Naujienos Apie komandą

Nufilmuoti projekto dalyvių sukurtų filmų aptarimai

2017-05-02

Šį šeštadienį (balandžio 29 d.) net trys projekto „Gyvenu laisvai!“ I-ojo etapo jaunimo komandos išsiruošė į Vilnių. Čia jaunuoliai lankėsi LRT studijoje, kur kartu su režisieriais, istorikais, žurnalistais dar kartą prisiminė ir aptarė ...

Šį šeštadienį (balandžio 29 d.) net trys projekto „Gyvenu laisvai!“ I-ojo etapo jaunimo komandos išsiruošė į Vilnių. Čia jaunuoliai lankėsi LRT studijoje, kur kartu su režisieriais, istorikais, žurnalistais dar kartą prisiminė ir aptarė savo sukurtus filmus.

Daugelis jaunuolių pirmą kartą lankėsi televizijos studijoje ir iš arti pamatė, kaip vyksta TV laidų  filmavimai, kaip dirba režisieriai, vaidzdo ir garso operatoriai, asistentai. Studijoje projekto dalyvius pasitiko ir filmų aptarimus-diskusijas vedė LRT žurnalistas Deividas Jursevičius.

Pirmoji į LRT studiją atvyko Šalčininkų rajono komanda „Šalčios šaltinis“. Prieš filmavimą jaunuoliai vis bandė prisiminti filmo apie Paulavos Respubliką detales, nuspėti, ko klaus laidos vedėjas. Pasirodžius režisieriui Vytautui V. Landsbergiui, veiduose kaipmat nušvito šypsenos ir, rodos, neliko nė menkiausio nerimo. Be jaunuolių ir V. V. Landsbergio, filmavime taip pat dalyvavo ir istoriko žvilgsniu į unikalią XVIII a. pab. respubliką Šalčininkų rajone pažvelgė Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas, savo mintimis dalijosi projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Šalčininkų rajone Ana Nester.

Anot šalčininkietės Viktorijos Smachtinos, šis filmavimas buvo puiki galimybė suprasti ir pajusti, kaip vyksta darbas televizijoje. Apsilankymas grimo kambaryje, prisegami mikrofonai, aplink net kelios kamerų, įskaitant „skraidančias“ virš galvų,... visa tai buvo nauja ir paliko įspūdį.

Mergina džiaugiasi, kad visi Lietuvos gyventojai galės pamatyti šalčininkiečių komandos kūybą, daugiau sužinoti apie Paulavos Respubliką. „Nors mūsų filmas neilgas, tačiau galbūt jis paskatins pasidomėti šia vietove, jos istorija, nes tai dalykai, kuriais reikia didžiuotis,“ – kalba Viktorija.

Po šalčininkiečių atėjo metas savo filmą ir jame gvildenamus klausimus aptarti Visagino komandai „Gervuogė“. Jaunuoliai kartu su filmo „Visagino taikos batalionas“ režisieriumi Audriumi Lelkaičiu, „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistu Aurimu Peredniu ieškojo atsakymų, kas vienija įvairių tautybių žmones, kur slypi Visagino išskirtinumas, kaip žmonių santykius veikia stereotipai ir baimės, kiek prie jų formavimo prisideda žiniasklaida, ir kt.

„Televizijos laidoje dalyvavau pirmą kartą. Daugiausia nerimavau dėl to, kad kalbėdama negalėsiu „persijungti“ į lietuvių kalbą, painiosiu žodžius, bet pavyko daugmaž susikaupti ir viskas buvo gerai, – pasakoja visaginietė Irina Jarec. – Nors visi šiek tiek nervinomės, tačiau stengėmės kuo pristatyti savo idėją Lietuvai. Puiku, kad diskusiją baigėme mintimis apie tai, kas mus visus vienija, o ne skiria.“

Galiausiai į LRT studiją žengė ir Vilniaus rajono komanda „Vilnija“, kurią atlydėjo mokytojai, tėvai, broliai, seserys ir kiti bendruomenės nariai. Jaunuoliai kartu su filmo režisieriumi Jonu Ohmanu, scenariste Tekle Kavtaradze, istoriku dr. Alvydu Nikžentaičiu, mokytoja Ana Pavilovič-Jančis aiškinosi, kaip sugyvena skirtingų tautų atstovai Vilniaus krašte, kodėl čia jaunuoliai lengviau įsilieja į bendruomenę nei Vilniaus mieste, ir kt.

Anot Ivetos Kemėšytės ir Ivetos Kiselytės iš Nemėžio, labai geras sumanymas parodyti visus filmus per televiziją, nes jie padeda geriau pažinti projekto dalyvius.

Jau labai greitai – gegužės mėn. – per LRT „Kultūros“ kanalą bus transliuojami projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių sukurti  filmų ir jų aptarimai-diskusijos.

