Naujienos

Istorikas Norbertas Černiauskas tapo Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu

2018-01-30

Sveikiname istoriką, projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertą dr. Norbertą Černiauską tapus 2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu.

Skirti šį apdovanojimą nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. Dr. N. Černiauskas ...

Sveikiname istoriką, projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertą dr. Norbertą Černiauską tapus 2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu.

Skirti šį apdovanojimą nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. Dr. N. Černiauskas jai pateikė projektą „Gerovės valstybės vizija ir jos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais“, kurio tikslas – ištirti Lietuvos Respublikos (1918–1940) socialinės politikos teoretikų ir praktikų indėlį, kuriant gerovės valstybės užuomazgas bei sudaryti kolektyvinę socialinės politikos kūrėjų biografiją.

Dr. N. Černiauskas gimė 1984 m. balandžio 9 d. Utenoje. Baigė Anykščių Antano Vienuolio gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete. Dirbo istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoju Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje (2007–2009), Utenos apskrities šaulių 9-osios rinktinės vado pavaduotoju (2009–2012), moksliniu ekspertu Utenos kraštotyros muziejuje (2012–2013). Nuo 2013 m. iki šiol yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius.

Skelbiama, kad į Valstybės Nepriklausomybės stipendiją pretendavo 5 kandidatai. Be dr. N. Černiausko, projektus taip pat buvo pateikę dr. Mindaugas Balkus, dr. Jolita Jonynienė, dr. Raimonda Nabažaitė ir dr. Mindaugas Klovas.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą. Stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Stipendijos dydis – 12 tūkst. eurų.

Parengta pagal portalo „Delfi.lt“ informaciją

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas aiškinsis, kaip konstruojamas žiniasklaidos turinys

2018-01-29

Š. m. vasario 1 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo ...

Š. m. vasario 1 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyks medijų mokymai, kuriuos ves portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas.

Mokymuose jaunuoliai iš pirmų lūpų išgirs, kaip konstruojamas medijų turinys, į ką jame reikėtų atkreipti dėmesį, ir pan.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinės Rusijoje gyvenančių tautų pasakas

2018-01-29

Š. m. sausio 31 d. (trečiadienį) 13.15 val. Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje vyks susitikimas su mokslininke dr. Dovile Kulakauskiene. Šį kartą jaunuoliai kartu su ja nagrinės Rusijos federacijoje gyvenančių tautų pasakas, diskutuos, kaip jų motyvus, personažus būtų galima įamžinti kuriamame pasakų parke.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai nagrinėjo Azijos šalių pasakas

2018-01-26

Šį ketvirtadienį (sausio 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su jaunimu nagrinėjo Azijos tautų – kinų, japonų, kazachų ir kitų – pasakas, aptarė, kokius jų motyvus ir kaip būtų galima pritaikyti ...

Šį ketvirtadienį (sausio 25 d.) Visagino kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su jaunimu nagrinėjo Azijos tautų – kinų, japonų, kazachų ir kitų – pasakas, aptarė, kokius jų motyvus ir kaip būtų galima pritaikyti kuriant pasakų parką Visagine.

„Buvo labai įdomu paklaustyti visiškai kitokių pasakų, kurios gerokai skiriasi nuo lietuvių,“ – sako Karolina Kazlionkaitė.

„Azijos šalių pasakose itin daug mitinių veikėjų, dvasių, drakonų. Juose akcentuojama šeima, pasiaukojimas dėl kitų, svarbus motinos įvaizdis,“ – kalba Dovilė Dūdėnaitė. O Karolina priduria, kad šiuose pasakose daug įvairių virsmų, pavyzdžiui, iš žmogaus į gyvūną, medį ar kitą mistinę būtybę.

