Naujienos Apie komandą

Šalčininkiečiai gludino filmo apie Paulavos Respubliką scenarijų

2016-05-12

Šią savaitę, susitikęs su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu, Šalčininkų rajono jaunimas suko galvas, svarstė ir dalijosi idėjomis, kokių naujų detalių, papildomų spalvų ir atspalvių įnešti į filmo apie Paulavos Respubliką scenarijų.

Kaip pasakoja ...

Šią savaitę, susitikęs su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu, Šalčininkų rajono jaunimas suko galvas, svarstė ir dalijosi idėjomis, kokių naujų detalių, papildomų spalvų ir atspalvių įnešti į filmo apie Paulavos Respubliką scenarijų.

Kaip pasakoja Gabrielė Petrašun, režisierius pagal jaunuolių idėjas, pasiūlymus sudėliojo filmo scenarijų, tačiau jis buvo gana abstraktus. Perskaičius scenarijų, buvo aišku, kas po ko vyksta, tačiau tvyrojo nežinia, kaip tai vyksta, kokie veikėjų charakteriai, nuotaikos ir panašiai.

Anot Gabrielės, jaunuoliai jau anksčiau buvo sutarę, kad filmas prasidės nuo mokinių ekskursijos-archeologinės ekspedicijos, tačiau tik šiame susitikime paaiškėjo, kokie tai bus mokiniai. Pavyzdžiui, kad vienas jų vis gros gitara, kitas bus itin pavydus, trečias nesupras, kodėl jis apkritai vyksta į ekspediciją, ir t.t. Kol kas jaunuoliai papildomomis detalėmis apipynė tik dalį scenarijaus, todėl prie šio darbo dar teks grįžti.

„Galbūt dėl karščio iš pradžių kiek sunkokai sekėsi pildyti scenarijų, vėliau buvo geriau. Jau pirmadienį važiuosime ieškoti, apžiūrėti filmavimams tinkamų vietų,“ – sako Sabina Butrimovič. Anot Tomaš Jundo, režisierius pamėtėja įvairiausių idėjų, tačiau patiems jaunuoliams tenka nuspręsti, kurias iš jų ir kaip panaudoti filme. „Vytautas labai geras mūsų vedlys, pagalbininkas,“ – džiaugiasi vaikinas.

Sabinos teigimu, režisierius taip pat paaiškino, kuo skiriasi stambus, vidutinis ir bendras filmavimo planas, kartu su jaunuoliais aptarė, kokius planus reikėtų naudoti konkrečiose filmo scenose. Pavyzdžiui, kada rodyti tik žmogaus pėdas, žingsnius, o kada – visą kūną.  

Tomaš šį kartą gavo individualią užduotį – iki kito susitikimo jis turi išsiaiškinti, kokius įžadus XVIII a., t. y. tuomet, kai vyksta filmo veiksmas, turėjo duoti vienuolėmis norinčios tapti merginos. Ši užduotis Tomaš atiteko neatsitiktinai: vaikinas ne tik kuriamame filme vaidins klieriką, bet ir savo ateitį sieja su tarnyste Dievui. „Man šis vaidmuo labai patinka, nes ir pats planuoju stoti į kunigų seminariją. Turiu gerus santykius su dvasininkais, domiuosi liturgija, todėl, manau, tai išsiaiškinti nebus sudėtinga,“ – sako jis.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai filmo scenarijuje dėlios taškus ant „i“

2016-05-08

Šį pirmadienį (gegužės 9 d.) šalčininkiečiai dar kartą susitiks su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu ir kartu dėlios taškus ant „i“ filmo apie XVIII a. Paulavos Respubliką scenarijuje.

Pagrindinė filmo idėja, pagrindiniai veikėjai, jų ...

Šį pirmadienį (gegužės 9 d.) šalčininkiečiai dar kartą susitiks su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu ir kartu dėlios taškus ant „i“ filmo apie XVIII a. Paulavos Respubliką scenarijuje.

Pagrindinė filmo idėja, pagrindiniai veikėjai, jų charakteriai ir veiksmai jau aiškūs, apgalvoti, tačiau dar liko keletas detalių, kurias prieš prasidedant filmavimams, būtina aptarti, išdiskutuoti. Tikimės, kad po šio susitikimo neatsakytų klausimų liks dar mažiau :)

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai aptarė Paulavos Respublikos žlugimo aplinkybes

2016-05-06

Praėjusią savaitę Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ bendraautorė doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir žurnalistas Aurimas Perednis.

