Naujienos Apie komandą

Švenčionių jaunimas dalinsis įspūdžiais po spektaklio „Mūsų klasė“

2015-12-02

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio ...

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio teirausis dramaturgas Mindaugas Nastaravičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, kurie jau šį ketvirtadienį (gruodžio 3 d.) atvyksta į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę.

Užsiėmimo metu jaunimas taip pat pristatys savo kūrybinius sprendimus žydų istorijai, likimui atskleisti. Šiai užduočiai atlikti jaunuoliai gali pasitelkti pačiais įvairiausias ir netikėčiausias priemones – viskas priklauso tik nuo jų kūrybingumo ir išradingumo.  Vienintelė priemonė, kurios jie negali naudoti, – spektaklis, mat būtent nuo jos startavo su savo idėja.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas laukia spektaklio „Mūsų klasė“

2015-11-27

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių ...

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Tikimasi, kad šis spektaklis padės jaunimui geriau suprasti žydų likimą, kaip dramatišką situaciją mato ir vertina tie, kurie juos gelbėjo ir tie, kurie žudė.

 

Trumpai apie spektaklį:

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvykusi tragedija, kai daržinėje žydus sudegino jų kaimynai, pokaryje tapo vienu iš visos Holokausto tragedijos simbolių. Iškalbingas ne tik faktas, kad kartu gyvenę žmonės žudė vieni kitus, bet ir tyla, ilgą laiką po karo gaubusi šį įvykį – valstybės vadovai bei patys įvykių liudininkai vardan šventos ramybės atkakliai nenorėjo prisiminti ir pripažinti įvykusio nusikaltimo. Tačiau iškalbingiausia, kad tokių jedvabnių buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje. O jų atmintis sunkiai skinasi kelią į mūsų sąmonę.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ sukrėtė ne naujais faktais apie Holokaustą, o kalbėjimu apie istorinę atmintį šiandieniniam žmogui suprantama kalba. Kodėl klasės draugai pradeda vieni kitus žudyti? Kaip iš nusikaltimo gimsta kerštas? Ir ką, praėjus daugeliui metų, norime, o ko nenorime prisiminti? Nors „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniais faktais, ji yra adresuota tiems, „kurie gyvena dabar“. Pjesė provokuoja mus pažvelgti į istoriją pro savo sąžinės langą atmetus išankstines nuostatas. Todėl ji sukelia karštas diskusijas ten, kur tokios nuostatos dominuoja.

2013 m. spektaklio kūrybinei komandai atiteko net 4 Auksiniai scenos kryžiai: Yana Ross kaip geriausiai režisierei, Marijui Jacovskiui – už geriausią scenografiją ir šviesų dizainą, Aldonai Janušauskaitei – už geriausias antraplanį  moters vaidmenį, Dainiui Jankauskui kaip geriausiam jaunajam menininkui.

Spektalio aprašymas parengtas remiantis Lietuvos teatrologo, kino kritiko Audronio Liugos komentaru (http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/tadeusz_slobodzianek_musu_klase/). 

 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas pažvelgė į žydus naujai

2015-11-27

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir ...

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir visuomenės sąmonėje. Lektorius vieną po kito žėrė negirdėtus, vienas už kitą įdomesnius faktus, kurių nerasi istorijos vadovėliuose, todėl laikas tiesiog tirpte ištirpo.  Renginį vedė Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

„Nusprendėme statyti spektaklį žydų tema, tačiau iki šiol kiek daugiau žinojome tik apie holokaustą. Paskaitoje pažvelgėme į šią tautą daug plačiau, sužinojome, kaip žydai atsirado, gyveno Lietuvoje,“ – mintimis dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Diana Skrebutėnaitė.

Pasirodo, Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kuriuose žydai sudarė pakankamai didelę gyventojų dalį – pusę, o neretai ir dar daugiau gyventojų. Tokie miesteliai buvo vadinami štetl, tarp jų buvo Jonava, Kėdainiai, Šakiai, Žagarė ir kiti.

Užsiėmimo dalyvė Maja Losinskaja įsidėmėjo, kad Lietuvos žydai vartojo dvi kalbas. Viena jų – hebrajų – buvo religinė, skirta skaityti žydų šventąją knygą Torą ir kitus religinius tekstus. Berniukai nuo jau trijų metų pradėdavo lankyti mokyklą ir mokytis hebrajų kalbos. Tuo tarpu mergaitės paprastai mokyklos nelankė ir namuose mokėsi skaityti Torą. Kita žydų kalba – jidiš – buvo bendravimo, šnekamoji kalba. Merginai taip pat gerai įsiminė, kad jei krikščionys turi 10 Dievo įsakymų, tai žydai turi net 613 Dievo priesakų.

Naujomis žiniomis džiaugiasi ir Karolina Franckevič. „Gavom daug žinių, akiratis tapo platesnis, todėl galėsime įdomiau atskleisti žydų temą ir savo spektaklyje, kyla naujų minčių, – sako ji. – Kai sužinojome, kad laukia dar viena paskaita apie žydus, tai pamanėm „ai, ir vėl žydai“, bet vos prasidėjus paskaitai supratom, kad buvo tikrai verta ateiti.“

Jaunuoliams patiko ir diskusija, kuri padėjo paneigti neigiamus stereotipus apie žydus. Juk kiekvienas žinome daug niekinančių, priešiškų posakių apie žydus, pavyzdžiui, „imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, „apgaus kaip žydas“ arba apie tai, kaip žydai tariamai grobė vaikus. Tačiau, ar kiekvienas suvokiame, kad tai netiesa?