Iš nagrinėtų pasakų jaunuoliams itin įsiminė japonų pasaka „Gyvatės akys“, kuri, anot jų, netradicinė, žiauroka, bet įdomi. Pasakoje „Gyvatės akys“ pasakojama, kaip medkirtys Nichatis prasivedė iš miško moterį, su kuria susituokė ir laukė gimstant kūdikio. Moteris paprašė vyro aptverti trobą tvora, jokiu būdu nežiūrėti į vidų ir po kelių dienų žadėjo pasirodyti su kūdikiu ant rankų. Vyras neiškentė, pažiūrėjo į vidų ir pamatė troboj gulint itin didelę gyvatę, apsivijusią kūdikį. Atgavusi moters pavidalį ji papasakojo apie kalnų dievo prakeiksmą ir, jei vyras nebūtų sulaužęs žodžio, ji būtų visą gyvenimą būtų likusi moterimi, o dabar liks gyvate. Ji išsilupo savo kairiąją akį ir padavė vyrui, kad jos pienu maitintų kūdikį, o pati pavirtusi gyvate nušliaužė į ežerą. Kai pienas baigėsi, vaikas tapo neramus, Nichatis atėjo prie ežero ir gyvatė išsilupo antrąją akį, kad išmaitintų sūnų. Ūgtėlėjusiam sūnui tėvas papasakojo, kad atsitiko motinai, ir šis nuėjęs prie ežero, apsikabino aklą gyvatę ir ši atvirto į moterį.

Susipažinę su pasakomis, jaunuoliai diskutavo, svarstė, kaip jų motyvus, veikėjus perkelti į Visagine planuojamą kurti pasakų parką.

„Išklausę japonų pasaką, sugalvojom parke įrengti gyvatės formos čiužyklą. Aptarę kazachų pasaką apie tris beržus, pasiūlėm pastatyti namelį ar pavėsinę iš beržo: išorėje stovėtų trys žmonių skulptūros, o viduje būtų įrengta arbatinė, kur galima paragauti žolelių arbatos. Buvo siūlančių, kad tokia arbatinė galėtų vadintis „Trys berželiai“, – pasakoja Karolina. – Viena iš pasakų buvo apie žolelių mergaitę, tai mąstėm, kad būtų galima pastatyti jos skulptūrą su suknele, ilgais plaukais.“

Jau kitą savaitę visaginiečiai vėl susitiks su mokslininke dr. J. Kulakauskiene, nagrinėjas Rusijos federacijoje gyvenančių tautų pasakas ir diskutuos, kaip jas įamžinti, pristatyti kitiems.

Komentarai
Komentarai: 0

Biržiečiai gerino viešojo kalbėjimo įgūdžius

2018-01-25

Šią savaitę (sausio 24 d.) projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis Biržų jaunimas sulaukė naujo svečio – kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis, kuris mokė viešojo ...

Šią savaitę (sausio 24 d.) projekte „Gyvenu laisvai!“ dalyvaujantis Biržų jaunimas sulaukė naujo svečio – kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis, kuris mokė viešojo kalbėjimo gudrybių.

„Aiškinomės, kas svarbiausia viešai kalbant, kaip kuo ilgiau išlaikyti auditorijos dėmesį. Gavome labai daug praktinių patarimų. Labai svarbu nebijoti ir kalbėti nuoširdžiai. Tie, kurie bijo kalbėti prieš auditoriją, prieš pasisakydami turėtų pakvėpuoti diafragma,“ – pasakoja Gabrielė Stumbrytė.

„Sužinojom, kaip reikia pasiruošti viešam kalbėjimui, kokį planą turėti. Viešai kalbant svarbu išnaudoti savo balso galimybes, kad jis nebūtų monotoniškas, taip pat reikia užmegzti akių kontaktą su klausytojais, o kūno kalba turi būti atvira,“ – patarimus vardija Ieva Petronytė.

Anot jaunuolių patarimų yra daug, tačiau, ko gero, iš jų svarbiausias – niekada neatsisakyti galimybės viešai kalbėti, nes tik praktikuojantis galima tobulinti kalbą, padaryti ją vis įdomesne.

Užsiėmimo dalyviai nustebo sužinoję, kad didžiausią poveikį auditorijai turi pranešėjo kūno kalba – net 55 proc., kiek mažiau balso intonacija – 39 proc., o pasakyti žodžiai, turinys  – vos 7 proc. Tai reiškia, kad neverbalinė komunikacija yra svarbesnė už verbalinę.

