioti turistinį maršrutą

2015-12-14

Kaip byloja liaudies išmintis, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Arba kitaip tariant, kuo daugiau susitikimų, ieškojimų, tuo turtingesnis turistinis maršrutas. Kai atrodo, kad Trakų krašto istorija jau  ištyrinėta, įdomiausios ...

Kaip byloja liaudies išmintis, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Arba kitaip tariant, kuo daugiau susitikimų, ieškojimų, tuo turtingesnis turistinis maršrutas. Kai atrodo, kad Trakų krašto istorija jau  ištyrinėta, įdomiausios lankytinos vietos įvardytos, tik šast ir į dienos šviesą išnyra nauji faktai. Būtent taip atsitiko ir praėjusį penktadienį (gruodžio 11 d.), Trakų rajono jaunimui susitikus su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Kaip pasakoja užsiėmimo dalyvė Kristina Markevičiūtė, visi manė, kad vienas iš Trakų rajono miestelių – Rūdiškės – pirmą kartą paminėtas 1774 m., kai buvo pastatyta koplyčia, tačiau paaiškėjo, kad vis dėlto rašytiniuose šaltiniuose jis minimas kiek anksčiau – dar 1690 m.

Rūdiškių palivarkas-kaimas buvo nedidelis. XIX a. pirmoje pusėje Rūdiškėse buvo tik trys ūkiai ir karčiama. Rūdiškės pradėjo augti po 1864 metų, kai buvo nutiestas Varšuvos-Peterburgo geležinkelis. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje jos buvo valsčiaus centru, o išsiplėtojus medžio apdirbimo pramonei, nuo 1958 m. tapo miesto tipo gyvenviete.

Kaip prisimena Kristina, prie Rūdiškių buvo prijungti Ulkiškių ir Gūdiškių palivarkai. Šiandien apie šių palivarkų buvimą įprasmina Ulkiškių ir Gūdiškių gatvės. Ulkiškių kapinės tapo Rūdiškių kapinėmis. Anot merginos, iki šių dienų yra išlikęs ir Rūdiškių kaimas. Buvo laikas, kai kaimas buvo net didesnis už to paties pavadinimo miestelį.

Trakiškiai jau turi surinkę pakankamai daug lankytinų objektų, kuriuos planuoja įtraukti į turistinį maršrutą. Ar jie visi tikrai verti dėmesio ir atsidurs naujajame turistiniame maršrute, paaiškės 2016 m. sausio mėn. pradžioje, kai jaunuoliai kartu su archeologu V. Vaitkevičiumi išbandys planuojamą maršrutą. 

Numatoma, kad maršruto ilgis bus apie 30–40 km. ir jis prasidės Senuosiuose Trakuose. Greta Murauskaitė neabejoja, kad toks pasirinkimas teisingas – kiekvienam vertėtų pamatyti senosios pilies griuvėsius, Senųjų Trakų bažnyčią ir vieną seniausių vienuolynų Lietuvoje. Toliau maršrutas ves Karališkuoju keliu, aplankant Bedugnę, Senąjį Tarpupį, lobiu garsėjančią Aluoną, Rūdiškes, Vilkokšnį ir Galaverknę.

Kaip sako Greta, jau aiškėja ir lobis, kurį ras naująjį maršrutą įveikę turistai, tačiau, kad būtų šiek tiek intrigos ir netikėtumo, tegul kol kas jis lieka paslaptyje.

Komentarai
Komentarai: 0

Kuo skyrėsi LDK ir Rusijos imperija?

2015-12-12

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, nemažiname tempo ir kviečiame visaginiečius į dar vieną paskaitą-diskusiją. Jau pirmadienį (gruodžio 14 d.) į ...

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, nemažiname tempo ir kviečiame visaginiečius į dar vieną paskaitą-diskusiją. Jau pirmadienį (gruodžio 14 d.) į Visagino kūrybinę dirbtuvę atvyksta žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka, kuris kartu su jaunimu ieškos skirtumų tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos.

Užsiėmimą ves ir diskutuoti kvies žurnalistas, radijo laidų vedėjas Aurimas Perednis. Užsiėmimo pradžia – 13 val.

ATEIK IR ATSIVESK DRAUGĄ!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai toliau dėliojo būsimo filmo viziją

2015-12-11

Ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – režisieriumi Audriumi Lelkaičiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite  – toliau ...

Ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje jaunimas kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – režisieriumi Audriumi Lelkaičiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite  – toliau svarstė, diskutavo apie kuriamą filmą apie Visagino jaunimą.

„Režisierius uždavė klausimą, kokiai auditorijai mūsų filmas bus skirtas. Vieni manė, kad suaugusiems, kurie turi neigiamą nuomonę apie Visaginą, jo jaunimą. Kiti, įskaitant mane, galvojo, kad geriau susitelkti į jaunuolius, – pasakoja užsiėmimo dalyvė Irina Jarec. – Jaunuoliai neigiamą nuomonę periima iš suaugusiųjų. Norėtųsi, kad ne iš kitų, bet iš mūsų pačių, jie sužinotų, kokie mes esame iš tikrųjų.“

Vis dėlto po diskusijų jaunuoliai nusprendė žvelgti plačiau ir siekti, kad filmas būtų aktualus tiek suaugusiems, tiek jaunajai kartai. Kaip sako Maksim Ivanov, tokį filmą sukurti sunkiau, bet kodėl gi nepabandžius?

