Naujienos Apie komandą

Filmo „Paulavos Respublika“ premjera Šalčininkuose

2016-11-21

Projekto „Gyvenu laisvai!“ komanda „Šalčios šaltinis“ kviečia į filmo „Paulavos Respublika“ pristatymą ir peržiūrą, kuri vyks šių metų lapkričio 23 d. (trečiadienį) 16 val. Šalčininkų kultūros ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ komanda „Šalčios šaltinis“ kviečia į filmo „Paulavos Respublika“ pristatymą ir peržiūrą, kuri vyks šių metų lapkričio 23 d. (trečiadienį) 16 val. Šalčininkų kultūros centre.

Šalčininkiečių kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu, R. Rakauskaite ir kitais kūrybinės komandos nariais sukurtam filmui atiteko pagrindinis projekto „Gyvenu laisvai!“ apdovanojimas. Kaip pasakoja Mirena Stasilo, viena iš komandos „Šalčios šaltinis“ narių, jaunuoliai į filmo pristatymą ir peržiūrą pakvietė visus kūrybinės komandos narius ir, jaunuolių džiaugsmui, daugelis jų žadėjo dalyvauti.

Minėtame filme pasakojama apie unikalios Paulavos Respublikos įkūrimą, gyvavimą ir likvidavimą. Tai filmas apie pagarbą savo kraštui ir didingą jo istoriją, apie grafo Povilo Ksavero Bžostovskio demokratinį požiūrį į valstiečius, suteiktas asmens laisves, paprastų žmonių švietimą ir jų atsidavimą savo žemei.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai: didžiausias mūsų laimėjimas – Nepriklausomybės atkūrimas

2016-10-13

Šį trečiadienį (spalio 12 d.) Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Rasa Tapinienė. Jie kartu su jaunimu prisiminė svarbiausius XX–XXI a. įvykius, diskutavo, kuriais iš jų galime didžiuotis, o ...

Šį trečiadienį (spalio 12 d.) Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Rasa Tapinienė. Jie kartu su jaunimu prisiminė svarbiausius XX–XXI a. įvykius, diskutavo, kuriais iš jų galime didžiuotis, o kurie verčia sunerimti.

Visi kalbinti jaunuoliai lyg susitarę tikino, kad didžiausias mūsų laimėjimas – Nepriklausomybės atkūrimas. „Šiandien kiekvienas žmogus gali laisvai reikšti savo nuomonę, turi daugiau teisių, daugiau galimybių mokytis ir tobulėti, gali laisvai keliauti į kitas šalis,“ – gyvenimo nepriklausomoje valstybėje privalumus vardija Ivona Ulbin. O štai Viktorija Smachtina pastebi: „Visur yra tam tikrų pliusų ir tam tikrų minusų. Mūsų seneliai sako, kad sovietiniais laikais buvo geriau, mums atrodo, kad dabar.“

O kuo be Nepriklausomybės galim dar didžiuotis? „Turim labai gerus krepšininkus. Jeigu jie neišsivažinėtų, pas mus būtų tikrai aukštas krepšinio lygis,“ – mano Ivona. Kalbant apie sporto pasiekimus, būtina paminėti ir „auksine žuvele“ vadinamą plaukikę Rūtą Meilutytę.

Mokslo srityje taip pat turim kuo pasigirti. Kaip pastebi Ivona, visai neseniai profesorius Virginijus Šikšnys už sudėtingus tyrimus su DNR pretendavo gauti Nobelio premiją. Nors šiemet ir nepasisekė, bet būti tarp pretendentų – taip pat garbė. Mergina atkreipia dėmesį, kad Nobelio premiją yra gavęs Česlovas Milošas, tačiau, anot jos, ne visi pripažįsta, kad ši premija priklauso lietuviams, mat laiko šį rašytoją lenku. Taip pat net kelios Nobelio premijos buvo skirtos iš Lietuvos emigravusiems žydams.

Anot Mirenos Stasilo, kalbėdami apie pasiekimus, negalime pamiršti ir gamtos turtų – švaraus vandens, žaliuojančių miškų. Atsigręžus šiek tiek praeitin, į Tarpukario laikotarpį, merginos mini lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, ekonominį augimą ir sėkmingą pieno produktų eksportą į kitas šalis.