Jaunuoliams buvo įdomu daugiau sužinoti gestus, šypseną, akių kontaktą, kojų padėtį, laikyseną ir kitas smulkias, tačiau viešai kalbant reikšmingas detales. „Aurimas yra tikras oratorius, visą dėmesį buvome sutelkę į jį – sekėme, kaip įdomiai, su kuo užsidegimu jis kalba,“ – sako Gabrielė.

Kad geriau įsidėmėtų, kokia turi būti sklandi, paveiki viešoji kalba, jaunuoliai nagrinėjo kelias, visiškai skirtingas kalbas. „Viena kalba buvo rišli, įdomi, atitiko principus, apie kuriuos kalbėjo Aurimas, kita – kaip mes juokavome, priminė visišką nusišnekėjimą, nebuvo nei aiškumo, nei kontakto su klausytoju,“ – pasakoja Gabrielė.

Išnagrinėję kelis pavyzdžius, jaunuoliai nutarė ir patys pasipraktikuoti. Pasiskirstę į dvi grupes, jie ruošė viešus pranešimus apie mobiliuosius telefonus jaunimo gyvenime ir apie jaunimo emigraciją. „Išklausę grupių atstovų pranešimus, pasikartojome ką išmokome, sužinojome savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Matydamas mūsų susijaudinimą, Aurimas ramino ir sakė, kad net jei kas nors nepavyksta, visada galima kalbą pakreipti taip, kad ji taptų geriausia mūsų pasakyta kalba,“ – prisimena Gabrielė.  

Besibaigiant užsiėmimui žurnalistas A. Perednis pakvietė jaunuolius apsilankyti „Žinių radijo“ studijoje. Ten jie galės pamatyti, kaip pranešamos naujienos, kai kūno kalba negelbsti ir informaciją tenka perduoti, klausytojų dėmesį išlaikyti tik žodžiais, intonacija.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas aiškinosi, kiek patikima informacija mus pasiekia

2018-01-23

Šį antradienį (sausio 23 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su juo aiškinosi, kodėl ...

Šį antradienį (sausio 23 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su juo aiškinosi, kodėl svarbu tikrinti informaciją, kaip tai daryti, ir pan.

„Po mokymų susimąsčiau, ar tikrai viskas, ką skaitau savo pamėgtuose puslapiuose, yra tiesa. Dainius parodė puslapius, kur galima patikrinti, ar tai nėra tik arabų pūtimas, ar galima įžvelgti bent krislą tiesos, – kalba Estela Marcinkevičiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad tokie apsišvietę ir įdomūs žmonės dalinasi su mumis žiniomis.“

Jai antrina ir Marija Rudytė: „Kalbėjome kaip atskirti tikrą ir išgalvotą informaciją, kitaip dar vadinamą „fake news“. Mergina atkreipia dėmesį, kad svarbu išlikti budriam, kritiškam ne tik skaitant tekstą, bet ir peržiūrint vaizdus. „Nagrinėjom tekstą, kur buvo rašoma, kaip kariai per didžiulę audrą stovėjo lauke, kad pagerbtų nusipelniusio asmens atminimą. Paaiškėjo, kad prie teksto esanti nuotrauka buvo daryta prieš porą dienų, o smarkus lietus sumontuotas.“

Jaunuoliai tikina, kad buvo itin įdomu panagrinėti, kaip skirtingai galima suprasti, priimti tą pačią informaciją. Jie peržiūrėjo humoro laidos „Dviračio šou“ pelių Sūrskio ir Mauzerio interviu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.  Prieš interviu ji lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir štai šmaikštiesiems peliukams parūpo: ar Niujorke prezidentė nusipirko šeštą „iPhone’ą“? „Prezidentė pajuokavo, kad norėjo nusipirkti, bet viskas buvo išparduota. Kiekvienas žiūrovas, priklausomai nuo jo išsilavinimo, pasaulėžiūros, tokį atsakymą gali suprasti skirtingai. Labiau išprusęs žmogus pastebės paslėptą žinutę, vidutiniokas tik pasijuoks iš juokelio,“ – kalba Estela. Anot Marijos, Prezidentė tokiu atsakymu perdavė gilesnę žinią, kad ir „Amerikoje ne viskas prieinama, paguodė Lietuvos žmones, besiskundžiančius, kad pas mus nieko nėra“.