„Sunku patikėti, kad lietuvių ir žydų santykiai buvo geri. Jei žydai išvykdavo iš Lietuvos, tai naujoje vietoje jie drąsiai ir garsiai sakydavo, kad yra atvykę iš Lietuvos. Lietuviai buvo spaudžiami kenkti žydams, tačiau kai kurie to vengdavo ir stengdavos jiems padėti. Ir šiandien Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri,“ – sako paskaitos-diskusijos dalyvis llja Jakovlevas. 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimui – paskaita-diskusija apie žydus Lietuvoje

2015-11-25

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 25 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešės Vidurio Europos universiteto doktorantas, VU istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas. Jis Švenčionių jaunimui parengė paskaitą-diskusiją tema: ...

Jau šį ketvirtadienį (lapkričio 25 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešės Vidurio Europos universiteto doktorantas, VU istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas. Jis Švenčionių jaunimui parengė paskaitą-diskusiją tema: „Žydai Lietuvoje – kilmė, vieta istorijoje ir visuomenės sąmonėje“.

Renginio pradžia – 12 val. Renginį ves Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

KVIEČIAME DALYVAUTI!

 

Trumpai apie T. Janušauską:

Tadas Janušauskas baigė istorijos studijas Vilniaus universitete. Vėliau, pasirinkęs žydų studijų specializaciją, mokslus tęsė Vidurio Europos universitete Budapešte (Vengrija). Nuo 2012 m. – ten pat studijuoja doktorantūroje ir rašo disertaciją apie lietuvių ir žydų santykius tarpukario Lietuvoje.

Dirba VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centre, taip pat dėsto VU istorijos fakultete. 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių „Aitvarai“ laisvina savo kūrybiškumą

2015-11-20

Šį ketvirtadienį Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje įvyko antrasis komandos „Aitvarai“ susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Kūrėjai su jaunimu diskutavo, svarstė, kokiomis priemonėmis, ...

Šį ketvirtadienį Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje įvyko antrasis komandos „Aitvarai“ susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Kūrėjai su jaunimu diskutavo, svarstė, kokiomis priemonėmis, meninės raiškos formomis atskleisti spektaklyje tragišką žydų tautos likimą. Renginyje taip pat dalyvavo ir savo mintimis dalijosi Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadovė Diana Skučaitė.

„Turėjome apsispręsti ir susitikę aptarėme, ką kiekvienas norėtume veikti statant spektaklį: vaidinti, rašyti scenarijų, kurti dekoracijas ar kostiumus, – pasakoja užsiėmimo dalyvė Karolina Rynkun. – Neturiu itin didelės scenos baimės, mėgstu bendrauti su publika, todėl norėčiau spektaklyje vaidinti.“

Anot merginos, vėliau buvo aptartos idėjos, pasiūlymai, kaip spektaklyje pristatyti žydų gyvenimą, likimą: galbūt apie tai pasakoti per savo asmeninį pajautimą, galbūt deklamuoti eilėraščius, galbūt atlikti dainas... Vieni siūlė per daug nesusitelkti į žudynes, kiti manė, kad apie jas kalbėti nieko blogo...

„Ekspertai uždavė klausimų, į kuriuos norint atsakyti, reikia kiek daugiau pagalvoti, giliau pažvelgti į save, – sako užsiėmimo dalyvė Elina Kalabuchovaitė. – Dabar, ko gero, pats sunkiausias darbas yra suprasti, kaip ir ką mes norime parodyti. Kaip sako Mindaugas Nastaravičius, nesame profesionalūs aktoriai, kuriuos įprasta matyti ant scenose, todėl reikia atrasti kitų būdų istorijai papasakoti... Čia mūsų dar laukia ieškojimai.“

Jaunimo mintis apibendrina „Gyvenu laisvai“ koordinatorė, mokytoja Alicija Mažutova. „Susitikimo pradžioje buvo diskutuojama pastarųjų dienų skaudžių įvykių Prancūzijoje tema, vėliau mokiniai dalijosi mintimis apie savo galimybes ir svajones kūrybinio proceso metu. Buvo aptartos spektaklio kūrimo idėjos, svečiai skatino atvirai kalbėti, išsakyti savo nuomonę, pasakojo apie režisieriaus ir aktoriaus darbui keliamus reikalavimus,“ – sako ji.

Kaip jau tapo įprasta, jaunuoliai gavo ir namų darbų. Iki kito užsiėmimo kiekvienas jų turi ant atskiro popieriaus lapo surašyti, kas jam šiame pasaulyje nepatinka. Kita užduotis – papasakoti apie holokaustą ne vaidinant spektaklį, kaip jaunuoliai darė įvadiniame projekto „Gyvenu laisvai“ renginyje rugsėjo mėnesį, bet naudojant kitas menines priemones. Kokios jos bus, priklauso tik nuo pačių jaunuolių. Tikimasi, kad ši užduotis paskatins jaunimą dar labiau išlaisvinti savo kūrybiškumą, padrąsins rinktis ir išbandyti netradicinius meninius sprendimus.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.