Naujienos Apie komandą

Švenčionių rajono jaunimas aiškinosi, kaip žydai elgėsi tragiškomis aplinkybėmis

2016-04-19

Švenčionių rajono jaunimas, pasirinkęs statyti spektaklį apie tragišką žydų likimą, jau daugiau kaip pusmetį nagrinėja šios tautos istoriją, jai tekusius likimo smūgius, itin sunkius to meto sprendimus ir pasirinkimus... Kaskart, susitikę su projekto ...

Švenčionių rajono jaunimas, pasirinkęs statyti spektaklį apie tragišką žydų likimą, jau daugiau kaip pusmetį nagrinėja šios tautos istoriją, jai tekusius likimo smūgius, itin sunkius to meto sprendimus ir pasirinkimus... Kaskart, susitikę su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais, jaunuoliai sužino vis naujų faktų, įdomių istorijų. Taip atsitiko ir šį pirmadienį, kai Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi istorikas dr. Arūnas Bubnys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Daugelis jaunuolių nustebo išgirdę, kad Pabradėje, Arnionių gatvėje, laikinai veikė mažas getas, iš jo daugelis žydų buvo vežami į Švenčionių getą. „Arnionių gatvėje nėra nei lentelės, nei paminklo, todėl beveik niekas ir nežino, kas čia vyko. Pagalvojom, kad reikėtų kaip nors pažymėti, įprasminti šią vietą,“ – sako Tomas Šukelovič.

Tomo teigimu, daugelis žydų net nebandė priešintis genocidui. Pavieniai bandymai išvengti žudymų buvo labiau suvokiami kaip savigyna, būdas išsaugoti savo tautą, o ne pasipriešinimas. Anot vaikino, rabinai taip pat nepalaikė pasipriešinimo, skatino susitaikyti su lemtimi. Žydai, skirtingai nei, tarkime, rusai nešvenčia Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o tik pagerbia jo aukų atminimą.

Kaip pastebi Tomas, tik nedidelė žydų dalis iš getų pabėgo į miškus, prisijungė prie partizanų judėjimo. „Ginklus į getus jie įsinešdavo dalimis ir taip pamažu rengdavosi pabėgimui. Daugelis partizanų nepriimdavo žydų į savo būrius, nes jie neturėjo karinio pasirengimo, buvo tarsi našta, todėl dažniausiai žydai telkė savo grupuotes, tokias kaip „Kova“, „Mirtis nacistams“, – pasakoja vaikinas.

O štai Karolina Rynkun ir Gabrielė Andrukianec prisimena istoriją, kaip netoli Pabradės gyvenęs vyras priglaudė pas save būrelį žydų. Deja, toliau istorija susiklostė tragiškai. Atlikus patikrinimą ir suradus 7 žydus, visi jie kartu su geruoju šeimininku buvo sušaudyti.

Skaičiuojama, kad Pabradėje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 900 žydų. Pagrindinės jų žudymo vietos Pabradėje buvo prie buvusios girininkijos, prie buvusio malūno ir poligone. Šiuo metu prie buvusios girininkijos stovi paminklas, kurį pastatė tuomet išgelbėtas žydų berniukas Shamuelis Keren.

„Įdomiausi buvo tie dalykai, kurie buvo susiję su mūsų kraštu. Net keista, kad pas mus vyko tokie dalykai, anksčiau nebuvom apie juos girdėję,“ – pasakoja Karolina.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimui – paskaita-diskusiją apie žydų pasipriešinimą

2016-04-17

Šį pirmadienį (balandžio 18 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Arūnas Bubnys, kuris skaitys paskaitą apie žydų pasipriešinimą. Jam talkins, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos ...

Šį pirmadienį (balandžio 18 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Arūnas Bubnys, kuris skaitys paskaitą apie žydų pasipriešinimą. Jam talkins, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 13.00 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

--------

Trumpai apie dr. A. Bubnį:

Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.

1985 m. baigęs istorijos studijas Vilniaus universitete, pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba dabartiniame Lietuvos istorijos institute. 1993–1997 m. – Lietuvos archyvų generalinės direkcijos grupės vadovas ir Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius.

Tiria Lietuvos padėtį per Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos antinacinį pasipriešinimą. 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi  Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas sėmėsi žinių apie žydus

2016-03-15

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių ...

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių apie holokaustą ir jį lėmusias priežastis jaunuoliai sėmėsi iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės. Paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi Tomas Šukelovič, kalbant apie holokaustą pirmiausia mintys krypsta į Vokietiją: kai atėjus į valdžią Hitleriui, prasidėjo žydų tautos menkinimo, smurto prieš juos banga, kuri sparčiai plito. Jaunuoliai nustebo sužinoję, kiek daug draudimų nuo 1933 m. vokiečiai prigalvojo žydams. „Trumpai tariant, jiems buvo uždrausta viskas: lankytis paplūdimiuose, vairuoti automobilius, mokytis... Jie net į parduotuvę galėjo eiti tik tam tikrą valandą, parkuose galėjo sėdėti tik ant specialių, geltonai nudažytų suolelių,“ – pasakoja Gabija Mechovič. 1938 m., žydams uždrausta pasirinkti, kur gyventi, o dar po metų nurodyta, kad jie gali būti išvaryti iš savo namų be priežasties ir išankstinio įspėjimo.

