Naujienos Apie komandą

Pirmieji Eišiškių jaunimo kūrybiniai bandymai

2017-04-27

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas, pasiryžęs kurti filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį gimtajame krašte, žengia pirmuosius žingsnius kūrybinių ieškojimų, bandymų ir atradimų keliu kartu su kino režisiere, ...

Šalčininkų rajono Eišiškių jaunimas, pasiryžęs kurti filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį gimtajame krašte, žengia pirmuosius žingsnius kūrybinių ieškojimų, bandymų ir atradimų keliu kartu su kino režisiere, prodiusere Jūrate Samulionyte.

Balandžio pabaigoje įvyko pirmasis jaunuolių ir režisierės susitikimas, skirtas geriau vieni su kitais susipažinti. Jaunuoliai nematydami, t. y., laikydami popieriaus lapus prie veido, priešė savo portretus. Vėliau, rodydami juos kitiems, trumpai prisistatė. Kadangi jaunuoliai pasirinko kurti filmą, tai nieko nuostabaus, kad pokalbis daugiausiai sukosi apie kūrybą ir filmus. Režisierė teiravosi, kam anksčiau teko filmuoti, montuoti, kam kokie filmai patinka ir pan.

„Mūsų komandoje yra mokinių iš 9, 10a, 10b ir 11 klasių. Vieni kitus žinojom, bet gerai nepažinom, tad toks pokalbis buvo reikalingas ir naudingas. Paaiškėjo, kad mūsų komandoje yra du vaikinai, kurie montuoja, viena mergina, kuri fotografuoja, filmuoja,“ – pasakoja Gabrielė Milkintaitė.

Kūrė vaizdo įrašus

Susitikimo metu jaunuoliai ne tik artimiau susipažino, bet ir ėmėsi kūrybos: susibūrę į mažesnes grupes, filmavo vaizdo įrašus. Režisierė pasiūlė jaunuoliams įamžinti, ką jie mato pro langą, tačiau, taip jau gavosi, kad jie pažvelgė į užduotį kiek plačiau ir pasklido po visą mokyklą.

„Pastebėjom ir suskubom nufilmuot, kaip vaikinai iš kitos grupės eina filmuoti savo įrašo. Kadangi fone matėsi miškas, buvo apniukę, tai mūsų įrašas priminė populiariaus TV serialo „Kalėjimo bėgliai“ anonsą,“ – pasakoja Gabrielė.

Edgaras Lėckas su savo grupe iš viršaus – nuo mokyklos stogo – pažvelgė į mokyklą, jos kiemą. „Norėjom sukurti ką nors įspūdingo, nufilmuoti kitaip nei kiti, todėl ši idėja atrodė geriausia,“ – prisipažįsta vaikinas.

Karolina Dubravska dar su keliomis merginomis taip pat nusprendė filmuoti lauke. „Išėjom į lauką be idėjos, bet netrukus užkliuvo žvilgnis už žaismingai plėvesuojančios vėliavos. Tai kodėl šios akimirkos neįamžinus? Taigi, nufilmavom smagiai šokinėjančias mūsų merginas, už kurių matėsi ši vėliava,“ – prisimena Karolina.

„Visi buvome toje pačioje aplinkoje, bet kiekviena grupė atkreipė dėmesį vis į kitus dalykus, – pastebi  Gabrielė. – Kai pristatėm įrašus, režisierė paaiškino, kur panoraminis, kur priartintas vaizdas. Iš tikrųjų, kai filmavom apie tokius dalykus net nemąstėm, jie mums gavosi atsitiktinai.“

Jaunuoliai džiaugiasi savo pirmaisiais bandymais ir sutinka su režisiere, kad kartais pritrūko kiek stabilumo ir vaizdas „drebėjo“, tačiau tai įprasta filmuojant telefonu.

Visi kalbinti jaunuoliai lyg susitarę giria režisierę už jos jaunatviškumą, paprastą ir gyvą bendravimą, tiki, kad kartu pavyks daug nuveikti ir pateikti naują, jaunatvišką žvilgsnį į svarbius istorinius įvykius. „Kol kas nuotaika labai gera, o tai yra svarbu: kai nėra nuotaikos, nėra ir noro dirbti,“ – pridūria Karolina.

Trumpas vaizdo įrašas, kaip jaunuoliai piešė savo portretus:
https://www.facebook.com/eggyvenulaisvai/videos/517681688620334/

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas kurs su režisiere Jūrate Samulionyte

2017-04-24

Antradienį (balandžio 25 d.) Šalčininkų r. Eišiškių jaunimas susitiks su kino režisiere, prodiusere Jūrate Samulionyte, su kuria kurs filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį gimtajame krašte.

