Naujienos Apie komandą

Švenčionių rajono jaunimą sujaudino itin atviras M. Jakobo pasakojimas

2016-05-01

Buvo labai jautru, nuoširdu ir įdomu – taip švečioniečiai apibūdina susitikimą su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu. Jų teigimu, tai buvo vienas geriausių projekto „Gyvenu laisvai!“ ...

Buvo labai jautru, nuoširdu ir įdomu – taip švečioniečiai apibūdina susitikimą su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu. Jų teigimu, tai buvo vienas geriausių projekto „Gyvenu laisvai!“ užsiėmimų.

„Miša Jakobas mums papasakojo savo šeimos istoriją. Pasirodo, 1941-aisiais, jo mama – tuomet septyniolikmetė žydaitė, išgirdo kalbas, kad rytoj gimtajame miestelyje gali nelikti nei vieno žydo. Ji bandė įtikinti savo tėvus, 9 brolius ir seseris bėgti, tačiau šie atsisakė, – pasakojimą atkartoja Diana Skrebutėnaitė. – Mergina viena naktį pabėgo, prisiglaudė pas kunigą Jurgį bažnyčioje ir netrukus išgirdo, kad visi miestelio žydai buvo iššaudyti. Vėliau ji dar ilgai slapstėsi, apsistodavo tai viename, tai kitame mieste.“

M. Jakobas gimė jau pokariu, 1949 metais. Anot Renatos Vernadskytės, jis pasakojo prisimenantis, kaip mama, žydromis akimis žvelgdama į tolį, vis apie kažką mąstė. Apie skaudžią patirtį ji savo vaikams nepasakojo, tačiau M. Jakobas pats daug domėjosi, gilinosi į šeimos istoriją.

Kaip jautėsi jauna mergina, pasiryžusi palikti savo šeimą? „Jai teko apsispręsti per vieną naktį. Manau, ji labai bijojo ir dėl savo šeimos, ir dėl savęs, nežinojo ko tikėtis,“ – svarsto Diana. Panašios mintys sukasi ir Renatos galvoje: „Manau, jai buvo labai sunku pasirinkti tokį kelią: ji suprato, kad niekada daugiau nebepamatys savo šeimos, tačiau tai buvo vienintelis būdas išsigelbėti, išgyventi.“

„Miša Jakobas pasakojo, kad knygose apie žydus daug dalykų nutylėta arba neatitinka tikrovės. Anksčiau teko skaityti apie žydų žudymą, tačiau tai, ką išgirdome šiame susitikime, mus daug labiau „palietė“ – tai buvo asmeniška, tikra, – pastebi Renata. – Dar daug dalykų svečias nedrįso mums pasakoti, nes, anot jo, esame per jauni.“

Renatos teigimu, klausantis tokių pasakojimų galima tik įsivaizduoti, kokia įtempta, dramatiška buvo situacija, tačiau, kai tai atsitinka tavo šeimai, pėdsakas lieka visam gyvenimui. „Sunku numatyti, kaip tu pasielgtum stresinėje, kritinėje situacijoje, – mano Diana. – Klausant šios istorijos man buvo sunku patikėti, kad tai ne filmas, o realybė, kuri buvo ne taip jau ir seniai.“

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimui – paskaita apie žydų gelbėtojus

2016-04-23

Pirmadienį (balandžio 25 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, kuris paruošė ir skaitys paskaitą apie pasaulio tautų teisuolius ir žydų gelbėtojus Lietuvoje. Pasaulio tautų ...

Pirmadienį (balandžio 25 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, kuris paruošė ir skaitys paskaitą apie pasaulio tautų teisuolius ir žydų gelbėtojus Lietuvoje. Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas. „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties instituto duomenimis, 2013 m. Teisuolių sąraše buvo 24811 žmonių, iš jų – 844 Lietuvos piliečiai.

O kokia paskaita be diskusijos? Šį kartą diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, žurnalistas Vytautas Bruveris.