Anot Irinos, dabar, ko gero, svarbiausia yra tiksliai ir aiškiai nuspręsti, ką ir kaip visaginiečiai nori apie save papasakoti, kaip save pristatyti. „Svarstome įvairias idėjas, dėliojame filmo planą, bet dar galutinio varianto nėra,“ – pripažįsta mergina.

Susitikime visaginiečiai taip pat diskutavo apie savo vaidmenį ir savijautą Lietuvoje, santykį su lietuvių kalba, ateities planus. „Daugelis jaunuolių, kaip ir aš, baigę mokyklą nori studijuoti Lietuvoje, jei tik lietuviška aplinka mus priims. Jei mokaisi tautinių mažumų mokykloje, tai dar nereiškia, kad negali gerai mokėti lietuvių kalbos. Mes mokomės iš lietuviškų istorijos, geografijos, chemijos ir kitų dalykų vadovėlių. Taigi, ne tik norime mokėti lietuvių kalbą, bet tai yra teisiog būtina,“ – mintimis dalijasi Irina.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas domėjosi mitais apie žydus

2015-12-11

Šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos ...

Šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos raidą ir priežastis, taip pat aptarė labiausiai paplitusius mitus apie žydus. Užsiėmimą vedė žurnalistas Aurimas Perednis.
 
Kaip sako paskaitos-diskusijos dalyvis Tomas Šukelovič, paaiškėjo, kad antijudaizmas ir antisemitizmas yra du skirtingi terminai, kurių nederėtų painioti. Antijudaizmas reiškia religinę neapykantą žydams ir buvo paplitęs iki XIX a. antros pusės, t. y. iki tol, kol pradėjo reikštis antisemitizmas, kuris apima priešiškumą, išankstinį nustatymą prieš žydus ne tik dėl jų religijos, bet ir dėl tautos. 
 
Teigiama, kad krikščioniškoje Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje egzistavo tie patys stereotipai ir baimės, pavyzdžiui, žydai tradiciškai kaltinti netikėję Jėzumi Kristumi, jį nužudę, t. y. paniekinę jiems atskleistas krikščioniškas tiesas.
 
Paskaitos-diskusijos dalyviai įsiminė net keletą neįtikėtinų pasakojimų, mitų. Vienas jų teigia, kad žydai esą žudo krikščionis, kad gautų jų kraują, kurį tariamai naudoja įvairioms apeigoms, pavyzdžiui, kepdami neraugintos duonos paplotėlius, dar vadinamus macais, vienai svarbiausių savo religinių švenčių – Pesachui. Paskaitoje-diskusijoje dalyvavusi Agata Beinar taip pat prisimena mitą, pagal kurį manyta, kad žydų vaikai gimsta akli, o kad jie praregėtų, naujagimių akytes būtinai reikia patepti krauju.
 
Bauginančiai skamba ir pasakojimas apie 1592 m. tariamai žydų nužudytą 7 metų vilnietį Simoną Kerelį. Iki šiol Vilniaus Bernardinų bažnyčioje yra išlikęs antkapis šiam įvykiui atminti: „Nepaprastai žiauriai užbadytas peiliais ir žirklėmis. Jam buvo padaryta 170 žaizdų, negana to, dar kankintas varant rakštis po rankų ir kojų nagais“.
 
„Buvo įdomu išgirsti šiuos mitus, tačiau sunku suvokti, kaip žmonės tiksliai nežinodami, imdavo ir prigalvodavo tokių istorijų, kurios sklisdavo iš lūpų į lūpas,“ – stebisi Agata.  
 
O štai Diana Skrebutėnaitė džiaugiasi, kad kiekvienoje paskaitoje-diskusijoje paaiškėja vis naujų detalių, kurios leidžia geriau suvoktą bendrą žydų situaciją. Nors kartais atrodo, kad jau viskas apkalbėta, bet kiekvienas susitikimas vis nustebina ir įneša kažką naujo.

 

Komentarai
Komentarai: 0

Vilniaus rajono gerino informacijos rinkimo ir filmų kūrimo įgūdžius

2015-12-10

Šį trečiadienį (gruodžio 9 d.) Vilniaus rajono jaunimo kasdienybę nuspalvino kūrybinis praktinis užsiėmimas su projekto „Gyvenu laisvai!“ ...

Šį trečiadienį (gruodžio 9 d.) Vilniaus rajono jaunimo kasdienybę nuspalvino kūrybinis praktinis užsiėmimas su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais: režisieriumi Jonu Ohmanu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite.

Susitikimo pradžioje Robertas Bumbul pristatė trumpą bandomąjį filmuką apie Vilniaus rajono komandą „Vilnija“. Jaunuoliai kartu su ekspertais aptarė, kas filmuke gerai, o ką vis dėlto reikėtų keisti, tobulinti.

