Naujienos Apie komandą

Švenčionių rajono jaunimui – paskaita-diskusiją apie žydų pasipriešinimą

2016-04-17

Šį pirmadienį (balandžio 18 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Arūnas Bubnys, kuris skaitys paskaitą apie žydų pasipriešinimą. Jam talkins, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos ...

Šį pirmadienį (balandžio 18 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankysis istorikas dr. Arūnas Bubnys, kuris skaitys paskaitą apie žydų pasipriešinimą. Jam talkins, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę kvies Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 13.00 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

--------

Trumpai apie dr. A. Bubnį:

Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.

1985 m. baigęs istorijos studijas Vilniaus universitete, pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba dabartiniame Lietuvos istorijos institute. 1993–1997 m. – Lietuvos archyvų generalinės direkcijos grupės vadovas ir Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius.

Tiria Lietuvos padėtį per Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos antinacinį pasipriešinimą. 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi  Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas sėmėsi žinių apie žydus

2016-03-15

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių ...

Nors apie tragišką žydų tautos likimą Švenčionių rajono jaunimas jau ne kartą diskutavo su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 d.) žinių apie holokaustą ir jį lėmusias priežastis jaunuoliai sėmėsi iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės. Paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi Tomas Šukelovič, kalbant apie holokaustą pirmiausia mintys krypsta į Vokietiją: kai atėjus į valdžią Hitleriui, prasidėjo žydų tautos menkinimo, smurto prieš juos banga, kuri sparčiai plito. Jaunuoliai nustebo sužinoję, kiek daug draudimų nuo 1933 m. vokiečiai prigalvojo žydams. „Trumpai tariant, jiems buvo uždrausta viskas: lankytis paplūdimiuose, vairuoti automobilius, mokytis... Jie net į parduotuvę galėjo eiti tik tam tikrą valandą, parkuose galėjo sėdėti tik ant specialių, geltonai nudažytų suolelių,“ – pasakoja Gabija Mechovič. 1938 m., žydams uždrausta pasirinkti, kur gyventi, o dar po metų nurodyta, kad jie gali būti išvaryti iš savo namų be priežasties ir išankstinio įspėjimo.

Anot Ilja Jakovlevo, kasmet įstatymai tapdavo vis absurdiškesni. „Paskutinis įstatymas buvo skirtas sunaikinti visus ankstesnius, tačiau istorijos nenuslėpsi, – sako Ilja. – Mes negalime pajausti to skausmo, kuri kentėjo žydai, ar tie, kurie gyvai viską matė, tačiau, klausydami pasakojimų, mes galime pabandyti tai suprasti.“

Jaunuoliai nagrinėjo žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos žydų masinių žudynių vietos. Anot Tomo, pasirodo, ir Pabradėje labai trumpai veikė nedidelis žydų getas. „Visiems tai buvo naujiena, anksčiau nei vienas apie jį girdėjome,“ – prisipažįsta Tomas.

Gabijos ir Ilja atmintin įstrigo pasakojimas apie 13 metų žydų berniuką, kuris pabėgo iš Švenčionių geto, nes nepaisant savo amžiaus, aiškiai suvokė, kas čia jo laukė. Jis prisijungė prie partizaninio judėjimo, ilgai slapstėsi Europoje, o galiausiai išvyko į Izraelį.

Jaunuoliai taip pat peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo kalbinamas vienas iš žydus šaudžiusių lietuvių. „Nustebome išgirdę, kaip ramiai jis apie tai kalba, visą kaltę verčia žiauriems laikams, – sako Tomas. – Visi kartu nusprendėme, kad tikrai verta pasimokyti iš mūsų protėvių klaidų, visos žmonijos klaidų, kurių holokausto metu buvo taip daug.“

Paskaitos-diskusijos dalyviai džiaugiasi ne tik įdomia paskaita, bet ir I. Vilkienės padovanotomis knygomis apie holokaustą ir nuoširdžiai už jas dėkoja.

Komentarai
核磁共振成像装置纽件进口报关 2016-05-10

1、 但是,在行业发展中优先发展智能模具尤为必要。 我国模具产业要实现快速发展就必须发展智能模具,近年来,很多市民担心食用碘盐是不是会引发甲状腺癌?同样是一条中国标准的现代化铁路。铁建重工为肯尼亚蒙内铁路建设生产的164组道岔全部发送完毕而当下需求面又无明显利好,当周就出现大幅度的下挫。然后灌装后作为国产葡萄酒上市。 [url=https://detail.1688.com/offer/528728451833.htm]核磁共振成像装置纽件进口报关[/url]

Komentarai: 1

Švenčionių jaunimas aiškinsis žydų tragedijos aplinkybes

2016-03-12

Jau šį pirmadienį (kovo 14 d.) Švenčionių rajono jaunuoliai bandys atversti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Kartu su į kūrybinę dirbtuvę atvykstančia Ingrida Vilkiene jie diskutuos apie holokaustą Europoje ir Lietuvoje, aiškinsis, kas iš ...

Jau šį pirmadienį (kovo 14 d.) Švenčionių rajono jaunuoliai bandys atversti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Kartu su į kūrybinę dirbtuvę atvykstančia Ingrida Vilkiene jie diskutuos apie holokaustą Europoje ir Lietuvoje, aiškinsis, kas iš tikrųjų buvo Lietuvos žydų žudikai ir kokie buvo jų motyvai.

