Naujienos Apie komandą

Eišiškiečiai nagrinėjo informaciją medijose

2017-12-20

Besibaigiant metams, šį ...

Besibaigiant metams, šį trečiadienį, Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas diskutavo su apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delfi“ vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir LRT užsienio naujienų redaktoriumi Vykintu Pugačiausku. Jaunuoliai aiškinosi, kaip atskirti skirtingų rūšių informaciją medijose.

„Kalbėjom, kaip atpažinti ir atskirti, kur naujiena, kur reklama, o kur propaganda,“ – pasakoja Gabrielė Milkintaitė. Anot merginos, naujienos yra pagrįstos tikrais įvykiais ir faktais, jomis siekiama informuoti apie realius dalykus, o štai propaganda pateikiamas iškreiptas vaizdas, dažnai naudojant šmeižtą ir melą. Kad neapsigautum, nebūtum suklaidintas, tenka tikrinti ir analizuoti informaciją, jos šaltinius.

Augustina Kiselytė atkreipia dėmesį, kad nereiktų visiškai pasitikėti ne tik tuo, ką skelbia žiniasklaida, bet ir tuo, kuo dalijasi draugai ar pažįstami socialiniuose tinkluose.

„Reikia būti atidiems ir netikėti bet kuo internete. Mums pateikė keletą pavyzdžių, kokį poveikį gali turėti klaidinga informacija. Pavyzdžiui,  buvo atvejis, kai Vokietijoje pasklido žinia apie pabėgėlių neva išprievartautą mergaitę, ir dėl to kilo mitingas. Kaip paaiškėjo, istorija buvo išgalvota, tačiau mitingas – tikras,“ – kalba Augustina.

Ji tikina, kad internete stengiasi išlikti budri, populiariame soc. tinkle „Facebook“ dalijasi tik ta informacija, kurios tikrumu neabejoja, t. y., kuri yra susijusi su ja pačia.

Antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai jau praktiškai bandė atskirti, kur yra kas. „Gavom didelį šūsnį straipsnių, kuriuos turėjom pagal turinį susikirstyti į naujienas, reklamas ir propagandinę informaciją, – pasakoja Gabrielė. – Iš pradžių buvo sunkoka, bet labiau įsigilinę pagavom esmę.“

Gabrielė pastebi: „Lengva klastoti ne tik straipsnius, bet ir televizijos reportažus. Įgudę darbuotojai tai padaro taip, kad neatpažinsi. Tarkime, žiūrėjom video su prezidento Barako Obamos kalba – realybėje jis tų žodžių nesakė, bet lūpų kampučiai juda taip lyg būtent juos sakytų.“

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai aptars medijų turinį

2017-12-19

Š. m. gruodžio 20 d. (trečiadienį) Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis apžvalgininkė, buvusi ilgametė portalo „Delfi“ redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas. Jaunuoliai kartu su ekspertais aiškinsis, kas lemia, koks bus medijų turinys ir kaip jis konstruojamas.

Užsiėmimo pradžia – 12 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas aptarė muzikos reikšmę kinui

2017-12-18

Paskutinę savaitę prie didžiąsias žiemos šventes Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas susitiko su kino režisiere Kristina Buožyte, su kuria diskutavo apie garsus, muziką kine.

„Iš pradžių susėdom ratu ir kiekvienas turėjom įvardinti, ...

Paskutinę savaitę prie didžiąsias žiemos šventes Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas susitiko su kino režisiere Kristina Buožyte, su kuria diskutavo apie garsus, muziką kine.

„Iš pradžių susėdom ratu ir kiekvienas turėjom įvardinti, kokį muzikos instrumentą atitinkam. Tarkim, mano charakterį geriausiai atspindi violončelė, nes su galima groti ir nostalgiškai, ir piktai,“ – atvirauja Gabrielė Milkintaitė.

Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ištraukas iš skirtingų filmų ir aptarė garsų reikšmę juose. „Garsas gali paslėpti ar sustiprinti emocijas. Taikant įvairius diapazonus, galima sukurti skirtingus pojūčius,“ – pasakoja Gabrielė.  Jai antrina ir Augustė Kiselytė: „Supratom, kokia svarbi muzika kine. Kad ir koks geras siužetas, foninė muzika vis tiek turi didelės įtakos filmo kokybei.“

Kiek vėliau eišiškiečiai pasiskirstė į kelias grupes. Kiekviena jų girdėjo tuos pačius garsus, tačiau stengėsi nustatyti skirtingus dalykus. Viena grupė aiškinosi, kokie veikėjai sukuria šiuos garsus, kita – ką jie veikia, dar kita – kur jie yra, ir t.t.

„Kiekviena grupė, klausydama tų pačių garsų, girdėjo visiškai skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, mums atrodė, kad jie susiję su serijiniu maniaku, tačiau neatspėjom,“ – kalba Augustė. Kaip vėliau paaiškėjo, režisierės parinkti garsai „slėpė“ istoriją, kaip žmogus kerta medį ir veža jį namo.

Po susitikimo jaunuoliai dar labiau susimąstė, kokią muziką naudoti savo kuriamame filme apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją. „Anksčiau planavom rinktis daugeliui gerai žinomus klasikinius kūrinius. Dabar mąstom jų atsisakyti, nes jie žiūrovams gali sukelti per daug įvairių asociacijų, nutolinti nuo mūsų filmo,“ – mintimis dalijasi Gabrielė.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai diskutuos apie muziką kine

2017-12-15

Šį pirmadienį (gruodžio 18 d.) Šalčininkų rajono Eišiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankysis kino režisierė, „Sidabrinės gervės“ laureatė Kristina Buožytė. Ji kartu su jaunimu diskutuos apie muziką kine.

Tikimasi, kad įgytos žinios padės jaunuoliams nuspręsti, kokia muzika skambės būsimame filme apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės tragediją.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškiečiai nusprendė dėl filmo pavadinimo

2017-12-15

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas toliau dirba su nufilmuota medžiaga. Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) jie peržiūrėjo pirminį filmo montažą, rašė užsklandų tekstą, rinko foninę muziką, o taip pat sutarė dėl filmo ...

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas toliau dirba su nufilmuota medžiaga. Šį ketvirtadienį (gruodžio 14 d.) jie peržiūrėjo pirminį filmo montažą, rašė užsklandų tekstą, rinko foninę muziką, o taip pat sutarė dėl filmo pavadinimo.

„Buvo įvairių siūlymų, kaip galėtų vadintis filmas. Buvo norinčių, kad pavadinime būtų Narbutų giminės vardas, tačiau taip pat norėjosi šio to intriguojančio, todėl nusprendėm, kad filmas vadinsis „Narbutai: sankirtos“, – pasakoja Gabrielė Milkintaitė. Iš tikrųjų, filme susiduria okupacija ir laisvės siekis, ryžtas ir nerimas, kovotojai ir išdavikai...

Susitikimo metu režisierė Jūratė Samulionytė taip pat pristatė dalį montažo. „Išsakėm savo nuomonę, siūlymus, kalbėjom, koks turėtų būti scenų eiliškumas, kad filmas būtų nuoseklus,“ – kalba mergina.

Be to užsiėmimo metu eišiškiečiai rašė tekstą filmo užsklandoms. „Kuriame nebylų juodai baltą filmą. Kad žiūrovai suprastų, ką norėjom papasakot, filme naudosim užsklandas, kuriose paaiškinsim, ką jie mato. Tekstas bus itin koncentruotas – juk vaizdai dažnai pasako daugiau nei žodžiai,“ – atvirauja Gabrielė.

Filmą nuspalvins muzikinis garso takelis, tad jaunuoliai taip pat diskutavo, kokia foninė muzika jam tiktų. Anot jų, filme turėtų skambėti fragmentai iš Liudviko van Bethoveno, Antanijaus Vivaldžio, Džodžo Geršvino ir kitų gerai žinomų kompozitorių kūrinių.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.