Naujienos Apie komandą

Švenčionių jaunimui – paskaita-diskusija apie antisemitizmą

2015-12-09

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę ...

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė. Ji paruošė ir skaitys paskaitą apie antisemitizmą Lietuvoje – jo kilmę ir svarbiausius raidos etapus, kaip reiškiasi lietuviškasis tautiškumas ir antisemitizmas, kaip atrodo Lietuva europinio antisemitizmo žemėlapyje.

Paskaitą-diskusiją, kurios pradžia – 13.30 val. – ves ilgametis „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis. KVIEČIAME DALYVAUTI!

 

Trumpai apie doc. dr. Jurgitą Verbickienę:

Jurgita Verbickienė – Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja.

Domisi LDK nekrikščioniškų bendruomenių (žydų, karaimų, totorių) sociokultūrine istorija, LDK miestų ir miestelių sociokultūrine ir socioekonomine istorija, antijudaizmu, antisemitizmu, antižydiškais mitais ir kt.

Knygos „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Sambūvio aspektai“ (2009) autorė. Specialaus Lietuvos istorijos studijų leidinio „Abipusis pažinimas: Lietuvių ir žydų kultūriniai saitai“ (8 tomas, 2010) sudarytoja. Istorinės studijos „Lietuvos žydai“ (2012), katalogo „Sinagogos Lietuvoje“ (Synagogues in Lithuania, 2010) viena sudarytojų ir kitų darbų autorė.

VU Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės doktorantūros komiteto narė. Kelių ties etninių grupių paveldo reprezentavimu ir istorine atmintimi bei Lietuvos kultūros pristatymu dirbančių / dirbusių darbo grupių narė. Paramą mokslo ir kultūros projektams teikiančių institucijų ekspertė. Dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, yra jų organizacinių komitetų narė.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas išlaisvino savo jausmus

2015-12-04

Šį ketvirtadienį vykęs Švenčionių rajono jaunimo susitikimas su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir ...

Šį ketvirtadienį vykęs Švenčionių rajono jaunimo susitikimas su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad jautrus ir atviras. Jo metu žodis po žodžio, istorija po istorijos sutirpo baimė atsiverti, būti nesuprastam – jaunuoliai atvirai ir nuoširdžiai pasakojo apie savo santykius su šeima, susidūrimus su skaudžia tikrove. Itin asmeniškos istorijos suvirpino daugelio širdis, kartais buvo sunku tramdyti ašaras, aplink tvyrojo susikaupimas ir pagarba vienas kitam.

„Šis užsiėmimas buvo išskirtinis – daug kalbėjome apie santykius su šeima: kodėl nesutariame, kodėl nerandame bendros kalbos su kuriuo nors vienu iš tėvų, ir panašiai. Anksčiau niekas šia tema nekalbėjo, tačiau šį kartą daugelis prabilo. Visi kiti tyliai, susikaupę klausėsi, nebuvo jokių pašaipų,“ – pasakoja užsiėmimo dalyvė Maja Losinskaja.

Kaip paaiškėjo, daugelio jaunuolių santykiai su tėvais yra įtempti, sudėtingi, stinga tarpusavio supratimo. Kaip pastebi Renata Vernadskytė, aplink yra nemažai jaunuolių, kurie turi tik vieną iš tėvų arba apskritai gyvena vaikų globos namuose. Jos manymu, anksčiau niekas šios temos nelietė, nes, matyt, buvo baisu, neaišku, ką po tokių istorijų reikėtų patarti, kaip paguosti. „Daugelis turime šeimose problemų, tai suprantame vieni kitus,“ – apibendrina Renata.

Jaunuoliai taip pat dalijosi savo įspūdžiais, mintimis ir jausmais, kurie kilo praėjusį savaitgalį stebint spektaklį „Mūsų klasė“ holokausto tema. „Galiu prisipažinti per spektaklį verkiau du kartus. Negaliu tiksliai paaiškinti kodėl, tačiau tekėjo ašaros,“ – atvirauja Maja. „Iš pradžių buvo klasiokai, bendravo, o vėliau vieni kitus žudė. Buvo gaila žudomų žydų,“ – mintimis dalijasi Karolina Rynkun.  

Šis atviras ir jautrus užsiėmimas – tai dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pavykęs bandymas išvesti jaunimą iš komforto zonos arba, kaip sako Renata, sukurti nejaukią tylą. Vos žingsnis už įprastos, kasdienės erdvės paskatina kitokį pajautimą, matymą, įkvepia veikti kitaip, naujai. Kalbėti iš sielos gelmių, pasakoti apie savo jausmus – nelengva, tačiau, anot Karolinos, tai, kas natūralu ir tikra, prikausto dėmesį. Kaip gyvenime, taip ir teatre, jei esi nuoširdus, kalbi iš savęs, tavęs klauso ir tave girdi.

Komentarai
进口报关费用 2016-01-26

何方才有出路使成本对钢价支撑作用有所减弱,更换电表时,"商务部国际贸易经济合作研究院国际市场研究部副主任白明说,该检验中心已建成实验室面积1000平方米。这将近两千公里的路程不像以前那么难熬了,可再生能源发电量占全省发电量比重也由上年同期的3.近日,国家药监局内部人士表示。价格的提升,昨天上午,据记者了

Komentarai: 1

Švenčionių jaunimas dalinsis įspūdžiais po spektaklio „Mūsų klasė“

2015-12-02

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio ...

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio teirausis dramaturgas Mindaugas Nastaravičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, kurie jau šį ketvirtadienį (gruodžio 3 d.) atvyksta į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę.