Renginį modernuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

-----------------------------

Trumpai apie I. Vilkienę:

Ingrida Vilkienė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorė. Ji skatina mokyklas dalyvauti atmintinų dienų paminėjimuose, organizuoja seminarus mokytojams ir švietimo darbuotojams nacių okupacijos, holokausto, sovietų okupacijų, tolerancijos / netolerancijos temomis. Yra atsakinga už mokytojų stažuotes Yad Vashem – tarptautinėje studijų apie holokaustą mokykloje.

Baigė istorijos studijas dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete. Po studijų trumpai dirbo Kauno IX forto muziejuje, vėliau 17 metų – istorijos mokytoja mokykloje, nuo 2005 m. – dabartinėje darbovietėje.

Mėgsta šokius (pramoginius ir sportinius), keliones ir sportą. Atvirai ir drąsiai teigia: „Didžiuojuosi, kad gimiau ir gyvenu Lietuvoje, esu patriotė“.

Komentarai
Komentarai: 0

Su Kovo 11-ąją!

2016-03-11

Mielieji,

Sveikiname visus su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Gražios ir prasmingos šventės!

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas išlaisvino emocijas

2016-02-28

Šią savaitę Švenčionių rajono jaunimo susitikime su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad gausu tikrų, nuoširdžių emocijų ir jausmų.

Užsiėmime ...

Šią savaitę Švenčionių rajono jaunimo susitikime su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad gausu tikrų, nuoširdžių emocijų ir jausmų.

Užsiėmime režisierius Paulius Ignatavičius suderino vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio konsteliacijų ir kitus teatro metodus. Jaunuoliai pasiskirstė vaidmenimis, tačiau turėjo ne vaidinti, bet tiesiog pajausti tam tikrą santykį su vieta, kitais dalyviais ir perduoti atsiradusius pojūčius, emocijas. Užsiėmimo dalyviai modeliavo situaciją, kai kaimynystėje gyvena viena žydų ir dvi lietuvių šeimos. Pastarosios turi nuspręsti, ar paslėpti pas save kaimynus žydus... o gal priglausti ne visą šeimą, bet tik jų mergaitę... o gal nieko nepriimti ir taip apsaugoti savo šeimą nuo pavojaus... Jaunuoliai pajuto, kokios emocijos užplūsta, kokia vidinė kova užverda, kai nacių karininkas atvyksta pas lietuvių ūkininkų šeimą, slėpusią žydų tėvą ir motiną, kas nulemia kiekvieno šeimos nario pasirinkimą išduoti ją ar ne, kokia savijauta seka po to... Trumpam nacių karininku tapusi Diana Skrebutėnaitė prisimena, kaip nelengva buvo paklausti, ar šeima slepia žydus: juk suvoki, jei jų rasi – turėsi žudyti.

Sudalyvavę šioje užduotyje jaunuoliai įsitikino, kad žmogus nėra tik baltas arba juodas, jame galima rasti pačių įvairiausių atspalvių, kuriuos nulemia skirtingos aplinkybės. Sumodeliuota situacija itin glaudžiai susijusi su jų statomo spektaklio tema, tad galbūt ją pavyktų perkelti ir į spektaklį?

Išlaisvinti savo tikruosius jausmus ne taip lengva kaip gali pasirodyti. „Mane visą laiką, prieš darant bet kokį žingsnį, mokė galvoti, apsvarsti, o čia reikėjo išjungti savo sąmonę. Kai žmonės negalvoja, jie geriau įsijaučia į situaciją, nebenaudoja išmoktų dirbtinų frazių, elgesio modelių,“ – mintimis dalijasi Ilja, kuris buvo trumpam tapęs lietuvių šeimos tėvu.  O štai žydaitę įkūnijusi Maja Losinskaja įsitikinusi, kad kūryba teprasideda tik tuomet, kai „išeini iš savęs“, savo konforto zonos.

Anot Dianos, jaunuoliai kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertais išbandė ir įvairių kitų praktinių  užduočių. Jai itin gerai įsiminė užduotis-žaidimas, kai režisierius davė tuščią popieriaus lapą ir paprašė, kad kiekvienas, žiūrėdamas į jį, „perskaitytų“ įsivaizduojamą tekstą ir parodytų jį atitinkančią emociją. „Buvo labai skirtingos reakcijos. Tam tikrą emociją dažniausiai išlaikydavom 7–8 sekundes ir skubėdavom grįžti į savo įprastą būseną,“ – prisipažįsta Ilja.

Švenčionių rajono jaunimas taip pat išbandė užduotis, kai turėjo vieni prie kitų priderinti savo judėjimo tempą, žvelgdami į akis perduoti tam tikrą emociją, ir pan. Jaunuoliai pripažįsta, kad ne visiems buvo lengva susidoroti su šiomis užduotimis. Kartais koją kišdavo gėdos jausmas, kartais – įprotis valdyti savo emocijas... Kaip ten bebūtų, daugeliui tai buvo nauja įdomi patirtis, kuri, ko gero, netrumpai išliks atmintyje. 

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.