Kūrybinės dirbtuvės ...

Praėjusią savaitę Šalčininkų rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ bendraautorė doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir žurnalistas Aurimas Perednis.

Kūrybinės dirbtuvės svečiai kartu su jaunuoliais nagrinėjo Paulavos Respublikos žūties aplinkybes, aiškinosi, kas siejo, o kas skyrė Paulavos ir Abiejų Tautų respublikas. „Pagrindinis panašumas buvo tas, kad abiejų respublikų gyventojai norėjo ir siekė laisvės,“ – sako užsiėmimo dalyvė Sabina Zdanovič. O štai Evelina Četyrkovska įžvelgia daugiau panašumų: reformos prieš luominę visuomenę, būtinybė mokytis kalbų. „Abiejų respublikų gyventojams teko mokytis kalbų. Visi Paulavos Respublikos gyventojai turėjo išmokti rašyti ir skaityti, o Abiejų Tautų Respublikos lietuviai – kalbėti lenkiškai,“ –  pastebi Evelina.

1769 m. Povilas Ksaveras Bžostovskis išleido Paulavos Respublikos nuostatus. Pagal juos valstiečių šeimos buvo iš dalies paleistos į laisvę, joms leidžiama laisvai prekiauti, už piniginę rentą dalijamos žemės. Po daugiau kaip dvidešimties metų – 1791 m. gegužės 3 d. – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas balsų dauguma priėmė dokumentą, kuris savo forma ir turiniu atitinka konstitucijos sampratą. Juo panaikinta „liberum veto“ („aš draudžiu“) teisė, pradėtos reformos, nukreiptos prieš įsišaknijusią didikų savivalę ATR politiniame gyvenime. Konstitucijos kūrėjai garantavo laisviesiems žemdirbiams valstybės globą, o iškilus nepagrįstiems žemvaldžių reikalavimams ar veiksmams – teisėtvarkos apsaugą.

„Paulavos Respublikos įkūrėjas siekė ne žodžiais įrodynėti, kodėl svarbi laisvė, bet darbais tai parodyti, būti pavyzdžiui kitiems,“ – sako Evelina.

ATR išgyveno net tris valstybės padalijimus: 1772 m, 1793 m. ir 1795 m., kai valstybę galutinai pasidalijo Rusijos imperija, Prūsijos karalystė bei Austrijos imperija. Visi trys padalijimai įvyko valdant Stanislovui Augustui Poniatovskiui. Trečiojo padalijimo akivaizdoje P. K. Bžostovskis Lenkijos didžiajam maršalui Frederikui Mošinskiui mainais už rūmus Drezdene perleido savo valdas Lietuvoje ir emigravo.

Šalčininkiečiams, kurie kartu su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite kuria filmą apie Paulavos Respubliką, itin rūpėjo išsiaiškinti, kaip patraukliai, įdomiai parodyti šios valstybės žlugimą.

„Norėjome Paulavos Respublikos žlugimą susieti su kokia nors liga ir stengėmės išklausti lektorės, kokia ji galėtų būti. Lektorė pasiūlė rinktis vėžį,“ – pasakoja Evelina. Ar jaunuoliai pasinaudos šia idėja, turėtų paaiškėti artimiausiame praktiniame užsiėmime.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai aiškinsis, kaip žlugo Paulavos respublika

2016-04-22

Ne kartą diskutavę apie Paulavos respublikos įkūrimą ir gyvenimą joje, pirmadienį (balandžio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunuoliai aiškinsis, kodėl ir kaip žlugo ši pažangi valstybė-valstybėje. Atsakyti į šiuos klausimus padės viena iš knygos ...

Ne kartą diskutavę apie Paulavos respublikos įkūrimą ir gyvenimą joje, pirmadienį (balandžio 25 d.) Šalčininkų rajono jaunuoliai aiškinsis, kodėl ir kaip žlugo ši pažangi valstybė-valstybėje. Atsakyti į šiuos klausimus padės viena iš knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ autorių – doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Ji taip pat papasakos apie paulaviečių gyvenimą po Respublikos žlugimo, dvarų likimą iki šių dienų.

Paskaitą-diskusiją ves „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis.