Užsiėmimo metu jaunimas taip pat pristatys savo kūrybinius sprendimus žydų istorijai, likimui atskleisti. Šiai užduočiai atlikti jaunuoliai gali pasitelkti pačiais įvairiausias ir netikėčiausias priemones – viskas priklauso tik nuo jų kūrybingumo ir išradingumo.  Vienintelė priemonė, kurios jie negali naudoti, – spektaklis, mat būtent nuo jos startavo su savo idėja.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas laukia spektaklio „Mūsų klasė“

2015-11-27

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių ...

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Tikimasi, kad šis spektaklis padės jaunimui geriau suprasti žydų likimą, kaip dramatišką situaciją mato ir vertina tie, kurie juos gelbėjo ir tie, kurie žudė.

 

Trumpai apie spektaklį:

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvykusi tragedija, kai daržinėje žydus sudegino jų kaimynai, pokaryje tapo vienu iš visos Holokausto tragedijos simbolių. Iškalbingas ne tik faktas, kad kartu gyvenę žmonės žudė vieni kitus, bet ir tyla, ilgą laiką po karo gaubusi šį įvykį – valstybės vadovai bei patys įvykių liudininkai vardan šventos ramybės atkakliai nenorėjo prisiminti ir pripažinti įvykusio nusikaltimo. Tačiau iškalbingiausia, kad tokių jedvabnių buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje. O jų atmintis sunkiai skinasi kelią į mūsų sąmonę.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ sukrėtė ne naujais faktais apie Holokaustą, o kalbėjimu apie istorinę atmintį šiandieniniam žmogui suprantama kalba. Kodėl klasės draugai pradeda vieni kitus žudyti? Kaip iš nusikaltimo gimsta kerštas? Ir ką, praėjus daugeliui metų, norime, o ko nenorime prisiminti? Nors „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniais faktais, ji yra adresuota tiems, „kurie gyvena dabar“. Pjesė provokuoja mus pažvelgti į istoriją pro savo sąžinės langą atmetus išankstines nuostatas. Todėl ji sukelia karštas diskusijas ten, kur tokios nuostatos dominuoja.

2013 m. spektaklio kūrybinei komandai atiteko net 4 Auksiniai scenos kryžiai: Yana Ross kaip geriausiai režisierei, Marijui Jacovskiui – už geriausią scenografiją ir šviesų dizainą, Aldonai Janušauskaitei – už geriausias antraplanį  moters vaidmenį, Dainiui Jankauskui kaip geriausiam jaunajam menininkui.

Spektalio aprašymas parengtas remiantis Lietuvos teatrologo, kino kritiko Audronio Liugos komentaru (http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/tadeusz_slobodzianek_musu_klase/). 

 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas pažvelgė į žydus naujai

2015-11-27

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir ...

Ketvirtadienį (lapkričio 26 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir visuomenės sąmonėje. Lektorius vieną po kito žėrė negirdėtus, vienas už kitą įdomesnius faktus, kurių nerasi istorijos vadovėliuose, todėl laikas tiesiog tirpte ištirpo.  Renginį vedė Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

„Nusprendėme statyti spektaklį žydų tema, tačiau iki šiol kiek daugiau žinojome tik apie holokaustą. Paskaitoje pažvelgėme į šią tautą daug plačiau, sužinojome, kaip žydai atsirado, gyveno Lietuvoje,“ – mintimis dalijasi paskaitos-diskusijos dalyvė Diana Skrebutėnaitė.

Pasirodo, Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kuriuose žydai sudarė pakankamai didelę gyventojų dalį – pusę, o neretai ir dar daugiau gyventojų. Tokie miesteliai buvo vadinami štetl, tarp jų buvo Jonava, Kėdainiai, Šakiai, Žagarė ir kiti.

Užsiėmimo dalyvė Maja Losinskaja įsidėmėjo, kad Lietuvos žydai vartojo dvi kalbas. Viena jų – hebrajų – buvo religinė, skirta skaityti žydų šventąją knygą Torą ir kitus religinius tekstus. Berniukai nuo jau trijų metų pradėdavo lankyti mokyklą ir mokytis hebrajų kalbos. Tuo tarpu mergaitės paprastai mokyklos nelankė ir namuose mokėsi skaityti Torą. Kita žydų kalba – jidiš – buvo bendravimo, šnekamoji kalba. Merginai taip pat gerai įsiminė, kad jei krikščionys turi 10 Dievo įsakymų, tai žydai turi net 613 Dievo priesakų.

Naujomis žiniomis džiaugiasi ir Karolina Franckevič. „Gavom daug žinių, akiratis tapo platesnis, todėl galėsime įdomiau atskleisti žydų temą ir savo spektaklyje, kyla naujų minčių, – sako ji. – Kai sužinojome, kad laukia dar viena paskaita apie žydus, tai pamanėm „ai, ir vėl žydai“, bet vos prasidėjus paskaitai supratom, kad buvo tikrai verta ateiti.“

Jaunuoliams patiko ir diskusija, kuri padėjo paneigti neigiamus stereotipus apie žydus. Juk kiekvienas žinome daug niekinančių, priešiškų posakių apie žydus, pavyzdžiui, „imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, „apgaus kaip žydas“ arba apie tai, kaip žydai tariamai grobė vaikus. Tačiau, ar kiekvienas suvokiame, kad tai netiesa?

„Sunku patikėti, kad lietuvių ir žydų santykiai buvo geri. Jei žydai išvykdavo iš Lietuvos, tai naujoje vietoje jie drąsiai ir garsiai sakydavo, kad yra atvykę iš Lietuvos. Lietuviai buvo spaudžiami kenkti žydams, tačiau kai kurie to vengdavo ir stengdavos jiems padėti. Ir šiandien Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri,“ – sako paskaitos-diskusijos dalyvis llja Jakovlevas. 

Komentarai
Komentarai: 0

© 2017 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.