Naujienos Apie komandą

Švenčionių jaunimas domėjosi mitais apie žydus

2015-12-11

Šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos ...

Šį ketvirtadienį (gruodžio 10 d.) Švenčionių rajono kūrybinėje dirbtuvėje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos raidą ir priežastis, taip pat aptarė labiausiai paplitusius mitus apie žydus. Užsiėmimą vedė žurnalistas Aurimas Perednis.
 
Kaip sako paskaitos-diskusijos dalyvis Tomas Šukelovič, paaiškėjo, kad antijudaizmas ir antisemitizmas yra du skirtingi terminai, kurių nederėtų painioti. Antijudaizmas reiškia religinę neapykantą žydams ir buvo paplitęs iki XIX a. antros pusės, t. y. iki tol, kol pradėjo reikštis antisemitizmas, kuris apima priešiškumą, išankstinį nustatymą prieš žydus ne tik dėl jų religijos, bet ir dėl tautos. 
 
Teigiama, kad krikščioniškoje Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje egzistavo tie patys stereotipai ir baimės, pavyzdžiui, žydai tradiciškai kaltinti netikėję Jėzumi Kristumi, jį nužudę, t. y. paniekinę jiems atskleistas krikščioniškas tiesas.
 
Paskaitos-diskusijos dalyviai įsiminė net keletą neįtikėtinų pasakojimų, mitų. Vienas jų teigia, kad žydai esą žudo krikščionis, kad gautų jų kraują, kurį tariamai naudoja įvairioms apeigoms, pavyzdžiui, kepdami neraugintos duonos paplotėlius, dar vadinamus macais, vienai svarbiausių savo religinių švenčių – Pesachui. Paskaitoje-diskusijoje dalyvavusi Agata Beinar taip pat prisimena mitą, pagal kurį manyta, kad žydų vaikai gimsta akli, o kad jie praregėtų, naujagimių akytes būtinai reikia patepti krauju.
 
Bauginančiai skamba ir pasakojimas apie 1592 m. tariamai žydų nužudytą 7 metų vilnietį Simoną Kerelį. Iki šiol Vilniaus Bernardinų bažnyčioje yra išlikęs antkapis šiam įvykiui atminti: „Nepaprastai žiauriai užbadytas peiliais ir žirklėmis. Jam buvo padaryta 170 žaizdų, negana to, dar kankintas varant rakštis po rankų ir kojų nagais“.
 
„Buvo įdomu išgirsti šiuos mitus, tačiau sunku suvokti, kaip žmonės tiksliai nežinodami, imdavo ir prigalvodavo tokių istorijų, kurios sklisdavo iš lūpų į lūpas,“ – stebisi Agata.  
 
O štai Diana Skrebutėnaitė džiaugiasi, kad kiekvienoje paskaitoje-diskusijoje paaiškėja vis naujų detalių, kurios leidžia geriau suvoktą bendrą žydų situaciją. Nors kartais atrodo, kad jau viskas apkalbėta, bet kiekvienas susitikimas vis nustebina ir įneša kažką naujo.

 

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimui – paskaita-diskusija apie antisemitizmą

2015-12-09

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę ...

Kaip tik ketvirtadienis, taip Švenčionių jaunimas susitelkia į kūrybinę dirbtuvę: tai į paskaitą-diskusiją, tai į praktinį užsiėmimą. Tegul nebus išimtis ir šis ketvirtadienis. Jau rytoj (gruodžio 10 d.) į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę atvyksta Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė. Ji paruošė ir skaitys paskaitą apie antisemitizmą Lietuvoje – jo kilmę ir svarbiausius raidos etapus, kaip reiškiasi lietuviškasis tautiškumas ir antisemitizmas, kaip atrodo Lietuva europinio antisemitizmo žemėlapyje.

Paskaitą-diskusiją, kurios pradžia – 13.30 val. – ves ilgametis „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis. KVIEČIAME DALYVAUTI!

 

Trumpai apie doc. dr. Jurgitą Verbickienę:

Jurgita Verbickienė – Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja.