Jaunuoliai tikina, kad šis užsiėmimas paskatino juos būti budresniais, kritiškesniais. „Taip, būsiu akylesnė, nepriimsiu visko kaip gryno pinigo,“ – apibendrina Estela.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai susipažins su Azijos šalių pasakomis

2018-01-23

Š. m. sausio 25 d. (ketvirtadienį) 13.15 val. į Visagino „Verdenės“ gimnaziją atvykta mokslininkė dr. Dovilė Kulakauskienė. Ji kartu su pasakų parką pasiryžusiaias kurti visaginiečiais nagrinės Azijos šalių pasakas, aptars jų veikėjus ir siužetus.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Biržų jaunimas laisvino kūrybiškumą

2018-01-23

Š. m. sausio 19 d. (penktadienį) Biržų jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Jaunuoliai kartu su ja diskutavo apie kūrybiškumą, kaip atsiskleisti ir išreikšti ...

Š. m. sausio 19 d. (penktadienį) Biržų jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Jaunuoliai kartu su ja diskutavo apie kūrybiškumą, kaip atsiskleisti ir išreikšti save.  
 
„Gyvenam tokiais laikais, kai vis sunkiau kažkuo išsiskirti iš kitų. Aplink daug žmonių, kurie drąsiai reiškia savo nuomonę, ir jei būsi „pilka masė“, bus sunku rasti vietą „po saule“. Juk ir, tarkime, darbdaviams reikia tokio darbuotojo, kuris gebėtų kurti, turėtų idėjų, atneštų daugiau pelno, – kalba Ugnė Kaulinytė. – Jei kursi verslą ir pasiūlysi tik tai, ką jau siūlo dešimtys kitų, nieko pasisieksi. Turi būti kūrybingas, atrasti kažką naujo ir netikėto, kad visus „sudrebintų“.“
 
Anot Ugnės, pasaulį į priekį veda pažanga, naujovės, kurios neįsivaizduojamos be kūrybiškumo.
 
„Kūrybiškumas – tai kitokios mintys, idėjos, nesilaikymas nustatytų normų. Tai būti savotišku, išsiskirti iš kitų savo idėjomis, mąstymu, – taip kūrybiškumą apibūdina Eglė Strautininkaitė. – Kartais visiškai neįtikėtinos idėjos, kurios galbūt net atrodo kvailos, yra pačios geriausios.“
 
Ugnė mano, kad sunku ne tiek būti kūrybišku, kiek išdrįsti išlaisvinti savo kūrybiškumą. „Visada baisu būti kitokiu, nes nežinai kaip kiti sureaguos, gal sulauksi nemalonios kritikos, bet tie, kurie išdrįsta, dažniausiai susilaukia pasisekimo, – kalba mergina. – Man atrodo, kad kūrybiškumas gali būti ir įgimtas ir įgytas, tačiau jis, kaip ir bet kuri kiti asmens savybė, turi būti ugdomas mokslu, literatūra, kinu ir kitais būdais.“
 
Užsiėmimo metu jaunuoliai ir patys galėjo pasitikrinti savo kūrybiškumą. Susiskirstę grupėmis, jie stengėsi sukurti ką nors naujo, originalaus ir įdomaus iš... sąvaržėlių ir popieriaus. „Sąvaržėlės gali būti skirtingų spalvų, dydžio, pagamintos iš skirtingų medžiagų ir, žinoma, skirtingai pritaikomos. Komandų idėjos buvo labai įvairios: vieni gamino sąvaržėlių girliandą, kiti – auskarus, dar kiti – kabliuką žvejybai... o dar juk galima padaryti konfeti, pagaminti atsuktuvą, panaudoti sąvaržėles kaip paveikslo detalę“ – idėjas vardina Eglė.

Komentarai
Komentarai: 0