Kaip „nėra namų be dūmų“, taip nėra valstybės be tam tikrų sunkumų, problemų. Anot Ivonos, vienas iš Lietuvos pralaimėjimų – neigiamas požiūris į kitas tautas. Tautų santykiams iliustruoti mergina kaip mat pateikia konkretų pavyzdį: Vilniuje, Rusų gatvėje, lentelę su gatvės pavadinimu rusu kalba vandalai ištepliojo dažais vos per keletą valandų nuo jos atidengimo. Mirena kaip vieną didžiausių pralaimėjimų mini holokaustą: „Man tai atrodo taip baisu, nesuprantu, kaip galima žudyti kitą žmogų. Noriu tikėti, kad daugelis suvokė, ką padarė, kad taip negerai.“

Merginos pastebi, kad šiandien taip pat liūdina emigracija, ypač, kai išvažiuoja protingi, išsilavinę žmonės ir nebesugrįžta atgal į Lietuvą. Prie pralaimėjimų Ivona priskiria ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, dėl kurio, anot jos, netekome pigios elektros energijos. 

 „Ar situacija pasikeis, ar ateityje neliks tokių pralaimėjimų, priklauso nuo mūsų pačių – jaunimo. Jei liksime čia, neišvažiuosime, Lietuvai bus tik geriau,“ – svarsto Ivona. Jai antrina ir Viktorija, kuri įsitikinusi, kad pokyčius lemia mūsų pasirinkimai ir požiūris. 

Komentarai
Komentarai: 0

Į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta N. Černiauskas ir R. Tapinienė

2016-10-11

Trečiadienį (spalio 12 d.), šalčininkiečių laukia nauji svečiai ir diskusijos su jais. Į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę Jano Sniadeckio gimnazijoje atvyksta istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Rasa ...

Trečiadienį (spalio 12 d.), šalčininkiečių laukia nauji svečiai ir diskusijos su jais. Į Šalčininkų rajono kūrybinę dirbtuvę Jano Sniadeckio gimnazijoje atvyksta istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Rasa Tapinienė.

Šį kartą jaunuoliai aiškinsis, kokie buvo didžiausi XX–XXI a. Lietuvos laimėjimai ir pralaimėjimai.

Įdomu? Ateik ir dalyvauk! Paskaitos-diskusijos pradžia – 13 val.

Komentarai
Komentarai: 0

Ką naujo šalčininkiečiai išsiaiškino apie tautų santykius ir kaip juos vertina

2016-09-21

Šią savaitę Šalčininkų rajono jaunimas pasitiko kiek kitaip nei įprastai – dalyvaudamas paskaitoje-diskusijoje apie tautų santykius nuo LDK iki šių dienų kartu su žurnalistu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir Lietuvos žurnalistų ...

Šią savaitę Šalčininkų rajono jaunimas pasitiko kiek kitaip nei įprastai – dalyvaudamas paskaitoje-diskusijoje apie tautų santykius nuo LDK iki šių dienų kartu su žurnalistu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

Anot Evelinos Četyrkovskos, susitikimo dalyviai aiškinosi, kokių tautų ir religijų atstovai gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pasirodo, joje buvo įsikūrę lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir visiems užteko vietos, visi gerai sutarė. O štai kiek vėliau prasidėjo nesutarimai tarp protestantų ir katalikų, ir, kaip sako Evelina, tai buvo pirmasis „raudonas signalas“.

Mergina tikina, kad buvo labai įdomu išgirsti, kada ėmė skirtis lenkų ir lietuvių raštas, kokias sutartis yra pasirašiusios Lietuva ir Lenkija. „Pasakojo apie tuos laikus, kai atsirado lietuviškas raštas, būtent raidės „š“, „č“... Jonas Basanavičius įvedė tas raides, nes jo žmona buvo iš Čekijos, kur buvo rašoma ne „sz“, „cz“, bet „š“, „č“,“ – naujomis žiniomis dalijasi Evelina.

Kaip pasakoja Sabina Butrimovič, paskaitos-diskusijos dalyviai įvardijo, kad dažniausiai nesantaiką tarp žmonių kursto skolos, pinigai, skirtingi požiūriai ir nuomonės, pyktis, pavydas, įžeidinėjimai... Merginos teigimu, tautų santykiams didelės įtakos turi stereotipai ir tai, kad pagal atskirų žmonių poelgius vertiname visą tautą. „Mano manymu, tai neteisinga: šiandien daug kas prisimena seną istoriją, kas su kuo kariavo, konfliktavo ir nori visai tai „uždėti“ ant šiuolaikinio pasaulio. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo valdžios,“ – pastebi ji.

