Naujienos Apie komandą

Kaip projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas šventė Vasario 16-ąją?

2017-02-20

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir ...

Projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyviai – jaunimas iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų, Visagino, Biržų ir Klaipėdos – 99-ąjį Lietuvos valstybės gimtadienį paminėjo linksmai ir spalvingai.

Vilniaus rajone

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos bendruomenė valstybės atkūrimo dieną minėjo iš anksto – vasario 14-ąją. Gražus sutapimas, kad būtent meilės dieną jaunimas išreiškė savo jausmus valstybei. Šventinis renginys gimnazijoje prasidėjo giedant Lietuvos himną. Po jo gimnazijos direktorius Zbigniev Maciejevski tarė sveikinimo žodį ir apdovanojo olimpiadų nugalėtojus. Gimnazistai dainavo dainas, deklaravo Lietuvai skirtas eiles. Renginį vainikavo Andriaus Mamontovo daina „Geltona. Žalia. Raudona.“, kurią jaunuoliai traukė skambant elektrinėms gitaroms ir būgnams.

„Žmonės nepabijojo kitų šalių priespaudos ir išdrįso apie nepriklausomybę paskelbti pasauliui. Tokie įvykiai kaip Vasario 16-osios akto paskelbimas, partizanų kovos, Baltijos kelias, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji man reiškia labai daug, juos prisiminus sukyla patriotiški jausmai,“ – mintimis dalijasi Iveta Kemėšytė iš Nemėžio.

O štai Pagirių gimnazijoje, kur įsikūrusi dar viena projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinė dirbtuvė, minint Vasario 16-ąją, vyko pilietinė pamoka „Prisimename ir gerbiame“. Renginį vedė dvidešimt vaikinų, kurie pristatė signatarus, 1918 m. pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Susirinkusieji daugiau sužinojo apie jų gyvenimus ir dėl tėvynės nuveiktus darbus. Besibaigiant renginiui vaikinai scenoje atkūrė istorinę akimirką – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką, užfiksuotą pasirašius šį svarbų dokumentą. „Į mus žiūrėjo jaunystė ir istorija. Užplūdę šilti jausmai, skatino didžiuotis savo valstybe, savo žmonėmis,“ – rašoma gimnazijos interneto svetainėje. Renginio dalyviai taip pat kartu sugiedojo tautišką giesmę, o gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė linkėjo visiems atsakomybės, drąsos ir kūrybiškumo kuriant laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Vilniaus rajone, mokytoja Milda Gintautė  kartu su gimnazistais Saule, Sandra, Melanija ir Žygimantu taip pat žygiavo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ nuo Katedros iki Rasų kapinių Vilniuje.

Visagine

Lietuvos valstybės gimtadienis Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje prasidėjo nuo svečių – Visagino Česlovo Sasnausko meno mokyklos auklėtinių – pasirodymo. „Jie surepavo dainą apie Lietuvos istoriją. Visiems patiko toks gyvas ir jaunatviškas pasirodymas, kuris buvo tarsi įvadas į būsimą paskaitą,“ – pasakoja visaginietė Irina Jarec. Po pasirodymo Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas Laimonas Abarius pasakojo apie Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės, priminė apie iškilias krašto asmenybes.

O Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokiniai I aukšto fojė stende pristatė savo nuveiktus gerus darbus. Jaunesnių klasių mokiniai kūrė „žydinčią Lietuvą“: pagamino geltonas, žalias, raudinas gėlytes ir iš jų sudėliojo Lietuvos žemėlapį. I−IV klasių gimnazistai, susibūrę į komandas, dalyvavo intelektiniame žaidime „Lietuvos patriotai“ ir atsakinėjo į klausimus iš Lietuvos istorijos, literatūros, geografijos, muzikos bei tautosakos, atliko kūrybines užduotis, sportavo.

„Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus žmonių, Vasario 16-oji yra viena tų dienų, kurias tiesiog minime. Visą laiką gyvenome laisvoje Lietuvoje, mums neteko patirti to, ką priespaudoje išgyveno mūsų tėvai, seneliai, todėl, tikriausiai, nelabai ir vertiname tokias dienas, – kalba Ingrida Girdziušaitė iš Visagino. – Vis dėlto Vasario 16-ąją tikrai reikia minėti, nes ji labai svarbi mūsų šaliai, jos istorijai. Jei jos nebūtų, laisvos Lietuvos galbūt irgi nebūtų. Tai yra tikrų tikriausias priminimas, kad mes turėtume kovoti už tokią Lietuvą, kokios mes norime ir kokios norėjo žmonės, anuomet siekę Nepriklausomybės.“

Šalčininkų rajone

Eišiškių bendruomenė, įskaitant projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius iš Stanislovo Rapolionio gimnazijos, valstybės gimtadienį minėjo Eišiškių kultūros namuose. Čia susirinkusius sveikino Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

Renginio dalyviai stebėjo pristatymą, kaip gimtosios Eišiškės atrodė praeityje ir kokios jos yra šiandien. S. Rapolionio gimnazijos ansamblio „Versekėlė“ nariai grojo kanklėmis, dainavo liaudies dainas, deklamavo eiles. Pasirodymus taip pat surengė Eišiškių gimnazijos jaunimas, dainų ir šokių ansamblis „Eišiščane“.

O Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuoliai, susibūrę mokyklos koridoriuose, galvojo ir rašė palinkėjimus Lietuvai. Dalis jų taip pat dalyvavo koncerte Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre.

Biržuose

Dar kiek kitaip Valstybės atkūrimo dieną paminėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Čia kiekviena klasė sukūrė po filmuką Lietuvai. Kaip pasakoja Matas Bagamolovas, vieni, kurdami filmukus, apklausė vietos gyventojus, ką jiems reiškia Vasario 16-oji, kiti – repavo Lietuvos istoriją, ar kt. Filmukai per pertraukas buvo rodomi mokyklos fojė.

„Negaliu sakyt, kad anksčiau buvo blogai, nes pats nepatyriau ir nežinau, kas yra nelaisvė, – sako Matas, tačiau vaikinas tvirtai žino, ką jam reiškia laisvė. – Laisvė – tai galimybė tobulėti, atrasti save ir tiesiog būti laisvam. Aš labai džiaugiuosi, kad esu laisvas, kad visi mes esame.“

Prieš Vasario 16-ąją Biržų „Saulės“ gimnazijoje taip pat lankėsi ir istorijos pamoką abiturientams vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Svečias, patikrinęs gimnazistų žinias apie Atkuriamojo Seimo veiklą, papasakojo apie dabartinio Seimo struktūrą, paaiškino kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai.

Klaipėdoje, Švenčionių ir Trakų rajonuose

Prieš valstybės 99-ąjį gimtadienį Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje iškabinti mokinių piešti plakatai, per istorijos pamokas prisiminta, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Dalis jaunuolių taip pat dalyvavo mieste vykusiuose renginiuose. Minint valstybės atkūrimo dieną uostamiestį nušvietė ir III-asis Šviesų festivalis.

Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje buvo surengta mokinių piešinių paroda. Jaunuoliai taip pat žiūrėjo ir per pamokas aptarė režisieriaus Kristijono Vildžiūno tikrais įvykiais paremtą filmą „Kai apkabinsiu tave“ apie Šaltojo karo metu išblaškytą šeimą.

Trakų r. Rūdiškių gimnazijos jaunimas šiemet Vasario 16-ąją paminėjo meniškai: vieni deklamavo eilėraščius, kiti – dainavo, treti – vaidino ir per kūrybą priminė istorinius įvykius.

Komentarai
Liveta 2017-06-02

Straipsnis ne į tą komandą parašytas :D

韓国コピー時計 2017-10-24

スーパーコピーブランド! 友達の紹介するネットショップ. 対応するとても良いのがあります. 信用の店があるのです!