Pirmojo susitikimo metu ...

Antradienį (balandžio 25 d.) Šalčininkų r. Eišiškių jaunimas susitiks su kino režisiere, prodiusere Jūrate Samulionyte, su kuria kurs filmą apie 1863–1864 m. sukilimą, Narbutų giminės vaidmenį gimtajame krašte.

Pirmojo susitikimo metu jaunuoliai ir režisierė susipažins, aptars savo lūkesčius ir kaip toliau kartu dirbs. Kartu su režisiere į kūrybinę dirbtuvę taip pat atvyks projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iniciatorių, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

------------------------

Trumpai apie J. Samulionytę:

Jūratė Samulionytė – kino režisierė, prodiuserė. Lietuvių kino akademijos tarybos narė (iki 2020 m.).

Baigė TV ir kino režisūros specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.  

Sukūrė, kaip teigiama, pirmąjį lietuvišką fotofilmą „Nerutina“, sudėliotį iš 80 tūkst. fotokadrų. Jis apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias 2008 metų trumpametražis filmas. Taip pat gavo komisijos prizą tarptautiniame Tbilisio studentų filmų festivalyje „Amirani 2008“, „Grand Prix“ apdovanojimą – eksperimentinio kino festivalyje „Kansk 2009“ Rusijoje, laimėjo II vietą Baltijos šalių filmų programoje Latvijos jaunimo festivalyje 2ANNAS.

Režisierės sukurtam dokumentiniam filmui apie Šnipiškių rajoną „Šanxai Banzai“ atiteko geriausio filmo apdovanojimas Baltijos šalių „Svečio balso“ konkurse Europos šalių kino forume „Scanorama 2010“.

Kitas meninikės darbas – Filmas „Laikinai“, kuriame gvildenama emigrantų vaikų problematika Lietuvos socialinėje erdvėje, – 2012 m. nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui kaip geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas. Tais pačiais metais jis pripažintas geriausiu filmu trumpametražių ir animacinių filmų kategorijoje tarptautiniame vaikų ir jaunimo kino festivalyje „Schlingel“ Vokietijoje.

Kartu su seserimi fotografe Vilma Samulionyte sukurtas pilnametražis dokumentinis filmas „Liebe Oma, guten Tag!“ apie dviejų seserų istoriją ir netikėtas šeimos istorijos paslaptis. Filmo premjera numatoma 2017 m. pabaigoje.

Parašė scenarijus ir režisavo filmus „Metamarfozės“ (2008), „Naš denik“ (2006), „Rūtos Staliūnaitės portretas“ (2006), „Vieną kartą“ (2005), „Everestas“ (2005). Nuo 2013 m. taip pat debiutavo kaip prodiuserė su animaciniu filmu „Neeuklidinė geometrija“ (rež. Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė), vėliau koprodiusavo dokumentinį filmą „Apie Joną“ (rež. Jokūbas Vilius Tūras).

Dirba kituose vaidybiniuose filmuose, reklamose, aktyviai dalyvauja kino edukaciniuose projektuose, prisideda prie lietuviško kino sklaidos Europos šalių kino forumo „Scanorama“ metu.

Komentarai
Komentarai: 0

Eišiškių jaunimas sėmėsi žinių apie Abiejų Tautų Respubliką

2017-04-01

Šią savaitę Eišiškių jaunimas kartu su istoriku dr. Norbertu Černiausku nagrinėjo lietuvių ir lenkų santykius, Abiejų Tautų Respublikos ypatumus. Kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje vykusią paskaitą-diskusiją moderavo ...

Šią savaitę Eišiškių jaunimas kartu su istoriku dr. Norbertu Černiausku nagrinėjo lietuvių ir lenkų santykius, Abiejų Tautų Respublikos ypatumus. Kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje vykusią paskaitą-diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Kalbėjome apie Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Šį kartą į daugelį dalykų buvo pažvelgta ne tik iš lietuvių, kaip mums įprasta istorijos pamokose, bet ir iš lenkų pusės, – pasakoja Gabrielė Milkintaitė. – Supratom, kad lenkai turėjo didelės įtakos Lietuvos istorijai. Lietuviai ir lenkai daug metų gerai sutarė, pavyzdžiui, lenkai padėjo Vytautui laimėti Žalgirio mūšį, tačiau šie gražūs santykiai pasikeitė, kai lenkai užėmė Vilniaus kraštą.“

Paskaitos-diskusijos metu istorikas N. Černiauskas, siekdamas pažadinti jaunuolių smalsumą ir atskleisti ATR laikotarpio reikšmę, kvietė palyginti LKD mūšius (Žalgirio, Saulės ir kt.), didikus (Gediminas, Vytautas, Kęstutis) ir ATR laikotapio kovas (Chotyno mūšis), vadovus (Jonas Sobieskis, Vazos ir kt.). Nors ATR laikotarpio pergalės, asmenybės yra ne mažiau svarbios nei LDK, tačiau jaunuoliams jos menkiau žinomos, tad istorikas N. Černiaukas ir pasistengė užpildyti šias spragas.