Paklausta, kaip šiandien vertina skirtingų tautų santykius Lietuvoje, Evelina pastebi, kad mūsų valstybė labiau toleruoja toliau įsikūrusių tautų kalbą, žmones nei tų, kurios yra šalia, pavyzdžiui, lenkų, rusų. „Tai buvo pastebima, kai neleido naudoti lentelių su gatvių pavadinimais lenkų kalba, tačiau angliški užrašai nekliuvo“, – pateikia pavyzdį Evelina. Jai antrina ir Sabina, kuri sako, kad nors Lietuvoje tautų santykiai „nėra blogiausi, tačiau tokie nesusipratimai, kaip, tarkime, lenkiškų raidžių rašyba, piktina žmones.  Man tai nesukelia problemų, tačiau esu už tai, kad palikti ir lenkiškas raides. Žinau pavyzdžių, kai senelių pavardės rašomos su lenkiškom raidėm, o vaikų, anūkų – lietuviškom, taip išeina, kad tai visai skirtingi žmonės.“

O štai Ivona Ulbin išsamiau apibūdina, kaip skirtingos tautos sutaria Šalčininkuose. Merginos teigimu, čia jų santykiai pakankamai geri, tačiau pasitaiko ir tam tikrų nesusipratimų. Ivona pasakoja, kad daug tėvų vaikus leidžia į lenkišką gimnaziją, nors teigia esantys lietuviai. Ji kaipmat paaiškina tokį jų pasirinkimą: „nes vėliau vaikas gali mokytis Lenkijoje nemokamai. Be to, lenkiška mokykla gauna paramą iš Lenkijos, vasarą gali išvažiuot į Lenkiją pailsėt“. Dar vienas jautrus klausimas – bendras literatūros ir kalbos egzaminas lenkiškų ir lietuviškų mokyklų mokiniams. Anot Ivonos, tai nesulaikys jaunų žmonių mūsų šalyje. Nors ji pati ketina studijuoti istoriją ir pilietinį ugdymą Lietuvoje, tačiau net 5 bendraklasiai iš 25 mokinių ketina vykti į Lenkiją studijuoti medicinos. „Kodėl gi ne, jeigu yra galimybė nemokamai?“ – svarsto mergina.

Ar galima išspręsti šias problemas, pagerinti tautų santykius? „Pagerinti galima paprastai. Kaip sakė Rimvydas Valatka, santykiams tarp valstybių pagerinti reikia 2 dalykų: atiduoti ką paėmei ir atsiprašyti“,“ – paskaitoje-diskusijoje nuskambėjusią mintį prisimena Evelina. Ji nusiteikusi optimistiškai: „Mano nuomone, laikui bėgant, pasikeitus valdžiai, tautos suartės, nes sakoma, kad istorija kartojasi spirale, vengiama tik klaidų. Suartėjimo priežastimi gali tapti konfliktas su kitomis valstybėmis.“ Evelina mano, kad lietuviai ir lenkai, būdami kaimynais, susivienytų ir terorizmo grėsmės akivaizdoje.

Ivona taip pat tikisi, kad ateityje tautos atras bendrų tikslų, palaikys gerus ryšius. „Kiekviena tauta galėtų tiesiog iškloti ko nori ir tarpusavyje surasti bendrų interesų. Viskas priklauso nuo mūsų jaunimo, kaip jis kurs mūsų tėvynę,“ – apibendrina ji. 

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkų rajono jaunimas naują savaitę pasitinka su Rimvydu Valatka

2016-09-18

Kaip pasitiksi pirmadienį, tokia bus ir visa savaitė. Jau šį pirmadienį (rugsėjo 19 d.) Šalčininkų rajono jaunimą kviečiame į paskaitą-diskusiją, kaip keitėsi tautų santykiai nuo LDK iki šių dienų, kaip tautų meilę pakeitė ...

Kaip pasitiksi pirmadienį, tokia bus ir visa savaitė. Jau šį pirmadienį (rugsėjo 19 d.) Šalčininkų rajono jaunimą kviečiame į paskaitą-diskusiją, kaip keitėsi tautų santykiai nuo LDK iki šių dienų, kaip tautų meilę pakeitė nesutarimai.

Paskaitą-diskusiją ves žurnalistas, publicistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka. Jam talkins, pasidalinti savo mintimis ir nuomone kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 13 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.