-------

Trumpai apie Mišą Jakobą:

Miša Jakobas – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos – vienintelės valstybinės žydų mokyklos Lietuvoje – direktorius.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir Garbės sidabro ženklu. 2014 m. gavo  „Beigelio nominacijų“ apdovanojimą „Už tolerancijos sklaidą mokykloje“, pernai – Šventojo Kristoforo statulėlę už nuopelnus švietimui.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas aiškinosi, kaip žydai elgėsi tragiškomis aplinkybėmis

2016-04-19

Švenčionių rajono jaunimas, pasirinkęs statyti spektaklį apie tragišką žydų likimą, jau daugiau kaip pusmetį nagrinėja šios tautos istoriją, jai tekusius likimo smūgius, itin sunkius to meto sprendimus ir pasirinkimus... Kaskart, susitikę su projekto ...

Švenčionių rajono jaunimas, pasirinkęs statyti spektaklį apie tragišką žydų likimą, jau daugiau kaip pusmetį nagrinėja šios tautos istoriją, jai tekusius likimo smūgius, itin sunkius to meto sprendimus ir pasirinkimus... Kaskart, susitikę su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais, jaunuoliai sužino vis naujų faktų, įdomių istorijų. Taip atsitiko ir šį pirmadienį, kai Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi istorikas dr. Arūnas Bubnys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Daugelis jaunuolių nustebo išgirdę, kad Pabradėje, Arnionių gatvėje, laikinai veikė mažas getas, iš jo daugelis žydų buvo vežami į Švenčionių getą. „Arnionių gatvėje nėra nei lentelės, nei paminklo, todėl beveik niekas ir nežino, kas čia vyko. Pagalvojom, kad reikėtų kaip nors pažymėti, įprasminti šią vietą,“ – sako Tomas Šukelovič.

Tomo teigimu, daugelis žydų net nebandė priešintis genocidui. Pavieniai bandymai išvengti žudymų buvo labiau suvokiami kaip savigyna, būdas išsaugoti savo tautą, o ne pasipriešinimas. Anot vaikino, rabinai taip pat nepalaikė pasipriešinimo, skatino susitaikyti su lemtimi. Žydai, skirtingai nei, tarkime, rusai nešvenčia Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o tik pagerbia jo aukų atminimą.

Kaip pastebi Tomas, tik nedidelė žydų dalis iš getų pabėgo į miškus, prisijungė prie partizanų judėjimo. „Ginklus į getus jie įsinešdavo dalimis ir taip pamažu rengdavosi pabėgimui. Daugelis partizanų nepriimdavo žydų į savo būrius, nes jie neturėjo karinio pasirengimo, buvo tarsi našta, todėl dažniausiai žydai telkė savo grupuotes, tokias kaip „Kova“, „Mirtis nacistams“, – pasakoja vaikinas.

O štai Karolina Rynkun ir Gabrielė Andrukianec prisimena istoriją, kaip netoli Pabradės gyvenęs vyras priglaudė pas save būrelį žydų. Deja, toliau istorija susiklostė tragiškai. Atlikus patikrinimą ir suradus 7 žydus, visi jie kartu su geruoju šeimininku buvo sušaudyti.

Skaičiuojama, kad Pabradėje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 900 žydų. Pagrindinės jų žudymo vietos Pabradėje buvo prie buvusios girininkijos, prie buvusio malūno ir poligone. Šiuo metu prie buvusios girininkijos stovi paminklas, kurį pastatė tuomet išgelbėtas žydų berniukas Shamuelis Keren.

„Įdomiausi buvo tie dalykai, kurie buvo susiję su mūsų kraštu. Net keista, kad pas mus vyko tokie dalykai, anksčiau nebuvom apie juos girdėję,“ – pasakoja Karolina.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimui – paskaita-diskusiją apie žydų pasipriešinimą

2016-04-17

Šį pirmadienį (balandžio 18 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Arūnas Bubnys, kuris skaitys paskaitą apie žydų pasipriešinimą. Jam talkins, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos ...