Domisi LDK nekrikščioniškų bendruomenių (žydų, karaimų, totorių) sociokultūrine istorija, LDK miestų ir miestelių sociokultūrine ir socioekonomine istorija, antijudaizmu, antisemitizmu, antižydiškais mitais ir kt.

Knygos „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Sambūvio aspektai“ (2009) autorė. Specialaus Lietuvos istorijos studijų leidinio „Abipusis pažinimas: Lietuvių ir žydų kultūriniai saitai“ (8 tomas, 2010) sudarytoja. Istorinės studijos „Lietuvos žydai“ (2012), katalogo „Sinagogos Lietuvoje“ (Synagogues in Lithuania, 2010) viena sudarytojų ir kitų darbų autorė.

VU Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės doktorantūros komiteto narė. Kelių ties etninių grupių paveldo reprezentavimu ir istorine atmintimi bei Lietuvos kultūros pristatymu dirbančių / dirbusių darbo grupių narė. Paramą mokslo ir kultūros projektams teikiančių institucijų ekspertė. Dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, yra jų organizacinių komitetų narė.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių jaunimas išlaisvino savo jausmus

2015-12-04

Šį ketvirtadienį vykęs Švenčionių rajono jaunimo susitikimas su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir ...

Šį ketvirtadienį vykęs Švenčionių rajono jaunimo susitikimas su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad jautrus ir atviras. Jo metu žodis po žodžio, istorija po istorijos sutirpo baimė atsiverti, būti nesuprastam – jaunuoliai atvirai ir nuoširdžiai pasakojo apie savo santykius su šeima, susidūrimus su skaudžia tikrove. Itin asmeniškos istorijos suvirpino daugelio širdis, kartais buvo sunku tramdyti ašaras, aplink tvyrojo susikaupimas ir pagarba vienas kitam.

„Šis užsiėmimas buvo išskirtinis – daug kalbėjome apie santykius su šeima: kodėl nesutariame, kodėl nerandame bendros kalbos su kuriuo nors vienu iš tėvų, ir panašiai. Anksčiau niekas šia tema nekalbėjo, tačiau šį kartą daugelis prabilo. Visi kiti tyliai, susikaupę klausėsi, nebuvo jokių pašaipų,“ – pasakoja užsiėmimo dalyvė Maja Losinskaja.

Kaip paaiškėjo, daugelio jaunuolių santykiai su tėvais yra įtempti, sudėtingi, stinga tarpusavio supratimo. Kaip pastebi Renata Vernadskytė, aplink yra nemažai jaunuolių, kurie turi tik vieną iš tėvų arba apskritai gyvena vaikų globos namuose. Jos manymu, anksčiau niekas šios temos nelietė, nes, matyt, buvo baisu, neaišku, ką po tokių istorijų reikėtų patarti, kaip paguosti. „Daugelis turime šeimose problemų, tai suprantame vieni kitus,“ – apibendrina Renata.

Jaunuoliai taip pat dalijosi savo įspūdžiais, mintimis ir jausmais, kurie kilo praėjusį savaitgalį stebint spektaklį „Mūsų klasė“ holokausto tema. „Galiu prisipažinti per spektaklį verkiau du kartus. Negaliu tiksliai paaiškinti kodėl, tačiau tekėjo ašaros,“ – atvirauja Maja. „Iš pradžių buvo klasiokai, bendravo, o vėliau vieni kitus žudė. Buvo gaila žudomų žydų,“ – mintimis dalijasi Karolina Rynkun.  

Šis atviras ir jautrus užsiėmimas – tai dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pavykęs bandymas išvesti jaunimą iš komforto zonos arba, kaip sako Renata, sukurti nejaukią tylą. Vos žingsnis už įprastos, kasdienės erdvės paskatina kitokį pajautimą, matymą, įkvepia veikti kitaip, naujai. Kalbėti iš sielos gelmių, pasakoti apie savo jausmus – nelengva, tačiau, anot Karolinos, tai, kas natūralu ir tikra, prikausto dėmesį. Kaip gyvenime, taip ir teatre, jei esi nuoširdus, kalbi iš savęs, tavęs klauso ir tave girdi.