Anot Ilja Jakovlevo, kasmet įstatymai tapdavo vis absurdiškesni. „Paskutinis įstatymas buvo skirtas sunaikinti visus ankstesnius, tačiau istorijos nenuslėpsi, – sako Ilja. – Mes negalime pajausti to skausmo, kuri kentėjo žydai, ar tie, kurie gyvai viską matė, tačiau, klausydami pasakojimų, mes galime pabandyti tai suprasti.“

Jaunuoliai nagrinėjo žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos žydų masinių žudynių vietos. Anot Tomo, pasirodo, ir Pabradėje labai trumpai veikė nedidelis žydų getas. „Visiems tai buvo naujiena, anksčiau nei vienas apie jį girdėjome,“ – prisipažįsta Tomas.

Gabijos ir Ilja atmintin įstrigo pasakojimas apie 13 metų žydų berniuką, kuris pabėgo iš Švenčionių geto, nes nepaisant savo amžiaus, aiškiai suvokė, kas čia jo laukė. Jis prisijungė prie partizaninio judėjimo, ilgai slapstėsi Europoje, o galiausiai išvyko į Izraelį.

Jaunuoliai taip pat peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo kalbinamas vienas iš žydus šaudžiusių lietuvių. „Nustebome išgirdę, kaip ramiai jis apie tai kalba, visą kaltę verčia žiauriems laikams, – sako Tomas. – Visi kartu nusprendėme, kad tikrai verta pasimokyti iš mūsų protėvių klaidų, visos žmonijos klaidų, kurių holokausto metu buvo taip daug.“

Paskaitos-diskusijos dalyviai džiaugiasi ne tik įdomia paskaita, bet ir I. Vilkienės padovanotomis knygomis apie holokaustą ir nuoširdžiai už jas dėkoja.

Komentarai
核磁共振成像装置纽件进口报关 2016-05-10

1、 但是,在行业发展中优先发展智能模具尤为必要。 我国模具产业要实现快速发展就必须发展智能模具,近年来,很多市民担心食用碘盐是不是会引发甲状腺癌?同样是一条中国标准的现代化铁路。铁建重工为肯尼亚蒙内铁路建设生产的164组道岔全部发送完毕而当下需求面又无明显利好,当周就出现大幅度的下挫。然后灌装后作为国产葡萄酒上市。 [url=https://detail.1688.com/offer/528728451833.htm]核磁共振成像装置纽件进口报关[/url]

Komentarai: 1

Švenčionių jaunimas aiškinsis žydų tragedijos aplinkybes

2016-03-12

Jau šį pirmadienį (kovo 14 d.) Švenčionių rajono jaunuoliai bandys atversti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Kartu su į kūrybinę dirbtuvę atvykstančia Ingrida Vilkiene jie diskutuos apie holokaustą Europoje ir Lietuvoje, aiškinsis, kas iš ...

Jau šį pirmadienį (kovo 14 d.) Švenčionių rajono jaunuoliai bandys atversti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Kartu su į kūrybinę dirbtuvę atvykstančia Ingrida Vilkiene jie diskutuos apie holokaustą Europoje ir Lietuvoje, aiškinsis, kas iš tikrųjų buvo Lietuvos žydų žudikai ir kokie buvo jų motyvai.

Renginį modernuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

-----------------------------

Trumpai apie I. Vilkienę:

Ingrida Vilkienė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorė. Ji skatina mokyklas dalyvauti atmintinų dienų paminėjimuose, organizuoja seminarus mokytojams ir švietimo darbuotojams nacių okupacijos, holokausto, sovietų okupacijų, tolerancijos / netolerancijos temomis. Yra atsakinga už mokytojų stažuotes Yad Vashem – tarptautinėje studijų apie holokaustą mokykloje.

Baigė istorijos studijas dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete. Po studijų trumpai dirbo Kauno IX forto muziejuje, vėliau 17 metų – istorijos mokytoja mokykloje, nuo 2005 m. – dabartinėje darbovietėje.

Mėgsta šokius (pramoginius ir sportinius), keliones ir sportą. Atvirai ir drąsiai teigia: „Didžiuojuosi, kad gimiau ir gyvenu Lietuvoje, esu patriotė“.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Kovo 11-ąją!

2016-03-11

Mielieji,

Sveikiname visus su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Gražios ir prasmingos šventės!

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.