Susirinkusieji atkreipė dėmesį, kad filmuką būtų galima pagyvinti, parenkant įdomesnių vaizdų, filmavimo rakursų. Tad filmavimo komanda kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu iš karto patraukė tokių vaizdų ieškoti.

„Svarbu filmuoti ten, kur fonas nebūtų nykus, nuobodus. Buvo smagu, kad galėjome pajudėti, ne tik aptarti galimas filmavimo vietas, bet ir jas apžiūrėti. Kelios tokios vietos: netoli dabartinės esanti senoji mokykla arba mokyklos II-III aukštų fojė, kur gausu paveikslų,“ – sako vienas užsiėmimo dalyvių Oskaras Dzikevič.

Anot Oskaro, svarbu, kad kalbinami žmonės filme ar klipe skleistų gerą emociją, būtų linksmai nusiteikę. Taip pat, reikėtų vengti monotoniškų, pasikartojančių frazių, formuluočių. Būtent į šiuos dalykus jaunuoliai pirmiausia atsižvelgs tobulinti filmuką.

Kol filmavimo komanda sėmėsi žinių ir patirties iš J. Ohmano, informacijos rinkimo komanda bendravo su D. Skučaite. Jaunuoliai papasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė rinkdami informaciją ir apklausdami vietos gyventojus, kokia jų nuomonė apie pabėgėlius.

Anot Tesos Glebovaitės, vietos gyventojai į mokinius žiūri nepatikliai, vengia jiems atverti savo namų duris. O jei jas ir atverdavo, tai atsakymai būdavo trumpi.

Vis dėlto jaunuoliai sugalvojo keletą būdų, kaip galėtų prisijaukinti ir prakalbinti vietos gyventojus. Komanda ketina kreiptis į vietos moterų chorą ir surinkti  kelių jo narių nuomonę, mintis. Jaunuoliai taip pat planuoja atrasti ir pakalbinti skirtingų tautų (lietuvių, lenkų, rusų, totorių, baltarusių) ir religijų (krikščionybės, islamo) atstovus, vietos šviesuolius ir išsiaiškinti jų nuomonę. Pavyzdžiui, jaunuoliai bandys susisiekti ir pakalbinti totorių bendruomenės pirmininką, penkerius metus jų parapijoje dirbusį kunigą, islamo dvasininką imamą ir kt.

Jaunimas pimasis bandymas, eksperimentas pristatyti savo komandą - https://www.youtube.com/watch?v=Fxq9MeaZrOA&feature=youtu.be

Komentarai
Komentarai: 0

Trakiškiai semsis naujų idėjų istoriniam turistiniam maršrutui

2015-12-10

Šį penktadienį jau paskutinį kartą šiais metais Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai. Šį kartą į paskaitą-diskusiją kviečia archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas dr. Vykintas ...

Šį penktadienį jau paskutinį kartą šiais metais Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai. Šį kartą į paskaitą-diskusiją kviečia archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas dr. Vykintas Vaitkevičius. Praėjusį kartą pripasakojęs įvairių legendų, istorijų, tinkančių jaunimo rengimam mitologiniam maršrutui, šį kartą savo pasakojimais ir žiniomis jis padės nuspalvinti, praturtinti ir antrąjį – istorinį – maršrutą.

Paskaitą-diskusiją ves Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė. Renginio pradžia – 13.00 val.

Kviečiame susitikti, pasisemti žinių ir gerai praleisti laiką :)

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimui – paskaita-diskusija apie antisemitizmą

2015-12-09

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę ...

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė. Ji paruošė ir skaitys paskaitą apie antisemitizmą Lietuvoje – jo kilmę ir svarbiausius raidos etapus, kaip reiškiasi lietuviškasis tautiškumas ir antisemitizmas, kaip atrodo Lietuva europinio antisemitizmo žemėlapyje.

Paskaitą-diskusiją, kurios pradžia – 13.30 val. – ves ilgametis „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis. KVIEČIAME DALYVAUTI!

 

Trumpai apie doc. dr. Jurgitą Verbickienę:

Jurgita Verbickienė – Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja.

Domisi LDK nekrikščioniškų bendruomenių (žydų, karaimų, totorių) sociokultūrine istorija, LDK miestų ir miestelių sociokultūrine ir socioekonomine istorija, antijudaizmu, antisemitizmu, antižydiškais mitais ir kt.

Knygos „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Sambūvio aspektai“ (2009) autorė. Specialaus Lietuvos istorijos studijų leidinio „Abipusis pažinimas: Lietuvių ir žydų kultūriniai saitai“ (8 tomas, 2010) sudarytoja. Istorinės studijos „Lietuvos žydai“ (2012), katalogo „Sinagogos Lietuvoje“ (Synagogues in Lithuania, 2010) viena sudarytojų ir kitų darbų autorė.

VU Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės doktorantūros komiteto narė. Kelių ties etninių grupių paveldo reprezentavimu ir istorine atmintimi bei Lietuvos kultūros pristatymu dirbančių / dirbusių darbo grupių narė. Paramą mokslo ir kultūros projektams teikiančių institucijų ekspertė. Dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, yra jų organizacinių komitetų narė.

Komentarai
Komentarai: 0