----------------------------

Trumpai apie doc. dr. R. Šmigelskytę-Stukienę

Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – ilgametė Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus darbuotoja, jau dešimtmetį – šio skyriaus vedėja.

Nuo 2010 m. dėsto dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete. 2003–2007 m. taip pat skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre.
Lietuvos istorijos instituto mokslo tarybos narė ir sekretorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo tarybos narė, Lenkijos XVIII amžiaus tyrinėtojų draugijos narė. Tarpdisciplininio tęstinio leidinio „XVIII amžiaus studijos“ redakcinės kolegijos pirmininkė, Lenkijos mokslo žurnalo „Wieki Stare i Nowe“ redakcinės tarybos narė, žurnalo „Zeszyty Historyczne“ užsienio recenzentė.

Domisi ir tyrinėja XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinę ir politinę istoriją, Apšvietos epochos idėjų sklaidą LDK, valstybės institucijų raidą Naujaisiais laikais, Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimus. Mokslinių tyrinėjimų išvadas paskelbė monografijose bei moksliniuose straipsniuose, skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

Monografijų „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais“, „Mykolas Kleopas Oginskis. Politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ (lietuvių, lenkų, rusų k.) autorė. Kartu su bendraautoriais parengė monografijas „Modernios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764–1794 metais“, „Lietuvos valstybės kontrolės istorija“. Sudarė dokumentų rinkinį „Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis“, taip pat įvairių kitų straipsnių rinkinių, mokslo darbų sudarytoja, straipsnių, recenzijų, anotacijų autorė.

Komentarai
Komentarai: 0

Šalčininkiečiai praturtino filmo scenarijų naujomis detalėmis

2016-04-21

Šalčininkų rajono jaunimas, susitikęs su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – vėl suko galvas, kaip kuo patraukliau, įdomiau ...

Šalčininkų rajono jaunimas, susitikęs su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais – režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite – vėl suko galvas, kaip kuo patraukliau, įdomiau pristatyti unikalią XVIII a. Paulavos Respubliką ir gyvenimą joje.

Susitikimo metu jaunuoliai aptarė pirminį filmo scenarijų, siūlė įvairiausias idėjas, kaip būtų galima į jį įnešti daugiau spalvų, netikėtų ir intriguojančių siužeto vingių. „Filmo scenarijų papildėme ne viena nauja idėja. Filmo pradžia, pagrindinis veiksmas jau pakankamai išplėtoti. Namų darbams liko padirbėti su filmo pabaiga ir įterpti į ją papildomų detalių,“ – pasakoja susitikimo dalyvė Joana Ivaška.

Anot jaunosios scenaristės Viktorijos Smachtinos, šalčininkiečiai taip pat svarstė, kaip elgsis skirtingi filmo veikėjai, kokios bus jų charakterio savybės. Pasirodo, filmo veikėjai įsisuks į painų meilės trikampį. Kunigu besiruošiantis tapti klierikas pamils Paulavos Respublikoje gyvenančią merginą ir ragins ją tapti vienuole, tačiau merginos širdyje jau liepsnos meilė kitam. Pagrindinė herojė blaškysis tarp prieštaringų jausmų, išgyvens pasirinkimo dramą. Per įvairiais detales bus atskleistos paulaviečių gyvenimo sąlygos, elgesys, išsilavinimas ir pan.

Dar viena šalčininkiečiams tekusi užduotis – nuspręsti, kas kokį filmo veikėją galėtų geriausiai įkūnyti. Štai Paulavos Respublikos įkūrėjo, kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio vaidmuo, ko gero, labiausiai tiktų Tomaš Ginevič. „Jau teko jį vaidinti knygos apie Paulavos Respubliką pristatyme Litexpo parodų rūmuose ir Vrublevskių bibliotekoje, tai kodėl nepabandžius dar kartą,“ – sako vaikinas. Albert Suckel prasitaria, kad jam kūrybinė komanda siūlo įsijausti į vieno iš žandarų vaidmenį.

Artimiausiu metu šalčininkiečiai kartu su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu ketina apžiūrėti filmavimams tinkančias vietas, tarp jų – Jašiūnų dvaras, Paulavos Respublikos griūvėsiai ir kitos. Planuojama, kad filmas bus filmuojamas nuo š. m. birželio 15 d.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.