Anot Gabrielės, dalis lietuvių buvo nusistatę prieš Liublino uniją, pagal kurią įkurta ATR, dėl lenkų kalbos įsigalėjimo,  tačiau, kaip pastebi mergina, čia svarbu paminėti, kad tuomet lietuvių kalba dar nebuvo tiek išsivysčiusi ir pažengusi kaip lenkų.

ATR buvo nemažai reikšmingų pasiekimų. Tai buvo teisinė valstybė, kurioje galiojo Statutai, 1791 m. buvo priimta pirmoji Europoje rašytinė Gegužės 3-iosios Konstitucija. Kaip pasakoja Augustė Kiselytė, gali būti, kad tik Eišiškėse šiandien tebėra Gegužės 3 gatvė, kuri įpasmina šį svarbų istorinį įvykį.

Anot N. Černiausko, ATR galėjo pasigirti stipriausia kavalerija to meto Europoje („sparnuotieji“ husarai). Ji taip pat galėjo didžiuotis mokslo ir kultūros laimėjimais: Kazimieras Simonavičius išleido plačiai išgarsėjusį veikalą „Didysis artilerijos menas“, XVIII a. Vilniaus universiteto astronomijos observatorija buvo viena iš penkių stipriausių to meto observatorijų Europoje. O kur dar tuo metu kūrę poetai Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas ir kiti.

Kaip pastebi N. Černiauskas, ATR buvo tolerantiška valstybė. Vilniuje tuo metu gyveno dešimties skirtingų religijų atstovai. Palietus šią temą, netrukus užvirė diskusija, o kas gi yra lietuvis. „Priėjom išvados, kad svarbu ne atspausdas pase, o tavo paties pasirinkimas, kurioj pusėj būti,“ – pasakoja Gabrielė. O štai Agnė Pogoželskaitė sako: „Manau, kas lietuvis yra tas, kuris laikosi Lietuvos įstatymų, pripažįsta jos kultūrą. Jis gali gyventi bet kur, bet svarbu, kad širdyje būtų Lietuva.“

Istorikas pateikė ne vieną pavyzdį, kuris padėjo išplėsti lietuvio sampratą. Pavyzdžiui, nors 1794 m. sukilimo vadas Tadas Kosčiuska gimė dabartinėje Baltarusijoje, tačiau niekas neabejoja, kad jis lietuvis. O štai Nobelio premijos laureatas Bernardas Lounas 1921 m. gimė Lietuvoje, vėliau išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau jį vis tiek laikome lietuviu. 

ATR gyventojai savo laisves stengėsi apginti net trijuose sukilimuose: 1831 m. ir 1863–1864 m. (dar vadinamas Sausio sukilimu) kovos prieš caro valdžią, 1794 m. (Kosciuškos sukilimas) – prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę.

Anot Gabrielės, paskaita-diskusija leido plačiau pažvegti į ATR ir joje vykusius įvykius, suvokti, kokia svarbi to meto žmonėms buvo laisvė. „Man atrodo, kad dabar žmonės taip nebevertina laisvės kaip anuomet, kai ji buvo svarbesnė už turtus ar net šeimą,“ – mano ji.

Komentarai
Шурыгина 2017-04-03

Gerych на донышке :DDD

Komentarai: 1

Šalčininkų rajono jaunimas aiškinsis, kaip buvo ginama Abiejų Tautų Respubliką

2017-03-27

Šalčininkų rajono jaunimo komanda „Eišiškių versmė“ leidžiasi į istorinius tyrinėjimus. Jau šį antradienį (kovo 28 d.) 12 val. kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje lankysis istorikas, Vilniaus ...

Šalčininkų rajono jaunimo komanda „Eišiškių versmė“ leidžiasi į istorinius tyrinėjimus. Jau šį antradienį (kovo 28 d.) 12 val. kūrybinėje dirbtuvėje Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje lankysis istorikas, Vilniaus universiteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas, kuris kartu su jaunimu diskutuos ir aiškinsis, kodėl Abiejų Tautų Respubliką reikėjo ginti net trijose sukilimuose, kokie buvo jos pasiekimai ir vaidmuo.

Paskaitą-diskusiją moderuos vienas projekto „Gyvenu laisvai!“ iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

Komentarai: 1

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.