Komentarai: 2

Pristatė spektaklį „Nerūkas“ Nemenčinės Gedimino gimnazijoje

2016-10-24

Kai spektaklio premjera sulaukia pasisekimo, sustoti nevalia, tiksliau – pats metas traukti į gastroles ir pristatyti jį dar platesniam žiūrovų ratui.  Taip atsitiko ir su spektakliu „Nerūkas“. Surengęs premjerą Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, ...

Kai spektaklio premjera sulaukia pasisekimo, sustoti nevalia, tiksliau – pats metas traukti į gastroles ir pristatyti jį dar platesniam žiūrovų ratui.  Taip atsitiko ir su spektakliu „Nerūkas“. Surengęs premjerą Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, Švenčionių rajono jaunimas neilgai nelaukė ir spalio 24 d. pristatė jį Nemenčinės Gedimino gimnazijoje.

„Manau, kad sekėsi gerai. Šį kartą daug labiau atsipalaidavau, nebeliko ankstesnio jaudulio, baimės,“ – pasakoja Agata Beinar. Mergina džiaugiasi, kad po spektaklio jos draugai ir jų pažįstami iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos gyrė pasirodymą. „Buvo labai malonu išgirsti, kad spektaklis jiems atrodė aukšto lygio, o mes – kaip profesionalūs aktoriai. Šios gimnazijos mokiniai taip pat klausinėjo apie mūsų komandą, kaip mums sekasi.“

Kiek kitokia Damiano Kondratovič nuomonė: „Manau, kad spektaklis geriau pavyko Pabradėje, kai buvome labiau susikaupę. Kai kausto baimė – negerai, kai per daug atsipalaiduoji – irgi negerai. Vadinasi, reikia atrasti viduriuką. Tai bus pamoka prieš didįjį pasirodymą projekto baigiamajame renginyje Vilniuje.“

Lapkričio 7 d. (pirmadienį) jaunimas taip pat pristatys spektaklį Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Maždaug prieš metus, kai jaunuoliai dar tik grynino spektaklio idėją, Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi būtent šios gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja Ruth Reches ir moksleivės Lana Dolgopolova bei Simona Ošerovskytė, kurios kvietė atvykti į savo mokyklą. „Kai būtų šaunu vėl su jomis susitikti, pabendrauti,“ – sako Agata.

Dar vienas ir, kaip patys jaunuoliai sako, pats svarbiausias pasirodymas laukia lapkričio 8 d. projekto „Gyvenu laisvai!“ baigiamajame renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Anot Agatos, kad viskas eitųsi kaip sviestu patempta, svarbu gerai nusiteikti: „kai nuotaika bloga, tai ir spektaklis sausas, kas nors stringa.“

Spektaklyje „Nerūkas“ pasakojama apie tragišką žydų tautos likimą, gvildenamos patyčių, požiūrio į „kitus“ problemos.  Spektaklio režisierius – Paulius Ignatavičius, pjesės autorius – dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Kartu su jaunimu scenoje vaidina profesionalus aktorius Tadas Gryn. 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas kartu su žurnalistu E. Eigirdu aiškinsis, kas yra laisvė

2016-10-16

Spalio 17 d. (pirmadienį) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę, įsikūrusią Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, atvyksta žurnalistas Eduardas Eigirdas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunuoliai kartu su svečiais diskutuos ...

Spalio 17 d. (pirmadienį) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę, įsikūrusią Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, atvyksta žurnalistas Eduardas Eigirdas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jaunuoliai kartu su svečiais diskutuos tema: Koks mūsų santykis su sovietija? Ką mums reiškia žodis „laisvė“? 

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių r. jaunimas aiškinosi didžiausias Lietuvos pergales ir pralaimėjimus

2016-10-10

Sakoma, kad „niekada nėra vien juoda ar balta“. Ir taip ne tik kasdieniame žmonių, bet ir tautų, valstybių gyvenime. Pastarųjų šimtmečių Lietuvos istorija itin spalvinga: vieni įvykiai, faktai džiugina, įkvepia ir tampa atramos taškais dabarčiai ir ...