Komentarai
Komentarai: 0

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

Komentarai: 1

Šalčininkų jaunimas lankėsi Europos Parlamente Strasbūre

2017-02-19

Šių metų vasario 9 d. Šalčininkų rajono jaunimo komanda „Šalčios šaltinis“ viešėjo Europos Parlamento būstinėje Strasbūre. Dalyvaudami programoje „Euroscola“, šalčininkiečiai kartu su bendraamžiais iš kitų ...

Šių metų vasario 9 d. Šalčininkų rajono jaunimo komanda „Šalčios šaltinis“ viešėjo Europos Parlamento būstinėje Strasbūre. Dalyvaudami programoje „Euroscola“, šalčininkiečiai kartu su bendraamžiais iš kitų Europos Sąjungos šalių vienai dienai tapo Europos Parlamento nariais.

Uždavė rūpimus klausimus

„Vykstant į Europos Parlamentą buvo smalsu, įdomu ir šiek tiek neramu, kas gi mūsų laukia. Tą dieną į Europos Parlamentą susirinko net apie 500 jaunuolių iš 21 valstybės,“ – pasakoja Viktorija Smachtina.

Į didžiojoje salėje įsikūrusius jaunuolius pirmiausia kreipėsi Europos Parlamento administratoriai, kurie papasakojo apie šią instituciją bei Europos Sąjungą. Į jaunimo klausimus nuotoliniu būdu atsakinėjo Europos Parlamento narys prof. dr. Klausas Buchneris. „Jaunuoliai norėjo daugiau sužinoti apie situaciją Ukrainoje, Europos Sąjungos santykius su Rusija, kas Europos laukia ateityje,“ – prisimena Viktorija.

Vėliu kiekvienos šalies atstovai turėjo trumpai, vos per vieną minutę, prisistatyti kitiems surinkusiems. Šalčininkiečiai šią užduotį patikėjo Albertui Žolnerovič ir Jovitai Šiškovskai.

Dirbo frakcijose

Jaunuoliai net kelias valandas dirbo frakcijose ir nagrinėjo Europai svarbius klausimus. „Buvau frakcijoje, kurioje svarstėme, kaip Europos Sąjungos šalys gali padėti valstybėms, kurios nepriklauso šiai bendrijai. Pasidalinome į dvi mažesnes grupes. Mano grupė daugiausia diskutavo apie pagalbą Ukrainai. Kalbėjome, kad reikia burti savanorius, kad visos šalys turi teikti pagalbą pagal savo galimybes – kad nebūtų taip, kad tik vienos padeda, o kitos nieko nedaro, kad pagalba turi būti apgalvota, nenuskriaudžiant savo šalių gyventojų, – pasakoja Viktorija. – Kita frakcijos grupė svarstė, kaip būtų galima padėti Afrikos gyventojams. Viena jos narių buvo Afrikoje gimusi, tačiau šiuo metu Belgijoje gyvenanti mergina. Ji taikliai pastebėjo, kad būtina bendradarbiauti, kalbėtis su šio žemyno gyventojais, nes tik tada pagalba bus tokia, kokios iš tikro reikia.“

O štai Mirena Stasilo priklausė frakcijai, kuri ieškojo būdų jaunimo užimtumui gerinti. „Reikėtų, kad jaunuoliai sulauktų darbo pasiūlymų dar prieš baigdami studijas. Kaip organizuojami „Erasmus“ studentų mainai, taip galėtų būti panašūs mainai ir darbo rinkoje. Taip pat reikėtų priemonių, kurios padėtų jauniems žmonėms įsilieti į darbo kolektyvus,“ – mintimis dalijasi mergina. Dar kita šalčininkietė Ivona Ulbin su bendraamžiais svarstė migracijos ir emigracijos problemas.

Kiekviena frakcija pristatė savo siūlymus plenariniame posėdyje ir jaunieji europarlamentarai balsuodami jiems pritarė arba juos atmetė.

Pagerino žinias

Kaip pasakoja Viktorija, vizito metu jaunuoliai taip pat balsavo ir dėl kitų klausimų. Vienas jų buvo: ar mokykloje pakankamai gaunate žinių apie Europos Parlamentą? „Didžioji dalis susirinkusių teigė, kad mokyklose per mažai kalbama apie šią instituciją. Pritariu šiai nuomonei. Apie Europos Parlamentą kiek daugiau sužinojau tik pernai rudenį, kai ruošėmės konkursui „Euroscola“ Vilniuje,“ – prisipažįsta Viktorija. Jai antrina ir Sabina, kuri po šio vizito geriau suvokė, kas ir kaip vyksta Europos Parlamente.