Šį pirmadienį (balandžio 18 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Arūnas Bubnys, kuris skaitys paskaitą apie žydų pasipriešinimą. Jam talkins, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 13.00 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

--------

Trumpai apie dr. A. Bubnį:

Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.

1985 m. baigęs istorijos studijas Vilniaus universitete, pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba dabartiniame Lietuvos istorijos institute. 1993–1997 m. – Lietuvos archyvų generalinės direkcijos grupės vadovas ir Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius.

Tiria Lietuvos padėtį per Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos antinacinį pasipriešinimą. 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi  Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas sėmėsi žinių apie žydus

2016-03-15

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių ...

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių apie holokaustą ir jį lėmusias priežastis jaunuoliai sėmėsi iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės. Paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi Tomas Šukelovič, kalbant apie holokaustą pirmiausia mintys krypsta į Vokietiją: kai atėjus į valdžią Hitleriui, prasidėjo žydų tautos menkinimo, smurto prieš juos banga, kuri sparčiai plito. Jaunuoliai nustebo sužinoję, kiek daug draudimų nuo 1933 m. vokiečiai prigalvojo žydams. „Trumpai tariant, jiems buvo uždrausta viskas: lankytis paplūdimiuose, vairuoti automobilius, mokytis... Jie net į parduotuvę galėjo eiti tik tam tikrą valandą, parkuose galėjo sėdėti tik ant specialių, geltonai nudažytų suolelių,“ – pasakoja Gabija Mechovič. 1938 m., žydams uždrausta pasirinkti, kur gyventi, o dar po metų nurodyta, kad jie gali būti išvaryti iš savo namų be priežasties ir išankstinio įspėjimo.

Anot Ilja Jakovlevo, kasmet įstatymai tapdavo vis absurdiškesni. „Paskutinis įstatymas buvo skirtas sunaikinti visus ankstesnius, tačiau istorijos nenuslėpsi, – sako Ilja. – Mes negalime pajausti to skausmo, kuri kentėjo žydai, ar tie, kurie gyvai viską matė, tačiau, klausydami pasakojimų, mes galime pabandyti tai suprasti.“

Jaunuoliai nagrinėjo žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos žydų masinių žudynių vietos. Anot Tomo, pasirodo, ir Pabradėje labai trumpai veikė nedidelis žydų getas. „Visiems tai buvo naujiena, anksčiau nei vienas apie jį girdėjome,“ – prisipažįsta Tomas.

Gabijos ir Ilja atmintin įstrigo pasakojimas apie 13 metų žydų berniuką, kuris pabėgo iš Švenčionių geto, nes nepaisant savo amžiaus, aiškiai suvokė, kas čia jo laukė. Jis prisijungė prie partizaninio judėjimo, ilgai slapstėsi Europoje, o galiausiai išvyko į Izraelį.

Jaunuoliai taip pat peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo kalbinamas vienas iš žydus šaudžiusių lietuvių. „Nustebome išgirdę, kaip ramiai jis apie tai kalba, visą kaltę verčia žiauriems laikams, – sako Tomas. – Visi kartu nusprendėme, kad tikrai verta pasimokyti iš mūsų protėvių klaidų, visos žmonijos klaidų, kurių holokausto metu buvo taip daug.“

Paskaitos-diskusijos dalyviai džiaugiasi ne tik įdomia paskaita, bet ir I. Vilkienės padovanotomis knygomis apie holokaustą ir nuoširdžiai už jas dėkoja.

Komentarai
核磁共振成像装置纽件进口报关 2016-05-10

1、 但是,在行业发展中优先发展智能模具尤为必要。 我国模具产业要实现快速发展就必须发展智能模具,近年来,很多市民担心食用碘盐是不是会引发甲状腺癌?同样是一条中国标准的现代化铁路。铁建重工为肯尼亚蒙内铁路建设生产的164组道岔全部发送完毕而当下需求面又无明显利好,当周就出现大幅度的下挫。然后灌装后作为国产葡萄酒上市。 [url=https://detail.1688.com/offer/528728451833.htm]核磁共振成像装置纽件进口报关[/url]

Komentarai: 1

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.