Komentarai
进口报关费用 2016-01-26

何方才有出路使成本对钢价支撑作用有所减弱,更换电表时,"商务部国际贸易经济合作研究院国际市场研究部副主任白明说,该检验中心已建成实验室面积1000平方米。这将近两千公里的路程不像以前那么难熬了,可再生能源发电量占全省发电量比重也由上年同期的3.近日,国家药监局内部人士表示。价格的提升,昨天上午,据记者了

Komentarai: 1

Švenčionių jaunimas dalinsis įspūdžiais po spektaklio „Mūsų klasė“

2015-12-02

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio ...

Praėjusį šeštadienį Švenčionių rajono jaunimas lankėsi spektaklyje „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Kokie įspūdžiai, kokie mintys, idėjos kilo po šio spektaklio teirausis dramaturgas Mindaugas Nastaravičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, kurie jau šį ketvirtadienį (gruodžio 3 d.) atvyksta į Švenčionių rajono kūrybinę dirbtuvę.

Užsiėmimo metu jaunimas taip pat pristatys savo kūrybinius sprendimus žydų istorijai, likimui atskleisti. Šiai užduočiai atlikti jaunuoliai gali pasitelkti pačiais įvairiausias ir netikėčiausias priemones – viskas priklauso tik nuo jų kūrybingumo ir išradingumo.  Vienintelė priemonė, kurios jie negali naudoti, – spektaklis, mat būtent nuo jos startavo su savo idėja.

Komentarai
Komentarai: 0

Švenčionių rajono jaunimas laukia spektaklio „Mūsų klasė“

2015-11-27

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių ...

Švenčionių rajono jaunimas nekantriai laukia artėjančios išvykos į Vilnių. Jau šį šeštadienį (lapkričio 28 d.) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jie stebės spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę. Tikimasi, kad šis spektaklis padės jaunimui geriau suprasti žydų likimą, kaip dramatišką situaciją mato ir vertina tie, kurie juos gelbėjo ir tie, kurie žudė.

 

Trumpai apie spektaklį:

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvykusi tragedija, kai daržinėje žydus sudegino jų kaimynai, pokaryje tapo vienu iš visos Holokausto tragedijos simbolių. Iškalbingas ne tik faktas, kad kartu gyvenę žmonės žudė vieni kitus, bet ir tyla, ilgą laiką po karo gaubusi šį įvykį – valstybės vadovai bei patys įvykių liudininkai vardan šventos ramybės atkakliai nenorėjo prisiminti ir pripažinti įvykusio nusikaltimo. Tačiau iškalbingiausia, kad tokių jedvabnių buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje. O jų atmintis sunkiai skinasi kelią į mūsų sąmonę.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ sukrėtė ne naujais faktais apie Holokaustą, o kalbėjimu apie istorinę atmintį šiandieniniam žmogui suprantama kalba. Kodėl klasės draugai pradeda vieni kitus žudyti? Kaip iš nusikaltimo gimsta kerštas? Ir ką, praėjus daugeliui metų, norime, o ko nenorime prisiminti? Nors „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniais faktais, ji yra adresuota tiems, „kurie gyvena dabar“. Pjesė provokuoja mus pažvelgti į istoriją pro savo sąžinės langą atmetus išankstines nuostatas. Todėl ji sukelia karštas diskusijas ten, kur tokios nuostatos dominuoja.

2013 m. spektaklio kūrybinei komandai atiteko net 4 Auksiniai scenos kryžiai: Yana Ross kaip geriausiai režisierei, Marijui Jacovskiui – už geriausią scenografiją ir šviesų dizainą, Aldonai Janušauskaitei – už geriausias antraplanį  moters vaidmenį, Dainiui Jankauskui kaip geriausiam jaunajam menininkui.

Spektalio aprašymas parengtas remiantis Lietuvos teatrologo, kino kritiko Audronio Liugos komentaru (http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/tadeusz_slobodzianek_musu_klase/). 

 

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.