„Dirbti frakcijose buvo nelengva, susidūrė skirtingos nuomonės, argumentus lydėjo kontrargumentai, todėl reikėjo stengtis įsiklausyti į kiekvieną poziciją, įvertinti, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiktų mūsų šalį ir visą Europą, jos ateitį, – tikina Viktorija. – Nemėgstu politikos ir nelabai ką apie ją žinau, tačiau po šio vizito susimąsčiau, kad galbūt vertėtų labiau ja domėtis.“

„Supratau, kaip nelengva atstovauti visos Europos interesus,“ – priduria Sabina.   

Vizito metu jaunuoliai taip dalyvavo žaidime „Eurogame“ ir susibūrę į grupes po keturis bandė atsakyti į įvairius su Europa susijusius klausimus. Anot Viktorijos, vienas labiausiai atmintin įstrigusių momentų buvo, kai besibaigiant programai, suskambo Europos himnas, į salę buvo įneštos visų valstybių vėliavos. „Užplūdo bendrystės jausmas, pasididžiavimas, kad esame Europos dalis,“ – sako ji.

 Kelionės metu jaunuoliai taip pat trumpam užsuko į Drezdeną, Paryžių, Briuselį ir Amsterdamą.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkų jaunimas išvyko į Europos Parlamentą Strasbūre

2017-02-08

Prieš kelias dienas Šalčininkų rajono komanda „Šalčios šaltinis“ leidosi į kelionę į Europos Parlamento būstine Strasbūre ir vasario 9 d. (antradienį) jaunuoliai čia dalyvaus specialioje „Euroscola“ programoje.

Programos metu ...

Prieš kelias dienas Šalčininkų rajono komanda „Šalčios šaltinis“ leidosi į kelionę į Europos Parlamento būstine Strasbūre ir vasario 9 d. (antradienį) jaunuoliai čia dalyvaus specialioje „Euroscola“ programoje.

Programos metu šalčininkiečiai kartu su kitų Europos šalių jaunimu vienai dienai taps Europos Parlamento nariais: nagrinės Europai svarbius klausimus, diskutuos, derėsis ir balsuodami sieks priimti bendrus sprendimus. Ši patirtis leis jaunuoliams patiems, per savo asmeninę patirtį pajusti, kaip vyksta darbas Europos Parlamente.

Šalčininkų jaunimui ši kelionė atiteko po to, kai 2016 m. lapkričio mėn., varžydamiesi su kitomis projekto „Gyvenu laisvai!“ komandomis, jie užėmė antrą vietą „Euroscola“ finale Vilniuje.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkuose – filmo „Paulavos Respublika“ premjera

2016-12-03

Š. m. lapkričio 23 d. Šalčininkų kultūros centre projekto „Gyvenu laisvai!“ komanda „Šalčios šaltinis“ pristatė kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite sukurtą filmą apie unikalią XVIII a. pab. Paulavos ...

Š. m. lapkričio 23 d. Šalčininkų kultūros centre projekto „Gyvenu laisvai!“ komanda „Šalčios šaltinis“ pristatė kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite sukurtą filmą apie unikalią XVIII a. pab. Paulavos Respubliką.

Filmo premjeroje dalyvavo Šalčininkų rajono mero pavaduotoja Jadvyga Sinkevič, Savivaldybės administracijos direktorius Josif Rybak ir jo pavaduotoja Beata Petkevič. Taip pat į filmo pristatymą atvyko režisieriai V. V. Landsbergis, R. Rakauskaitė, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos direktorė Irena Volska, kiti pedagogai, jaunuolių draugai, tėvai.

„Aš nelabai pažinojau Šalčininkų ir staiga atradau fantastišką kraštą, mielus žmones, su kuriais turėjau progą savaitę dirbti. Kai mane pristato kaip režisierių, noriu prieštarauti, nes jaunimas viską padarė patys, mes buvome tik asistentai. Jie sugalvojo filmo scenarijų ir idėją. Paskutinę akimirką paaiškėjo, kad aktorius, turėjęs filme vaidinti tėvą negalės atvykti, ir aš turėjau tai padaryti pats. Filmas yra labai nuoširdus ir informatyvus, – renginyje kalbėjo V. V. Landsbergis. – Šie jauni žmonės yra idealistai, romantikai, ir būkit tokie,“ – kreipdamasis į komandos narius tęsė jis.

„Šis filmas leido suprasti, kad mes esame unikalūs, turime unikalią istoriją, ir parodė visai Lietuvai, koks turtingas istorija yra Šalčininkų rajonas. Dalyvaudami šiame projekte jauni žmonės gavo labai svarbų įrankį, kuris jiems pravers ateityje. Šiandien projektas nesibaigia, tai tik pradžia: kažkas pasirinks darbą kultūros srityje, kažkas rašys knygas, vaidins. Džiaugiuosi, kad turime tokius talentingus ir kūrybingus jaunus žmones,“ – kalbėjo Beata Petkevič.

Parengta pagal Salcininkai.lt informaciją.

Visą straipsnį galite rasti:
http://www.salcininkai.lt/lit/Filmas-paulavos-respublika-salcininkuose/9668/41892

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.