Sakoma, kad „niekada nėra vien juoda ar balta“. Ir taip ne tik kasdieniame žmonių, bet ir tautų, valstybių gyvenime. Pastarųjų šimtmečių Lietuvos istorija itin spalvinga: vieni įvykiai, faktai džiugina, įkvepia ir tampa atramos taškais dabarčiai ir ateičiai, kiti – rodo, ko dar turime pasimokyti, kokias klaidas ištaisyti. Būtent apie didžiausias Lietuvos pergales ir pralaimėjimus praėjusią savaitę diskutavo Švenčionių rajono jaunimas kartu istoriku dr. Norbertu Černiausku ir žurnaliste Rasa Tapiniene.

„Galime didžiuotis, kad Lietuva – labai ryžtinga šalis, jos žmonės iš paskutiniųjų kovojo, kad atgautų Nepriklausomybę, – sako Gabrielė Gulbinovič. – Lietuva nėra ekonomiškai stipri, bet pagal mokslo pažangą esam tarp pasaulio elito. Labai svarbu, kad žmonės būtų išsilavinę, nes tuomet jie sukuria daugiau naudos, savo darbais, idėjomis palengvina kitų gyvenimus.“

Anot Gabrielės, vienas svarbiausių Lietuvos pralaimėjimų – holokaustas, žydų žudynės. „Lietuviai dabar bando už jas atsiprašyti. Taip, tai garbingas poelgis, bet nužudytųjų jau nesugrąžins,“ – kalba mergina. Ji svarsto, ar jau pasimokėme iš savo poelgių, ką dabar darytume kitaip: „Jei vėl būtų tokia situacija, manau, žmonės nebeeitų šaudyti žydų, bet, vargu, ar skubėtų ir juos gelbėti, ypač, jei dėl to tektų rizikuoti savo, artimųjų gyvybėmis. Tie žmonės, kurie rizikavo ir gelbėjo žydus, verti pačios didžiausios pagarbos.“

Be holokausto, kaip vieną didžiausių pralaimėjimų Gabrielė mini įtemptus Lietuvos ir Lenkijos santykius. „Daug metų Lietuva ir Lenkija buvo susijungusios į vieną valstybę, o pasidalijus žemes, ir prasidėjo nesutarimai,“ – sako mergina. Ji priduria, kad pati yra lenkė ir kartais dėlto iš aplinkinių, dažniausiai – visiškai nepažįstamų žmonių, sulaukia neigiamų komentarų.

Anot Gabrielės, dar vienas Lietuvos pralaimėjimas – emigracija: nors tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas, pasirinkimas, tačiau dabartinė situacija neramina. „Dažniausiai žmonės išvyksta, nes nori didesnių atlyginimų, geresnio gyvenimo.  Kai įvedė eurą, algos liko tokios pat, o kainos pakilo, – savo pastebėjimais dalijasi Diana Kogarko. – Ilgą laiką galvojau, kad važiuosiu studijuoti į Lenkiją, bet kai brolis ėmė studijuoti Vilniuje, sužavėjau šiuo miestu – noriu ir aš likti Lietuvoje.“

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajonas jaunimas aiškinsis, kuo galim didžiuotis

2016-10-05

Šį ketvirtadienį (spalio 6 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, lankysis istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Rasa Tapinienė. Jie kartu su jaunuoliais diskutuos ir aiškinsis, kokie ...

Šį ketvirtadienį (spalio 6 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje, įsikūrusioje Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, lankysis istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Rasa Tapinienė. Jie kartu su jaunuoliais diskutuos ir aiškinsis, kokie buvo didžiausi XX–XXI a. Lietuvos laimėjimai ir pralaimėjimai. Įdomu, ar jaunuolių ir kūrybinės dirbtuvės svečių nuomonės sutaps?

Paskaitos-diskusijos pradžia – 12 val.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.